Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei V. R. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nepaisant tokio šalių susitarimo atsakovė V. R. deklaravo visus minėtus žemės sklypus savo vardu, dėl ko šių žemės sklypų savo vardu nebegalėjo deklaruoti ieškovas. Tokiu būdu atsakovė iš esmės pakeitė šalių susitarimo turinį, dėl ko tolesnis pradinio susitarimo vykdymas tapo negalimas. Be to, atsakovės (ir jos valdomos įmonės) nuosavybės ar nuomos pagrindais valdomiems žemės sklypams ribojimai taip ir nebuvo panaikinti, todėl iki atsakovės išrašytuose vekseliuose nurodytos jų apmokėjimo datos nei žemės sklypo perleidimas, nei valstybinės žemės sklypo nuomos perleidimas ieškovui taip ir neįvyko. Suėjus vekselių apmokėjimo terminui, ieškovas A. L. registruotais laiškais pateikė atsakovei V. R. prašymus apmokėti vekselius, tačiau atsakovė pinigų negrąžino, vekselių neapmokėjo. Ieškovas neturi galimybės pasinaudoti jo reikalavimų patenkinimu ne ginčo tvarka, gaunant notaro vykdomąjį įrašą, nes nepranešė atsakovei V. R., kad vekseliai neapmokėti. Be to, vekseliais atsakovei sumokėta suma yra 15 000 Eur, todėl sandoris turėjo būti notarinės formos. Kadangi šalių susitarimas dėl atsakovės kaltės nebuvo įgyvendintas, ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovė pareigą grąžinti ieškovo jai perduotus 15 000 Eur kaip įgytus be pagrindo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas K. G. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad šalys tarėsi ne dėl paskolos, o dėl nuomos teisės perėmimo. Kadangi atsakovės turtui buvo taikomi ribojimai, perimti nuomos teisę iš karto nebuvo galima. 15 000 Eur atsakovė žadėjo panaudoti ribojimų panaikinimui. Tiesioginis mokėjimas (duomenys neskelbtini) nebuvo galimas dėl turtui taikytų areštų (ji to nenorėjo, nes vyko išieškojimas). Visus sklypus atsakovė deklaravo savo vardu. Ieškovas jų taip ir nepradėjo dirbti, o (duomenys neskelbtini) sumokėti pinigai liko pas ją. Todėl prašo juos priteisti kaip įgytus be pagrindo. (duomenys neskelbtini) atsakovės elektroninis laiškas patvirtina skolos anuliavimą, jei bus įvykdytos susitarimo sąlygos. Taigi atsakovė patvirtino susitarimą, kuris dera su vekseliais. Juos po 2 500 Eur kasdien pasiūlė atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. R. įvairiais pagrindais valdo daug žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 33-51, 57-109). Šalių (duomenys neskelbtini) elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad jos tarėsi dėl sklypų įdirbimo, deklaravimo, derliaus nuėmimo, o (duomenys neskelbtini) laišku atsakovė pažadėjo parduoti sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), ieškovui už 30 000 Eur, o sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), nuomą perrašyti kito savininko vardu, kurį nurodys ieškovas A. L.. Atsakovė patvirtino, kad perrašius nuomą bus anuliuota 15 000 Eur skola pagal vekselius. Šį susitarimą tos pačios dienos elektroniniu laišku patvirtino ieškovas (el.b.t.1, l.116). Į bylą pateikti šeši vekseliai po 2 500 Eur, kuriuos (duomenys neskelbtini) ieškovui išrašė atsakovė V. R. (el.b.t.1, l. 8,11, 14, 17, 20, 23). Visi vekseliai atsakovės turėjo būti apmokėti iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei prašymus juos apmokėti (el.b.t.1, l. 9-10, 12-13, 15-16, 18-20, 21-22, 24-25, 27-28), tačiau atsakovė to nepadarė.

7. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – LR ĮPVĮ) 79 str. 1 d. 4 p. numato, kad paprastajam vek­seliui taikytinos įsakomųjų vekselių nuostatos, inter alia, dėl reikalavimų neapmokėjus vekselio (47, 48 ir kt. str.). Atitinkamai LR ĮPVĮ 48 straipsnis numato, kad vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami vekselyje sąlygą "grąžinti be išlaidų" ar "neprotestuotinas" arba kitus atitinkamos reikšmės žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo, kad jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise (1 d.), tačiau šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga neatleidžia vekselio turėtojo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti šio įstatymo 47 straipsnyje numatytą pranešimą. Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju (2 d.).

8. LR ĮPVĮ 47 str. 1 d. nurodoma, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga "grąžinti be išlaidų" ar "neprotestuotinas", – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

9. (duomenys neskelbtini) pranešimai patvirtina, kad ieškovas A. L., pateikė vekselius atsakovei apmokėti, tačiau jis nepateikė jai LR ĮPVĮ 47 str. 1 d. nurodyto pranešimo apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi galimybės pasinaudoti jo reikalavimų patenkinimu ne ginčo tvarka, gaunant notaro vykdomąjį įrašą. Vekseliai byloje yra vertinami kaip skolos rašteliai.

10. Kita vertus, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. LR CK 1.105 straipsnio 5 dalis numato, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant išsiaiškinti atitinkamų sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-89-915/2019, 49 punktas). Vertinant atvejus dėl keliems vekse­liams, kaip vienašaliam sandoriui, taikytinos notarinės formos reikalavimo, turi būti atsižvelgiama į jų sudarymo aplinkybes, vertinami šalių ketinimai ir siekiai. Jeigu sudaromi keli sandoriai dėl vieno dalyko labai trumpu laiko tarpu tarp jų, tarp tų pačių šalių (arba vienašalio sandorio atveju – tos pačios šalies), jie gali būti vertinami kaip vienas sandoris, jeigu nustatyta, kad valia buvo nukreipta iš esmės į vienos prievolės sukūrimą ( Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo 2021-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-231-611/2021).

12. Nagrinėjamu atveju visi šeši vekseliai išrašyti to paties asmens, t.y. atsakovės, ieškovui, be to, vienodai 2 500 Eur sumai. Jie išrašyti kas dieną dviem etapais, tarp kurių mažas laiko tarpas, ((duomenys neskelbtini)) bendra jų suma yra 15 000 Eur, kas atitinka šalių susirašinėjime minimą 15 000 Eur sumą už žemė sklypo nuomos perrašymą. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šią, t.y. bendrą 15 000 Eur sumą, ieškovas turėjo sumokėti atsakovei, o perrašius nuomą, vekseliai turėjo būti panaikinti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) el. laiške rašė ".. atlikus nuomos perrašymo veiksmą, bus anuliuota skolos suma 15 000 Eur pagal vekselius" (el.b.t.1, l.116). Taigi faktiškai buvo susitarta dėl 15 000 Eur sandorio, bet vekseliai, juos išskaidant kas dieną po mažesnę nei 3 000 Eur sumą, pasirašyti atsakovės be patvirtinimo notarine tvarka. Tai pripažino ir ieškovas bei iš esmės jokių tai paneigiančių argumentų atsiliepime nenurodė ir atsakovė.

13. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

14. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

15. Nustatęs akivaizdžias sandorio negaliojimo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) vekseliai, kurie vertinami kaip skolos rašteliai, yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taikytina negaliojančio sandorio pasekmė – restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovės pagal tokius sandorius gautą pinigų sumą – 15 000 Eur.

16. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė kad vekseliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, visgi ieškovas patvirtino juos sumokėjęs atsakovei grynais. Be to, pati atsakovė pripažino, kad iš esmės ieškiniui neprieštarauja. (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške atsakovė ji rašė, kad susitvarkė vekselius pagal datas. Vadinasi, pinigus gavo (kitaip nebūtų išrašiusi vekselių).

17. Nors ieškovui 15 000 Eur priteistini taikant restituciją, tačiau sutiktina su juo, kad šiuo atveju atsakovei neperleidus žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), nuomos iki vekseliuose nurodytos datos (nesudarius pagrindinės sutarties), neliko pagrindo atsakovei turėti ieškovo perduotų 15 000 Eur.

18. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-999-330/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, tačiau 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už 15 000 sumą skaičiuojamos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 338 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 936 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2 274 Eur. Atstovavimo išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra.

20. Taigi ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 274 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,32 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88, 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio atsakovės V. R. (duomenys neskelbtini) pasirašytus vekselius.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 000 Eur), skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo, taip pat 2 274 Eur Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.