Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-11-29 · Civilinė byla Nr. eA2-8897-766/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-29
Bylos Nr.
eA2-8897-766/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01313-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
N. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-8897-766/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01313-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.1.18.6; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 29 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant S. U.,dalyvaujant ieškovui M. P., jo atstovui advokatui A. S.,atsakovui N. U., jo atstovei advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui N. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. U., prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 25000,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį ieškovas atsakovui perdavė ieškovui priklausančią transporto priemonę Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės vertė - 25000 Eur), kurį atsakovas pažadėjo parduoti (duomenys neskelbtini) už 27000 - 28000 Eur ir atiduoti gautus pinigus ieškovui. Nuo 2015 m. pabaigos ieškovas reikalavo atsakovo grąžinti automobilį ar pinigus, gautus už parduotą automobilį, tačiau atsakovas iki šiol nėra grąžinęs nei automobilio, nei pinigų už minėtą automobilį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16948-901/2016 įpareigojo atsakovą N. U. perduoti ieškovui M. P. transporto priemonę Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į Š. K. antstolį. Antstolė A. R. 2018-06-18 elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog automobilio Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nerado, o N. U. jai pasakė, jog „nežino kur yra automobilis“. 2018-09-16 ieškovas pateikė Pretenziją dėl piniginių sumų sumokėjimo, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo nei raštu, nei žodžiu negavo. 2019-02-28 ieškovas pateikė prašymą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019-03-28 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, teismo sprendimas atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.

Šalies argumentai

2024 m. vasario 26 d. N. U. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą byloje, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020, ieškovo M. P. ieškinį atmesti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas N. U. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020, ieškovui M. P. buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl priteistų piniginių sumų išieškojimo iš atsakovo N. U.. 2023 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui (atsakovui) N. U. per Š. K. elektroninę antstolių sistemą buvo įteiktas Š. K. antstolio raštas byloje Nr. U-82539-23/1310, kuriuo atsakovas buvo pirmą kartą informuotas apie tai, kad jis turi ieškovui M. P. mokėtiną skolą – 356 710 SEK (Švedijos kronų) dydžio (pagal Švedijos kronos ir euro kursą sudarytų apie 31 938,95 Eur dydžio sumą), kuri išieškoma Europos vykdomojo rašto pažymėjimo – Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrindu. Apie šį sprendimą atsakovas sužinojo tik 2023 m. lapkričio 23 d., iš Š. K. antstolio gavęs raštą apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2023 m. lapkričio 23 d. antstolio laiško, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomosios bylos vykdymą, jis faktiškai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą civilinės bylos Nr. e2-10538-948/2020 pagrindu ar turėjo objektyviai apie jį žinoti, vertinant jo veiksmus pagal rūpestingo asmens standartą, ypač įvertinus aplinkybę, kad, Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas (atsakovas) savo išvykimą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nuolat gyvena ir dirba Š. K..

Atsakovas nurodo, kad ieškovui M. P. pradėjus skolos priverstinio išieškojimo procesą Š. K., atsakovas N. U. pradėjo aiškintis susidariusią situaciją ir tuo tikslu iš Š. K. transporto komisijos gavo duomenis, kurie patvirtina, kad P. U. 2015 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 254 000 Švedijos kronų (kas eurais sudaro apie 22 742,55 Eur) pardavė ginčo automobilį Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Š. K. piliečiui P. A., kuris iki šiol ir yra paskutinis įregistruotas minėto automobilio savininkas. Tuo tarpu iš civilinės bylos Nr. e2-10538-948/2020 medžiagos matyti, kad ieškovas M. P. įsigijo šį automobilį 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties su pardavėju P. U. pagrindu.

Toks duomenų prieštaravimas sudarė objektyvų pagrindą pagrįstai suabejoti tuo, ar ieškovas M. P. apskritai kada nors buvo (yra) tikrasis automobilio Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat tuo, ar jam priklausė teisė į skolos (žalos) už šį automobilį (jeigu jis nebuvo automobilio savininkas).

Ryšium su tuo, 2024 m. sausio 24 d. buvo pasikreipta į VĮ Regitra su užklausimu, prašant pateikti duomenis apie tai, kas yra (buvo) automobilio Volvo V60 markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), savininkai ir (ar) valdytojai už laikotarpį nuo 2015 metų iki šiol.

2024 m. sausio 26 d. buvo gauta VĮ Regitros pažyma su priedu, iš kurio matyti, kad vienintelis ginčo automobilio Volvo V60 markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registruotas savininkas (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d., kada minėta transporto priemonė buvo išregistruota. Duomenys apie (duomenys neskelbtini), kaip šio automobilio savininką, buvo gauti ir iš Š. K..

Taigi, jokių objektyvių, patikimų, neginčijamų duomenų apie tai, kad ieškovas M. P., kurio naudai už neva pareiškėjui (atsakovui) N. U. perduotą ir jo negrąžintą automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priteista net 25 000 Eur dydžio skola (žala), turėjo ar galėjo turėti nuosavybės teisę į šį automobilį, taigi, ir reikalavimo teisę į automobilį arba į jo vertę pinigais, nei (duomenys neskelbtini), nei Š. K. įstaigos ir institucijos, atsakingos už transporto priemonių bei nuosavybės ir valdymo teisių į jas registravimą neturi.

Pareiškėjo vertinimu, tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas M. P. nėra ir nebuvo ginčo automobilio Volvo V60 markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, taigi, ir neturėjo nei reikalavimo teisės jį susigrąžinti, nei reikalavimo teisės prisiteisti jo vertę pinigais, kaip žalą, nepaneigia egzistuojančios tikimybės, jog, atnaujintos bylos pakartotinio nagrinėjimo metu ši naujai paaiškėjusi aplinkybė galėtų turėti teisinės reikšmės bylos baigčiai, sprendžiant dėl skolos priteisimo pagal ieškovo ieškinį.

Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu pateiktas argumentuojant, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo, nagrinėjęs teismas padarė aiškias proceso teisės normų taikymo klaidas, nes byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant; pareiškėjas (atsakovas) dėl netinkamų ieškovo ir teismo veiksmų nieko nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Pateiktame ieškinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Bylą iš esmės nagrinėjęs teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinį bei jo priedus, taip pat teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui išsiuntė šiuo ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Po to, kai atsakovui išsiųsti dokumentai buvo neatsiimti per siuntos saugojimo terminą, teismas užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, iš kurios gavo atsakymą, kad duomenų subjektas neidentifikuotas arba (duomenys neskelbtini)įstatymų nustatytais atvejais duomenys neteiktini, tačiau teismas nepareikalavo iš ieškovo patikslinti atsakovo duomenų, kuris tuo metu jau neturėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės (yra (duomenys neskelbtini) pilietis nuo (duomenys neskelbtini)) ir tuo pačiu nebeturi (duomenys neskelbtini) piliečio ar nuolatinio gyventojo asmens kodo. Panašus atsakymas buvo gautas ir iš VĮ Registrų centro, kuris 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie atsisakymą įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre nurodė, kad atsisakymo įrašyti duomenis priežastys: pateikti netikslūs skolininko ir turto savininko ar bendraturčių duomenys. Tačiau teismas nepareikalavo iš ieškovo patikslinti atsakovo duomenų, kuris tuo metu jau neturėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės ir tuo pačiu asmens kodo. T. G. registro taip pat neužklausė, nors, pridedamais Gyventojų registro duomenimis, atsakovas savo gyvenamąją vietą ieškinyje nurodytu adresu buvo deklaravęs tik iki (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teismas dar išsiuntė šaukimą į teismo posėdį atsakovui tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad tai yra jo deklaruotas adresas. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020 nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis teismui atsiliepimo nepateikė, kad ieškovas ir atsakovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byloje ieškovą atstovauja jo atstovas advokatas, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, bylą iš esmės nagrinėjęs teismas neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat neįsitikino, kad ieškovas išnaudojo visas priemones atsakovo kontaktams išsiaiškinti, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą neinformavęs atsakovo apie procesą. Atsakovo įsitikinimu, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, atsakovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, o 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo priimtas jam nežinant apie teismo procesą, pažeidžiant jo teisę į teisingą teismą.

Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti tai, kad, pirma, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimas už akių buvo vykdomas Š. K.. Minėtos šalies antstolė 2018 m. susisiekė su atsakovu. Antra, ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė 2018-09-16 pretenziją, kurioje atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Taigi, paskutinis atsakovo žinomas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Trečia, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-28 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-15929-19 nurodyta, kad 2019-03-20 pareiškėjas M. P. apklausos metu parodė, jog 2015 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) jis susitiko su savo pažįstamu N. U., kuris jau daugiau kaip 10 metų gyvena Š. K., tik tuo laikotarpiu buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Ketvirta, duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ieškovas į bylą nepateikė. Penkta, Gyventojų registro duomenimis, atsakovas dar (duomenys neskelbtini) išsiregistravo iš savo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso: (duomenys neskelbtini), o teismas šio fakto nepatikrino po to, kai teismo pranešimas, ieškinys grįžo į teismą kaip neįteiktas atsakovui.

Dėl to, byloje esant nustatytai aplinkybei, jog bylą iš esmės nagrinėjęs teismas iš aptartos bylos medžiagos turėjo žinoti ir žinojo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje (Š. K.) bei turėjo papildomai išsireikalauti Gyventojų registro duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas iš (duomenys neskelbtini) išsideklaravęs dar (duomenys neskelbtini) m., spręstina, jog teismas nesiėmė tinkamų priemonių ieškovo pateiktai informacijai apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą patikrinti bei neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4215-618/2020 12 punkte taip pat buvo nurodęs ieškovui, kad paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta yra Š. K..

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat šios nutarties 14 punkte Klaipėdos apylinkės teismas buvo nurodęs, kad, įvertinus ieškinio turinį, darytina išvada, jog ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, kad atsakovas negrąžina jam perduotos transporto priemonės „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta pardavimui (duomenys neskelbtini) bei neatlygina jos vertės. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis, atsakovas, visų pirma, siekė susigrąžinti atsakovui perduotą transporto priemonę, o to padaryti nepavykus prašo priteisti iš atsakovo pastarosios vertę. Taigi, atsakovas iš esmės reiškia reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo sutikimu buvo perduota atsakovui ir išgabenta pardavimui į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų parduoti transporto priemonę ir gautas pinigines lėšas perduoti ieškovui neįvykdė, transporto priemonės ieškovui negrąžino. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko Š. K.. Tokiu būdu ieškinys teismingas Š. K. teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4215-618/2020 pripažino, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas) ir aiškiai nurodė ieškovui, kad ieškinys dėl skolos (žalos) už automobilį priteisimo yra teismingas Š. K. teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-710-613/2020 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Taigi, įsiteisėjusiais ir galutiniais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta yra Š. K. ir kad ši byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos (žalos) priteisimo yra teisminga Š. K. teismui. Tačiau ieškovas pažeidė nurodytus teismų išaiškinimus ir pateikė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo (atsakovo) prašyme yra nurodytos padarytos aiškios proceso teisės normų taikymo klaidos, kurios turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl visa tai, esant nustatytiems visiems būtiniems CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintiems šio proceso atnaujinimo pagrindo požymiams, taip pat pareiškėjui (atsakovui) nepraleidus CPK 368 straipsnyje įtvirtintų prašymo padavimo terminų, sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020 ir ieškovo M. P. ieškinį atsakovui N. U. atmesti visiškai, kaip nepagrįstą.

Ieškovas M. P. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendžiant proceso atnaujinimą klausimą nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16948-901/2016 įpareigojo atsakovą N. U. perduoti ieškovui M. P. transporto priemonę Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. M. P. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į Š. K. antstolį, antstolė A. R. 2018-06-18 elektroniniu paštu M. P. informavo, jog automobilio Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nerado, o N. U. jai pasakė, jog „nežino kur yra automobilis“. 2018-08-16 M. P. pateikė Pretenziją „Dėl piniginių sumų sumokėjimo“, tačiau jokio atsakymo iš N. U. nei raštu, nei žodžiu negavo. Minėtos aplinkybės buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, pateikti jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. 2016-12-29 sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Šiame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 2015-09-04 automobilį Volvo V60 v/n (duomenys neskelbtini) pardavė P. U., o P. U. 2015-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi šią transporto priemonę už 25 000 Eur pardavė ieškovui. Teismas sprendime pažymėjo, kad transporto priemonių savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, bet ne jo įregistravimas. Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatęs, kad M. P. buvo įgijęs nuosavybę į automobilį Volvo V60 v/n (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomi teiginiai, kad ieškovas M. P. neva nebuvo ginčo automobilio savininku, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis „<...pradėjo aiškintis susidariusią situaciją ir tuo tikslu iš Š. K. transporto komisijos gavo duomenis, kurie patvirtina, kad P. U. 2015-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi už 254 000 Švedijos kronų pardavė ginčo automobilį Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A., kuris iki šiol ir yra paskutinis įregistruotas minėto automobilio savininkas.>“. Mano, kad atsakovo pateikta 2015-09-08 automobilio Volvo V60 pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota. Ši sutartis nėra patvirtinta oficialios institucijos, nėra pateiktas jos originalas. Lieka neaišku kaip ir kodėl oficiali institucija (Š. K. transporto komisija) galėjo išduoti duomenis apie automobilio pirkimo-pardavimo sandorį fiziniam asmeniui (atsakovui), kuris nebuvo to sandorio šalimi. Nepateikti duomenys, kada (duomenys neskelbtini) piliečio P. A. nuosavybė buvo įregistruota viešame (duomenys neskelbtini) registre. Mano, jog yra tikimybė, kad atsakovas pardavė automobilį P. A. jau būdamas (duomenys neskelbtini) ir automobilis P. A. vardu galėjo būti įregistruotas žymiai vėliau, nei atsakovo nurodyta sandorio tarp P. U. ir P. A. data. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovas, gavęs iš ieškovo ginčo automobilį, 2015 m. rugsėjo 10 d. 21 val. su ginčo automobiliu išplaukė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinančią informaciją teismui galėtų suteikti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM. Tokie duomenys patvirtintų ir teismo jau įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą aplinkybę, kad ginčo automobilį 2015-09-09 buvo nupirkęs ieškovas ir jį perdavė atsakovui.

Atsakovas cituoja Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4215-618.2020, kurioje buvo nurodyta, kad byla nėra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-710-613/2020 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-07 nutartį palikti nepakeistą. Tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-16948-901/2016 duomenimis bei ieškovo kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad atsakovo N. U. (kita žinoma pavardė – D.) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), bet Š. K.. Tačiau pagal Gyventojų registro duomenis N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir Regionų apygardos administracinio teismo duomenys administracinėje byloje Nr. I-1236-609/2019 (2020-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarties 15 p.). Teismas ieškovui išaiškino, kad jis su ieškiniu atsakovui N. U. (kita žinoma pavardė – D.) gali kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (nutarties 19 p.). Minėtos aplinkybės buvo nurodytos ir ieškinyje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai privalėjo atsižvelgti į aukštesniojo teismo išaiškinimus ir ieškinį priimti bei išnagrinėti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas jokių procesinės teisės normų nepažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo nurodytais motyvais atnaujinti byloje procesą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2024 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi procesas byloje atnaujintas, paliktos galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismo posėdyje ieškovas M. P. paaiškino, kad su atsakovu buvo pažįstami dar prieš įvykį. Žinojo, kad jis prekiauja automobiliais (duomenys neskelbtini). Pats dirbo įmonėje, kuri transportavo automobilius iš JAV su defektais. Su atsakovu susiskambino. Pasakė, kad yra automobilis, kurį galėtų nupirkti ir atvežti realizacijai į (duomenys neskelbtini). Iš P. U. 2015 m. rugsėjo 9 d. nupirko automobilį. Ne. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Susitiko su juo, aptarė visas smulkmenas, pardavė jam automobilį ir jis rugsėjo 10 d. išvyko keltu su šiuo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Klausdavo jo, ar nepardavė to automobilio, jis sakydavo, kad nepardavė. Vėliau nebekėlė telefono, tada kreipėsi į teismą. 2016 m. buvo priimta nutartis grąžinti automobilį, tada kreipėsi į (duomenys neskelbtini) antstolę, iš jos gavo atsakymą, kad to automobilio neranda. Tada kreipėsi į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo. Patikslina, kad su N. U. sutarė, kad jis nuperka automobilį, o N. U. parduoda jį (duomenys neskelbtini). Automobilį nupirko už 25000 Eur, o jis parduoti turėjo už 27000 – 28000 Eur. Susitarimas buvo žodžiu. Automobilis Volvo, jį pirko iš P. U., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Su atsakovu tarėsi žodžiu. Iki šio įvykio su atsakovu turėjo panašių verslo santykių, viskas vykdavo sklandžiai, atsiskaitydavo, todėl juo pasitikėjo. Yra įrodymas, kad N. perdavė transporto priemonę, kad jis su ta transporto priemone išplaukė į (duomenys neskelbtini). Automobilį N. perdavė (duomenys neskelbtini), ten yra automobilių dirbtuvės, kurios priklausė privačiam asmeniui, bet buvo ir nuomos sutartis su įmone, kurioje jis dirbo. Perdavimas vyko prie jo darbovietės. Nupirkęs automobilį atsivežė jį prie savo darbovietės apžiūrėti, ar viskas tvarkingai padaryta po automobilio remonto. Virš metų laiko dirbo (duomenys neskelbtini). N. perdavė automobilį Volvo ir dokumentus – (duomenys neskelbtini) tech. pasą ir raktus. Pagal pasą savininkas buvo (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo iš P. U. rugsėjo 9 d., o N. perdavė rugsėjo 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Regitroje įregistruota nebuvo, nes buvo savaitgalis ir nebuvo laiko. P. U. kontaktus turėjo, jis pirko automobilį po autoįvykio, jį suremontavo ir tada iš jo nupirko. Mano, kad P. U. pirkimo-pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. A. yra suklastotas dokumentas, nes jo sutartis yra tikra, jis žino kada ir ką pirko. N. išplaukė su automobiliu, o ką jis ten darė – nežino. Iki šio įvykio daug kas veždavo N. automobilius ir viskas būdavo gerai, atsiskaitydavo laiku.

Ieškovo atstovas advokatas A. S. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašo priteisti iš atsakovo konkrečią pinigų sumą.

Atsakovas N. U. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo nepažįsta. Buvo tūkstančiai automobilių, vežamų į tarpininkavimo įmonę. Tais metais buvo labai daug klientų. Jis užsiimdavo surasti (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris domisi automobiliais iš (duomenys neskelbtini). Visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Būdavo skelbimai apie (duomenys neskelbtini) parduodamus automobilius. Automobilio Volvo tikrai negali prisiminti. Jokių privačių sandorių nėra sudarinėjęs, sandorių su ieškovu nesudarinėjo. 2015 metų rugsėjo mėnesį buvo (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Tai ta pati įmonė, kuriai tarpininkaujant U. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) piliečiui. Turbūt taip buvo, nes neprisimena visų automobilių. Šioje įmonėje jis dirbo, užsiiminėjo automobilių pardavimo tarpininkavimu. Sutarties tarp U. ir P. A. neklastojo. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valstybės institucijas išsiaiškinti kaip buvo parduotas automobilis. Būdavo skelbimai, kad surasti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klientą, kad parduoti automobilį. Jų įmonė reklamuodavosi grupėje, juos surasdavo (duomenys neskelbtini) pardavėjai. Skambina (duomenys neskelbtini) klientas, susiranda automobilį ir įmonė už savo komisinius parduoda tą automobilį. Tarpininkavimo įmonės didelis salonas, į jį atveždavo automobilius patys pardavėjai, kurjeriai, transportavimo įmonė (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai niekada nėra vežęs transporto priemonės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Įmonėje jie buvo trys pardavėjai. Visi reikalingi dokumentai iš įmonės buvo siunčiami į (duomenys neskelbtini) transporto komisiją, kad užregistruoti mašiną pirkėjo vardu. Komisiniai buvo 25000 Eur, o daugiau būdavo tvarkoma banko. Kaip vykdavo atsiskaitymai tarp pirkėjo ir pardavėjo – tai jau įmonės reikalai, neturi informacijos apie tai. Komisinius mokesčius mokėdavo pirkėjas. Tarpininkavimo įmonėje jis buvo darbuotojas, padėjo sukomunikuoti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) antstole nebendravo, tik gavo iš jos laišką. Apie ginčo automobilį informaciją gavo iš (duomenys neskelbtini) antstolės. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) transporto komisiją ir gavo iš jos informaciją. P. U. nepažinojo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė advokatė A. J. palaikė atsakovo poziciją atmesti ieškinį dėl tų pačių argumentų, kurie buvo nurodyti prašyme dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad ieškovas neturi materialinės teisės reikalauti 25000 Eur sumos, jis nepateikė jokių įrodymų, kad perdavė transporto priemonę N. U.. Rugsėjo 8 d. transporto priemonė buvo parduota galutiniam savininkui (duomenys neskelbtini) piliečiui. Rugsėjo 12 d. P. U., kaip pardavėjas, įveža transporto priemonę į Š. K.. Nurodo, kad šiuo atveju susiklostę žalos atlyginimo santykiai, žalos padarymo vieta yra Š. K., todėl byla apskritai neteisminga (duomenys neskelbtini). Ieškovas aiškino, kad jis perdavė transporto priemonę atsakovui, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių detalių. Yra tik ieškovo paaiškinimai, kurie laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia 2015 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad pardavėjas P. U. pardavė pirkėjui M. P. automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 25 000 eur (t. 1, b. l. 12), kurią, pagal ieškovo paaiškinimą, 2015 m. rugsėjo mėnesį perdavė N. U. (buvusi pavardė D.), kuris pažadėjo šią transporto priemonę parduoti (duomenys neskelbtini) už 27 000 – 28 000 Eur ir atiduoti pinigus M. P.; kadangi N. U. iki šiol negrąžino nei automobilio, nei pinigų, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2016-12-29 sprendimu už akių įpareigojo atsakovą N. U. perduoti ieškovui automobilį; dėl priverstinio sprendimo vykdymo ieškovas kreipėsi į Š. K. antstolį, kuris 2018-06-18 elektroniniu paštu pranešė, kad automobilio nerado.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovo nepažįsta, 2015 m. rugsėjo mėnesį į (duomenys neskelbtini) atvykęs nebuvo, ieškovas jokio automobilio jam neperdavė, jokio susitarimo dėl automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini) su ieškovu nesudarė, apie priimtą sprendimą dėl skolos priteisimo sužinojo iš Š. K. antstolio rašto, todėl pradėjo aiškintis susidariusią situaciją.

Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga pagrįsti (įrodyti) savo nurodomas aplinkybes, kad su atsakovu buvo sutarta dėl automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini), kad automobilis buvo perduotas atsakovui. Nagrinėjamu atveju toks faktas nėra užfiksuotas, nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia vien tik savo paties paaiškinimais. Aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių atsakovas buvo įpareigotas perduoti ieškovui M. P. automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dėl ginčo automobilio perdavimo ir pardavimo faktų. Iš 2024-03-26 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos matyti, kad duomenų apie N. U., g. (duomenys neskelbtini), vykimą per Europos Sąjungos išorės (duomenys neskelbtini) valstybės sieną 2015 m. rugsėjo 15 d., neturi (t. 2, b. l. 135). Be to, ieškovas nurodo, kad automobilį Volvo V6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. U. ir M. P., pagrindu. Šios sutarties VĮ „Regitra“ ieškovas neįregistravo. Atsakovas pateikė į bylą 2015 m. rugsėjo 8 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp P. U. ir P. A. dėl tos pačios transporto priemonės. Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis Volvo, V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Taigi, duomenų apie tai, kad ieškovas buvo transporto priemonės Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nėra.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš skolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog skolą grąžino (LAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (LAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visuma. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai, kadangi jų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, kai dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos (CPK 185 straipsnis) (LAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovo paaiškinimai yra priešingi atsakovo paaiškinimams ir jų vertinti kaip labiau pagrįstų nėra jokio pagrindo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad buvo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini), dėl pardavimo sumos bei automobilio perdavimo fakto. 2016 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių atsakovas N. U. buvo įpareigotas perduoti ieškovui M. P. transporto priemonę Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu iš atsakovo N. U. priteista 25 000 Eur ieškovui M. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad šie sprendimai priimti atsakovui nedalyvaujant ir įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi, teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, jog apie skolą jis sužinojo gavęs raštą iš Š. K. antstolio 2023 m. lapkričio 23 d. Tuo tarpu atsakovas pateikė į bylą jo poziciją pagrindžiančius įrodymus – raštą iš Š. K. antstolių, išduotą 2023-11-23, iš kurio matyti, kad N. U. turi sumokėti M. P. 25 000 Eur skolą, dėl ko pradėjo aiškintis situaciją; kreipėsi į Š. K. transporto komisiją, kuri pateikė duomenis, kad P. U. 2015 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Š. K. piliečiui P. A.; informaciją iš VĮ „Regitra“, kad ši transporto priemonė nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini) vardu.

Ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti skolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, neįrodė skolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui fakto, o kartu ir atsakovo pareigos grąžinti ieškovui skolą, todėl, ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimo, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos visos atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas šioje byloje patyrė 3 993,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos apima ne tik procesinių dokumentų dėl proceso atnaujinimo, skundo, kitų procesinių dokumentų rengimą bet ir atstovavimą, teismas laiko, kad bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga, neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų, todėl visa suma priteistina iš ieškovės.

Laikinosios apsaugos priemonės - 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020 ir jo pagrindu 2021 m. rugsėjo 28 d. išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, kurių vykdymas sustabdytas 2024 m. vasario 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi iki įsiteisės sprendimas byloje, vykdymas, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje Nr. 2-10538-948/2020 panaikinti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 993,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10538-948/2020 ir jo pagrindu 2021 m. rugsėjo 28 d. išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, kurių vykdymas sustabdytas 2024 m. vasario 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi iki įsiteisės sprendimas byloje, vykdymą, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė