- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- eAN2-250-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00572-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2025-07-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8679-2025 E. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2025-02-26, 16.26 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, dėl to įvyko eismo įvykis. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 101, 154 punktus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovas advokatas M. Kepenis apskundė teismui.
2. Skundžiama 2025-09-26 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas minėto skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025-07-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8679-2025 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-09-26 nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025-07-25 nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną E. V. nutraukti. Skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.
1.1. Nesutinkama su skundžiama nutartimi, pažodžiui pakartojami skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pirmosios instancijos teismui motyvai.
1.2. Taip pat nesutinkama, kad eismo įvykio pagrindinė kilimo sąlyga buvo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojos E. V. veiksmai, t. y. išvažiavimas iš šalutinio kelio neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, nors tokias galimybes ji turėjo, nes bylos medžiagoje nėra duomenų?, kad autoįvykis kilo nelygiareikšmiu? keliu? sankryžoje. Priešingai, nustatyta, kad ši sankryža yra lygiareikšmiu? keliu? sankirta, bet D. S. prie šios sankryžos artėjo iš dešinės E. V., todėl vadovaujantis KET 155 punkto reikalavimais, ji turėjo praleisti D. S. vairuojamą automobilį. KET 154 punkto reikalavimu? E. V. nepažeidė. Galima sutikti, kad E. V. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, nes nepakankamai įsitikino, kad nesudarys kliūčių? jai iš dešinės artėjančiam automobiliui, tačiau artėjant prie lygiareikšmiu? keliu? sankryžos matomumą iš dešinės užstojo tvora ir augantys medžiai, o privažiavus sankryžą, ji turėjo galimybę pamatyti automobilį buvusį ne arčiau 130 metru? nuo sankryžos, nes tolesnį matomumą užstojo pakelyje sukrautos plytų? paletės. Pamačiusi tokiu atstumu nuo sankryžos automobilį, ji buvo įsitikinusi, kad jam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, nesudarys kliūčių? ir visiškai nesustojusi, įvažiavo į sankryža, bet jai išsilyginus, D. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Šia sankryža E. V. važiuoja kasdien po keletą kartu? ir tokioje situacijoje ji niekada nėra sukliudžiusi leistinu greičiu važiuojančioms transporto priemonėms. D. S. „šioje kelio situacijoje veikė nusikalstamai nerūpestingai“, nes važiuodamas tiesiai ir matydamas automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau tikėdamasis, kad šis, neįvažiavęs į sankryžą, sustos, nemažino greičio ir nestabdė, nors privalėjo tai padaryti. Vertinant D. S. kaltės turinį, svarbu įvertinti ir kitas objektyvias eismo įvykio aplinkybes. D. S., mokėdamas KET, sankryžoje, važiuodamas apie 110,3 km/h greičiu ir taip daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, nepaisė KET 9, 127, 129 punktu? reikalavimu?, taip rizikuodamas sukelti pavojų kitu? eismo dalyviu? ir jų? turto saugumui. Aptariamoje situacijoje D. S., turėjo realią galimybę suprasti galimą eismo įvykio kilimo grėsmę ir su juo susijusius padarinius.
1.3. Pagal nustatytas aplinkybes E. V. daromas KET 155 punkto pažeidimas (kelio užkirtimas darant posūkį į kairę) šiuo konkrečiu atveju neapribojo D. S. galimybės numatyti kilusius padarinius ir jų? išvengti, nes jis dar iki privažiuodamas sankryžą matė atvažiuojantį automobilį, tačiau tikėjosi, kad šis neįvažiavęs į sankryžą, sustos. Spręsdamas priežastinio ryšio, kaip būtinosios eismo įvykio kilimo sąlygos, klausimą, Institucijos pareigūnas teisiškai įvertino ir E. V. padarytus KET 9 ir 155 punktu? pažeidimus, tačiau pripažino, kad aptariamoje situacijoje D. S. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, taip pat, kad D. S., važiuodamas keliu tiesiai, turėjo pirmumą prieš E. V. vairuojamą automobilį ir pastaroji, prieš įvažiuodama į lygiareikšmiu? keliu? sankryžą, pagal KET 155 punktą vairuojamam automobiliui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nes, nors galėjo ir turėjo matyti D. S. vairuojamą automobilį, E. V. negalėjo numatyti D. S. daromo šiurkštaus KET pažeidimo (daugiau nei dvigubai viršijamo leistino 50 km/h greičio). Automobilis važiuodamas 110 km/h greičiu per sekundę nuvažiuoja 30,5 metro. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matoma, kad E. V. automobilis nuo posūkio pradžios iki susidūrimo judėjo apie 4 sekundes. Tokiu būdu D. S. automobilis prieš įvažiuojant E. V. į sankryžą buvo apie 120 metru?, o toks atstumas iki artėjančio leistinu greičiu važiuojančio automobilio yra pakankamai saugus, kad nesudarytų jam kliūčių, jeigu D. S. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, jam analogiškoje situacijoje dar būtų likę apie 60 metrų iki E. V. vairuojamo automobilio ir net nestabdant automobiliai nebūtų susidūrę (panaši situacija išnagrinėta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-697/2020).
1.4. E. V. paaiškino, kad „matomumas buvo blogas artėjant prie sankryžos“, tačiau privažiavus prie sankryžos ji pamatė prie jos artėjantį automobilį, kuris buvo apie 130 metrų atstumu nuo sankryžos. Tokiu atstumu nuo sankryžos buvusį automobilį pamatyti E. V. kliūčių nebuvo. Nutartyje minimas vaizdo įrašas jokiu būdu neįrodo, kad E. V. įvažiavo į sankryžą neįsitikinusi, kad tai bus saugu. Įraše matoma ir specialisto išvadoje konstatuojama, kad D. S. automobilis, prieš tai važiavęs 110,3 km/h greičiu į E. V. automobilį, jau važiuojantį tiesiai, atsitrenkė važiuodamas apie 70 km/h greičiu. Specialistas savo išvadoje konstatuoja, kad minimoje situacijoje D. S. neturėjo techninės galimybės sustabdyti jo vairuojamo automobilio ir tai sudarė neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, ir nurodo, kad „techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.“ Būtent šia išvada teismas grindė skundžiamą nutartį, tačiau, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimant sprendimą specialisto ar eksperto išvadas reikia vertinti teisiniu požiūriu, o specialisto išvadoje teigiama, kad E. V. automobilis įvažiuodamas į kelią sudarė neišvengiamą kliūtį D. S., tačiau neišvengiama ši kliūtis pasidarė tik dėl to, kad D. S. daugiau kaip dvigubai viršijo leistiną greitį, o E. V. įvažiuodama į sankryžą to numatyti niekaip negalėjo.
1.5. Apeliaciniame skunde pateikiama skundžiamoje nutartyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose analizė nurodant, kad jose buvo nagrinėjamos nepanašios į tiriamą šioje byloje eismo situacijos, o tai neva dar labiau patvirtina apeliacinio skundo pagrįstumą. Manoma, kad šioje byloje nėra surinkti pakankami įrodymai leidžiantys pripažinti, jog E. V. įvykdė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp kilusiu? pasekmių? ir KET 9, 127, 129 punktu? reikalavimu? pažeidimo, kuriuos padarė D. S..
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Vaidas Kurmis su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-09-26 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia, jog E. V. padarė jai inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jai būtų nutraukta. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025-07-25 nutarimu bei bylos medžiaga, dar kartą peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, kuriose yra objektyviai užfiksuotos 2025-02-26 eismo įvykio faktinės aplinkybės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad E. V. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl E. V. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl E. V. kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. V. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl E. V. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.
8. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 154 punkte nurodyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 3.14 punkte yra nurodyta, jog pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
9. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą KET pažeidimų bylose daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji (pagrindinė) padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-11-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2023).
10. Šioje byloje E. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra nubausta už tai, kad ji 2025-02-26, 16.26 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, dėl to įvyko eismo įvykis, taip pažeidė KET 9, 101, 154 punktų reikalavimus.
11. Apeliaciniame skunde neigiama E. V. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo kartojant, kad dėl 2025-02-26 eismo įvykio yra kalta ne ji, o automobilio „Audi A7“ vairuotojas D. S., kuris sankryžoje daugiau nei dvigubai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesilaikė KET 9, 127, 129 punktu? reikalavimu?. Ši apelianto pateikiama versija laikytina gynybine, ji neatitinka bylos įrodymų visumos.
12. Iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto M. R. 2025-06-17 ekspertizės akto Nr. 11K-137(25) matyti, kad jame yra padaryta kategoriška išvada, jog automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojos E. V. veiksmai, – važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavusi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą atliko posūkio manevrą į kairę, sudarydama neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, – techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tuo tarpu iš minėtame ekspertizės akte pateiktų išvadų yra akivaizdu, jog automobilio „Audi A7“ vairuotojo D. S. veiksmai (važiavimas viršijant leistiną greitį ir dėl to praradus techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes-Benz“), nors ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau nebuvo pagrindinė jo kilimo sąlyga. Apeliaciniame skunde pateikiama 2025-06-17 ekspertizės akte Nr. 11K-137(25) padarytų išvadų interpretacija laikytina subjektyvia. 2025-02-26 eismo įvykio aplinkybės (taip pat ir eismo sąlygos), be kita ko, yra objektyviai (realiu laiku) užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose „Eismo įvykio vaizdo įrašas(3)01“ (šiame vaizdo įraše įvykis matosi labai aiškiai) ir „video-adc1526a82a82e09e8b423ee886d6fa0-V(1)05“. Eismo įvykio vieta, transporto priemonių ir kelio ženklų išsidėstymas, gatvių danga, aplink jas esantys objektai, žymėjimo specifika ir pan. yra detaliai užfiksuoti bylai pateiktose fotonuotraukose, nubraižytose schemose. Nėra jokio pagrindo teigti, kad eismo įvykio aplinkybės Institucijos 2025-07-25 nutarime ir (arba) skundžiamoje nutartyje būtų aprašytos ir įvertintos neteisingai, netinkamai. Pati E. V. savo 2025-03-03 paaiškinime nurodė, kad matė iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau manė, kad atstumas yra pakankamas jai pravažiuoti, todėl pasuko į kairę jo nepraleisdama. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai ir su tokiu teismo vertinimu nesutinkama, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vaizdo įraše „Eismo įvykio vaizdo įrašas (3)01.mp4“ (įrašo laikas 00.00.11 iki 00.00.12) yra užfiksuota, kad E. V. privažiavo prie sankryžos ir net nestabtelėjusi įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o įrašo laiku 00.00.13 į jos vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz“ galinę dalį trenkėsi kitas minėtoje gatvėje iš dešinės atvažiuojantis automobilis „Audi A7“, vairuojamas D. S., o tai patvirtina, kad E. V. į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo neįsitikinusi, ar nesudarys kliūties ja važiuojančiam kitam automobiliui. Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio metu matomumas buvo blogas – buvo šviesusis paros metas, eismo sąlygos buvo geros, nei vaizdo įrašuose, nei fotonuotraukose nėra užfiksuota, kad kokie nors objektai (tvora, šalia kelio sukrauti daiktai ar pan.) būtų kliudę E. V. matyti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį „Audi A7“. Net jeigu matomumas iš tiesų būtų buvęs blogas, E. V. iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį kelią turėjo tik įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė.
13. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog tiesioginį priežastinį ryšį su 2025-02-26 eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojos E. V. veiksmai, nes ji minėtu automobiliu išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, dėl to įvyko eismo įvykis – automobiliai susidūrė. Bylos medžiaga patvirtina, kad analogiškoje situacijoje E. V. laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtent E. V., o ne D. S. veiksmai (padaryti KET pažeidimai) buvo būtinoji eismo įvykio (padarinių) kilimo sąlyga. Apeliacinio skundo teiginiai, kad aptariamas eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu D. S. būtų važiavęs leistinu greičiu, kurie iš esmės yra paremti paties apelianto atliktais skaičiavimais apie tai, kokį atstumą nuvažiuoja tam tikru greičiu važiuojantis automobilis, yra laikytini teorinio pobūdžio pamąstymais, nes šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo 2025-02-26 eismo įvykio mechanizmą remdamasis tyrimo metu surinktais objektyviais duomenimis atskleidė 2025-06-17 ekspertizės aktą Nr. 11K-137(25) parengęs atitinkamą išsilavinimą ir žinias turintis ekspertas M. R., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, abejoti minėtame ekspertizės akte pateikiamų kategoriškų išvadų teisingumu nėra jokio pagrindo, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie galėtų tokias išvadas paneigti ir patvirtinti apelianto keliamą įvykio versiją.
14. KET 159 punkte numatyta, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
15. Apeliaciniame skunde vėl pažodžiui kartojami skunde apylinkės teismui išdėstyti teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra lygiareikšmiai keliai, nesutinkama, kad E. V. eismo įvykio metu išvažinėjo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, tačiau dėl šių argumentų apylinkės teismas labai išsamiai pasisakė skundžiamos nutarties 4 puslapyje, todėl šiame procesiniame sprendime pagrįsti teismo motyvai papildomai kartojami nebus. Apygardos teismas pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra lygiareikšmiai keliai, kaip tai bandoma nurodyti apeliaciniame skunde, todėl 2025-02-26 įvykio metu E. V. išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir nepraleisdama pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės pažeidė būtent KET 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net jeigu E. V. manė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra lygiareikšmiai keliai, ji vis tiek turėjo vadovautis KET 159 punkto taisykle ir elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu, tačiau to nepadarė. Vis dėlto apygardos teismas abejoja apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad E. V. nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra lygiareikšmiai keliai, nes net ir apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad eismo įvykio sankryžoje ji kasdien važiuoja po keletą kartų, juo labiau, kad vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota ir tai, kad E. V. automobiliui pakankamai greitai artėjant prie sankryžos šalutiniame kelyje yra pakeliamas užkardas („šlagbaumas“), o įvažiuodama į sankryžą ji net trumpam laikui nestabteli, tik šiek tiek sulėtina greitį. Pažymėtina, jog šioje byloje yra sprendžiamas tik E. V. kaltės padarius jai inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą klausimas, todėl, nors yra neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu D. S. taip pat nesilaikė KET reikalavimų labai stipriai viršydamas nustatytą greitį ir tai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau jo neteisėtiems veiksmams nesant būtinąja (pagrindine) eismo įvykio kilimo sąlyga, jo kaltės turinys šiame procesiniame sprendime plačiau analizuojamas nebus, nes tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas.
16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).???
17. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apelianto akcentuojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-697/2020, nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjant E. V. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą klausimą vadovautis minėta apelianto skunde nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartimi nėra pagrindo, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi, taip pat akivaizdžiai skiriasi veikų padarymo faktinės aplinkybės – minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama byla dėl eismo įvykio šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kurioje asmuo vienas kitam priešingais žemesniųjų teismų sprendimais buvo išteisintas, o po to nuteistas dėl KET 9, 127 ir 129 punktų pažeidimo, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje E. V. yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio, įvykusio dėl KET 9, 101, 154 punktų pažeidimo nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Bylų, kuriose būtų tapačios faktinės aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.
18. Nors apeliantas kritikuoja skundžiamos nutarties motyvus ir pateikia savitą joje teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių baudžiamosiose bylose turinio (nustatytų faktinių aplinkybių) analizę nurodydamas, kad jose buvo nagrinėjamos eismo įvykių situacijos, kuriose nėra panašios į tiriamą šioje byloje, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė minėtomis nutartimis (o konkrečiai – jose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) kaip precedentu priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje, o tik pagrįstai citavo nurodomose nutartyse pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus bendrojo (doktrininio) pobūdžio išaiškinimus, susijusius su tuo, kaip apskritai turėtų būti vertinami tam tikri įrodymai (ekspertizės aktai, specialisto išvados) kitų įrodymų kontekste, kelių eismo įvykio dalyvių veiksmai jiems visiems padarius KET pažeidimus ir pan. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais apylinkės teismas rėmėsi teisingai ir nuo jų nenukrypo.
19. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025-09-26 nutartis paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.