Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E J pareiškimą suinteresuotiems asmenims V L dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad pareiškėja yra R L vienintelis vaikas (dukra) (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). R L (duomenys neskelbtini) mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas susituokęs su V L (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2967-1026/2020 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R L po savo motinos V G mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, priimtą palikimą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos ((duomenys neskelbtini) sprendimo kopija). Po R L mirties dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (notarės G K (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėja rūpinosi palikėjo turtu, mokėjo mokesčius už palikėjo turtą (mokėjimo nurodymai, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos tėvas R L iki mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl visuotinės pandemijos ribojimų jos galimybės tiesiogiai rūpintis turtu buvo apribotos, tačiau ji rūpinosi ir rūpinasi R L palikimu, t. y. palaiko ryšį su reikalų patikėtine (duomenys neskelbtini), pasirūpina palikto būsto būkle, tvarko R L kapavietę. Atvykusi po karantino ribojimų atlaisvinimo į Lietuvą, pasirūpino visų mokesčių sumokėjimu, ką patvirtina mokėjimo nurodymai. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nėra. R L palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta.

Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E J po tėvo R L mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai valdydama turtą, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėja E J, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gautų paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E J, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo R L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.