- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-106-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27399-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Saulius Staškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas: dėl 2023 m. liepos 18 d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; dėl 2023 m. liepos 25 d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (perkvalifikuota iš BK 140 straipsnio 2 dalies) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; dėl 2023 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (perkvalifikuota iš BK 140 straipsnio 2 dalies) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. K. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš E. K. priteista 572,63 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1.1. E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, E. B. – G., o būtent: 2023 m. liepos 18 d. apie 18.00 val. kambaryje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai E. B. – G. į veido sritį, dėl ko ji pargriuvo ir atsitrenkė į lovos kampą, padarydamas jai muštinę žaizdą dešiniajame antakyje, kraujosruvas dešinės ir kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir juosmens kairiame šone, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
1.2. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo buvusiam šeimos nariui – partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, E. B. – G., o būtent: 2023 m. liepos 25 d. apie 12.15 val. pėsčiųjų praėjime netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajai E. B. – G. į veidą, dėl ko ji pargriuvo, padarydamas jai muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos I piršte, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
1.3. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – seseriai D. G., o būtent: 2023 m. liepos 29 d. apie 17.00 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai D. G. į veido sritį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žande, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
1.4. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo buvusiam šeimos nariui – partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, E. B. – G., o būtent: 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 15.30 val. ant žolyno tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu nukentėjusiajai E. B. – G. į veido sritį, vieną kartą į kairį antakį, vieną kartą spyrė į kairį šoną bei vieną kartą spyrė į veido sritį, padarydamas jai kairiojo antakio žaizdą, abiejų akių pojungines kraujosruvas, 41 (apatinio dešiniojo I) danties panirimą, apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, veido, kaklo, krūtinės ir pilvo poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nusikalsti jį išprovokavo nukentėjusioji E. B. – G. Ji įvykių metu buvo girta, be to, tuo metu buvo susiradusi kitą vyrą, su kuriuo ir suplanavo jį (apeliantą) „pasodinti“ už grotų. Šiuo metu su E. B. – G. susitaikė, nebesipyksta. Jis pats irgi gyvena su kita moterimi, dirba, pakeitė gyvenimo būdą. Visiškai nebevartoja alkoholio ir nebedaro nusikaltimų. Su nukentėjusiąja D. G. taip pat susitaikė, jie kartais net bendrauja, padeda vienas kitam. Pasak nuteistojo, jis pasitaisė, prižada daugiau nepažeidinėti įstatymų. Yra senyvo amžiaus, pensininkas, nebenori prarasti laisvės ir darbo, todėl prašo teismo tenkinti jo skundą ir sušvelninti bausmę.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistasis E. K. neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), neginčija ir šių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad E. K. 2023 m. liepos 18 d. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei E. B. – G., o 2023 m. liepos 29 d. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – seseriai D. G. ir taip įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra teisinga ir pagrįsta. Taip pat teisinga ir pagrįsta yra teismo išvada, kad E. K. 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo buvusiam šeimos nariui – sugyventinei E. B. – G., ir taip įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje; pagal bylos faktines aplinkybes 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos prieš E. B. – G. pagrįstai perkvalifikuotos iš BK 140 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis prašo tik sušvelninti bausmę, t. y. skirti jam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).
10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. E. K. dėl 2023 m. liepos 25 d. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją E. B. – G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams; dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją E. B. – G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
10.1. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų laisvės atėmimo. E. K. dėl 2023 m. liepos 18 d. nusikalstamos veikos prieš šeimos narį – sugyventinę E. B. – G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl 2023 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos prieš artimą giminaitį – seserį D. G. skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad visos veikos padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias, nuteistasis suprato, kad jo veikos yra pavojingos ir gali sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmą arba sveikatos sutrikdymą, tačiau šių padarinių nekonkretizavo, jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. K. anksčiau 10 kartų teistas Lietuvoje ir 3 kartus užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), per paskutinius kalendorinius metus 81 kartą baustas administracine tvarka; dominuoja smulkios vagystės iš prekybos vietų, važiavimas viešuoju transporto be bilieto. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad apeliantas nusikalto per trumpą laiką po bausmės atlikimo už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę E. B. – G. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi; ši aplinkybė pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad E. K. nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į aplinkybes, kurios lengvina ir sunkina E. K. atsakomybę, įvertinęs tai, kad apeliantas teisiamas nebe pirmą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, pirmosios instancijos teismas skyrė jam už kiekvieną nusikaltimą mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas E. K. bausmes už padarytus nusikaltimus bei nustatydamas bausmių trukmę, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.
13. Kaip jau minėta, E. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis už keturis smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai. Apeliantas anksčiau teistas 10 kartų (2 t., b. l. 80–96), 2021 ir 2023 m. buvo teisiamas už analogiškus, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nusikaltimus žmogaus sveikatai, įvykdytus tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už nesunkų sesers D. G. sveikatos sutrikdymą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei E. B. – G. E. K. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus ir jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. Apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 101–164), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas padaręs analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. K. nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, linkęs nusikalsti, nesistengia pakeisti savo elgesio teigiama linkme, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl konstatuotina, kad E. K. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, kaip jau nurodyta anksčiau, nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui bet kurią švelnesnę už laisvės atėmimą bausmės rūšį pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis (viešuosius darbus, laisvės apribojimą arba areštą), nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. E. K. turėjo galimybę taisytis laisvėje, pakeisti savo elgesį, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau savo elgesio nepakeitė, atlikęs 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą arešto bausmę, jau kitą dieną po bausmės atlikimo padarė pirmąją iš šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Sumažinti skundžiamu nuosprendžiu E. K. už įvykdytus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę, atsižvelgus į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (po vieną atsakomybę lengvinančią ir po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes dėl kiekvienos veikos), taip pat įvertinus visas kitas skiriamai bausmei reikšmingas aplinkybes, irgi nėra pagrindo. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės, kurias dar labiau sumažinus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas ir E. K. nebūtų teisingai nubaustas.
14. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Teismas bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už 2023 m. liepos 29 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pridėjo tik minimalią dalį – po 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis) – apeliantui už visus kitus nusikaltimus paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. K. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo, yra teisinga, ne per griežta ir pagrindo ją sušvelninti nėra.
15. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtas bausmes. E. K. nurodo, jog nusikalsti jį išprovokavo nukentėjusioji E. B. – G., kuri įvykių metu buvo neblaivi. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie rizikingą ar provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, galėjusį turėti įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl šie apelianto teiginiai atmestini. Nuteistasis tvirtina pasitaisęs, nurodo, jog pakeitė gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio ir nebedaro naujų nusikalstamų veikų, tačiau tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nelemia švelnesnės bausmės skyrimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, o taip pat ir galutinę bausmę, E. K. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
18. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
19. Nors nuteistojo E. K. atžvilgiu formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai egzistuoja – E. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme už keturis nesunkius nusikaltimus, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
20. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K., kaip minėta, nuteistas už keturis nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse; už analogiškus nusikaltimus, įvykdytus prieš tas pačias nukentėjusiąsias, apeliantas buvo teistas du kartus. E. K. naujus tyčinius nusikaltimus padarė per trumpą laiką po bausmės atlikimo, nusikalto būdamas teistas, teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas. E. K. buvo taikytas lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos institutas, tačiau apeliantas savo elgesio nepakeitė, vėl darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad E. K. yra linkęs nusikalsti; veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.
21. Byloje gauta 2024 m. vasario 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma priteisti valstybei iš E. K. 93,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 208, 209–210).
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).
23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. K. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Saulius Staškus (3 t., b. l. 204). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgusi į tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra protinga, pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teisėjų kolegija nusprendžia išieškoti iš nuteistojo E. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo E. K. valstybės naudai 93,75 Eur (devyniasdešimt tris eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.