Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėji apeliantės (atsakovės) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4466-897/2018 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. B. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys I. Z. ir viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė įstatyme įtvirtintų motinos pareigų nevykdo: negyvena kartu su sūnumi, nesirūpina jo kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, materialiai neišlaiko, nesiekia susigrąžinti į šeimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 str., jai taikytinas motinos valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkęs, kad vaikas su motina dažnai bendrauja telefonu, motinos valdžia R. B. sūnaus D. atžvilgiu, apribotina laikinai. Atsižvelgiant į nepilnamečio D. S. amžių, sveikatą ir poreikius, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406, 407 str., nustatytina nepilnamečio D. S. gyvenamoji vieta. D. išreiškė norą rūpintis ir priimti į savo šeimą bei namus sesuo I. Z., kurios šeimoje nepilnametis jau svečiavosi, todėl, atsižvelgiant į D.s interesus ir teisę augti šeimos aplinkoje, jo gyvenamoji vieta nustatytina su seserimi I. Z., jos gyvenamojoje vietoje. I. Z. atitinka vaikų globėjams keliamus reikalavimus. I. Z. vyras sutinka, kad jų šeimoje gyventų D. S.. Kiti fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų globoti D., Tarnybai nėra žinomi, todėl I. Z. yra skirtina nuolatine D. S. globėja. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametis D. S. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

6. Tretysis asmuo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. Atsakovė (apeliantė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Argumentų, nurodančių, kokiu pagrindu teikia naujus įrodymus bei kokias aplinkybes jie pagrįstų, apeliaciniame skunde nenurodė. Nors apeliantė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).

24. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).

25. Pažymėtina, jog dauguma atsakovės pateiktų dokumentų, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. 0038754751 ir 2018 m. lapkričio 19 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, buvo išduoti žymiai anksčiau, negu buvo priimtas skundžiamas sprendimas ar apskritai prasidėjo teisminis procesas. Ieškovė įsipareigojimus UAB „Bitė Lietuva“ turėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d., iš UAB „ADMI“ darbo užmokestį gavo nuo 2018 m. liepos mėn., todėl PVM sąskaitoje faktūroje ir 2018 m. lapkričio 19 d. pažymoje yra nurodomi tik patikslinti duomenys apie atsakovės įsipareigojimus ir gaunamas pajamas po skundžiamo sprendimo priėmimo. Minėta, jog argumentų, nurodančių, kokiu pagrindu teikia naujus įrodymus, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei kokias aplinkybes jie pagrįstų, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, turėdama galimybę pateikti atitinkamus įrodymus pirmosios instancijos teismui, jų pirmosios instancijos teismui neteikė. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriima, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovei laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant įrodymų apie atsakovės veiksmais (neveikimu) daromą žalą vaikui, nepagrįstai apribojo jos valdžią.

27. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

28. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad jos veikimas ar neveikimas daro kokią nors žalą vaikui, kadangi pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs byloje surinktų ir aptartų rašytinių įrodymų visumą ir į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, o būtent: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės 2016 m. spalio 3 d. šeimos aplankymo aktą; Vilniaus A. V. progimnazijos raštus; Vilniaus lopšelio – darželio „Daigelis“ raštą; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. A15-1904/16(2.1.4-AD15); VšĮ VUL SK filialo Vaiko raidos centro tarpžinybinio pasitarimo protokolą VšĮ Visų Šventųjų paramos centro; 2017 m. sausio 31 d. raštą; 2017 m. vasario 15 d. socialinės darbuotojos raštą; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30-702; Socialinės darbuotojos pranešimus, konstatavo, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d.1 p.) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d. 5 p.), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė jau ilgą laiką, nuo 2017 m. kovo 28 d. su vaiku negyvena, juo tinkamai nesirūpina, jo neprižiūri, neauklėja, nesikreipia į ieškovą, prašydama pagalbos, deda nepakankamas pastangas siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovė neteikia vaikui išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl apeliantei tik deklaratyviai teigiant ir nepateikiant jokių argumentų ar įrodymų (CPK 178 str.), leidžiančių daryti priešingas išvadas, su tuo susiję apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

30. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinai apribojus apeliantės motinos valdžią jai išliko teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

31. Dėl apeliantės argumentų, jog nustačius nepilnamečio vaiko globos vietą su I. Z., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tai apsunkins motinos ir vaiko bendravimą bei padarys žalos vaiko vystymuisi, nes norvegų kalbos vaikas nežino, negalės deramai mokytis, lankyti ugdymo įstaigos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr. 10556/2018 (e. b. 2 t., b. l. 27–118) paneigia tokio pobūdžio apeliantės argumentus, kadangi šioje išvadoje, be kita ko, yra nurodoma, kad potencialūs globėjai (I. Z. šeima) šiuo atveju visiškai atitinka keliamus reikalavimus, jų namai atitinka reikalavimus, o nepilnamečio vaiko persikraustymas į jų namus bus naudingas vaiko labui. Iš išvados taip pat matyti, jog I. Z. joje patvirtino, kad bus dedamos pastangos palaikyti ryšį su atsakove, brolį ji jau bandė mokyti norvegų kalbos bei jai yra žinoma apie galimus iššūkius norvegiškoje mokykloje, kas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vertinimu, negali būti kliūtis priimant teigiamą sprendimą dėl globėjų šeimos statuso patvirtinimo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina (ir atsakovė pati pirmosios instancijos teisme to neneigė), jog nustačius laikiną D. S. globą VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, atsakovė dažniau su vaiku bendraudavo telefonu, nei atvykdavo su juo susitikti, atsakovė taip pat neprašė grąžinti vaiko į šeimą ar leisti vaikui laikinai svečiuotis šeimoje savaitgalį. Be to, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą I. Z. nurodė, kad vaikas iš pradžių bus leidžiamas į tarptautinę mokyklą, o tik vėliau – į norvegišką; ji planuoja tris kartus per metus brolį parskraidinti į Lietuvą, taip pat užtikrinti atsakovės bendravimą su vaiku telekomunikacijų priemonėmis.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog apeliantė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko globos vieta su I. Z. apsunkins jos ir vaiko bendravimą bei padarys žalos vaiko vystymuisi, todėl su tuo susiję apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, susijusiais su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, kadangi priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino aplinkybes, reikšmingas nustatant išlaikymo dydį bei vadovavosi teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. įvertino atsakovės teismo posėdžio metu duotus paašikinimus, jog gauna mažas pajamas ir nežino tikslių vaiko poreikių, atsakovės turtą, gaunamas pajamas, turimą išsilavinimą, sveikatos būklę, nepilnamečio vaiko poreikius, amžių, sveikatą.

34. Nors apeliantė teigia, jog teismas nevertino I. Z. itin geros turtinės padėties, apeliantė nepaaiškino, kokią įtaką ši aplinkybė turi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pagal CK 3.192 str. 2 d., į tokio pobūdžio aplinkybę, nustatant nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydį, neatsižvelgiama. Dėl apeliantės argumentų, kad teismas neįvertino atsakovės turimų skolų, pažymėtina, jog apeliantė pirmosios instancijos teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikė (CPK 178 str.). Minėta, jog tik apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, galimai patvirtinančius jos turimų įsipareigojimų dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis CPK 314 str., šių dokumentų nepriėmė ir nevertino.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į atsakovės amžių, nesant duomenų apie jos blogą sveikatos būklę, turimą išsilavinimą, teismas turi pagrindo išvadai, kad atsakovė yra sveika ir darbinga motina, kuri turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdama sveika, darbinga turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Vien atsakovės teigimas, jog jos turtinė padėtis yra bloga, nepaneigia jai nustatytos pareigos nagrinėjamoje byloje teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir teismo nustatytų aplinkybių, jog ji turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad teismo priteistas išlaikymo dydis (150 Eur) skirtas tenkinti tik minimalius būtiniausius vaiko poreikius, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės apie jos sunkią turtinę padėtį (kurią, kaip minėta, apeliantė turi galimybę pagerinti) nesudaro pagrindo mažinti vaikui priteistą išlaikymą.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. B. teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2018 lapkričio 23 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad atsakovė 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės bylos nagrinėjimo metu valstybės ir teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.