Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui B. V., atsakovei L. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. V. įmonės „Vilguoja“ ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei atsakovės L. B. priešieškinį, dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja S. V. parodė, kad ji buvusio sutuoktinio, ieškovo atstovo B. V. prašymu kalbėjo su atsakove dėl šaldymo vitrinų grąžinimo, tačiau pastaroji atsisakė vitrinas grąžinti nurodydama, kad vitrinas grąžins pasirašius naują sutartį, tačiau kokią, nežino.

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad jis ruošėsi iš ieškovo pirkti šaldymo vitrinas, jei jų nepirks kitas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys bandė sudaryti nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau šalims nesusitarus, pas atsakovę, jos patalpose liko ieškovui priklausančios dvi šaldymo vitrinos. Šios aplinkybės atsakovė neneigia, tačiau jos teiginį, kad ieškovas galėjo pasiimti jam priklausančius daiktus, paneigia jos pačios aiškinimas, kad šiuos daiktus ji sulaikiusi (negražinusi) dėl to, kad ieškovas jai negrąžino jos daiktų, be to be ieškovo tvirtinimo, kad jam negrąžinami daiktai, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. Š. nurodydamas, kad ginčo daiktai (virtinos), kurias norėjo pirkti, buvo užrakintoje patalpoje. Teismo posėdžio metu atsakovė ne kartą pareiškė, kad ji iš esmės negrąžindavo šaldymo vitrinas tik dėl to, kad ieškovas yra pasisavinęs jai priklausančią prekybos įrangą, tą faktą netiesiogiai patvirtino ir liudytoja S. V..

Atsakovė nurodė, kad ieškovas paėmė jos įrangą – 8 vienetus kampinių lentynų su nugarėlėmis ir užbaigimu, 2 vienetus stovų su pakoja ir 16 vienetų laikiklių – kablių. Ieškovas pripažįsta, kad dalis pas jį esančios įrangos - 4 lentynos ir vienas stovas yra atsakovės, likusios atsakovės nuotraukoje nurodytos lentynos yra jo paties. Atsakovė ginčija ir jos sutuoktinis, liudytojas V. B. tvirtina, kad atsakovei priklausančios lentynos skiriasi nuo pačiam ieškovui priklausančių lentynų ir jų teigimu, tai patvirtina atsakovės pateikta nuotrauka iš ieškovo patalpų, kuriose atsakovės teigimu, ieškovas yra sumontavęs atsakovei priklausančias, nuotraukoje pažymėtas lentynas. Atsakovei pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl šios aplinkybės, kurią ginčija ieškovas, dėl jos teigimu jai priklausančios prekybos įrangos, atsakovė atsisakė pateikti papildomus įrodymus. Atsakovės pateikti dokumentai dėl prekybinės įrangos įgijimo patvirtina aplinkybę dėl to, kad atsakovė yra įgijusi prekybos įrangą, tačiau koks kiekis yra pas ieškovą, be savo pačios ir jos sutuoktinio paaiškinimų, atsakovė įrodymų nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Šiuo atveju nėra jokių galimybių nustatyti, kad atsakovės nurodyta prekybos įranga yra jos ir konstatuotina, kad atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Ieškovas pripažįsta, kad dalis atsakovės įrangos yra pas jį, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinys tenkintinas, likusioje dalyje dėl daiktų išreikalavimo, atmestinas.

Ginčo dėl daiktų (šaldymo vitrinų) nuosavybės nėra, atsakovė neginčija, kad jos priklauso ieškovui ir šiuo metu daiktai yra jos valdyme, o ieškovui reikalaujant ji jų negrąžina, nes ieškovas negrąžina jai jos daiktų. CK 4.95 str. nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 4.229 str. 1d. kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Nustatyta, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę (dėl lentynų grąžinimo) į ieškovą ir nors teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė visų jos prašomų gražinti daiktų apimties, tačiau turėjo teisę sulaikyti ieškovui priklausantį daiktą. Kilus ginčui tarp šalių ir neišsprendus jo tarpusavio sutarimu, konstatuotina, kad daiktai, dėl kurių priklausomybės įrodyta, ir esantys pas kitas šalis jų valdyme, pagal savininkų reikalavimą, išreikalautini.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju tarp šalių susiklostė verslo santykiai. Nėra jokių duomenų, kad dėl šių santykių atsakovei buvo padarytas dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, įtakoję jos sveikatos būklę ir pan. Teismui nėra pagrindo teigti, kad atsakovės minimas sveikatos pablogėjimas buvo įtakotas būtent ieškovo neteisėtos veikos pagrindu. Kilus ginčui, šalys viena kitai negrąžino jiems priklausančių daiktų, todėl ši veika laikytina kaip natūralūs verslo santykiai, kurie negali būti pagrindu priteisti neturtinei žalai.

Ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinys iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai tenkintiems reikalavimams (CPK 93 str., 96 str.). Atsižvelgiant į nesudėtingą ginčo pobūdį, į prie ieškinio pridėtų priedų ir įrodymų nedidelį skaičių, paties ginčo pobūdį - abi šalys viena kitai negrąžino priešingai šaliai priklausančių daiktų ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė analogiškus procesinius dokumentus - ieškinį, priešieškinį, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovės priešieškinys dalinai - iš prašomų priteisti 8 lentynų ir 2 stovų bei laikiklių, priteisiant 4 lentynas ir vieną stovą bei atmetant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris laikytinas šioje situacijoje išvestiniu, konstatuotina, kad priešieškinys tenkintas 40 procentų. Šalių reikalavimai vienarūšiai, atsakovė ieškovo daiktus sulaikė pastarajam negrąžinant jos daiktų, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bylinėjimosi išlaidos šalims dalintinos po lygiai ( ieškovo išlaidos advokatui po 75 eurus, priteisiant juos iš atsakovės ieškovui bei šią sumą mažinant 4 eurais, atsakovės daugiau sumokėto žyminio mokesčio(30+38=68:2=34Eur)) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei po 3,32 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo B. V. įmonei „Vilguoja“, įmonės kodas 177173293, dvi(2) šaldymo vitrinas, esančias pas atsakovę jos patalpose Šilutės m., Lietuvininkų g. 7, įpareigojant atsakovę šias vitrinas grąžinti ieškovui.

Priteisti iš ieškovo B. V. įmonės „Vilguoja“, įmonės kodas 177173293, atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturias (4) lentynas ir vieną stovą, kurie yra pas ieškovą, įpareigojant ieškovą šias lentynas ir stovą grąžinti atsakovei.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui B. V. įmonei „Vilguoja“, įmonės kodas 177173293, 71 € bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. V. įmonės „Vilguoja“, įmonės kodas 177173293 ir iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 3,32 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.