Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaravęs iki šiol savo vietą taip pat bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su mama bei po jos mirties ten gyveno. Butą išlaikė pagal galimybes. Turi 9 klasių išsilavinimą, įstatymų nežino. Dirbo įvairius darbus, buvo šaltkalvius, dirbo statybose. Oficialiai nedirba 10 metų. Šiuo metu pensinio amžiaus. Po mamos mirties palikimą priėmė. Po mamos mirties buvo pas notarą vieną kartą, bet jam buvo pasakyta, kad nėra testamento, vėliau buvo nuėjęs ir antrą kartą tada pasakė, kad yra testamentas. Notarė logiškai nieko neaiškino, nesuprato įstatymų, o kalbant su notare nieko nesuprato. Po mamos mirties mokėjo mokesčius. Kai mama buvo gyva, lengviau buvo išlaikyti turtą, bet po mamos mirties sunkiau pasidarė. Turėjo invalidumą, dėl širdies ligų. Gyveno vienas, tačiau buvo toks laikas, kad neturėjo už ką mokėti mokesčius, tai atjungė elektrą. Pasiėmė paskolą dėl mokesčių sumokėjimo. Gavo visokius „raudonus“ laiškus, kad turi atsiskaityti už butą ir dėl iškeldinimo. Patarė kaimynė, kad reikia eiti tvarkytis. Notarė davė lapą, bet jis nesuprato kas parašyta. Gyveno bute po mamos mirties, naudojosi baldais ir visais likusiais buitiniais daiktais, jos asmeninio naudojimosi daiktais (televizoriumi, indais, spinta ir kt.), mokėjo mokesčius pagal galimybes, tačiau vėliau skola užaugo. Mano, kad ji nori iškeldinti ir jam kyla grėsmė netekti turto. Mama V. G. buvo susituokusi su J. G., mama toliau gyveno bute po J. G. mirties. Prašo patenkinti ieškinį. Daugiau jokio turto, išskyrus paveldimą neturi. Ketina toliau gyventi bute, padengti Turto banko turėtas administravimo išlaidas.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo teiktus procesinius dokumentus, nurodomą procesinę padėtį byloje bei į LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.2.2. punktą, valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, procesinė padėtis nesikeitė, ją atstovavo VĮ Turto bankas. Taigi, atsakovas neprieštaravo dėl juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, bet mano, kad paveldėjimo procedūros buvo teisėtos, kadangi Turto bankas atliko visas procedūras teisėtai. Tik atkreipė dėmesį, kad ieškovas turėjo atlikti aktyvius veiksmus bei nesukelti jokių problemų dėl paveldėjimo procedūrų. Matyti, kad V. G. po sutuoktinio mirties ten gyveno, o ieškovas po motinos mirties naudojosi mamos paliktais daiktais, bute gyveno po motinos mirties, butas paliktas jam testamentu. Jo mama priėmė palikimą po sutuoktinio mirties ir dėl to neginčija. Jų ginčo aplinkybės yra dėl ieškovo palikimo priėmimo būdo. Faktiniu savo buvimu, teigia, kad priėmė palikimą. Tačiau mano, kad ieškovas neatliko aktyvių veiksmų, kurie buvo būdingi, kaip buto savininkui. Kilo klausimai dėl mokesčių mokėjimo ir rūpinimosi turtu, pačios buto priežiūros, kadangi dėl mokėjimo už buto iš 2016-12-14 d. gavo iš AB „Kauno energija“ laišką, kuriame buvo informuoti, kad mirė (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama ir yra neapmokėta už buto šildymą 2278,25 Eur ir dėl to buvo pradėta paveldėjimo procedūra. Kilo abejonių ar turtas – butas reikalingas ieškovui ar jis dengs įsiskolinimus. Dėl to atsakovo buvo pozicija, kad su ieškiniu nesutiko. Jei turtas grąžinamas savininkui, surašomas perdavimo aktas bei buhalterija skaičiuoja kokios yra sumos už tą turtą, tačiau jos skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jiems pereina paveldimas turtas. „Kauno energija“ nepareiškė jokių ieškinių. Turto realizavimo procedūra nėra pradėta. Jeigu nebūtų užvesta byla arba nepatenkintas ieškovo reikalavimas, tai pirmiausia kreiptųsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo, vėliau pakeičiamos spynos, tada pradedamas turto realizavimas interneto aukcione. Šiuo atveju paveldimas buvo butas bei sąskaitos bankuose. Tačiau iš esmės, kad ieškovas gyveno bute realiai, tą faktą pripažįsta. Neturi duomenų, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruotą savo vardu. Kai gauna pranešimą, kad yra turtas, kuris nepaveldėtas, tada stengiasi surasti ten gyvenančius asmenis kuriuos informuoja, jei randa kontaktą, kreipiasi į notarą, kad sustabdytų paveldėjimo procedūrą, kad turtas būtų paveldėtas. Jei neturi duomenų, kad asmuo ketina paveldėti, todėl turi tą palikimą priimti. Šiuo atveju gavo pranešimą iš „Kauno energija‘, kad yra skola už buto šildymą ir nėra duomenų, kad kažkas kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Oficiali pozicija jų yra, kad nesutinka su ieškiniu.

Teismo posėdyje 2019 m. spalio 17 d. paaiškino ir tai, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas nurodė, kad minėtame bute gyvena nuo 2009 m. iki šiol, tokiu atveju galėjo žinoti apie motinos mirtį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą. Mano, kad atsakovas, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, todėl iš atsakovo neturėtų būti reikalaujama bylinėjimosi išlaidų. Juo labiau, kad ieškinyje nenurodyti konkretūs valstybę atstovavusios institucijos pažeidimai ir neteisėti veiksmai, todėl prašė ieškinį atmesti taikyti ieškinio senatį.

Bylos rašytiniais įrodymais, šalių, trečiųjų asmenų, liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad:

V. G. yra ieškovo R. L. motina (el. b.l.13, b.l. 61), o J. G. - ieškovo motinos sutuoktinis (patėvis) (I tomas el.b.l.13). 1997 m. birželio 25 d. V. G. pagal 1997 m. birželio 25 d. sutartį iš Kauno miesto savivaldybės nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el.b.l.9-10). V. G. buto įsigijimo momentu buvo sudariusi santuoką su J. G. (b.l. 62). (duomenys neskelbtini) mirė J. G., V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l.14,22). Po savo vyro J. G. mirties V. G. nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b.l.143-152).Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. 2005 m. liepos 11 d. patvirtino V. G. testamentą, kuris įregistruotas testamentų registre 2005-07-12 d. bei dublikatas įteiktas 2019-03-28 d. (I tomas el. b.l. 19-20). Ieškovas 2019 m. kovo 18 d. gavo pranešimą iš atsakovo Valstybės įmonės Turto bankas, kad valstybė palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir yra vienintelis teisėtas turto valdytojas (el. b.l.16). Iš notarės G. K. pateiktos ir notaro biure užvestos V. G. paveldėjimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduoti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad valstybei paveldėjimo teise pareina turtas kurio savininkai yra palikėjai V. G. ir J. G. (b.l 52-72, 70,113-114), tačiau taip pat buvo (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo, kurio palikėjas yra V. G. perėjimo valstybei liudijimas Nr. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos su palūkanomis (b.l. 71). Taip pat 2018 m. rugpjūčio 14 d. yra išduotas nuosavybės tesės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį palikėjui J. G. priklauso nuosavybė ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusia sutuoktine V. G. (b.l.68). Iš notarės G. K. pateiktos ir notaro biure užvestos J. G. paveldėjimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduoti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kad valstybei paveldėjimo teise pareina turtas kurio savininkai yra palikėjai V. G. ir J. G.. taip pat buvo (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo, kurio palikėjas yra J. G. perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), o paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos su palūkanomis (b.l. 143-152).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Byloje nustatyta, kad ieškovo V. G. yra ieškovo R. L. motina, o J. G. - ieškovo patėvis. V. G. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri buto įsigijimo momentu buvo sudariusi santuoką su J. G., todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas nuosavybės tesės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį palikėjui J. G. priklauso nuosavybė ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusia sutuoktine V. G.. (duomenys neskelbtini) mirė J. G., V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l.14,22). Po savo vyro J. G. mirties V. G. nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b.l.143-152). Tačiau iš ieškovo, bei liudytojo paaiškinimų teismas nustatė, kad mirus J. G., jo turtu rūpinosi ieškovo motina V. G., kadangi ji toliau gyveno bute, rūpinosi juo. Nors teisme buvo pateikti duomenys, kad V. G. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo susidarę įsiskolinimai už butui suteiktas paslaugas, tačiau įvertinus jų dydį negalima padaryti kategoriškos išvados, jog jie atsirado už ilgą laikotarpį. Pagal paslaugų tiekėjų UAB Kauno švara, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“ pateiktus duomenis palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dieną, jos skola už UAB Kauno švara paslaugas buvo 79,32 Lt (22,97 Eur) (b.l.42-43). Be to, V. G. 2005 m. liepos 11 d. surašė testamentą savo sūnaus R. L. ažtžvilgiu, kuris įregistruotas testamentų registre 2005-07-12 (b.l. 59). Taigi, V. G., gyvendama bute bei laikydama save turto savininke, kaip tai įforminta buto pirkimo sutartyje, tvarkė turtą bei prižiūrėjo, rūpinosi bendru turtu, po sutuoktinio J. G. mirties (duomenys neskelbtini), kaip savu, toliau naudojosi asmeniniais sutuoktinio daiktais, baldais bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ieškovo motina V. G. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. G. mirties, priėmė. Konstatuotina, jog ieškovo motina V. G. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. V. G. buvo palikėjo J. G. sutuoktinė, kuris testamento nebuvo surašęs (b.l. 144). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė (b.l.145), todėl ieškovo R. L. motina V. G. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis). Kitokia tvarka ieškovas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi ieškovui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso ieškovo turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti motinos palikimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Mirus motinai (duomenys neskelbtini) V. G. ieškovas R. L. taipogi nesikreipė į notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, įstatymo numatytu terminu (b.l. 43), tačiau paaiškėjo, kad mirusioji V. G. yra palikusi testamentą savo sūnaus ieškovo R. L. atžvilgiu (b.l.55,59). Todėl byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. L. yra mirusios V. G. įstatyminis bei testamentinis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šioje civilinėje ieškinio bei ieškovo reikalavimo, jog jis priėmė palikimą atlikdamas aktyvius veiksmus, iš esmės nepripažino atsakovas, valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat tretysis asmuo notarė G. K., kurie nurodė, kad ieškovas per 7 metus neatliko aktyvių veiksmų, veikė neatsakingai, nerūpestingai, nebandė įteisinti paveldėjimo teisių nei kaip testamentinis, nei kaip įstatyminis įpėdinis. Tačiau teismas, išklausęs ieškovą įsitikino, kad ieškovas atliko palikimo priėmimo veiksmus, tik teisiškai jų neįformino. Tokį teismo įsitikinimą suformavo bylos medžiaga, ieškovo jo atstovo, liudytojo D. Č. paaiškinimai bei nepaneigė trečiųjų asmenų bei atsakovo argumentai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaravęs iki šiol savo vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 15). Taigi jis po palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno bute ir juo naudojosi. Liudytojas D. Č. posėdyje paaiškino, kad yra ieškovas kaimynas, pažįstamas daug metų, o ieškovas R. L. visada gyveno (duomenys neskelbtini). Pažinojo ieškovo dukrą, pažinojo ir ieškovo motiną V. G. Patvirtino, kad ieškovas R. L. bute gyveno tiek su mama, tiek po motinos mirties. Pats ieškovas patvirtino, kad po motinos mirties naudojosi jos likusiais asmeninio naudojimosi daiktais, baldais, rūpinosi butu kaip tik galėjo.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008.) Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai tai, kad pareiškėjas, sunkiai vaikščiodamas, neturėjo galimybės aktyviais veiksmais patvirtinti palikimo priėmimo faktą ar pateikti palikimo atsisakymą, tačiau, likdamas gyventi mirusios motinos bute ir prisidėdamas prie buto išlaikymo, jis išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje dalyvaujantis atsakovo atstovas, notarė, kiti proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas nemokėjo mokesčių, todėl neaišku ar realiai jis turtą valdė, ar toliau juo naudosis. Tačiau teismas, išklausęs ieškovą įsitikino, kad pagal savo išsilavinimą, gaunamas pajamas, gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą, ieškovas R. L. pagal išgales turtą valdė kaip savo. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019-05-29 d. rašto Nr. R-1848 matyti, kad ieškovui R. L. įvairiais laikotarpiais buvo nustatytas nuo 2009-04-10 d. – 40% darbingumo lygis, nuo 2011-04-07 iki 2013-04-06 d. 50 % darbingumo lygis, vėliau 35 % bei 45% darbingumo lygis (I tomas e.b.l. 23). Taigi matyti, kad jis turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, kurie jam trukdė gauti jo kvalifikaciją, sveikatos būklę atitinkanti darbą bei pajamas. Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-05-08 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, ieškovui R. L. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-31 buvo mokama nuo 297,78 Lt (86,24 Eur) iki 57,09 Eur netekto darbingumo pensija. Patikrinus teismui prieinamus viešuosius registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo duomenis laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2019-09-01 ieškovui buvo mokamos 186,12 Lt (54,19 Eur), vėliau 372,23 Lt (107,81 Eur), 68,91 Eur, 108,30 Eur, 55,28 Eur, 175,68 Eur išmokos skirtingais laikotarpiais (b.l.78-110). Taigi matyti, kad gaunamos pajamos nebuvo pakankamos visiškai ir pilnai apmokėti už suteiktas paslaugas būstui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie ieškovą R. L. matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo bei 2018-02-20 d. sprendimu už akių yra priteista iš R. L. 217,80 Eur skolos. UAB „Kauno vandenys“ pateiktame paaiškinime nurodė, kad ši skola yra išieškota, o palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dieną įsiskolinimo suma 13,66 Eur (47,16 Lt) buvo apmokėta (b.l.45-46). AB Kauno energija pateikė informaciją, kad palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dieną, įsiskolinimas už paslaugas sudarė 474,63 Eur (b.l. 48). Todėl iš šių duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į tai, kad paslaugų tiekėjai nebuvo pradėję priverstinio išieškojimo procedūrų, teismas daro išvadą, kad ieškovo R. L. valia priimti motinos palikimą buvo išreikšta. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovas R. L. lankėsi notaro biure ir norėjo šią valią teisiškai įforminti, tačiau, neturėdamas teisinio išsilavinimo, šios teisės tinkamai bei nustatytais terminais neįgyvendino. Pati notarė G. K. apklausta posėdyje patvirtino, kad ne kartą ieškovas R. L. lankėsi notarės biure, jam buvo išduota pažyma, kad neužvesta paveldėjimo byla. Nors notarė neturėjo galimybės pateikti aptariamos pažymos į bylą, kadangi tokie dokumentai buvo saugomi penkerius metus (b.l.142), tačiau nėra pagrindo netikėti notarės paaiškinimais. Notarė paaiškino ir tai, kad ieškovas lankėsi ir 2012 metais, ir 2016 metais. Ieškovui notarė paaiškino, kad būtina nustatyti faktus, kad jo mama priėmė palikimą po vyro mirties ir, kad jis priėmė palikimą po mamos mirties. Pats ieškovas R. L. taip pat nurodė, kad po mamos mirties buvo pas notarą vieną kartą, bet jam buvo pasakyta, kad nėra testamento, vėliau buvo nuėjęs ir antrą kartą tada jam pasakė, kad yra testamentas. Kalbant su notare nieko nesuprato. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyti ieškovo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo jo teisėmis veiksmai, bet priešingai turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, laikant, kad ieškovo veiksmai – lankymasis notaro biure, mokesčių už turtą mokėjimas pagal ieškovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, jo gyvenimas palikėjos bute - tokie veiksmai yra pakankami konstatuoti, kad ieškovas palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Iš nustatytų aplinkybių teismui seka išvada, kad ieškovas R. L. suvokė save paveldėto turto savininku iki to laiko, kai iš gaunamo VĮ Turto bankas rašto suprato apie galimą jo iškeldinimą iš būsto (Į tomas el.b.l.16).

Šiuo atveju CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ieškovui ginčijant Kauno miesto 12-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą, atsiradusį po V. G. ir J. G. mirties - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą, atsiradusį po V. G. ir J. G. mirties - pinigines lėšas (b.l. 70-71,151-152), vertintina, ar tokie palikimo perėjimo valstybei liudijimai išduotas pagal nurodytas įstatymo reikalaujamas sąlygas.