Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: L. S., M. K. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 19 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio G. J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Pareiškime nurodoma, kad su sutuoktiniu gyvenant santuokoje pareiškėja įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir įsiregistravo šį turtą savo vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė į notarą, tačiau nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti kaip savo, jį išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius.

Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti, o civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Kiti suinteresuoti asmenys, kuriems procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 23 d. naudojant elektroninių ryšių priemones, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. spalio 18 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R. rašto (e. b. l. 15) matyti, kad po G. J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš santuokos liudijimo I-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5) matyti, kad G. J. A., gim. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) susituokė su J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po santuokos – A.. Iš (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7) matyti, kad L. A. (kurios pavardė šiuo metu – S.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. J. A. ir J. A.. Iš gimimo liudijimo Nr. II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8) matyti, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. J. A. ir J. A..

Iš 2019 m. gruodžio 3 ir 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (e. b. l. 10–13) matyti, kad Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kiti inžineriniai statiniai–Kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (įregistravimo pagrindai: 1998 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P19/98-1682, 1978 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-73, 1984 m. balandžio 2 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 92 ir 1987 m. spalio 9 d. Dovanojimo sutartis Nr. 7-2180).

Kadangi G. J. A. ir J. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog 1998 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/98-1682 pagrindu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¾ Pastato–Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įgyta 1978 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-73, t. y. šalių santuokos metu, nors ir registruota J. A. vardu, laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2002 m. lapkričio 19 d. mokėjimo kvito nustatyta, kad J. A. sumokėjo fizinių asmenų žemės mokestį už žemės sklypą (adresas: (duomenys neskelbtini)), iš 2019 m. spalio 31 d. sąskaitos Nr. KVA1910127954 matyti, kad J. A. buvo išrašyta 12,88 Eur sąskaita, kurioje nefiksuotas joks įsiskolinimas, mokėti už vandenį UAB „Kauno vandenys“ adresu (duomenys neskelbtini).

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad J. A. po sutuoktinio G. J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame vieninteliame sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už visą namą (o ne tik už jai priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog J. A. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio G. J. A. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po G. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.