Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės M. M. 2018 m. spalio 22 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl nušalinimo, vykdomojo rašto panaikinimo, vykdomojo rašto išdavimo, išieškojimo sustabdymo, paduotas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. (M. M.) ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.6. Apie šios bylos nagrinėjimo datą ir laiką nebuvo pranešta kitam suinteresuotam trečiajam asmeniui V. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 25 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės M. M. 2018 m. spalio 22 d. pareiškimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo ir naujo vykdomojo rašto išdavimo; taip pat atmestas atsakovės M. M. prašymas sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisėjos, Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo

12. Apeliantė atskirajame skunde prašo nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo teisėją Moniką Lapukaitę. Taip pat nurodo, jog klausimas dėl šios bylos nagrinėjimo perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui nebuvo spręstas.

13. CPK 69 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalies). Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovės M. M. 2018 m. spalio 31 d. (pateiktame 2018 m. lapkričio 2 d.) atskirajame skunde suformuluotą pareiškimą dėl teisėjos Monikos Lapukaitės nušalinimo, viso Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo bei kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą netenkino.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

14. Atskirajame skunde apeliantė prašo, sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kol apeliacine tvarka nebus išnagrinėtas atskirasis skundas.

15. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Dėl vykdomojo rašto panaikinimo ir naujo vykdomojo rašto išdavimo

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas išduoti išieškotojai kitą vykdomąjį raštą dėl K. M. pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priėmė nepagrįstą nutartį.

18. CPK 612 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu šis kodeksas nenustato kitaip. Taigi, vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais ir ši taisyklė skiriasi nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyto ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais reguliavimo, kuris vykdymo procese, esant specialiajai taisyklei, netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-370-157/2015; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710-196/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-232-516/2019).

19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 25 d. rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta išduoti ir atšaukti vykdomąjį raštą, bei sustabdyti išieškojimą per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

20. Pagal naujai formuojamą praktiką, CPK 646 straipsnyje, reglamentuojančiame vykdomojo rašto išdavimo tvarką, neįtvirtinta teisė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti ir atšaukti jau išduotą vykdomąjį raštą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kuri nagrinėjamam atvejui nėra aktuali. Taigi, vadovaujantis CPK 612 straipsniu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, negali būti apeliacijos objektu ir pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjos M. M. prašymas dėl vykdomojo rašto dėl K. M. išdavimo priėmė nepagrįstai (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kadangi apeliacinis procesas buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo, šis procesas, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutrauktinas.

21. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos prašymo atšaukti dėl M. M. išduotą vykdomąjį raštą. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priteisė solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur sumokėtų kredito įmokų. Šioje dalyje teismo sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pirmiau minėtos dalies. Vykdomasis raštas išduotas išieškotojai G. B. dėl skolininkės M. M..

22. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170-378/2017). CPK 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK647 str. 1 d., 2 d.). Vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, solidarios skolininkų atsakomybės atveju vykdomieji raštai arba vienas iš kelių išduotinų vykdomųjų raštų išduodamas tik esant išieškotojo prašymui. Nagrinėjamu atveju G. B. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą tik skolininkės M. M. atžvilgiu ir teismas jį išdavė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomasis raštas atitinka CPK 647 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

23. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą ir konstatuoja, kad trečiasis asmuo G. B. yra pateikusi prašymą išduoti vykdomąjį raštą tik dėl M. M., teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas nėra panaikintas ar pakeistas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti M. M. prašymą atšaukti išduotą vykdomąjį raštą.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo

24. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti antstolę V. D. areštuoti kito solidaraus skolininko K. M. visą turimą ir nuslėptą turtą bei pajamas bendraskolių pagrindu civilinėje byloje Nr.2-174-1030/2017 antstolės užvestoje Vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).

25. Nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. spalio 22 d. prašyme taip pat prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą, t. y. visus vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), kol nebus išduotas kitas vykdomasis raštas dėl abiejų solidariųjų bendraskolių. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nesant pagrindo išduoti naują arba kitą vykdomąjį raštą, nėra pagrindo ir stabdyti išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą, prašymą atmetė. Kadangi apeliacinis procesas dėl nutarties dalies kuria atsisakyta išduoti naują vykdomąjį raštą K. M. atžvilgiu, nutrauktas, galioja pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti išduoti naują vykdomąjį raštą K. M. atžvilgiu, nėra pagrindo sustabdyti priverstinį išieškojimą, t. y. visus vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), kol nebus išduotas kitas vykdomasis raštas dėl abiejų solidariųjų bendraskolių.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą

26. Apeliantė nurodo, jog dėl tariamai tyčinės nusikalstamos veikos, suplanuoto tyčinio neteisėto praturtėjimo atsakovės ir jos vaikų sąskaita teismas nesikreipė į Lietuvos Respublikos prokuratūrą CPK 300 straipsnio pagrindu.

27. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

28. Remianti byloje esančiais duomenimis, šios bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nėra nustatytos. Jeigu apeliantė mano, kad ieškovo K. M. ir trečiojo asmens G. B. veiksmuose galbūt yra nusikalstamų veikų požymių, ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas su pareiškimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje, nesant akivaizdžių nusikalstamų veikų požymių, tokios pareigos neturi.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

29. Apeliante apeliaciniame skunde prašo, jog Klaipėdos apygardos teismas kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą įstatymo numatyta tvarka dėl CPK 646 straipsnio 1 dalies, CPK 284 straipsnio, 647 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

32. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl taikytų proceso teisės normų (CPK 646 straipsnio 1 dalies, CPK 284 straipsnio, 647 straipsnio) konstitucingumo nėra kilę, todėl apeliantės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog apie šios bylos nagrinėjimo datą ir laiką nebuvo pranešta kitam suinteresuotam trečiajam asmeniui V. M.. Išvada teikianti institucija - t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą ir nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl neapgynė nepilnamečio vaiko teisių.

34. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog apeliantės pateiktas pareiškimas dėl nušalinimo, vykdomojo rašto panaikinimo, vykdomojo rašto išdavimo, išieškojimo sustabdymo, nėra tiesiogiai susijęs su nepilnamečio vaiko ir trečiojo asmens V. M. interesais. Pabrėžtina, jog V. M. dėl to, kad jam apie šios bylos nagrinėjimo datą ir laiką nebuvo pranešta, skundo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

35. Apeliantė atskirajame skundė pateikė naują prašymą – į bylą įtraukti suinteresuotą asmenį V. M., taip pat J. S., bei išvadą teikiančią instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Įvertinus tai kas išdėstytą, apeliantės naujai byloje pateiktas prašymas netenkintinas.

36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. dėl atsakovės teisės naudotis savo daiktu (turtu) neteisėto suvaržymo, dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo; 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendime galbūt padarytos aritmetinės klaidos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taip pat pažymėtina, kad dėl anksčiau minėtų apeliantės argumentų (dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo; 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendime galbūt padarytos aritmetinės klaidos) yra paduoti ir pirmosios instancijos teismo priimti bei perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui atskirieji skundai (Nr. 2S-291-796/2019; Nr. 2S-419-796/2019). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apeliacinis procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo, todėl šis procesas, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 315 straipsnio 5 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės M. M. (M. M.) atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalies dėl vykdomojo rašto išdavimo, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.