Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2S-67-603/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2S-67-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32554-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
Verdom Jet Limited
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Charter Jets“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-67-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32554-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) Verdom Jet Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Verdom Jet Limited prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Charter Jets“ ir antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Verdom Jet Limited pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/01069 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė skundą antstolei dėl atliekamų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/01069. Pareiškėjo teigimu, antstolė išieškojimo veiksmus pradėjo nepagrįstai dėl neegzistuojančios ir įvykdytos skolos. Pažymėjo, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus areštavo pareiškėjo turto daugiau, negu išieškoma suma. Pareiškėjo teigimu, patenkinus skundą, įvykdymo atgręžimas (pardavus areštuotas akcijas) sudarys papildomų teisinių ir faktinių nepatogumų tiek pareiškėjui, tiek ir akcijų įgijėjui, todėl dėl nurodytos aplinkybės turėtų būti stabdomi vykdymo veiksmai iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtina apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl sprendė pareiškėjo prašymą nagrinėti nepranešus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė argumentų, jog vykdymo veiksmai pradėti nepagrįstai. Nustatė, jog pareiškėjas skundžia visus antstolės Daivos Milevičienės veiksmus vykdomojoje byloje ir prašo įpareigoti antstolę nutraukti išieškojimą. Konstatavo, jog antstolė vykdymo veiksmus pradėjo pagal jai pateiktą galiojantį teismo vykdomąjį raštą, todėl neturėjo teisės atsisakyti priimti vykdyti jai pateikto vykdomojo rašto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl areštuotos akcijų vertės nustatė, jog turto arešto mastas sudaro 3360,41 Eur sumą, kai tuo tarpu antstolė areštavo akcijas, kurių bendra vertė 3486,67 Eur. Pažymėjo, kad areštuoto turto vertė arešto mastą viršija tik 126,26 Eur suma arba tik 4 procentais, todėl pareiškėjo skundo argumentai nepatvirtina nei grėsmės teisėtiems pareiškėjo turtiniams-finansiniams interesams, nei sunkumų įvykdymo atgręžimui arba pareiškėjo būsimų nuostolių atlyginimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantas (pareiškėjas) Verdom Jet Limited pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/01069 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų ir dėl to įsiteisės galutinis sprendimas. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, jog tinkamai nepagrįsta skundo dalis dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo, kadangi antstolė priėmė vykdyti galiojantį vykdomąjį raštą. Pareiškėjas ginčijo antstolės veiksmus kaip tęsiamus be teisinio pagrindo dėl įvykdytos skolos ir įvykdyto vykdomojo dokumento, įrodinėjo, jog antstolė nepagrįstai neužbaigė vykdomosios bylos. Tam, kad būtų tinkamai ir teisingai įvertintas pareiškėjo skundas, teismas turi įvertinti patį vykdomąjį raštą, jo įvykdymą bei aplinkybę, ar nėra pagrindo užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo motyvų ir nurodomų aplinkybių dėl skolos ir vykdomojo dokumento įvykdymo, nėra pagrindo daryti pirmalaikę išvadą dėl pareiškėjo skundo akivaizdaus nepagrįstumo.

7.2. Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų tikėtinai pagrindė reikalavimus. Aplinkybė, jog pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas, o skundas yra prima facie pagrįstas, pakankamai įrodyta: aiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas, nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Priešingai nei ginčijamoje nutartyje sprendė teismas, antstolės veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindė ne vykdomojo rašto priėmimu vykdymui, o priverstinio išieškojimo veiksmų tęsimu po to, kai antstolei tapo žinomi privalomi vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai (t.y. aplinkybės ir įrodymai esant vykdomajam raštui įvykdytam). Aplinkybė, jog antstolė priėmė vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą, nedaro pareiškėjo skundo prima facie ir akivaizdžiai nepagrįstu. Taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, jog įvertinęs preliminarius reikalavimus teismas atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik esant akivaizdžiai nepagrįstiems ieškovo reiškiamiems reikalavimams.

7.3. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo nuodugnios ir nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią išieškojimo vykdymo procese stabdymas skundžiant antstolio veiksmus išieškojimo procese, vertinami kaip pagrįstas ir teisėtas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymui. Pagal teismų praktiką CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas - gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas.

7.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo analogišką ginčą tarp tų pačių ginčo šalių dėl tokių pačių aplinkybių, neužtikrino vienodos teismų praktikos formavimo ir vienodo teisės normų aiškinimo. Tarp pareiškėjo ir antstolės sprendžiamas tapatus teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis ginčas kitoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26874- 925/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1463-779/2020, tenkino pareiškėjo prašymą ir iki priimto procesinio sprendimo, kuriuo išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, įsiteisėjimo dienos sustabdė vykdymo veiksmus.

7.5. Priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgta į teismų praktikos išaiškinimus, jog teisme ginčijamo sprendimo laikinas uždraudimas, stabdymas yra pakankamai ekonomiška ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdžius ginčijamą sprendimą siekiama užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui, naujo teisinio ginčo kilimui, žalos padidėjimui, o būsima žala ir nauji teisiniai ginčai ar tolimesnis teisių pažeidimas pripažįstamas kaip pakankamas potencialios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui kriterijus.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Charter Jets“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

8.1. Apeliantas nepaneigė išvados, kad skundas dėl antstolės veiksmų yra prima facie nepagrįstas. Priešingai nei įrodinėja apeliantas, antstolė neturėjo teisės atsisakyti priimti vykdyti jai pateikto vykdomojo dokumento, kadangi byloje nėra duomenų, jog pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti egzistavo bent viena CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga. Antstolė taip pat neturėjo teisės pripažinti apelianto atlikto įskaitymo ir užbaigti vykdomąją bylą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimo teisėtumą, skolininko reikalavimas gali būti įskaitomas. Dėl apelianto reikalavimo nėra priimtas joks teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas, išieškotojas su atliktu įskaitymu nesutinka. Taigi net ir preliminariai įvertinus apelianto skundo reikalavimus, kurie grindžiami vien tik materialiosios teisės normomis, galima spręsti, kad apelianto skundas yra nepagrįstas ir negalės būti tenkinamas.

8.2. Skundo prima facie nepagrįstumą patvirtina ir įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis netenkintas analogiškas apelianto skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-126-592/2019 pagrindu apelianto atžvilgiu antstolės kontoroje užvesta kita vykdomoji byla Nr. 0012/20/00562 dėl 7442,44 Eur skolos išieškojimo išieškotojo naudai, o apeliantas, remdamasis analogiškais argumentais, skundė antstolės vykdymo veiksmus. Apelianto skundas netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1706-653/2020. Procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad dėl išieškotojo skolos apeliantui nėra priimtas joks įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas, atitinkamai nėra išduotas ir vykdomasis raštas, o esant ginčui įskaitymas negalimas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų galėtų būti tenkintas.

8.3. Nepaneigta teismo išvada, kad nėra grėsmės apeliantui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja išimtinė būtinybė stabdyti išieškojimo procesą. Apelianto nurodomos nutartys, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinamos atsietai nuo teismo nutarčių, kuriose apelianto skundas dėl antstolės veiksmų kitoje vykdomojoje byloje išnagrinėjus jį iš esmės buvo netenkintas. Apelianto pateiktoje teismų praktikoje iš tiesų pripažįstama galimybė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą tuo atveju, kai ginčijamas vykdomasis dokumentas, tačiau tai tik konstatuojamoji galimybė, o ne sąlyga taikyti laikinąją apsaugos priemonę vien tik pareiškus skundą, nevertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Apeliantas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodė.

8.4. Galima žala, kuri atsirastų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad areštuoto turto vertei arešto mastą viršijus itin maža dalimi (126,26 Eur suma arba 4 procentais), nėra pagrindo teigti, kad tęsiant vykdymo veiksmus apeliantas patirtų žalos. Be to, vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, todėl realiai areštuoto turto vertė nėra didesnė nei visa iš apelianto išieškotina skola.

8.5. Įrodinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą apeliantas nepagrįstai rėmėsi analogiškomis bylomis, kadangi jose procesinis klausimas buvo nagrinėjamas atsietai nuo bylos esmės, o skundai dėl antstolės veiksmų netenkinti. Be to, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl jose nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, nustačius, jog neegzistuoja nei viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nenustatęs pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - prima facie skundo pagrįstumo. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka, įrodinėdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, kuriais remiasi teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, jog ginčijo ne antstolės pradėtus vykdymo veiksmus, o tai, kad antstolė, sužinojusi apie vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą, toliau tęsė priverstinio išieškojimo veiksmus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais nesutikimo su antstolio veiksmais faktiniais bei teisiniais argumentais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti prima facie skundo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų susijęs ne tik su tęsiamais išieškojimo veiksmais informavus antstolę apie pareiškėjo nurodomą įskaitymą, bet ir su vykdomojo dokumento priėmimu vykdymui. Taigi pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjo argumentus, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu nepradėti vykdymo veiksmų. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad antstolė išieškojimo veiksmus pradėjo nepagrįstai dėl neegzistuojančios ir įvykdytos skolos, nepateikiant teismui jokių objektyvių pareiškime dėstomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, savaime nėra pakankami pripažinti skundą tikėtinai pagrįstu.

15. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimo teisėtumą, skolininko reikalavimas gali būti įskaitomas. Apeliantas nepateikė teismo sprendimo ar išduoto vykdomojo dokumento, be to, matyti, kad išieškotojas su atliktu įskaitymu nesutinka. Taigi apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas skundo dėl antstolio veiksmų prima facie pagrįstumą neatsižvelgė į apelianto nurodytus argumentus dėl atlikto įskaitymo ir vykdomosios bylos nutraukimo šiuo pagrindu, laikytina neturinčia teisinės reikšmės, kadangi grindžiama deklaratyvaus pobūdžio veiksmais.

16. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skunde pareikšti reikalavimai vertintini tik preliminariai, t. y. teismas nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad skunde nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus procesinis sprendimas. Taigi apelianto argumentai, susiję su antstolės (ne)veikimu ir esminių vykdymo principų (ne)pažeidimu bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumu, detaliau vertintini nagrinėjant pareiškėjo skundą iš esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundo prima facie nepagrįstumą patvirtina ir apelianto nurodomas analogiškas skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00562, pradėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-126-592/2019 pagrindu dėl 7442,44 Eur skolos išieškojimo iš apelianto išieškotojos UAB „Charter Jets“ naudai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog apeliantas antstolės atliekamus vykdymo veiksmus ginčijo remdamasis analogiškais argumentais ir tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau apelianto skundas netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27348-862/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1706-653/2020.

18. Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-39783-545/2020 apeliantės skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmetė. Pažymėtina, jog net ir neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas, yra pakankamas argumentas laikyti apelianto skundo argumentus prima facie nepagrįstais, o tokios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas neįrodė egzistuojančios išimtinės būtinybės stabdyti išieškojimo procesą, o grėsmę grindžia tik galimai atsirasiančia žala dėl nesustabdytų vykdymo veiksmų. Pažymėtina, kad priešingai nei įrodinėja apeliantas, vien skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas ir vykdomojo dokumento, kurio pagrindu atliekami išieškojimo veiksmai, pateikimas, nelaikytinas savaime pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kita vertus, konstatavus, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra siejamas su abiejų sąlygų (tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimu.

Dėl bylos baigties

20. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, dėl ko nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Suinteresuotas asmuo UAB „Charter Jets“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teikia teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, bylos sudėtingumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktais, sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti iš apelianto Verdom Jet Limited bylinėjimosi išlaidos pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Verdom Jet Limited atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Charter Jets“, juridinio asmens kodas 302001545, iš apelianto Verdom Jet Limited, juridinio asmens kodas HE274178, buveinė Dimitrou Karatasou, 15, Anastasio Building, 6 aukštas, Butas/ofisas 601, Strovolos 2024, Nikosija, Kipro Respublika, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė