Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1727-730/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
e2S-1727-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05558-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
L. D., D. D.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1727-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05558-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.5.26. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. D., D. D., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininko D. D. ir jo sutuoktinės L. D. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šio turto priklauso skolininkui D. D.. Nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1220-838/2019 pagrindu antstolis vykdo išieškojimą dėl 3718,25 EUR skolos ir 5 procentų palūkanų iš skolininko D. D. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininko sutuoktinės L. D. vardu yra atidarytų banko sąskaitų, skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, taip pat areštuota transporto priemonė „Toyota Auris“. Banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, gaunamas darbo užmokestis bei turimos transporto priemonės yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl antstolis įpareigojo kreditorę kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoto asmens L. D. atstovė advokatė A. Z. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo L. D. jau kelerius metus negyvena ir bendro ūkio su D. D. neveda, skola, kurios išieškojimą vykdo antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01623, yra asmeninė D. D. prievolė ir turėtų būti išieškomos tik iš jo asmeninio turto. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. D. ketina inicijuoti teismo procesą dėl santuokos nutraukimo, pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir procesiniai dokumentai teismui dėl santuokos nutraukimo yra rengiami ir artimiausiu metu bus pateikti teismui. Pažymėjo, kad teismui tenkinus prašymą ir nustačius, kad skolininkui D. D. priklauso ½ dalis L. D. darbo užmokesčio ir nukreipus išieškojimą į šią dalį būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes L. D. nebeturėtų galimybės užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. D. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinės L. D. pajamų – darbo užmokesčio, mokamo mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Taip pat D. D. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, kitą prašymo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01623 vykdo išieškojimą iš skolininko D. D. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su L. D., duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis teismui nepateikta, todėl taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Antstolė vykdydama vykdomąją bylą areštavo transporto priemonę „Toyota Auris“, areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, areštavo lėšas, esančias skolininko sutuoktinės banko sąskaitose. Nustatė, kad skolininkas nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto dalies nustatymo nurodė, kad nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl nustatoma, kad suinteresuotam asmeniui D. D. priklauso 1/2 dalis L. D. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke. Teismas nutarė atsisakyti nustatyti turto dalį areštuotame automobilyje „Toyota Auris“, kadangi tokiu atveju bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Atsiliepimas

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl suinteresuoto asmens L. D. atsiliepimo argumentų nurodė, kad nėra svarbi suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodoma aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. D. ketina nutraukti santuoką su sutuoktiniu D. D. ar patvirtinti gyvenimą skyrium. Nurodė, kad tokį ketinimą suinteresuotas asmuo nurodė savo atsiliepime į pareiškimą, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškinys dėl santuokos nutraukimo iki šiol teismui pateiktas nebuvo. Kita vertus, kaip jau minėta, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindu yra ne ketinimas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir ne tokio kreipimosi faktas. Tokiu pagrindu galėtų būti tik teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo, kuris nagrinėjamos bylos atveju nėra priimtas. Vien aplinkybė, jog skolininkas ir jo sutuoktinė negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė.

3.4. 2019 m. gruodžio 10 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašo pridėti uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atsiliepimą apeliantės santuokos nutraukimo byloje.

3.5. 2019 m. gruodžio 11 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta apeliantės santuokos nutraukimo byla.

3.6. 2019 m. gruodžio 12 d. apeliacinės instancijos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo valstybės naudai priteisti 107,25 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliantei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad su skolininku D. D. negyvena ir bendro ūkio neveda, o skola, kurios išieškojimą vykdo antstolis A. S., yra asmeninė D. D. prievolė, todėl jis su kreditoriais privalo atsiskaityti savo asmeninėmis lėšomis, todėl skolos išieškojimas turėtų būti vykdomas tik iš asmeninio D. D. lėšų.

4.2. Apeliantė dėl santuokos nutraukimo nurodo, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad iš D. D. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis išmokomis, todėl akivaizdu, kad D. D. neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teigia, kad nustačius, kad D. D. priklauso ½ dalis apeliantės darbo užmokesčio ir nukreipus išieškojimą į šią dalį bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes apeliantė viena išlaiko vaikus, o ateityje negalės užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nustatyti turto dalį, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

9. Byloje gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo (DOK-21284) , kuriuo prašoma prie bylos pridėti uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atsiliepimą, pateiktą santuokos nutraukimo byloje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantės teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su bylos dalyku, taip pat šie įrodymai gauti po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl, teismo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomi pridėti įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Apeliantė dėl turto dalies nustatymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos pareiškimą neatkreipė dėmesio į aplinkybes, jog apeliantė su skolininku bendro ūkio neveda, kartu negyvena, be to, rengiasi kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pažymi, kad skolininko skola kreditoriui yra jo asmeninė prievolė, be to, nustačius turto dalį į apeliantės darbo užmokestį bei sąskaitose esančias lėšas, gali būti pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai.

11. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto dalies nustatymo tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas.

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01623 vykdo 2019 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1220-838/2019 pagrindu išieškojimą dėl 3718,25 EUR skolos ir 5 procentų palūkanų iš skolininko D. D. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. (v. b. l. 2). Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su L. D.. Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis teismui nepateikta (v. b. l. 24). Antstolio 2019 m. birželio 19 d. Nr. S1d-67948 areštuota kelių transporto priemonė „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 62–63), 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67950 areštuota D. D. kartu su sutuoktine L. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas L. D. (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v. b. l. 64–65). 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67954 areštuotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausančios piniginės lėšos, esančios L. D. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Šiaulių banke (v. b. l. 66–67). 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67958 areštuotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausančios piniginės lėšos esančios L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje SEB banke ( b. l. 68–69). Vykdymo metu skolininkui buvo pasiūlyta pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 70–71). Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis išieškotojai 2019 m. liepos 12 d. pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (v. b. l. 112).

13. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto.

14. Pažymėtina, jog, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

15. Bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo (v. b. l. 24), turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintas pagrįstai, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės L. D. pajamų, mokamo mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad D. D. priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje SEB banke, kitą prašymo dalį atmetė.

16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad faktinės bylos aplinkybės yra pasikeitusios. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė apeliantės (ieškovės) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, 2019 m. gruodžio 19 d. paskirtas parengiamasis posėdis. Pareiškėjas (išieškotojas) šioje byloje (uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“) santuokos nutraukimo byloje pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1220-838/2019, kuris perduotas priverstiniam vykdymui, liktų asmenine D. D. prievole. Skolininkas D. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 4 punktą). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan.

18. Pažymėtina, kad bylos stabdymo minėtu teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra turėtų įvertinti susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į apeliantės pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (DOK-21363) spręsti dėl būtinybės stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 9–12), konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo, todėl tinkamai sprendė dėl byloje keliamo klausimo (nutarties 8 punktas). Tačiau atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes – iškeltą santuokos nutraukimo bylą (nutarties 13 punktas), kasacinio teismo praktiką (nutarties 14 punktas), spręstina, kad yra teisėtas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl turto dalies nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 7–15 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, tačiau paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms dėl byloje pareikšto pareikimo, siekiant nepažeisti išieškotojo, skolininko ir skolininko sutuoktinės interesų, skundžiama nutartis naikintina ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Apeliantė 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 107,25 EUR sumai. Teismui nusprendus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje išspręstus klausimus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo (DOK-21284) pridėti prie bylos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė