Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. V. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jam kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/499412207, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Remiantis 2018 m. gruodžio 28 d. prašymu ir eismo įvykio deklaracija, 2018 m. gruodžio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu atsakovo apdrausta transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio ieškovė išmokėjo 565,57 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė minėtos transporto priemonės 2019 m. kovo 27 d. žalos sąmatą ir AB SEB banko 2019 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį išmokėtos draudimo išmokos sumą. Ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. R0002182874 kreipėsi į atsakovą dėl 282,79 Eur žalos atlyginimo, tačiau duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovės patirtą žalą nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15032-608/2019 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ir civilinėje byloje Nr. e2-3270-534/2020 2020 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteistos draudimo išmokos už tokius pačius draudimo sutarties pažeidimus, t. y. atsakovui neinformavus draudiko apie padidėjusią riziką (transporto priemonės naudojimas keleivių vežimo veiklai).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui.

Atsakovas reikalavimo neginčijo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu galėtų būti mažintinas iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos dalies dydis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 282,79 Eur.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (282,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kurios priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 282,79 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 79 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 282,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.