Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. įmonės „Vilguoja“ ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei atsakovės L. B. priešieškinį ieškovei B. V. įmonei „Vilguoja“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. B. dvi šaldymo vitrinas, kurių kiekvienos vertė - 500 Eur. Nurodė, kad su atsakove ruošėsi sudaryti negyvenamųjų patalpų, priklausančių atsakovei ir esančių Duomenys neskelbtini, nuomos sutartį. Ieškovas į patalpas, kurias ruošėsi išsinuomoti iš atsakovės, atsivežė dvi šaldymo vitrinas, tačiau nesutarus dėl nuomos sutarties minėtos šaldymo vitrinos liko pas atsakovę, kuri atsisako jas grąžinti. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad ieškovo šaldymo virtinos yra pas ją, tačiau jų ji negrąžino dėl to, kad ieškovas negrąžino jai priklausančiu daiktų. Priešieškiniu prašė atmesti ieškovės prašymą priteisti iš jos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė iš ieškovės priteisti atsakovei prekybos įrangą - lentynas, kurių vertė 274,32 eurų, 1 000 eurų moralinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos patalpose Duomenys neskelbtini, yra dvi ieškovei priklausančios šaldymo vitrinos, tačiau ieškovė, pasistačiusi jos patalpose savo vitrinas, išardė ir išnešė atsakovei priklausiusią įrangą – 8 vienetus kampinių lentynų su nugarėlėmis ir užbaigimu, 2 vienetus stovų su pakoja ir 16 vienetų laikiklių – kablių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį – iš dalies. Priteisė iš L. B. ieškovei B. V. įmonei „Vilguoja“ dvi šaldymo vitrinas, esančias pas atsakovę patalpose Duomenys neskelbtini, įpareigojant atsakovę šias vitrinas grąžinti ieškovei. Priteisė iš ieškovės B. V. įmonės „Vilguoja“ atsakovei L. B. keturias lentynas ir vieną stovą, kurie yra pas ieškovę, įpareigojant ieškovę šias lentynas ir stovą grąžinti atsakovei. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės L. B. ieškovei B. V. įmonei „Vilguoja“ 71 € bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės B. V. įmonės „Vilguoja“ ir iš atsakovės L. B. iš kiekvieno po 3,32 Eur pašto išlaidų valstybei.Nurodė, kad ginčo dėl daiktų (šaldymo vitrinų) nuosavybės nėra, pažymėjo, kad atsakovė neginčija, jog šaldymo vitrinos priklauso ieškovei ir šiuo metu daiktai yra jos valdyme, o ieškovei jų reikalaujant atsakovė daiktų negrąžina, todėl, vadovaudamasis CPK 4.95 str., ieškinį tenkino visiškai.Nurodė, kad nėra jokių galimybių nustatyti, jog atsakovės nurodyta prekybos įranga yra jos ir konstatavo, kad atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, jog dalis atsakovės įrangos yra pas ją, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinį tenkino, likusioje dalyje dėl daiktų išreikalavimo atmetė.Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad dėl ieškovės ir atsakovės santykių atsakovei buvo padarytas dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, įtakoję jos sveikatos būklę, todėl netenkino atsakovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, šalims paskirstė po lygiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Atsakovė prašo: 1) iš ieškovės B. V. įmonės „Vilguoja“ priteisti prekybos įrangą (2 stovus su pakoja, 8 kampines lentynas su nugarėlėmis ir 16 kablių) atsakovei; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios prekybos įrangos. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Nėra pagrindo atsakovei atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė pati atsakinga už išlaidas, susijusius su teisinės pagalbos teikimu. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo palikti nepakeistą. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies patenkino priešieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Taip pat prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje prašo priteisti 180 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Atsakovė reikalavimą priteisti jai priklausančią prekybinę įrangą pareiškė tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui, todėl toks jos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9.2. Atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi visuose teisminiuose procesuose, kuriuose ji dalyvauja, teikia analogiškus prašymus, o tai įrodo, kad atsakovė galimai sukčiauja.

9.3. Atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovei priklausančio prekybinės įrangos kiekio.Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas priešieškinį tenkino iš dalies, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir konstatavęs, kad nėra jokių galimybių nustatyti, jog atsakovės nurodyta prekybos įranga yra jos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pripažino, kad dalis pas ją esančios įrangos - 4 lentynos ir vienas stovas yra atsakovės. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo V. B. parodymų bei prekybos įrangos pirkimo dokumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės pateikti dokumentai dėl prekybinės įrangos įgijimo patvirtina aplinkybę dėl to, kad atsakovė yra įgijusi prekybos įrangą, tačiau pažymėjo, kad koks kiekis yra pas ieškovę, be savo pačios ir jos sutuoktinio V. B. paaiškinimų atsakovė įrodymų nepateikė. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, Šilutės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, o priešieškinį iš dalies, vadovavosi byloje esančių duomenų visetu, tai yra liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais ir rašytinais byloje esančiais įrodymais. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimą, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė visų jos prašomų gražinti daiktų apimties.Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovės teigimu, dalyvaudama teismo posėdžiuose ji jautėsi pažeminta, įskaudinta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d)Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys, ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės patirti išgyvenimai, jei tokių buvo, nebuvo ilgalaikiai ar sunkiai įveikiami, todėl laikytini momentiniais, mažareikšmiais ir smulkmeniškais, dėl kurių neturtinė žala nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsakovės argumentai, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neturi būti priteisiamos, kadangi advokato pagalba nėra privaloma ir būtina, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso normos numato galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims savo bylas vesti patiems arba per atstovą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas po lygiai, atsižvelgė į nesudėtingą ginčo pobūdį, į prie ieškinio pridėtų priedų ir nedidelį skaičių įrodymų, paties ginčo pobūdį, ir vadovavosi protingumo bei teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, neturi pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl ieškovės atsiliepimu reiškiamų reikalavimų

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės šalims ar byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimu į apeliacinį skundą reikšti reikalavimų pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su priimtu teismo sprendimu, gali paduoti apeliacinį skundą, kuris turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina ieškovės prašymų, susijusių su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu, nurodytų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą jos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.