Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo: 1) atnaujinti terminą pateikti prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 įvykdymo termino pratęsimo, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prašymui pateikti; ir 2) atnaujinti terminą pateikti prašymą teismui dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 įvykdymo termino pratęsimo.

2. Pareiškėjai pradiniame pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjams Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P25/99-0489 privačion nuosavybėn buvo parduotas 0,18 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). 2004 m. gegužės 20 d. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas). Detaliuoju planu buvo suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypai, kuriuos leista įsigyti jau egzistuojančių žemės sklypų savininkams. Pareiškėjų, kaip Žemės sklypų savininkų, namų valda nuo 18 a. išplėsta iki 40 a. numatant papildomą valstybinės žemės plotą išsipirkti. Patvirtintas Detalusis planas numatė aiškų ir logišką bei teritorijų planavimo principus atitinkantį kvartalo, kuriame yra Žemės sklypas, planavimą. Detalusis planas numatė pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo ribų keitimą ir ploto didinimą iki 40 arų racionalesnės formos ir žemėnaudos žemės sklypo, taip pat numatė šio ploto aptvėrimą tvora. Žemės ploto, kuriuo didinamas esamas Žemės sklypas, pardavimo pareiškėjams procedūros buvo pradėtos: suformuotas 40 žemės sklypas. Žemės sklypo planas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Todėl pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad jiems nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, ir yra patvirtintas Detalusis planas, kuriame buvo aiškiai nurodytos ploto aptvėrimo tvora galimybės, žodžiu atsiklausus Palangos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto, apsitvėrė Detaliuoju planu suplanuotą 40 a. sklypą tvora, sutvarkė teritoriją, suremontavo įvažiavimą iš pietinės pusės į teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad yra galimas sklypo aptvėrimas, ir kuris buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis ir patvirtintas, pareiškėjų veiksmai, susiję su tvoros statymu, atitiko teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo visiškai teisėti. Pareiškėjai teigia, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendime yra konstatuota, kad tvoros, aplink 40 a. žemės sklypą, statybai statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjai nurodo, kad 2011 m. prasidėjo institucinis puolimas prieš pareiškėjus: pareikštas prašymas dėl administracinių aktų ir Detaliojo plano ginčijimo, pareikšti reikalavimai ir ieškiniai dėl pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini). Taip pat 2011 m. vasario 18 d. surašytas savavališkos statybos aktas (toliau – Aktas) ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587, t. y. nugriauti pastatytą tvorą (toliau – Reikalavimas). Šie administraciniai aktai surašyti dėl tvoros, aptvertos pagal suderinto ir patvirtinto Detaliojo plano sprendinius aplink pareiškėjams priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po ilgo bylinėjimosi 2016 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1267-162/2016, kuriuo buvo panaikintas Detalusis planas dalyje dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nors dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu prašymas dėl Detaliojo plano panaikinimo buvo atmestas. Pareiškėjų nuomone, iš principo neteisingas 2016 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas užprogramavo pareiškėjų teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą. 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų ieškinys dėl Reikalavimo ir Akto panaikinimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimas vėlgi užtruko ypatingai ilgai ir tai atsitiko ne dėl pareiškėjų kaltės. Visų pirma, byla inicijuota 2011 m. buvo sustabdyta dėl tuo metu vykusios bylos, kurioje buvo ginčijamas Detalusis planas. Tokiam sustabdymui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) neprieštaravo. Vėliau, atnaujinus bylos nagrinėjimą byla dėl teisėjų nušalinimo iš tuometinio Klaipėdos apygardos administracinio teismo buvo perduota nagrinėti tuometiniam Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administraciniame teisme byla dar kartą buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Palangos miesto apylinkės teisme. Galiausiai dėl pasikeitusio reguliavimo byla dar kartą perduota nagrinėti kitos kompetencijos kitam teismui – Plungės apylinkės teismui. Institucijoms nuginčijus Detalųjį planą, teismuose patvirtinus Reikalavimo ir Akto teisėtumą, Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. surašė Potvarkį, kuriuo Inspekcija papildė 2011 m. Reikalavimą, įrašydama Reikalavimo nevykdymo teisines pasekmes – Inspekcijos teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Inspekcija surašydama Potvarkį vadovavosi aktualiomis ir Potvarkio surašymo metu galiojusiomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, tokiu būdu Reikalavimui neteisėtai suteikdami Privalomo nurodymo reikšmę ir teisines pasekmes. Pareiškėjai teigia, jog dėl tokio neteisėto ir nepagrįsto Potvarkio surašymo pateikė ieškinį, prašydami panaikinti Potvarkį dėl Reikalavimo papildymo, nes akivaizdu, kad Priežiūros įstatymo nuostatų taikymas iki įstatymo įsigaliojusiam teisės aktui – Reikalavimui – negali būti laikomas teisėtu, kadangi iš esmės tokiais Inspekcijos veiksmais yra pažeidžiamas vienas esminių teisės taikymo principų, jog įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lex retro non agit). Tačiau 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-94-973/2022 pareiškėjų ieškinys buvo atmestas. Taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas sutapatino 2011 m. Reikalavimo pagal Statybos įstatymą (redakcija galiojusi 2010-07-02 – 2014-01-01) bei Privalomojo nurodymo pagal Priežiūros įstatymą (įsigaliojusio 2014-01-01, vykdomojo dokumento galia privalomajam nurodymui suteikta nuo 2017-01-01 galiojančios redakcijos) teisinę galią pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-791-538/2022 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą palikto nepakeistu. Todėl susiklostė situacija, kuomet savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, prasidėjęs Inspekcijai 2011 m. surašius Aktą, dėl inicijuotų teisminių ginčų užsitęsė ir nebuvo užbaigtas galiojant teisės normoms, reglamentavusioms savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą tuo metu, kai šios aplinkybės buvo konstatuotos. Savavališkos statybos faktas buvo nustatytas ir Reikalavimas surašytas tuo metu, kai savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai buvo reglamentuojami Statybos įstatyme ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymas sudarė Inspekcijai pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti tokį reikalavimą. Ir tik teismas savo sprendimu galėjo įpareigoti atsakingą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą tuo atveju, jeigu egzistuoja tokia galimybė, arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinį, išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas jo dalis ir kt. Taigi, už savavališkos statybos pašalinimą atsakingam asmeniui neįvykdžius Inspekcijos reikalavimo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir terminų turėjo priimti teismas. Tačiau per laikotarpį, kai Reikalavimo teisėtumas buvo tikrinamas teisme, įsigaliojo Priežiūros įstatymo nuostatos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pagal kurias Inspekcijos Reikalavimas tapo vykdomuoju dokumentu ir galėjo būti perduotas vykdyti antstoliui nesikreipiant į teismą. Kitaip tariant, Inspekcija pritaikė, o teismai patvirtino galiojančio teisinio reglamentavimo taikymo atgaline tvarka teisėtumą ir, suteikus Reikalavimui privalomojo nurodymo teisinę galią, suteikė Inspekcijai galimybę išvengti Reikalavime imperatyviai nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos, t. y. panaikino Inspekcijos pareigą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nuo teismo sprendimo priėmimo Inspekcija de iure įgijo pagrindą tiesiogiai kreiptis į antstolius dėl priverstinio Reikalavimo vykdymo. Tokio teisinio reguliavimo taikymo efektas pasireiškė tuo, jog buvo eliminuota Pareiškėjų įstatyminė teisė kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Reikalavime nurodyto įpareigojimo įvykdymo termino pratęsimo, įtvirtinta galiojančio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatose. Išnagrinėjus bylą dėl Potvarkio teisėtumo, Inspekcija nedelsiant kreipėsi dėl Reikalavimo vykdymo pateikdama jį vykdyti antstoliui. Pareiškėjai 2024 m. vasario 20 d. raštu „Dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Inspekciją su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame išdėstytų argumentų ir teisinių motyvų visuma pasiūlė sudaryti taikos sutartį šiuo metu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatant papildomą terminą (bent dvejus metus) detaliojo plano procedūroms užbaigti ir atitinkamai tvorai įteisinti. Rašte pareiškėjai nurodė, kad ilgus metus trunkančius ginčus lėmė ne pareiškėjų veiksmai, bet iš principo neteisingas sprendimas panaikinti Detaliojo plano, kuris numatė Žemės sklypo ribų išplėtimą ir tvoros statybą, sprendinių panaikinimas praėjus daugiau kaip 12 metų po Detaliojo plano patvirtinimo. Susidariusią situaciją užprogramavo ne nesąžiningi pareiškėjų veiksmai, bet valdžios institucijų sprendimai, sukūrę tiek teisinį pagrindą tvoros statybai, tiek teisėtus lūkesčius pareiškėjams dėl namų valdos išplėtimo ir tvoros statybos. Pareiškėjai paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties Nr. 2A-106-618/2021 46 punkte nurodyta: apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškovų ir jų atstovų nurodytų aplinkybių dėl šiuo metu esančių pasikeitusių faktinių duomenų, kurie pakito po reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo: jog dalį valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta tvora, ieškovai išsipirko, dėl kitos dalies yra pradėtos detaliojo plano rengimo procedūros, kurios šiuo metu nėra baigtos, dėl to neaišku, kaip turėtų būti šiuo metu vykdomas reikalavimas, pagrįstai išaiškino, kad šios ir kitos ieškovų nurodytos aplinkybės, kurios yra ne kas kita kaip reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas, sudaro pagrindą ieškovams dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo metu kreiptis į Inspekciją dėl reikalavimo vykdymo tvarkos (nustatyti šiuo metu esančią pakitusią faktinę padėtį ir protingą terminą šiam reikalavimui įvykdyti). Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas nurodė, jog Inspekcija niekada nereikalavo nugriauti tvorą ar jos dalis, o taip pat siekia, jog pareiškėjai įteisintų savavališkai pastatytą tvorą ir, atsižvelgiant į tai, jog Detaliojo plano rengimo procedūros yra pradėtos, geranoriškai nustatytų metų ar dvejų terminą šiems padariniams šalinti. Atitinkamai pareiškėjai Rašte nurodė, kad pareiškėjai aktyviai veikia šia linkme. Nuo 2019 m. yra rengiamas (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimas teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje, Palangoje, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad rengiamas TPD sudarys prielaidas žemės naudojimui ir atitinkamai visos ar bent dalies tvoros įteisinimui. Tačiau detaliojo planavimo procesai trunka itin ilgai, todėl reikalingas papildomas laiko tarpas šių procesų atlikimui ir detaliojo plano parengimui, suderinimui, viešinimui ir tvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjai pasiūlė sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatant papildomą terminą (bent dvejus metus) detaliojo plano procedūroms užbaigti ir atitinkamai tvorai įteisinti. Tačiau Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, pasirinko priešingą nei anksčiau poziciją, 2024 m. kovo 15 d. atsakyme nurodydama, kad „Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, numatančiu, kad taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, o ne pareiga, todėl jos šia teise gali ir nesinaudoti, informuojame, kad Inspekcija nemato jokių teisinių galimybių sudaryti taikos sutartį Jūsų pasiūlyme nurodytomis sąlygomis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti taikos sutartį su skolininkais T. M. H. ir N. H.“. Ir nors Inspekcija pakankamai palankiai vertino galimybes sudaryti sąlygas pareiškėjams įteisinti tvorą, viso proceso metu teigė, kad Inspekcijos tikslas nėra tvoros griovimas, o skatinimas teisės aktų nustatyta tvarka tvorą, kurios statybos savavališkumas iš esmės nustatytas tik nuginčijus Detalųjį planą, pagal kurį tvora buvo pastatyta teisėtai, sąžiningai ir nepažeidžiant jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir interesų, Inspekcijai atsisakius sudaryti taikos sutartį šiuo metu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (13 priedas), kurioje siekiama įgyvendinti Reikalavimą priverstinai nugriaunant tvorą. Toks pasikeitęs Inspekcijos elgesys pareiškėjų atžvilgiu, kuomet pareiškėjai bendradarbiaudami su Palangos miesto savivaldybės administracija bei vykdydami detaliojo planavimo procedūras, kurios sudarys teisines prielaidas žemės naudojimui ir, atitinkamai, tvoros (ar bent jos dalies) įteisinimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (tuo pačiu Reikalavimo įvykdymui), nėra sąžiningas. Taigi, šiuo atveju susiklostė ekstraordinarinė, išskirtinė situacija, kuomet pareiškėjai siekia realizuoti dėl nuo jų valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių eliminuotą jų įstatyminę teisę kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Reikalavime nurodyto įpareigojimo įvykdymo termino pratęsimo. Kaip bus nurodyta žemiau, prašymo pateikimui egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios sudaro termino atnaujinimo pagrindą. Todėl pareiškėjai teismo prašo atnaujinti terminą pateikti Inspekcijai prašymą pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismui patenkinus tokį prašymą ir atnaujinus terminą prašymo pateikimui būtų apgintos pažeistos pareiškėjų teisės. Priešingu atveju Inspekcija ir toliau siektų vykdymo veiksmų rezultato – tvoros nugriovimo, kuris, pareiškėjų vertinimu, visos situacijos aplinkybių kontekste (pareiškėjams nuosekliai dedant pastangas įteisinti savavališką statybą), neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų bei neužtikrintų Inspekcijos ir pareiškėjų teisių ir interesų pusiausvyros.