Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo J. V. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. I., R. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo V. I. kaltės (e.b.l. 15). Automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė ,,Soscredit“, tačiau atsakovas J. V. lizingo sutarties pagrindu yra transporto priemonės faktinis valdytojas (e.b.l. 16). Transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, remiantis 2018 m. kovo 12 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/471940429, sudaryta su atsakovu J. V. (e.b.l. 18-19). Už automobiliui Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ieškovė, remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 827,99 Eur dydžio draudimo išmoką (e.b.l. 17; 21-29). Draudimo sutarties 1.5.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Sutarties 1.5.2.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemone Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos keleivių pervežimo paslaugos. Iš teismui pateiktų 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio nuotraukų matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paženklinta reklaminiais pavežėjimo paslaugų lipdukais (e.b.l. 30-32). Ieškovė, remdamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.16 punktu, 1.31.1 punktu, CK 6.1010 str. 1 d., standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36 p. ir 38 p., Draudimo sutarties 1.5.2.1. punktu, 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p., išsiuntė atsakovui pranešimą (e.b.l. 13), kuriuo prašė atlygtini 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 414,00 Eur, tačiau atsakovas su ieškove iki kreipimo į teismą dienos su neatsiskaitė.

(duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 4 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojos R. N. kaltės (e.b.l. 34). Automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė ,,Soscredit“, tačiau atsakovas J. V. lizingo sutarties pagrindu yra transporto priemonės faktinis valdytojas (e.b.l. 35). Transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, remiantis 2018 m. balandžio 25 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/480808819, sudaryta su atsakovu J. V. (e.b.l. 37-38). Už automobiliui Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ieškovė, remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 1080,46 Eur dydžio draudimo išmoką (e.b.l. 36; 42-49). Draudimo sutarties 1.5.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Sutarties 1.5.2.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemone Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos keleivių pervežimo paslaugos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus duomenimis R. N. 2018 m. gegužės 2 d. pateikė deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 3 d. transporto priemone Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 91). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas vėlavo sumokėti draudimo įmoką pagal 2018 m. balandžio 25 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/480808819, t.y. įmoką už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. atsakovas turėjo sumokėti iki 2018 m. balandžio 26 d., tačiau sumokėjo 2018 m. gegužės 22 d. (e.b.l. 39). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 2018 m. gegužės 16 d. išsiuntė atsakovui pranešimą (e.b.l. 33), kuriuo prašė atlygtini visą išmokėtą draudimo išmoką, t.y. 1080,46 Eur, tačiau atsakovas su ieškove iki kreipimo į teismą dienos su neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika. Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – draudimo sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas. TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas <...> draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo V. I. kaltės. Iš teismui pateiktų 2018 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio nuotraukų matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paženklinta reklaminiais pavežėjimo paslaugų lipdukais, kas susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama kaip pakankama aplinkybė konstatuoti taksi ar keleivių pavežėjimo veiklos vykdymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-486-1035/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-138-898/2017 ir pan.). Transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta atsakovo J. V. vardu. Transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/471940429 1.5.2.1. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui. Atsakovas reikalavimo neginčijo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu galėtų būti mažintinas iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos dalies dydis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos – t.y. 414,00 Eur.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, remiantis 2018 m. balandžio 25 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/480808819, sudaryta su atsakovu J. V.. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas vėlavo sumokėti draudimo įmoką pagal 2018 m. balandžio 25 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/480808819, t.y. įmoką už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. atsakovas turėjo sumokėti iki 2018 m. balandžio 26 d., tačiau sumokėjo 2018 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 4 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojos R. N. kaltės. Taigi, eismo įvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Atsakovas reikalavimo neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 1080,46 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 30,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 20,26 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo J. V. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 1494,46 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt šešis euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1494,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. V. valstybės naudai 20,26 Eur (dvidešimt eurų dvidešimt šešis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.