- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eAS-839-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00436-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27919 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo apskundimas nesustabdo jų vykdymo. Tai reiškia, kad net pateikus skundą, pareiškėja privalo išvykti iš Lietuvos per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo, o to nepadarius, bus vykdomas jos išsiuntimas. Nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi to neatlikus, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėja, dar prieš teismui išanalizuojant jos situaciją dėl jai kylančios grėsmės kilmės valstybėje, būtų išsiųsta į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nesukurtų neproporcingos naštos valstybei. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas trunka jau beveik pusę metų, todėl dar keli mėnesiai, per kuriuos bus išnagrinėta byla teismuose, niekaip nesukurs neproporcingos situacijos, tačiau užkirs kelią galimai neatitaisomai žalai.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III.
Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėja nurodo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji privalės dar bylos nagrinėjimo teisme metu išvykti į kilmės valstybę, kur gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjai teigiant, kad ji bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu kreipiantis dėl prieglobsčio suteikimo, remiantis Sprendimo 3 punktu, ji bus priverstine tvarka išsiųsta į kilmės valstybę, įvedant draudimą atvykti į Lietuvą bei perspėjimą į SIS sistemą. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y. pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), ji atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jos prieglobsčio prašymą (vien tik šiuo tikslu), kilmės valstybės institucijos, akivaizdu, negrąžins.
Pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę dar bylos nagrinėjimo metu, automatiškai būtų konstatuojama, kad pareiškėja neatitinka visų nuostatų pabėgelio statusui suteikti, kadangi ji nebūtų už savo kilmės valstybės ribų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad priešingu atveju turėtų grįžti į savo kilmės valstybę, kur gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 27⁵ dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.
Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Įstatymo 127 straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, į tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai nustatytas savanoriškas terminas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, o to nepadarius, numatytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (išsiuntimas nagrinėjamu atveju yra realus), Sprendimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėja grindžia prieglobsčio prašymą dar nėra įvertinti teismo, konstatuoja, kad, pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje – taikymas atitinka proporcingumo principą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šioje bylos stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos ir persekiojimo veiksmų, todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje akcentuotina ir tai, kad užsienietės skunde paduotame pirmosios instancijos teismui yra nurodyti išsamūs motyvai, galintys patvirtinti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamo akto neteisėtumą. Užsienietė nesutinka su visomis atsakovo padarytomis išvadomis, skunde yra motyvuotai pasisakoma dėl netinkamo įrodinėjimo proceso institucijoje (netinkamo ir selektyvaus užsienietės pasakojimo vertinimo, dėl institucijos nebendradarbiavimo renkant įrodymus, dėl netinkamo kilmės valstybės situacijos vertinimo), taigi remdamasi minėtais argumentais užsienietė ginčija institucijos išvadas dėl tarptautinės apsaugos nesuteikimo (tiek prieglobsčio, tiek papildomos apsaugos), užsienietė ginčija ir išvadas dėl kitų sprendimo dalių jų motyvavimo ir kitais aspektais. Aplinkybė, kad išsamūs motyvai, galintys patvirtinti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamo akto neteisėtumą, nėra nurodomi toje skundo dalyje, kurioje yra pasisakoma dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nepaneigia būtino taikyti šią priemonę, jeigu iš skundo turinio matyti, kad yra nustatomas minėtas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas.
Užsienietės nurodoma aplinkybė dėl ilgesnių negu įstatyme nustatytų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų nors ir nėra tiesiogiai susijusi su sprendimo neteisėtumu, tačiau tai yra aplinkybė į kurią galima atsižvelgti sprendžiant klausimą, ar priimtas administracinis sprendimas turėtų būti vykdomas skubiai. Taigi užsitęsus klausimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimui, nėra nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais, laikinai (iki bus išnagrinėta byla) nevykdyti skubiai ir sprendimo dėl užsienietės išsiuntimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdant Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 26S27919 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
Nutartis neskundžiama.