- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-55-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10470-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „T Investment“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Investment“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų daugiabučių namų savininkų draugija „Bokšto bendrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Bajorų gūžta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „T Investment“ 30 610,44 Eur skolą, 1 689,18 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalyje dėl 30 610,44 Eur skolos ir 1 689,18 Eur palūkanų priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei prašomas priteisti sumas (30 610,44 Eur skolą ir 1 689,18 Eur palūkanas). Prašė bylą toliau nagrinėti dalyje dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo bei priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti ieškovei 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „T Investment“ dalyje dėl 30 610,44 Eur skolos ir 1 689,18 Eur palūkanų priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-23981-451/2025 nutraukė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 674,37 Eur procesinių palūkanų ir 4 632,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 575,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas spręsdamas dėl ieškovės dalies ieškinio atsisakymo pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio nuostatomis ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų. Teismas nustatęs, kad ieškovės teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 30 610,44 Eur skolos ir 1 689,18 Eur palūkanų priteisimo priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė.
5. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 674,37 Eur palūkanų priteisimo laikė pagrįstu ir jį tenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu įvykdžius ieškovės patikslinto ieškinio materialinį reikalavimą atsirado teisinis pagrindas tenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
6. Teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje buvo sprendžiamas nesudėtingas klausimas dėl skolos už komunalines paslaugas, į tai, kad tarp bylos šalių tai jau antra tokio pobūdžio byla nagrinėjama teisme, tik skola susidariusi už skirtingus laikotarpius, byloje dar nevyko teismo posėdžiai, į tai, kad byloje teismui pateikti procesiniai dokumentai nebuvo itin didelės apimties, ginčo pobūdį, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 8 881,40 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ją sumažino per pusę iki 4 440,70 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Mano Būstas Kaunas“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ iš atsakovės UAB „T Investment“ 7 429,40 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio (191,75 Eur) – iš viso 7 621,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą „pralaimėjęs moka“. Nagrinėjamu atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu įvykdė materialųjį reikalavimą – sumokėjo 30 610,44 Eur skolą ir 1 689,18 Eur palūkanas. Bylinėjimosi išlaidos kilo būtent dėl atsakovės veiksmų (laiku nevykdyta piniginė prievolė), todėl jos turi būti priteisiamos ieškovei pagal bendrąją taisyklę. Teismas nutartyje pats pripažino, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes išlaidos kilo dėl atsakovės veiksmų. Nepaisant to, teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrosios taisyklės, sumažindamas ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas per pusę be pakankamo teisinio pagrindo.
7.2. Teismas nutartyje nepagrindė nukrypimo nuo bendrosios CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nukrypimas nuo bendrųjų taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį galimas tik esant aiškiai nustatytam netinkamam ir nesąžiningam procesiniam elgesiui bei įvertinus išlaidų susidarymo priežastis. Teismas nenurodė nei konkretaus ieškovės nesąžiningo procesinio elgesio, nei jo priežastinio ryšio su išlaidomis. Teismas tik abstrakčiai paminėjo bylos nesudėtingumą, posėdžių nebuvimą ir dokumentų apimtį, kas nėra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas. Priešingai, ieškovė veikė aktyviai, siekdama mažinti bylinėjimosi išlaidas. Iki dubliko rengimo ieškovė sutiko ieškoti galimybių ginčą užbaigti taikiai, sudarant taikos sutartį, tačiau atsakovė ignoravo šią ieškovės iniciatyvą. Tai rodo ieškovės sąžiningą procesinį elgesį ir pastangas išvengti perteklinių bylinėjimosi išlaidų. Be to, reikšminga išlaidų dalis už patikslinto ieškinio rengimą buvo patirta teismo nurodymu ir atsakovės naudai. Be to, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos, kai byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju taikytinas CPK 94 straipsnio 1 dalis (priežasties teorija) ir CPK 93 straipsnio 4 dalis. Atsakovės elgesys (vėlyvas prievolės įvykdymas) buvo susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis, todėl jos turi būti kompensuotos ieškovei visa apimtimi.
7.3. Teismas nenurodė, kodėl išlaidos mažinamos būtent per pusę – nesiejant su konkrečių darbų apimtimi, laiko sąnaudomis ar kriterijais. Toks mechaninis ir teisinio pagrindimo neturintis mažinimas perpus be konkrečių argumentų neatitinka motyvuotumo standartų. Teismas privalo nustatyti: ar išlaidos patirtos, koks jų dydis pagal teisę, ir tik tuomet paskirstyti jas (CPK 98, 93 straipsniai). Vien „bylos nesudėtingumas“ ar „dokumentų apimtis“ negali pakeisti šios pareigos. Antra byla tarp tų pačių šalių, savaime nesumažina teisinių darbų apimties, nes laikotarpis yra kitas, įrodymų bazė kitokia, o teismas to nevertino konkrečiai. Nutarties teiginys, kad byloje nebuvo posėdžių, neatsižvelgia į tai, kad Rekomendacijos apima ne tik dalyvavimą posėdžiuose, bet ir esminį darbą rašytiniam procesui. Be to, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tad procesinių dokumentų rengimas pareikalavo kaštų. Nors byla teisine prasme nebuvo sudėtinga, tačiau ji faktiškai tapo sudėtinga dėl atsakovės strategijos. Dokumentų apimtis nebuvo išskirtinai didelė, tačiau ji buvo nemaža ir apėmė kelis procesinius dokumentus, įskaitant reikšmingą duomenų sugrupavimą ir atsikirtimus. Teismas privalėjo įvertinti kiekvieno nurodyto darbo pobūdį ir laiko sąnaudas, o ne abstrakčiai nurodyti bendrą bylos nesudėtingumą. Taip pat apeliantės vertinimu, mechaninis išlaidų mažinimas perpus be konkrečių argumentų sukuria pavojingą precedentą, kai verslininkai, naudojantys veikloje prabangius automobilius, gali kelti nepagrįstus ginčus su komunalinių paslaugų teikėjais ir išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai skatina nesąžiningą procesinį elgesį ir apsunkina komunalinių paslaugų teikėjų veiklą.
7.4. Byloje abi šalys naudojosi advokatų paslaugomis. Ieškovės pasirinkimas naudotis profesionalia teisine pagalba negali būti laikomas pagrindu mažinti išlaidas, ypač kai jos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „T Investment“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė principą „pralaimėjęs moka“, kadangi skundžiamos nutarties dalimi priteisė iš atsakovės UAB „T Investment“ net 4 632,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos, įvertinant bylos nesudėtingumą (byla buvo dėl elementarios skolos priteisimo) ir ginčo sumą (apie 32 000 Eur) iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos itin didelėmis. Teismas, skundžiama nutartimi sumažindamas neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, nenukrypo nuo bendrosios taisyklės, kaip teigia ieškovė, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai, objektyviai ir sąžiningai. Atsakovės UAB „T Investment“ įsitikinimu, šioje išnagrinėtoje elementarioje byloje dėl 32 000 Eur skolos už komunalines paslaugas priteisimo, kai nevyko nė vienas teismo posėdis, ieškovės prašytų priteisti 8 881,40 Eur atstovavimo išlaidų suma neabejotinai buvo pernelyg didelis ir nepagrįstas ieškovės išlaidavimas, kurį teismas teisingai ir nustatė.
8.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė nukrypimo nuo bendrosios CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje sprendžiamas nesudėtingas klausimas dėl skolos už komunalines paslaugas, į tai, kad tarp bylos šalių tai jau antra tokio pobūdžio byla nagrinėjama teisme tik skola susidariusi už skirtingus laikotarpius, byloje dar nevyko teismo posėdžiai, į tai, kad byloje teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra itin didelės apimties, ginčo pobūdį, darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 8 881,40 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina per pusę iki 4 440,70 Eur. Procesinė aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos, kai byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nesuteikia teisės bylą laimėjusiai šaliai pernelyg ir nepagrįstai išlaidauti bei reikalauti atlyginti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų neatitinkančias bylinėjimosi išlaidas. Be to, ši procesinė aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos vadovauti Rekomendacijose nurodytais bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo kriterijais.
8.3. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai motyvavo savo sprendimą sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neatitiko protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas šį savo sprendimą taip pat motyvavo Rekomendacijose nurodytais bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijais ir bylinėjimosi išlaidas sumažino ne „automatiškai“ ar „mechaniškai“, kaip nurodo ieškovė, o įvertinęs konkrečias šios bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog tai buvo antra byla tarp tų pačių šalių, kadangi tai objektyviai sumažina tiek teisinių darbų apimtį, tiek įrodymų bazę. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai, kad mechaninis išlaidų mažinimas perpus be konkrečių argumentų sukuria pavojingą precedentą, kai verslininkai, naudojantys veikloje prabangius automobilius, gali kelti nepagrįstus ginčus su komunalinių paslaugų teikėjais ir išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra teisiniai argumentai ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies.
8.4. Skundžiama nutartimi sumažintos bylinėjimosi išlaidos neturi nieko bendro su ieškovės nurodoma ir konstituciškai saugoma vertybe pasirinkti advokatą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos vadovaujantis Rekomendacijose nurodytais kriterijais ir dėl to, kad jos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, įrodančius, jog ji už atstovavimą yra patyrusi iš viso 8 881,40 Eur išlaidų: 2025 m. birželio 12 d. ieškinio rengimas – 2 000,00 Eur; patikslinto ieškinio rengimas (įskaitant sąskaitų grupavimą pagal teismo įpareigojimą) – 1 790,00 Eur; 2025 m. liepos 11 d. atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas – 1 200,00 Eur; 2025 m. rugsėjo 9 d. pranešimo dėl rezoliucijos įvykdymo rengimas – 120,00 Eur; 2025 m. rugsėjo 17 d. dubliko rengimas – 2 030,00 Eur; 2025 m. spalio 15 d. prašymo dėl papildomo įrodymo prijungimo ir užimtumo rengimas – 200,00 Eur, viso 8 881,40 Eur (7 340,00 Eur + 1541,40 Eur PVM).
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje buvo sprendžiamas nesudėtingas klausimas dėl skolos už komunalines paslaugas, į tai, kad tarp bylos šalių tai jau buvo antra tokio pobūdžio byla nagrinėjama teisme, tik skola susidariusi už skirtingus laikotarpius, byloje dar nevyko teismo posėdžiai, į tai, kad byloje teismui pateikti procesiniai dokumentai nebuvo itin didelės apimties, ginčo pobūdį, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 8 881,40 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ją sumažino per pusę iki 4 440,70 Eur.
13. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti bylinėjimosi išlaidas nuo 8 881,40 Eur iki 4 440,70 Eur, ir teigia, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė pažeisdamas CPK 93 straipsnyje ir 94 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, priežasties teoriją, nemotyvuotai, nenurodydamas kokias konkrečiais kriterijai remiantis sumažino ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat pažymi, kad visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atsakovės procesinį elgesį, buvo būtinos ir pagrįstos, taip pat proporcingos tiek bylos nagrinėjimo dalykui, trukmei, tiek teismo nustatytiems įpareigojimams pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais
14. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
15. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
17. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis vertinimas yra atliekamas atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį, be kita ko, lemiantį ir teiktinų įrodymų poreikį.
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).
19. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 440,70 Eur, netinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnyje ir 94 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis bei nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais remiantis priėmė tokį sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas pripažino, kad ieškovė, nors byloje ir nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodė ir įvardijo, kad išlaidas mažina įvertinęs tai, kad byloje buvo sprendžiamas nesudėtingas klausimas, kad tarp bylos šalių nagrinėjama antra tokio pobūdžio byla, kad byloje nevyko teismo posėdžiai, teismui pateikti procesiniai dokumentai nebuvo itin didelės apimties. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad, kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos gali būti pripažįstamo pagrįstomis ir turi būti atlyginamos, jeigu šalis tinkamai ir objektyviai neįrodo tokių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.
21. Taip pat išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad konkrečiu atveju bylos aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 4 440,70 Eur. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patikslintą ieškinį byloje pateikė vykdant teismo įpareigojimus pagrįsti prašomos priteisti skolos dydį bei paaiškinti skolos dedamąsias dalis bei jų apskaičiavimą (2025 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis). CPK 7 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 135 str. nurodyta, kad teismui pareikštame ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos, susidariusios atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Priešingai nei teigia apeliantė, byla nebuvo didelės apimties, nebuvo sprendžiami ypač sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai, civilinės bylos tokiais klausimais yra dažnos, teismų praktika tokiais klausimais yra itin išplėtota, todėl ieškovės prašymas priteisti 1 790,00 Eur (2165,90 Eur su PVM) vien už pateiktą ieškinio patikslinimą (vykdant pareigą pagrįsti ieškinio reikalavimus), kai tuo tarpu už ieškinio parengimą buvo prašoma priteisti 2 000,00 Eur (2420 Eur su PVM), kaip ir apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad šios išlaidos susidarė dėl teismo įpareigojimo suteikti pagalbą atsakovei, neatitinka nei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nei protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijų. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tokios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir proporcingos. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2025 m. liepos 11 d. atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-792-856/2025). Todėl ieškovės pirmosios instancijos teismui pareikštas reikalavimas priteisti 1 200,00 Eur (1452 Eur su PVM) už atskirojo skundo parengimą, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės prašytos priteisti 120,00 Eur (145,20 Eur su PVM) už 2025 m. rugsėjo 9 d. pranešimo dėl rezoliucijos įvykdymo parengimą bei 200,00 Eur (242 Eur su PVM) už 2025 m. spalio 15 d. prašymo dėl papildomo įrodymo prijungimo ir užimtumo parengimą, taip pat iš dalies neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, kadangi tokių prašymų parengimas yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš apeliantės atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.
22. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas bendroje sumoje iki 4 440,70 Eur. Likusias ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už patikslinto ieškinio ir atskirojo skundo parengimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kaip perteklines, nebūtinas ir šiais pagrindais nepriteistinas (CPK 88 straipsnio 1 dalis).
23. Dėl ieškovės atskirajame skunde nurodyto reikalavimo priteisti 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio (191,75 Eur), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės likusią negrąžinto žyminio mokesčio dalį, t. y. 191,75 Eur (767,00 Eur x 25 proc.), t. y. iš viso ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė 4 632,45 Eur (4 440,70 Eur + 191,75 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo klausimu nėra apeliacijos objekto, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio, 94 straipsnio, 98 straipsnio normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.