- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 1-40-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07307-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 8 d. pagal BK 281 straipsnį 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. 2022 m. vasario 27 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė V. D. į koją, dėl ko V. D. buvo padaryti dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldriniai lūžiai su dešinio šokikaulio panirimu, po ko V. D. nugriuvus ant grindų, kojomis spardė į įvairias kūno vietas, į galvą, sužalojo lūpą, tuo sukėlė nukentėjusiajam V. D. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldrinių lūžių su dešinio šokikaulio panirimu sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis G. L. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 27 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis R., kurios pavardė nežino, kvietimu taksi automobiliu nuvažiavo į jos gimtadienį, vykusį R. namuose. Nuvažiavus į jos namus, juose buvo pati R., jos dukra R. ir dar keletas žmonių, kurių jis nepažįsta. Į R. namus jis nuvažiavo vienas. Vaišinantis į R. namus buvo atėję dar keletas kaimynų, truputį išgerdavo ir išeidavo, tačiau jis jų nei vieno nežino. Nuolat su jais vaišinosi tik vyras, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, maždaug 40 metų amžiaus, kuris kiek suprato, buvo atėjęs su savo drauge ar žmona, kuri yra R, draugė. Minėtų asmenų vardų jis nežino, jų niekas nesupažindino. Kai jis nuvažiavo visi jo išvardinti asmenys jau buvo gerokai išgėrę, jis sėdo kartu gerti su jais. R. svečias, V. D., kaip minėjo, jau buvo stipriai girtas, bei jiems sėdint prie stalo ir geriant alkoholinius gėrimus, ėmė nuolat prie jo žodžiu kabinėtis, provokavo konfliktą. Vienu momentu V. D. iš kambario, kuriame jie vaišinosi, buvo išėjęs į virtuvę, kurioje rūkė, o jis ėjo taip pat į virtuvę parūkyti prie pečiaus, bei prasilenkiant su V. D. jie susirėmė pečiais. V. D. jam pasakė, – ar neprasilenki, jis jo paklausė, kas yra. Tada V. D. jam užsimojo ranka suduoti, tačiau jis smūgį blokavo savo ranka, todėl jis jam suduoti nespėjo. Tada jis rankos kumščiu sudavė V. D. į veidą, bei jį pastūmė. V. D. nuvirto, ar prieš nuvirstant jis jam įspyrė tiksliai neprisimena, todėl nurodyti negali. V. D. gulinčio jis nespardė. V. D. vos tik nuvirtęs sušuko, kad jis jam koją sulaužė, bei skundėsi kojos skausmu. Kadangi V. D. skundėsi stipriu kojos skausmu, jis jam padėjo atsikelti, išvedė į lauką, pasodino į karučius ir parvežė į jo namus. Parvežus į namus jis V. D. paklausė ar jis neturės jam kokių pretenzijų, jis jį patikino, kad į policiją nesikreips. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta, tačiau nepripažšsta, kad spardė nugriuvusį V. D.. V. D. jis atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, pradžiai sumokėjo 100 eurų, nes neturi pinigų . Su Kauno teritorinės ligonių kasos žala sutinka. Mano, kad V. D. prašoma priteisti neturtinė žala per didelė, su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis užsidirba iš atsitiktinių darbų, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tikisi gauti darbą.
Motyvuojamoji dalis
G. L. kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jis 2022 m. vasario 27 d. apie 17 val. su savo sugyventine R. V. nuėjo pas pažįstamą R. Ž., kurios namuose šventė jos gimtadienį. R. namuose buvo jos dukra R. ir jos draugė, kurios vardo nežino. Jie visi R. namuose vaišinosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. į R. namus, atvažiavo kiek suprato R. draugės brolis su draugu, kurių vardų jis nežino. Minėti vyrai kartu su jais vaišinosi, taip pat gėrė alkoholį. Vienas iš vaikinų, R. draugės brolis, ėmė prie jo žodžiu kabinėtis, provokavo konfliktą. Pamatęs, kad tarp jų konfliktas gali stiprėti, jis jam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti, parūkyti. Tada jis su juo išėjo į lauką, kuriame galbūt kažką vienas kitam negražaus pasakė, dėl girtumo jis tiksliai neprisimena, bei kartu su juo grįžo į namo vidų. Įėjus į namo vidų, tiksliau virtuvėje, svečias koja spyrė jam į koją, po ko jis suklupo kadangi labai suskaudo koją. Dėl didelio skausmo, kurį vertintų 10 balų iš 10, jis negalėjo atsikelti, o jam spyręs vyras, toliau jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas – į galvą, bei prakirto lūpą, ėmė bėgti kraujas, todėl jis rankomis užsidengė veidą, kad stipriau jo nesužalotų. Kiek kartų jam įspyrė nurodyti negali. Per atviras duris pamačiusi kas vyksta virtuvėje, jo sugyventinė atėjo į virtuvę, paklausė kas čia vyksta ir tik tada svečias nustojo jį spardyti. Kitas vyras, kuris atvyko su tuo vyru, kuris jį spardė, buvo virtuvėje, tačiau ar jis atliko kokius veiksmus nežino, nes kaip jau minėjo rankomis buvo užsidengęs veidą. Kadangi labai skaudėjo koją, jis nepaėjo, todėl su sugyventine susiruošė eiti namo, tačiau dėl didelio skausmo, kaip jau minėjo jam nėjo paeiti, todėl tas pats vyras, kuris jį spardė, į namus parvežė su karučiais. Parvežęs dar jam pagrasino, kad nebandytų kreiptis į policiją. Kitą dieną kreipėsi į ligoninę, kurioje jam buvo atlikta kojos operacija, bei buvo paguldytas tolimesniam gydymui. Dėl padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinę žalą, bet ir turtinę, kadangi pirko vaistus, teko važiuoti medikų apžiūrai, pirko vaistus. Kvitų nėra išsaugojęs. G. L. buvo pas jį atvykęs, atsiprašė, dalį žalos atlygino. Jis sakė atlygins 1 000 Eur, kai atvažiavo po mėnesio davė 100 Eur, tačiau toliau jokių veiksmų nedarė. Paaiškino, kad jau atliktos trys operacijos, buvo įsimetusi infekcija. Jis turi sūnų ir dukrą, kuriuos reikia išlaikyti. Jam L. atlygino 100 Eur ir laiko, kad turtinę žalą atlygino, liko neatlyginta tik neturtinė žala. Jam gydymas jau yra baigtas, buvo pas gydytojus dėl neįgalumo, tačiau neįgalumo nesuteikė, tik nurodė, kad 6 mėnesius ribotas darbingumas.. Dabar jau po truputi pradeda dirbti atsitiktinius darbus.
Liudytoja R. V. duoti parodymai pagarsint. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 17.15 val., su sugyventiniu V. D. nuėjo pas kaimynę R. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri šventė savo gimimo dieną. Apie 21 val., sėdėdami svetainėje prie vaišių stalo, vartodamas alkoholinius gėrimus, V. D. pradėjo pyktis su svečiuose buvusiu anksčiau jiems nematytu ir nepažįstamu apie 30-35 metų amžiaus, vidutinio ūgio, kresno sudėjimo vyriškiu. Iš pradžių jie ginčijosi prie stalo, V. D. šį vyriškį pavadino keletu įžeidžiančių žodžių. Netrukus jie išėjo į lauk, bet greitai sugrįžo į namą. Būdami virtuvėje jie toliau šūkavo ir ginčijosi. Tuoj pat ji atėjusi į virtuvę pamatė, kad V. D. jau guli ant grindų, ant nugaros, o vyriškis jį spardo batais apautomis kojomis. Jai atrodo, kad vyriškis, jai matant, V. D. į įvairias kūno vietas, išskyrus galvą, įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų. Ji pamėgino V. D. apginti, šaukė, kad vyriškis baigtų muštis ir stūmė jį šalin. Tada vyriškis ją taip pat nustūmė šalin, tačiau V. D. paliko ramybėje ir jo nebemušė. Netrukus po to tas pats vyriškis karučiais V. D. parvežė į jų namus, nes jis negalėjo savarankiškai paeiti. Taip pat šis vyriškis jiems liepė "nesiskųsti" policijai, nes bus blogai ir išėjo. 2022 m. vasario 28 d., apie 16 val., kadangi V. D. labai skaudėjo sumuštą dešinės kojos blauzdą čiurnos sąnario srityje, paskambino pagalbos tarnybų telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, papasakojo apie įvykį, tačiau tada pareiškimo nerašė, nes V. D. į iškvietimą atvykusių GMP medikų nuodugnesnei apžiūrai buvo skubiai išgabentas į Raseinių ligoninę. Kiek jai žinoma, po apžiūros buvo nustatyta, kad V. D. yra lūžę dešinės kojos abu blauzdikauliai - todėl jis buvo paguldytas gydymui Raseinių ligoninės chirurgijos skyriuje, kuriame operuotas. Dar gali papildyti, kad konflikto metu V. D. buvo sužalotas ir veidas. Kokiu būdu sužalojimai padaryti, ji nematė, tačiau matė, kad jam buvo stipriai sužalota (prakirsta iš vidaus) viršutinė lūpa. Kiek jai žinoma, tuo metu, kai buvo mušamas V. D., namuose dar buvo tik R. Ž.. Ar ji tai matė, pasakyti negali, nes aplink nesidairė ir, kaip minėjo aukščiau, mėgino apginti V. D.. Šio konflikto metu ji niekaip nenukentėjo, jai jokie sužalojimai nepadaryti ir ji niekam jokių pretenzijų neturi (b. l. 87-90).
Liudytojos R. Ž. buvo pagarsinti . Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2022 vasario 27 d., (duomenys neskelbtini), savo namuose, šventė gimimo dieną. Apie 18 val. pas ją į svečius atvyko kaimynai V. D. su sugyventine R. V., jos dukra R. Ž. gyvenanti Kaune su savo drauge G. L., gyvenančia Raseiniuose. Kiek vėliau, tikslesnio laiko nurodyti negali, taksi automobiliu vienas atvažiavo G. brolis G. L.. Jie visi šventė svetainėje prie vaišių stalo. Apie 21 val. svetainėje prie stalo V. D. pradėjus konfliktuoti su G. L. ir jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais, R. Ž. ir G. L. iš namų išėjo ir sugrįžo jau po 22 val. Kai jos išėjo, V. D. su G. L. išėjo į lauką parūkyti, ji liko kambaryje. Po keleto minučių jie parėjo į namą ir virtuvėje toliau konfliktavo, V. D. G. L. toliau vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Ji pamatė, kad V. D. su G. L. susistumdė ir abu pargriuvo ant grindų. G. L. greitai atsikėlė ir ant grindų tebegulinčiam V. D. vieną kartą įspyrė į veidą ir dar keletą kartų įspyrė į kitas kūno dalis. V. D. tuoj pat pradėjo šauki, kad G. L. jam sulaužė koją. Taip pat matė, kad R. V. G. L. mėgina nustumti šalin ir šaukia baigti mušus V. D.. Kiek atsimena, ji su G. L. taip pat susistumdė, bet G. L. R. V. nemušė. Pasibaigus konfliktui, G. L. karučiais V. D. išvežė namo ir atgal sugrįžo apie 22 val. 2022 m. vasario 28 d., apie 19.30 val., jai paskambino R. V. ir pasakė, kad V. D. išvežtas į Raseinių ligoninę, kad ten nustatyta, jog jam lūžusi koja ir reikės operacijos (b. l. 93-96).
Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis žino, jog 2022 m. vasario 27 d. buvo muštynės. Tai jis žino iš G. L. pasakojimo. Pats įvykio nematė. Viską, kas buvo , jis išgirdo kitos dienos rytą, nes jis buvo iš ryto nuvažiavęs pas R. Ž.. Paaiškino, kad jis 2022 m. vasario 27 d. 19-20 val. atvyko pas Ž. švęsti jos gimtadienio. Kai atvyko pamatė, kad pas Ž. buvo ji pati, L., nukentėjusysis ir dar viena moteris atvykusi su nukentėjusioju (vardo nežino). Kai vyko pas Ž. jis su L. jau buvo šiek tiek apsvaigę, kai nuvažiavo, ten buvusieji irgi buvo apsvaigę. Visi jie šventė R. Ž. gimtadienį. Jis iki šventės galo nebuvo – išvažiavo su taksi, o L. pasiliko. Jis išvažiavo apie 22-23 val. Sekančią dieną apie įvykį papasakojo L.. Pats L. nebuvo sužalotas. L. pasakojo, kad nuvežė su karučiu nukentėjusįjį. Papasakojo, kad nukentėjusysis pradėjo jį ,,gaidžiuoti”, jie neprasilenkė tarpdury. Jo žiniomis viskas vyko virtuvėje prie pečiaus. Virtuvėje matė, kad buvo malkų prie pečiaus, kaladė, bet nematė,jokių muštynių požymių, arba kad būtų išvartyti baldai.
2022 m. vasario 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: Sodyba yra kairėje pusėje (nuo (duomenys neskelbtini) pradžios), neaptverta. Gyvenamasis namas mūrinis, pažymėtas Nr. 27. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Įėjimo durys medinės, tamsiai rudos spalvos, uždarytos. Per minėtas duris patenkama į gyvenamojo namo koridorių. Koridoriuje priešais yra įėjimas į virtuvės kambarį, į ją patenkama per medines rudos spalvos duris. Virtuvės kairėje pusėje prie sienos yra metalinė žalios-juodos krosnis, dešinėje pusėje prie lango yra stalas su kėdėmis ir ant jo esančiais apyvokos daiktais. Kitoje pusėje matoma įvairi buitinė technika. Virtuvės danga rudos spalvos linoleumas, prie krosnies matomi įplyšimai. Virtuvėje daiktai sudėti tvarkingai, neišmėtyti. Priešais įėjimą į virtuvę matomos atviros baltos spalvos, medinės durys. Per minėtas atidarytas duris patenkama į gyvenamojo namo svetainę, kurios dešinėje pusėje matomas medinis stalas, padengtas baltos spalvos (marga) staltiese. Ant stalo matomi įvairūs tušti alkoholinių gėrimų buteliai, lėkštės, indai, su įvairiais maisto likučiais. Jokių grumtynių požymių ar kraujo pėdsakų nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 19-25).
Iš 2022 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VS tyrėjo S. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 28 d., 16.08 val., su VS vyresniąja tyrėja D. M. dirbant tarnybiniu automobiliu "VW TRANSPORTER", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys 2006), buvo gautas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo nurodymas nuvykti patikrinti pranešimo, kad vakar pranešėjos vyras svečiuose mušėsi vienu iš svečių. Pareigūnai informuoti nebuvo. Dabar pranešėjos vyrui reikia GMP, galimai lūžo koja. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) namo numerio nežino. 2022 m. vasario 28 d., 16.22 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini), rasta neblaivi (2,11 prom.) pranešėja R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir neblaivus (1,79 prom.) jos sugyventinis V. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Dėl girtumo nuosekliai papasakoti apie įvykio aplinkybes jie nesugebėjo, painiojosi detalėse, tik abstrakčiai nurodė, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 21 val., pas kaimynę R. Ž. vykusių išgertuvių metu kilusio konflikto metu V. D. sumušė (sužalojo veidą ir dešinę koją) iš matymo pažįstamas vyriškis. Atvykus GMP medikams, V. D. detalesnei apžiūrai buvo išvežtas į Raseinių ligoninę. Dėl šių priežasčių V. D. ir R. V. apklausti raštu galimybių nebuvo. Apsilankius pas R. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), jos namuose rastas G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pastarasis pripažino, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 21 val., R. Ž. namuose išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu namo virtuvėje vienas sumušė taip pat į svečius atvykusį jam nepažįstamą vyriškį, kuris prie jo esą kabinėjosi ir įžeidinėjo. Tą patį patvirtino ir R. Ž. (b. l. 16-17).
2022 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr G-543/2022 (02) nurodoma, kad V. D. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje čiurnoje, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldriniai lūžiai, su dešinio šokikaulio panirimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir labiausiai tikėtina, stipriai nikstelėjus per dešinės čiurnos sąnarį, šokant nuo aukščio ir netaisyklingai pastačius koją per dešinę čiurną. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2022 m. vasario 27 d.. Sužalojimai padaryti vienu ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldrinių lūžių su dešinio šokikaulio panirimu V. D. sveikata sutriks ilgiau 10 d. laikotarpiui (b. l. 33-35).
V. D. buvo pareiškęs 1000.00 Eur civilinį ieškinį (b. l. 77), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo atsisakė (b. l. 82-84).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo G. L. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, nukentėjusioso V. D. duotais parodymais, liudytojų paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, įvykio apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis G. L. žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė V. D. į koją, dėl ko V. D. buvo padaryti dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldriniai lūžiai su dešinio šokikaulio panirimu, po ko V. D. nugriuvus ant grindų, kojomis spardė į įvairias kūno vietas, į galvą, sužalojo lūpą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnių skeveldrinių lūžių su dešinio šokikaulio panirimu sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo G. L. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo G. L. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis G. L. teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 8 d. pagal BK 281 straipsnį 40 parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 112-117, 118-122, 187), administracine tvarka nebaustas (b. l. 123), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitose neregistruotas, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 125, 126). G. L. ,veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iš dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholioir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). G. L. nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies atlygino žalą. G. L. teisiamas šeštą kartą, todėl teismas daro išvadą, kad jis iš nubaudimų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą.
Sutinkamai su CK 6.280 straipsniu, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie SAM ir teritorinės kasos. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo sumokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 582,17 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidoms padengti (b. l. 40-45). G. L. žalos dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko.
Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas ir nustatytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš G. L. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisiama 1 582,17 Eur žalos atlyginimo.
V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodė, kad jis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, atliktos trys operacijos, patyrė didelius skausmus. Jo sveikatos būklė po sužalojimo vis dar nėra pilnai atsistačiusi, sutrikdyta judėjimo funkcija, t.y. pablogėjo gyvenimo kokybė. V. D. tebejaučia skausmus, kuriems paūmėjus vartoja vaistus, vaikšto pasiremdamas lazdele. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, iki šiol apribotas jo mobilumas (b. l. 176-177). Pateikė išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie jam suteiktą nedarbingumą. (b. l. 178). Pagal 2022 m. spalio 24 d. medicininį pažymėjimą V. D. rekomenduojama atleisti nuo sunkių darbų 6 mėn. (b. l. 195). Byloje pateiktas ranka rašytas raštas, kad G. L. V. D. atlygino 100 Eur turtinės žalos, o D. pasižadėjo atsiimti pareiškimą iš policijos. (b. l. 157)
Pagal teismų praktiką, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018).
Teisiamojo posėdžio metu V. D. patvirtino, kad jam G. L. sumokėjo 100 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą ir laiko, kad turtinė žala jau atlyginta, todėl klausimas dėl turtinės žalos priteisimo nebesprendžiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus . Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. L. žodinio konflikto su V. D. metu (liudytojai nurodė, kad V. D. G. L. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, jį provokavo) nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą. Konflikto metu abu asmenys buvo neblaivūs. Pripažintina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,patyrė tris operacijas, ilgą laiką vaikščiojo tik su lazda , patyrė nepatogumus , sutriko jo normalus gyvenimas, be to tam tikram laikui buvo prarastas darbingumas, kuris iki šiol nėra visiškai atsistatęs. Šiai dienai V. D. po truputi pradeda dirbti atsitiktinius darbus, jau vaikšto be lazdelės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas ir turi dėti pastangas, kad būtų atlyginta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. G. L. nedirba ir neregistruotas užimtumo tarnyboje. Įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra aiškiai per didelis, neatitinka susiformavusios teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 1 500 Eur ir ši suma priteistina iš G. L. V. D. naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam V. D. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinės pagalba (b. l. 174-175). Iš pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos 2022 m. rugsėjo 20 d. Nr. APD-2022-09606 matyti, kad V. D. suteiktos advokato S. J. teisinės paslaugos – išlaidos 266,66 Eur (b. l. 180). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš kaltinamojo G. L. priteistina minima suma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Vadovaujantis Lietuvos BPK 254 str. 5 d., 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios G. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš G. L. 1 582,17 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 17 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT217300010002484333, AB Swedbank.
V. D. naudai priteisti iš G. L. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. L. 266,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) valstybės patirtų išlaidų už V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.