- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-275-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.1.0.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“ ieškinį atsakovui M. L. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Multiservice New Global“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovo M. L. (toliau – ir atsakovas) 2 940 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti ir perduoti ieškovei naudotis 41 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė, turėdama pagrįstą lūkestį gauti išsinuomotas patalpas, ruošėsi planuoto verslo vykdymui. Tuo tikslu užsisakė ir pasigamino reklaminį stendą, reklaminius maišelius, pasidarė nuolaidų korteles. Iš viso išleido 1 200 Eur. Sutarties pasirašymo metu patalpos nebuvo pritaikytos ieškovės planuojamai veiklai vykdyti. Reikėjo išardyti esančią pertvarą, pakoreguoti elektros įvadą, įvesti vandens tiekimą ir atlikti kitus darbus. Šiuos darbus įsipareigojo atlikti atsakovas. Buvo sutarta, kad atsakovas atlieka sutartus darbus, o ieškovės vadovė grįžta iš (duomenys neskelbtini) ir pasirašo patalpų priėmimo – perdavimo aktą. Ieškovė raktų nuo išnuomotų patalpų negavo. Ieškovė, kaip atsakinga sutarties šalis ir tikėdamasi po atsakovo atliktų darbų gauti teisę naudotis patalpomis, kas mėnesį mokėjo nuomos mokestį, teiraudavosi kada bus galima naudotis patalpomis. 2019 m. spalio 14 d. telefoninio pokalbio metu atsakovas nurodė, kad nebegali nuomoti nurodytų patalpų, tačiau suras kitas patalpas tuo pačiu adresu. 2019 m. spalio 31 d. atsakovas informavo ieškovę apie kitas patalpas tuo pačiu adresu, tačiau, jo teigimu, ir jas reikia tvarkyti. 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovas buvo informuotas, jog ieškovės vadovė grįžta į Lietuvą ir norės pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą, tačiau atsakovas nurodė, kad galės suteikti patalpas, skirtas įrangos sandėliavimui, iki bus paruoštos patalpos. 2019 m. gruodžio 17 d. susitikus su atsakovu jis nurodė, kad patalpų sutartyje nurodytu adresu išnuomoti negali, tačiau galėtų pasiūlyti patalpas kitu adresu ((duomenys neskelbtini)). Įvertinusi tai, kad ieškovė jau buvo patyrusi daug išlaidų, susijusių su sutartyje numatytų patalpų nuoma ir (duomenys neskelbtini) patalpos buvo netinkamos, šio pasiūlymo atsisakė, paprašydama grąžinti sumokėtus pinigus už nuomą, kadangi iki 2019 m. gruodžio 17 d. negalėjo naudotis patalpomis. Šalių pasirašytoje sutartyje nenurodyta, jog atsakovas nėra patalpų savininkas, tai paaiškėjo tik vėlesnių pokalbių metu. Atsakovas sudarant sutartį siekė suklaidinti ieškovę, nes neturėjo teisės subnuomoti ginčo patalpų, kadangi nėra įrodymų, jog tokią teisę jam būtų suteikusi patalpų savininkė ir subnuomotoja – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norfos mažmena“. 2019 m. gruodžio 17 d. iš atsakovo buvo reikalaujama arba grąžinti pinigus, arba duoti patalpų raktus. Atsakovas atsisakė gražinti pinigus, todėl ieškovė kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir inicijavo šią civilinę bylą. Ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė 1 200 Eur nuostolių (pasigamino stendą, korteles, maišelius, kurių nebegalės panaudoti, nes juose yra nurodytas tikslus adresas). Taip pat ieškovė atsakovui sumokėjo 580 Eur užstatą, nuomos mokestį už 4 mėnesius. Iš viso atsakovas ieškovei skolingas 2 940 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime, triplike nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 41 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas buvo numatytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nuomos kaina – 290 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, sumokama iki einamojo mėnesio 25d. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui pervedė 580 Eur užstatą ir 290 Eur nuomos mokestį. Vėliau kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 d. sumokėdavo 290 Eur nuomos mokestį. Ieškovės pageidavimu buvo pakoreguotas sutarties punktas, jog bet kuri šalis gali nutraukti sutartį apie tai informavusi kitą šalį prieš 3 mėnesių terminą, sutrumpinant šį informavimo terminą iki 1 mėnesio. 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė informavo, kad nutraukia sutartį, nes jai nebuvo perduotos patalpos. Atsakovas sutarties nutraukimui neprieštaravo. Iki minėto pranešimo ieškovė į atsakovą su pretenzijomis, kad negali naudotis patalpomis, reikalavimu pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą ar kitais klausimais, nesikreipė. Priešingai – kiekvieną mėnesį mokėjo nuomos mokestį, todėl atsakovas manė, jog sutartis abipusiai yra vykdoma tinkamai. Atsakovo teigimu, sutartyje nebuvo numatyta atskiros pareigos jam perduodant patalpas sudaryti patalpų priėmimo– perdavimo aktą ar kitaip raštu įforminti šį perdavimą, todėl ieškovei buvo tiesiog suteikta galimybė naudotis patalpomis. Patalpos yra prekybos centre (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomojosi 157 kv. m, o iš šio ploto 41 kv. m. pernuomojo ieškovei. Jis 2018 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu perėmė visas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Graktšuolė“ teises ir pareigas pagal 2017 m. spalio 9 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir teisę šias patalpas pernuomoti. Atsakovas buvo UAB „Grakštuolė“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, o nuo 2018 m. rugsėjo 12d. yra vadovas. UAB „Grakštuolė“ teikė grožio salono paslaugas, įskaitant kirpimo. Atsakovas išnuomojo dalį patalpų ieškovei, tačiau kitoje dalyje toliau veikė grožio salonas, todėl ieškovės argumentai, neva reikėjo atlikti papildomus darbus, tokius, kaip vandens įvado atvedimas, yra nepagrįsti, nes patalpose jau buvo atvestas vandens tiekimas. Atsakovas sutartyje neįsipareigojo atlikti jokių papildomų darbų patalpų paruošimui, taip pat neteigė ir iš savo veiksmų nedavė suprasti, kad yra patalpų savininkas. Atsakovas ieškovei suteikė galimybę naudoti patalpas ir niekada nekliudė to daryti. Pati ieškovė patvirtino, jog atstovė, pasirašius sutartį, nedelsiant išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesupranta, kokiu būdu galėjo kitaip perduoti patalpas. Ieškovė pateikė žinutes apie reikalavimą grąžinti pinigus arba perduoti raktus tik 2019 m. gruodžio 19 d., o tą pačią dieną yra pateiktas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 290 Eur skolą, o likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 2 172,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 41 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas buvo numatytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuomos kaina – 290 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, sumokama iki einamojo mėnesio 25 d. Pagal Sutarties 4.1. punktą šalys susitarė, kad bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, apie tai informavusi kitą šalį prieš 1 mėnesį. 2019m. gruodžio 19 d. pranešimu ieškovė informavo, kad nutraukia sutartį. Nutraukimo priežastis – nebuvo perduotos patalpos.
6. Teismas laikėsi pozicijos, kad vien tai, jog nepasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, nepatvirtina, kad ieškovė nebūtų galėjusi naudotis išsinuomotomis patalpomis. Šalių sudarytos sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, tačiau ieškovė neginčijo, jog kai išvyko iš Lietuvos 2019 m. rugpjūčio mėnesį sudarius sutartį, sekantį kartą į Lietuvą atvyko tik 2019 m. gruodžio mėn., todėl akivaizdu, kad ieškovės (jos atstovo) minėtu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo. Priešingų įrodymų, jog būtų prašoma perduoti patalpas ieškovės atstovui, nepateikta.
7. Teismas vertino, kad duomenų, jog atsakovas, o ne pati ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų patalpas pritaikyti planuojamam verslui vykdyti, nėra.
8. Nurodė, kad ieškovė, negalėdama naudotis jai neperduotomis patalpomis, nė karto nemėgino jų išsireikalauti. Jeigu ieškovei buvo pagrįstų abejonių, kad atsakovas patalpų neperdavė, ji turėjo teisę nutraukti sutartį nesilaikant termino, tačiau tuo nepasinaudojo. Be to, ieškovė, be sumokėto užstato ir mokesčio už 2019 m. rugsėjo mėnesio nuomą, vėliau kiekvieną mėnesį pervesdavo 290Eur nuomos mokestį į priekį. Pagal sutartį, atsakovas ieškovei patalpas turėjo perduoti iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tuo tarpu ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą data yra 2019 m. gruodžio 19 d. Taigi, ieškovė ne tik daugiau kaip 4 mėnesius negaudama raktų nuo išsinuomotų patalpų ir pačių patalpų nesiėmė jokių veiksmų nutraukti sutartį, bet ir kiekvieną mėnesį mokėjo nuomos mokestį už patalpas, kuriomis neva negalėjo naudotis.
9. Atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog atsakovas negalėjo išnuomoti patalpų, siūlė ieškovei kitas patalpas. Nustatė, kad 2017 m. spalio 9 d. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Grakštuolė“ sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas subnuomos terminas subnuomininkui – 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas buvo UAB „Grakštuolė“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. - vadovas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, atsakovas perėmė teises ir pareigas pagal UAB „Grakštuolė“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą 2017 m. spalio 9 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų, adresu (duomenys. neskelbtini). Ant susitarimo yra UAB „Norfos mažmena“ atstovės parašas. Šiuo susitarimu atsakovas perėmė visas UAB „Grakštuolė“ teises ir pareigas pagal 2017 m. spalio 9 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, įskaitant ir teisę šias patalpas pernuomoti. Sutartis su UAB „Norfos mažmena“ nutraukta nuo 2020 m. balandžio 7 d., t. y. jau po šalių sutarties nutraukimo. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SILA Capital“ vadovo elektroninio laiško nustatė, kad UAB „SILA Capital“, kaip UAB „Norfos mažmena“ atstovas/subnuomininkų administratorius, subnuomodami patalpas atsakovui ir UAB „Grakštuolė“ su visais pakeitimais, atnaujinimais, perrašymais, žinojo ir sutiko, kad patalpos būtų pernuomojamos kirpyklos, masažo ir kitoms grožio ir sveikatingumo paslaugoms. Nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl ginčo sutarties, iškilę keblumų, nesusipratimų dėl patalpų, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog atsakovas neturėjo teisės pernuomoti ginčo patalpų.
10. Nurodė, kad ieškovė yra Lietuvoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir ji negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta nepasibaigus jos terminui ir neįspėjus prieš mėnesį dėl jos nutraukimo, bei į tai, jog atsakovo kaltė dėl sutarties nutraukimo nenustatyta, iš atsakovo ieškovei priteisė dalį užstato – 290 Eur, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
11. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 1 200 Eur žalą, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs šalių sudarytą 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartį. Sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo sutarties nevykdymo, jo civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant ir žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl 1 200 Eur žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas iš esmės nusprendė, jog nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudarytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, faktiškai ieškovei buvo perduotos patalpos ir ji jomis galėjo disponuoti. Apeliantės teigimu, šios išvados neatitinka faktinių aplinkybių bei teisinio situacijos vertinimo. Vadovaujantis tarp šalių pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1.1 punktu, nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo per tris darbo dienas perduoti nuomininkui (ieškovei) nuomojamas patalpas ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų bandęs įgyvendinti šią savo pareigą. Tuo tarpu jo paaiškinimai, jog patalpų raktus ieškovė galėjo pasiimti iš apsauginio, yra tik gynybinė versija, kadangi ji nepatvirtinta jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o ir tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė patalpas nuomininkui perduoti pasitelkiant trečiuosius asmenis. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog patalpos būtų perduotos ieškovei kitais būdais (nesudarant priėmimo – perdavimo akto).
12.2. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės subnuomoti patalpas, kadangi į bylą nebuvo pateiktas rašytinis sutikimas subnuomoti patalpas kaip to reikalavo tarp atsakovo ir patalpų nuomotojo pasirašyta sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Nurodo, kad atsakovas pateikė į bylą negyvenamų patalpų, kurių plotas 157 kv. m. subnuomos sutartį, pagal kurią perėmė nuomininko teises ir pareigas, tačiau šios sutarties 2.2.8 punktas numato, jog be raštiško subnuomotojo sutikimo subnuomininkas, t. y. atsakovas, neturi teisės subnuomoti patalpų. Taip pat atsakovas į bylą pateikė UAB „Norfa mažmena“ (pirminis subnuomininkas) duotą sutikimą subnuomoti patalpas, tačiau apeliantės vertinimu, šis sutikimas yra visiškai nesusijęs su sutartimi pagal kurią subnuomininko teises perėmė atsakovas (neatitinka patalpų plotas ir laikotarpis, kada buvo sudarytos subnuomos sutartys).
12.3. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnio ir 178 straipsnio reikalavimus. Apeliantė nesutinka su atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kadangi teismas nevertino jos pateiktų įrodymų bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, su kuriomis sutiko abi ginčo šalys. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi tik atsakovo, kuris yra šališkas ginčo baigtimi, paaiškinimais, nenustatant ir nevertinant juose esančių duomenų kilmės, tikrumo ir pagrįstumo, motyvuotai nesprendžiant skirtingų dokumentų prieštaravimų. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 176-185 straipsnių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei neteisėtai nesilaikyta kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo.
12.4. Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovas nepažeidė šalių sudarytos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutarties. Teigia, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai patvirtina, jog būtent atsakovas pažeidė tarp šalių pasirašytą sutartį ir dėl jo kaltės sutartis buvo nutraukta, ko pasėkoje ieškovė patyrė žalą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš esmės ieškovė savo poziciją grindžia dėl formalaus patalpų neperdavimo, o tiksliau priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo, nors pačios ieškovės veiksmai (išvykimas į (duomenys neskelbtini)) nulėmė, jog sutarties sąlyga pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą ir fiziškai perduoti patalpas formaliai būtų buvusi neįgyvendinama.
13.2. Sutinka su teismo pozicija, jog ieškovė yra Lietuvoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovo nuomone, būdama atidi ir rūpestinga, laikydama, jog priešinga sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų, ieškovė turėjo nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, o ne dar labiau didinti nuostolius.
13.3. Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas neva neturėjo sutikimo subnuomoti patalpas. Pažymi, kad joks konfliktas tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena“, su kuria atsakovas buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį, nekilo.
13.4. Sutinka su teismo argumentais, kad ieškovei teko pareiga įrodyti patirtą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išsinuomojo 41 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.; nuomos kaina – 290 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, sumokama iki einamojo mėnesio 25 d. Pagal Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, apie tai informavusi kitą šalį prieš 1 mėnesį. Ieškovė 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo, kad nutraukia nuomos sutartį; nutraukimo priežastis – nebuvo perduotos patalpos, nes nepasirašytas išnuomotų patalpų priėmimo – perdavimo aktas, dėl to ieškovė negalėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis. Dėl to ieškovė patyrė žalą, kurią ir prašė priteisti iš atsakovo.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino; laikėsi pozicijos, kad vien tai, jog nepasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, nepatvirtina, kad ieškovė nebūtų galėjusi naudotis išsinuomotomis patalpomis. Nurodė, kad ieškovė, negalėdama naudotis jai išnuomotomis, bet neperduotomis patalpomis, nė karto nemėgino jų išsireikalauti, o atvirkščiai mokėjo nuomos mokestį. Be to, ieškovė, be sumokėto užstato ir nuomos mokesčio už 2019 m. rugsėjo mėnesį, vėliau kiekvieną mėnesį pervesdavo 290Eur mėnesinį nuomos mokestį avansu. Vertino, kad duomenų, jog atsakovas, o ne pati ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų patalpas pritaikyti planuojamam verslui vykdyti, nėra. Atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog atsakovas negalėjo išnuomoti patalpų, atsakovo sutartis su UAB „Norfos mažmena“ (patalpas atsakovas nuomojosi iš UAB „Norfos mažmena ir jas subnuomojo ieškovei) nutraukta nuo 2020 m. balandžio 7 d., t. y. jau po šalių sutarties nutraukimo. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 1 200 Eur žalą, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs patalpų nuomos sutartį, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo sutarties nevykdymo, jo civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant ir žalos dydžio, todėl ieškinį dalyje dėl 1 200 Eur žalos atlyginimo atmetė.
19. Apeliantė, nesutikdama su sprendimu, nurodo, jog teismas iš esmės nusprendė, jog nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudarytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, faktiškai ieškovei buvo perduotos patalpos ir ji jomis galėjo disponuoti, tačiau šios išvados neatitinka faktinių aplinkybių bei teisinio situacijos vertinimo. Sutartyje atsakovas įsipareigojo per tris darbo dienas perduoti ieškovei nuomojamas patalpas ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų bandęs įgyvendinti šią savo pareigą. Tuo tarpu jo paaiškinimai, jog patalpų raktus ieškovė galėjo pasiimti iš apsauginio, yra tik gynybinė versija, kadangi ji nepatvirtinta jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o ir tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė patalpas nuomininkui perduoti pasitelkiant trečiuosius asmenis. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog patalpos būtų perduotos ieškovei kitais būdais (nesudarant priėmimo – perdavimo akto).
20. 2019 08 05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1.1 punkte nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo per tris darbo dienas, t.y. iki 2019 08 08 perduoti nuomininkui (ieškovei) nuomojamas patalpas ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, kad patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė skubėjo sudaryti nuomos sutartį, ieškovės (vadovė) išvyko iš Lietuvos 2019 m. rugpjūčio mėnesį tik sudarius sutartį, sekantį kartą į Lietuvą atvyko tik 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovė nepateikė įrodymų ne tik, kad atsakovas būtų atsisakęs pasirašyti išnuomotų patalpų priėmimo – perdavimo aktą, bet apskritai, kad ji būtų kokiu nors būdu išreiškusi norą pasirašyti patalpų priėmimo - perdavimo aktą, paskyrusi atstovą pasirašyti išnuomotų patalpų priėmimo – perdavimo aktą, reiškusi nuomotojui (atsakovui) kokias nors pretenzijas. Akivaizdu, kad tai padaryta nebuvo, nes ieškovės (jos atstovo) Lietuvoje iki pareiškimo dėl sutarties nutraukimo pateikimo nebuvo. Priešingų įrodymų, jog būtų prašoma perduoti patalpas ieškovės atstovui, nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovė visą laiką iki sutarties nutraukimo mokėjo nuomos mokestį.
21. Apeliantė tvirtina, kad iš byloje esančių įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės subnuomoti patalpas, kadangi į bylą nebuvo pateiktas rašytinis sutikimas subnuomoti patalpas kaip to reikalavo tarp atsakovo ir patalpų nuomotojo pasirašyta sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pirma, sprendžia, kad jis yra visiškai nereikšmingas, nes dėl šalių nuomos sutarties prieštaravimų, reikalavimų nuomotojas, su kuriuo subnuomos sutartį buvo sudaręs atsakovas, nepateikė. Antra, nuomos sutartį ieškovė nutraukė kitu pagrindu – nepasirašytas išnuomotų patalpų priėmimo – perdavimo aktas. Šią aplinkybę detaliai ištyrė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. 2017 m. spalio 9 d. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Grakštuolė“ sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Subnuomos terminas – 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė neginčija, kad atsakovas buvo UAB „Grakštuolė“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. - vadovas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, atsakovas perėmė teises ir pareigas pagal UAB „Grakštuolė“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą 2017 m. spalio 9 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir teisę šias patalpas pernuomoti. Ant susitarimo yra UAB „Norfos mažmena“ atstovės parašas. Sutartis su UAB „Norfos mažmena“ nutraukta nuo 2020 m. balandžio 7 d., t. y. jau po šalių sutarties nutraukimo. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SILA Capital“ vadovo elektroninio laiško nustatyta, kad UAB „SILA Capital“, kaip UAB „Norfos mažmena“ atstovas/subnuomininkų administratorius, subnuomodami patalpas atsakovui ir UAB „Grakštuolė“ su visais pakeitimais, atnaujinimais, perrašymais, žinojo ir sutiko, kad patalpos būtų pernuomojamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl ginčo sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisę pernuomoti ginčo patalpas. Trečia, pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ir kitos aplinkybės, kad atsakovas jai siūlė išnuomoti kitas patalpas (CPK 178 straipsnis).
22. Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas pažeidė CPK 12 straipsnio ir 178 straipsnio reikalavimus. Apeliantė nesutinka su atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kadangi teismas nevertino jos pateiktų įrodymų bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, su kuriomis sutiko abi ginčo šalys. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi tik atsakovo, kuris yra šališkas ginčo baigtimi, paaiškinimais, nenustatant ir nevertinant juose esančių duomenų kilmės, tikrumo ir pagrįstumo, motyvuotai nesprendžiant skirtingų dokumentų prieštaravimų. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 176-185 straipsnių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei neteisėtai nesilaikyta kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo.
23. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
24. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė. Ieškovė savo poziciją grindžia išnuomotų patalpų priėmimo - perdavimo akto nesudarymu, papildomų darbų tikslu naudoti išnuomotas patalpas neatlikimu nurodydama, kad tai nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė neginčija, kad jos atstovė po sutarties sudarymo išvyko į (duomenys neskelbtini), grįžo gruodžio mėnesį. Sutarties 4.3.1 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas turi teisę nedelsiant nutraukti sutartį, jeigu nuomotojas neperduoda numojamų patalpų. Laikydamasi pozicijos, kad patalpos nebuvo perduotos ieškovė sutarties nenutraukė, mokėjo nuomos mokestį avansu. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė telefonu atsakovui 2019 m. gruodžio 19 d. atsiuntė žinutę, prašydama rytoj, t.y. gruodžio 20 d. susitikti (duomenys neskelbtini), atiduoti arba pinigus, arba raktus nuo patalpų. Žinutė buvo atsiųsta 17.41 val. Tą pačią dieną, t.y. 2019 12 19 ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą. Įrodymų, kad ieškovė negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis, nes nebuvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kad atsakovas neatliko papildomų darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti, ieškovė nepateikė. Nei nuomos sutartyje, nei atskirame susitarime atsakovas neįsipareigojo atlikti papildomus darbus. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad negalėjo naudotis patalpomis, kol neatlikti papildomi dabai. Iš ieškovės su dubliku pateikto susirašinėjimo matyti, jog kalbama apie reklamą tiek viduje, tiek lauke, ieškovė prašo atsakovą peržiūrėti projektą, pateikti savo nuomonę, pateikti vitrinų matmenis ir pan. Įrodymų, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo reikalavo perduoti patalpas, nepateikė. Taigi, ieškovė neįrodė, kad negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis ir kad atsakovas yra kaltas dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl piniginių lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
27. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovas. Atsakovas prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Jis pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2022 02 03 sumokėjo 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
28. Ieškovė 2022 02 07 pateikė pranešimą, kuriame nurodo, jog atsakovas praleido vieną dieną pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl prašo nevertinti atsiliepime nurodomų argumentų ir, apeliacinį skundą atmetus, nepriteisti atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų. Akcentuoja, kad prašymas atnaujinti terminą nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas priėmė, sprendžia, jog nėra pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
29. Atsakovo prašomos priteisti 726 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl jas priteisia atsakovui iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui M. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“(juridinio asmens kodas 305187197) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.