Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-634/2015

Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00643-2014-9

2015 m. vasario 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistojo M. T. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-04-29 Prienų rajono apylinkės teismo paskirta bausme, bausmes dalinai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Bausmės atlikimo laiką nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo momento. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-07 iki 2014-04-08 ir nuo 2014-10-07 iki 2014-10-08 išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad 2014-10-07, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į Z. L. gyvenamąjį namą, t.y. patalpą, slapta pagrobė Z. L. priklausančius maisto produktus: pakelį kavos „Exclusive“, kurios vertė 10 Lt, 0,2 ml. viskio, kurio vertė 10 Lt, 1,5 kg šaldytos veršienos, kurios vertė 40 Lt, veršienos dešrą, kurios vertė 15 Lt, rūkytą dešrą, kurios vertė 5 Lt, 2 butelius aliejaus, kurio vieno vertė 5 Lt, bendros 10 Lt vertės, kiaulienos išpjovą, kurios vertė 20 Lt, „Kazytės“ duoną, kurios vertė 3,80 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. L. 113,80 Lt turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. M. T. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad M. T. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą), įvertino jo asmenybę (anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad M. T., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – nuteistajam parinkta tinkamai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d., 2 p.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d., 9 p.). Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. T. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2014-04-29 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio baudą. Bendrindamas bausmes teismas prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį (6 mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuomet minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 3 mėnesiai, todėl paskirtą subendrintą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad 2014-04-29 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas, taigi M. T. buvo suteikta galimybė koreguoti savo elgesį ir išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl gaunamo uždarbio iš atsitiktinių darbų, tuo padedant išlaikyti sugyventinę, kuri nedirba bei jos mažametį vaiką, nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-604, patvirtinančią 17,37 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. T. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam M. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.