Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27919 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.Pareiškėja skunde paaiškino, kad:Ji (pareiškėja) (duomenys neskelbtini), todėl ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), kilmės valstybė) bei prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Migracijos departamentas Sprendime konstatavo pareiškėjos patikimumo stoką, argumentuodamas tuo, kad ji neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos (toliau – ir Latvija) sieną, ten neprašė prieglobsčio, taip pat ir atvykusi į Lietuvą iš karto nepateikė prieglobsčio prašymo. Pareiškėja nesuprato ir nežinojo tikslių procedūrų, kada asmuo oficialiai yra pripažįstamas prieglobsčio prašytoju, ji visada sakė, kad jai yra reikalinga tarptautinė apsauga ir ji yra prieglobsčio prašytoja, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos nepatikimumo. Pareiškėja pakankamai išsamiai papasakojo savo istoriją ir nurodė patirtus sužalojimus (jie yra konstatuoti pažeidžiamumo anketoje, gydytojų išraše), todėl neaišku, kokiu dar būdu pareiškėja galėtų pagrįsti savo patirtus sužalojimus, kad jie „tiktų“ Migracijos departamentui. Ji negalėjo kreiptis dėl patirtų sužalojimų, nes buvo priverstinai uždaryta namuose, t. y. neturėjo objektyvių galimybių gauti jos patirtą fizinį smurtą patvirtinančių įrodymų, todėl Migracijos departamento reikalavimas, kad tokie įrodymai turėjo būti pateikti, yra nepagrįstas ir prieštarauja prieglobsčio bylų nagrinėjimo principams. Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėja, nesiekė išsiaiškinti jos prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti. Pareiškėja nesupranta, kaip Migracijos departamentas gali reikalauti „gyvenimo / buvimo kartu nuotraukų ar kitų dokumentų“, kai pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Ji tik norėjo pabėgti nuo (duomenys neskelbtini) ir tikrai nedarė su juo bendrų nuotraukų ir neturėjo kitų dokumentų. Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjos kilmės valstybėje, būtent tuose regionuose, kuriuose ji gyveno, vyksta (duomenys neskelbtini). Situacija dėl padėties (duomenys neskelbtini), kiek tai yra susiję su (duomenys neskelbtini), yra išsamiai pateikta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (angl. European Union Agency for Asylum (EUAA) (toliau – ir ESPA) (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ (kuria atsakovas ir remiasi), taip pat ir naujesnėje ESPA (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į beatodairiško smurto grėsmę (duomenys neskelbtini), vertinant papildomos apsaugos poreikį, turi būti įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, kad būtų galima nustatyti, ar jai kyla grėsmė patirti beatodairišką smurtą. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos gyvenamosios vietos, ekonominės situacijos, paramos tinklo, klaninės priklausomybės.Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, todėl Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas. Taip pat naikintina ir ta Sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu jai čia atvykti. Sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, nes pareiškėja apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos (toliau – ES) ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi dėl draudimo jai atvykti į Šengeno erdvę 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Šis draudimas yra neproporcingas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas nustačius, jog pareiškėja neatitinka kumuliatyvių kriterijų, keliamų jos pareiškimams, todėl jos teiginiai, nepatvirtinti dokumentais ar kitais įrodymais, buvo atmesti visa apimtimi. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir pasakojimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.Pareiškėja, neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos sieną, neprašė prieglobsčio ir neteisėtai vyko į Lietuvos Respubliką, kur taip pat neprašė prieglobsčio. Pareiškėja, net ir perduota Lietuvai, delsė kreiptis dėl prieglobsčio ir prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) prašymas dėl jos sulaikymo. Taigi, prieglobsčio prašymą pareiškėja pateikė tik siekdama išvengti sulaikymo ir (ar) išsiuntimo į kilmės valstybę. Vertinimo metu pareiškėjos pasakojimas buvo neišsamus, jam trūko konkrečių detalių. Tam tikros pareiškėjos pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo metu. Į teikiamus klausimus pareiškėja atsakydavo vangiai, naudojo bendras frazes, o atsakymai dažnai buvo abstraktūs. Be to, siekiant gauti atsakymą, klausimus teko užduoti kelis kartus. Kai kurios pareiškėjos pasakojimo detalės prieštaravo ankščiau ar tos pačios apklausos metu pateiktai informacijai. Prieglobsčio prašytoja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie išvykimą iš kilmės valstybės (laiką ir kitas susijusias aplinkybes).Pareiškėjos apklausą atlikęs darbuotojas pareiškėjai klausimus užduodavo po kelis kartus. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini), po to patikslino, kad (duomenys neskelbtini). Paprašius parodyti minėtas žymes, patikslino, kad jos „nėra labai ryškios“, tačiau pažadėjo jas nufotografuoti ir atsiųsti Migracijos departamentui, bet neatsiuntė. Pareiškėjos pasakojime nustatytas įvykių chronologijos nenuoseklumas, informacija apie fizinį smurtą ar kankinimus jos atveju yra nedetali, neparemta objektyviais įrodymais, prieštaringa ir paaiškinama modeliuojant alternatyvias hipotezes. Tai sudaro pagrindą teigti, jog pasakojimas apie jai taikomą fizinį smurtą ar kankinimus bei apskritai gyvenimą kartu nėra autobiografinių prisiminimų perteikimas, todėl pareiškėjai sunku nupasakoti detales, kurių nėra atmintyje. Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad tariamas vyras prieš ją (duomenys neskelbtini). Pateiktame medicinos išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija nepatvirtina, kad būtent vyras sužalojo jos (duomenys neskelbtini). Taip pat jokie įrodymai nepatvirtina pareiškėjos apklausos metu pateiktos informacijos apie jos bandymą nusižudyti. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp randų, esančių ant (duomenys neskelbtini), ir aplinkybės, kad ji buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindžia iš esmės žodiniais paaiškinimais, tačiau Migracijos departamentas jų nelaiko įrodymais.Migracijos departamentas išsamiai ir detaliai įvertino prieglobsčio ir papildomos apsaugos klausimus. Tyrimo metu nenustatyta esminių materialinių faktų, turinčių įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytoja atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.