Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-10 · Administracinė byla Nr. I-2986-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
I-2986-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01192-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2986-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,dalyvaujant pareiškėjui P. V.,

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 75 537 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–23).

Atsiliepimas

Pareiškėjas savo skundo argumentus taip pat pakartojo atsikirtime į Vilniaus pataisos namų atsiliepimą (t. III, b. l. 26–30), o teismo posėdžio metu teigė nereiškiantis reikalavimų dėl neužtikrinto užimtumo.

Paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2018-09-17 iki 2019-02-20 (iš viso 153 dienas) kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas per mažas, neatitinka teisės aktuose įtvirtintų normų. Teigia, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 238, 212, 217. Visuose šiose kamerose buvo netvarkinga – nuskeltos plytelės, judantys unitazai, nėra ventiliacijos, yra pelėsio, trūksta elektros lemputės. Už 153 parų laikymo pareiškėją tokiomis sąlygomis prašo priteisti 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, visuose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m. aukščio sienele, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 153 dienas buvo laikomas kamerose, esančiose rūsyje, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nėra veiksmingas. Įrengta užuolaida taip pat tiesioginės funkcijos neatlieka, nes duryse esantis langelis nėra dengiamas, todėl atliekant gamtinius reikalus pareiškėjas stebimas, o kartais, pareigūnas tuo metu įeidavo į kamerą. Dėl tokių pažeidimų reikalauja iš atsakovo priteisti 1 989 Eur neturtinę žalą už 153 dienų kalinimo laikotarpį.

Atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtieji ir nuteistieji turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti duše. Teigia, kad tai šiurkštus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas. Pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ turi būti įrengtos tokios sąlygos, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Teigia, kad dėl naudojimosi dušu tvarkos yra diskriminuojamas, nes nuteistieji, kurie žaidžia krepšinį, tinklinį yra vedami į dušą, o pažaidus stalo tenisą galimybė nusiprausti duše nėra suteikiama. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, nurodydamas, kad pasivaikščiojimai per dieną trukdavo 1,5 val., pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti asbestiniai stogai.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinamas pakankamas patalpos apšvietimas. Nurodo, kad naktinio apšvietimo lemputės buitiniam naudojimui Europos Sąjungoje yra uždraustos. Dėl šio pažeidimo iš atsakovo prašo priteisti 1 460 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl Lukiškių TI-K teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjo teigimu, jam 2015-02-22 nustatytas Hepatitas C, tačiau iki šiol nėra suteiktas gydymas pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gydytoja L. K., neturėdama veiklos licencijos, siųsdavo gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pažeidžiant teisės aktus. Dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba surašė 2017-09-22 įsakymą. Dėl šių sąlygų prašo priteisti iš atsakovo 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o priteistą sumą išieškoti iš Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojos L. K..

Pareiškėjas skundžiasi neteisėtai atliktu piniginių lėšų nurašymu ir išklotinių klastojimu. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Lukiškių TI-K buhalterę, norėdamas sužinoti, kokia pinigų suma bus nuskaičiuota alimentams. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui 2018-06-01 priteisė 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad pateikiamose pinigų sąskaitų išklotinėse kiekvieną kartą skiriasi nurodoma pinigų nuskaičiavimo tvarka. Pareiškėjo įsitikinimu, nuo pinigų sumos, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, turėtų būti nuskaičiuota 70 proc., arba tai turėtų būti daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Teigia, kad buhalterė, neteisėtai nuskaičiuodama iš pareiškėjo sąskaitos pinigines lėšas pagal antstolio vykdomąjį raštą Nr. S18-24958, padarė pareiškėjui 688 Eur turtinės žalos. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas pradėjo bado streiką. Patirtą neturtinę žalą vertina 2 400 Eur.

Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido kalėjimo rėžimo sąlygomis 74 dienomis ilgiau nei turėjo, dėl to, kad asmenys klastoja dokumentus arba nemoka skaičiuoti. Dėl tokių asmenų veiksmų pareiškėjas priverstas būti laikomas kalėjimo rėžimo sąlygomis. Kalėjimų rėžimas pareiškėjui turėjo baigtis 2018-02-12, bet baigėsi tik 2019-02-14, pareiškėjas dar iki 2019-02-20 laikytas kalėjime, o po to etapuotas į Marijampolės pataisos namus. Kardomasis laikotarpis neįskaičiuotas į kalėjimo rėžimą (2 mėnesiai ir 14 dienų), nors pareiškėjui buvo pasakyta, kad kardomasis rėžimas bus įskaičiuotas iš bausmės pataisos namuose. Dėl to patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–10).

Paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenumato draudimo, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių.

Teigia, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro.

Atsakovo atstovo teigimu, tvarkyti gyvenamąsias kameras turi jose apgyvendinti asmenys – Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Į visas gyvenamąsias kameras išduotos dezinfekuotos, švarios valymo priemonės: šepetys grindims, semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai. Gavus suimtųjų ar nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta valymo priemonių, jos nedelsiant suteikiamos.

Kameros Lukiškių TI-K įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, kurių pagalba galima iškviesti pareigūną. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius, darbo resursus, gavus skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kamerose.

Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai. Jeigu atitinkamos paslaugos negali būti suteikiamos laisvės atėmimo vietoje, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant jų apsaugą. Visą pareiškėjo gydymo laikotarpį jam buvo taikomas gydymas nuo hepatito C, pareiškėjas nuo kepenų biopsijos atsisakė, todėl gydytojas infektologas negalėjo tinkama apimtimi atlikti tyrimų ir skirti gydymą nuo hepatito C.

Pažymi, kad laisvės atėmimo įstaiga neturi įgaliojimų aiškinti ir vertinti teisinių santykių, susijusių su antstolių patvarkymų vykdymu. Antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja patvarkymą išdavęs antstolis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnis nustato, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuris gali būti skundžiamas apylinkės teismui, kuriuo veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Buhalterinės apskaitos skyrius vykdė antstolės A. T. 2018-02-06 patvarkymą dėl 1 417,15 Eur pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (trečios eilės išieškojimas), antstolio J. P. 2016-04-07 patvarkymą vykdyti 19 736 Eur išieškojimą (1 eilės išieškojimas), 2016-04-21 patvarkymą vykdyti 230,87 Eur išieškojimą (3 eilės išieškojimas) ir 2018 08-30 patvarkymą, keičiantį 2016-04-07 patvarkymą dėl 36 313,40 Eur išieškojimo (1 eilės išieškojimas).

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nuosprendžiu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2013-04-11). Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-26, 2013-01-22, 2013-01-28 nuosprendžiais, subendrintos 2013-05-31 teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose, nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-02. Pareiškėjui nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-02-14, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant teismo posėdžių salėje, suėmime išbūtas laikas įskaitomas į bausmės laiką.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2019-02-20, taip pat dėl, jo teigimu, netinkamų buhalterės veiksmų, nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir per ilgai trukusio kalinimo kalėjimo rėžimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ kaip ir iki 2015-10-31 galiojusi HN 76:2010 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2019-02-20 buvo laikomas kamerose Nr. 238 (6,83 kv. m. (1 asm.), Nr. 212Krc (6,80 kv. m. (1 asm.), Nr. 217 (6,90 kv. m. (1 asm.) (b. l. 12). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad kalinant pareiškėją kamerose Nr. 238, Nr. 212Krc, Nr. 217 vienam asmeniui tenkantis plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Taigi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį pažeisti nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjo teigimu, visuose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m. aukščio sienele, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 153 dienas buvo laikomas kamerose, esančiose rūsyje, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nėra veiksmingas. Įrengta užuolaida taip pat tiesioginės funkcijos neatlieka, nes duryse esantis langelis nėra dengiamas, todėl atliekant gamtinius reikalus pareiškėjas stebimas, o kartais, pareigūnas tuo metu įeina į kamerą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2-3 punktai). Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo skundo (t. I, b. l. 93–96) paaiškino, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atitvertas 1,5 aukščio pertvarka, taip pat dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau kamerų Nr. 212Krc, Nr. 217 ir Nr. 238, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, šiame sąraše nėra. Atsakovės atstovo teigimu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taigi pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, be to, pagal pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį matyti, kad užuolaidos sanitariniame mazge taip pat dar nebuvo įrengtos. Todėl atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2018-09-17 iki 2019-02-20, iš viso 157 paras, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas šiomis paromis nebuvo didelis.

Dėl naudojimosi dušu tvarkos

Pareiškėjo teigimu, suimtieji ir nuteistieji turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti duše, tačiau laiko tokią tvarką šiurkščiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Nurodo, kad pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ turi būti įrengtos tokios sąlygos, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Teigia, kad dėl naudojimosi dušu tvarkos yra diskriminuojamas, nes nuteistieji, kurie žaidžia krepšinį, tinklinį yra vedami į dušą, o pažaidus stalo tenisą galimybė nusiprausti duše nėra suteikiama.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172, 107 punktų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje nuteistasis turi galimybę nusiprausti duše.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę. Tačiau pareiškėjas būtinumą naudotis dušu iš esmės sieja su tinkamu higienos užtikrinimu po sporto. Teismas pastebi, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų dėl jo teisių pažeidimo nesuteikiant teisės nusiprausti duše po sporto, t. y. pareiškėjas nedetalizavo kokiomis aplinkybėmis, kokiais konkrečiais atvejais jis buvo kreipęsis dėl leidimo pasinaudoti dušu po sporto, tačiau tokia galimybė jam nebūtų suteikia. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl naudojimosi dušu tvarkos į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Pažymėtina, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nenurodžius ir nepateikus duomenų, kad pasinaudojus fizinės reabilitacijos kambariu jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše, taip pat nesant duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė lėmė būtinybę pasinaudoti dušu, teismas laiko, kad diskriminacijos šiuo aspektu nebuvo.

Dėl pareiškėjo argumento, kad įkalinimo įstaigoje turėjo būti taikoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl naudojimosi dušu tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų

Pareiškėjo teigimu, jam 2015-02-22 nustatytas Hepatitas C, tačiau iki šiol nėra suteiktas gydymas pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gydytoja L. K., neturėdama veiklos licencijos, siunčia suimtuosius ir nuteistuosius gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pažeidžiant teisės aktus, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimą išieškoti iš L. K..

Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir su tuo susijusių santykių, už kuriuos prašoma priteisti neturtinę žalą, t. y. dėl Lukiškių TI-K gydytojos L. K. veiksmų (nesuteikto gydymo, siuntimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), pažymi, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne pačios įkalinimo įstaigos veiksmus netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros paslaugas, nes jokių tokį teiginį detalizuojančių argumentų nepateikė, tačiau matyti, kad pareiškėjas nesutinka su konkrečiais gydytojos L. K. atliekamais veiksmais teikiant gydymo paslaugas, t. y. jog ši gydytoja, anot pareiškėjo, neturėdama licencijos imasi gydyti ir siunčia suimtuosius bei nuteistuosius į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą privalo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktas, taip pat žr. LVAT 2015-02-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-575/2015).

Dėl piniginių lėšų išskaičiavimo iš pareiškėjo sąskaitos

Pareiškėjas skundžiasi neteisėtai atliktu piniginių lėšų nurašymu ir išklotinių klastojimu, teigia, kad 2018-06-01 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jam priteisė 1 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Lukiškių TI-K buhalterę, norėdamas sužinoti, kokia pinigų suma bus nuskaičiuota alimentams. Nurodo, kad pateikiamose pinigų sąskaitų išklotinėse kiekvieną kartą skyrėsi nurodoma pinigų nuskaičiavimo tvarka, todėl pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl galimai neteisėtų buhalterės A. M. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, kad buhalterė A. M., neteisėtai nuskaičiuodama iš pareiškėjo sąskaitos pinigines lėšas pagal antstolio J. P. vykdomąjį raštą Nr. S18-24958, padarė pareiškėjui 688 Eur turtinės žalos.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-08-27 kreipėsi į Lukiškių TI-K buhalteriją, prašydamas pateikti skaičiavimus, kiek pareiškėjui pinigų liks sąskaitoje atskaičius ieškinius (alimentus), po 1 450 Eur pervedimo (t. I, b. l. 107). Pareiškėjas kreipėsi į buhalterę A. M. su 2018-10-25 prašymu pateikti jo asmeninės sąskaitos išklotinę už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-01-29 (t. I, b. l. 130). Lukiškių TI-K 2018-10-23 raštu informavo pareiškėją, kad buhalterė A. M. nuo 2018-08-06 iki 2018-08-24 atostogavo, o jos pareigoms nepriskirtas depozitinės sąskaitos kasos knygos pildymas (t. I, b. l. 116). Lukiškių TI-K 2018-11-15 raštu paaiškino pareiškėjui, kad neturi įgaliojimų vertinti ir aiškinti teisinių santykių, susijusių su antstolio patvarkymų vykdymu, nes antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja pats patvarkymą išdavęs antstolis (t. I, b. l. 117–118). Lukiškių TI-K 2018-09-26, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad vykdo antstolės A. T. 2018-02-06 patvarkymą dėl lėšų pervedimo dėl 1 417 Eur ieškinio, iki 2018-08-30 antstolio J. P. 2016-04-07 patvarkymą dėl 19 736 Eur sumos, 2016-04-21 patvarkymą dėl 230,87 Eur ieškinio, nuo 2018 08-30 patvarkymą, keičiantį 2016-04-07 patvarkymą dėl 36 313,40 Eur išieškojimo (t. I, b. l. 147). Lukiškių TI-K 2018-11-09 raštu, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad A. M. atitinka jai keliamus ir buhalterės pareigybės apraše nurodytus reikalavimus, nepriekaištingai atlieka jai priskirtas funkcijas (t. I, b. l. 149). Dėl neteisėtų lėšų nurašymo pareiškėjas vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K 2018-11-19 skundu, o Lukiškių TI-K 2018-12-17 raštu nurodė pareiškėjui, kad visais skolų išieškojimo klausimas jis gali kreiptis į antstolį, Civilinio proceso kodekso 585 straipsnis įtvirtina antstolio reikalavimų privalomumą, todėl įstaiga, gavusi antstolio patvarkymą, jį privalo vykdyti (t. I, b. l. 150). Lukiškių TI-K 2018-12-20 rašte nurodė, kad situacija dėl pareiškėjo asmeninių lėšų nuskaitymo aiškinta ne kartą, antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja pats antstolis (t. I, b. l. 151).

Dėl pareiškėjo nurodomo vykdomojo rašto Nr. S18-24958 matyti, kad antstolis J. P. 2018-08-30 patvarkymu Nr. S18-24958 nurodė kol bus padengtas alimentų už vaikus įsiskolinimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kitų jam prilyginamų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet ne mažiau kaip 548 Eur kiekvieną mėnesį (t. II, b. l. 121-123). Iš pareiškėjo sąskaitos išrašo (t. II, b. l. 141–144) matyti, kad pareiškėjui pervedus 1 450 Eur lėšas (priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas), šių lėšų daliai buvo pritaikytas areštas būtent pagal antstolio J. P. patvarkymą, jo nurodyta tvarka, t. y. areštuojama 70 proc. pajamų dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, ir 50 proc. pajamų dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet ne mažiau nei 548 Eur per mėnesį. Taigi matyti, kad Lukiškių TI-K buhalterė atliko veiksmus pagal antstolio J. P. 2018-08-30 patvarkyme Nr. S18-24958 nustatytą tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi Lukiškių TI-K turėjo pareigą vykdyti antstolio J. P. 2018-08-30 patvarkymą Nr. S18-24958, o iš pareiškėjo sąskaitos išrašų matyti, kad toks patvarkymas buvo vykdomas pagal jame nustatytą tvarką. Jeigu pareiškėjas nesutinka su paties antstolio J. P. veiksmais jis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Dėl kalinimo kalėjimo rėžimo sąlygomis

Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido kalėjimo rėžimo sąlygomis 74 dienomis ilgiau nei turėjo, dėl to, kad asmenys klastoja dokumentus arba nemoka skaičiuoti. Dėl tokių asmenų veiksmų pareiškėjas priverstas būti laikomas kalėjimo rėžimo sąlygomis. Kalėjimų rėžimas pareiškėjui turėjo baigtis 2018-02-12, bet baigėsi tik 2019-02-14, pareiškėjas dar iki 2019-02-20 laikytas kalėjime, o po to etapuotas į Marijampolės pataisos namus. Kardomasis laikotarpis neįskaičiuotas į kalėjimo rėžimą (2 mėnesiai ir 14 dienų), nors pareiškėjui buvo pasakyta, kad kardomasis rėžimas bus įskaičiuotas iš bausmės pataisos namuose.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2019-01-08 raštu išaiškino pareiškėjui, kad jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 16 metų laisvės atėmimo, nurodant pirmuosius penkerius metus šią bausmę atlikti kalėjime, o likusį bausmės laiką – pataisos namuose, Klaipėdos apygardos teismas patikslino, kad pareiškėjo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti bausmė (t. II, b. l. 17–18). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareiškėjui iš karto po nuosprendžio priėmimo dienos (nuo 2014-02-14) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriame išbūtas laikomas įskaitomas į bausmės laiką. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2019-01-08 rašte pateikta informacija yra teisinga, nes Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskyrė pareiškėjui subendrintą 16 metų bausmę, pirmuosius penkerius metus šią bausmę paskyrė atlikti kalėjime, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo laiką nuo nuosprendžio paskelbimo įskaityti į bausmės laiką. Pareiškėjas pateikė teismui 2019-03-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje taip pat konstatuota, kad subendrintos 16 metų laisvės atėmimo bausmės laikas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2014-02-14 nuosprendžio paskelbimo dienos (t. III, b. l. 18–19).

Kadangi pareiškėjo atžvilgiu nuosprendis priimtas 2014-02-14, iš karto po nuosprendžio pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, matyti, kad jo bausmės Lukiškių TI-K atlikimas turėjo tęstis iki 2019-02-14. Nors pareiškėjas skundžiasi, jog Lukiškių TI-K darbuotojai klastoja dokumentus ir kalinimo Lukiškių TI-K laikas baigėsi tik 2019-02-14, nors turėjo baigtis anksčiau, tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjas iki jo nurodomos datos, t. y. iki 2019-02-14, turėjo būti laikomas Lukiškių TI-K. Teismas papildomai pastebi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendyje pažymėta, jog pareiškėjo suėmimo laikas nuo 2013-02-12 iki 2013-04-26 įskaitytas į bausmės laiką.

Kita vertus pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jis nepagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K kalėjime nuo 2019-02-14 iki 2019-02-20 yra pagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas buvo laikytas kalėjimo rėžimo sąlygomis 6 paromis ilgiau negu turėjo būti laikomas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendį. Todėl laikytina, kad Lukiškių TI-K, kalindamas pareiškėją savo institucijoje 6 paromis ilgiau, nesant teisinio pagrindo tą daryti, atliko neteisėtus veiksmus ir nukrypo nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu pareiškėjui nustatytos bausmės atlikimo tvarkos.

Dėl kamerų atitikties higienos normų reikalavimams

Pareiškėjo teigimu, kamerose Nr. 238, 212, 217 buvo netvarkinga – nuskeltos plytelės, judantys unitazai, nėra ventiliacijos, yra pelėsio, trūkta elektros lemputės. Taip pat Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinamas pakankamas patalpos apšvietimas, naktinio apšvietimo lemputės buitiniam naudojimui Europos Sąjungoje yra uždraustos.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-10) 11.6 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktis). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018-11-01) 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Iš pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 212 ir Nr. 238, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Patikrinimo, kuris užfiksuotas 2018-05-22 patikrinimo akte, metu nustatyta, kad kameroje Nr. 238 unitazas buvo suskilęs, techniškai netvarkingas, taip pat, jog toje pačioje kameroje ant sienų buvo matomi pelėsio požymiai, drėgmės reikalavimų pažeidimų nenustatyta (t. II, b. l. 182–185). Tačiau, teismas daro išvadą, kad tokie nustatyti higienos normų reikalavimų neatitikimai pareiškėjo teisių objektyviai negalėjo pažeisti, nes, pirma, pažeidimai nustatyti iki pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio, antra, pažeidimai dar iki pareiškėją atkeliant į minėtas kameras buvo pašalinti. Lukiškių TI-K 2018-06-07 raštu Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nurodė, kad kameroje Nr. 238 unitazas pakeistas nauju, sienų vietos, kuriose buvo matomas pelėsis, apdorotos antigrybeliniu skysčiu, nušlifuotos ir naujai užglaistytos, nešvarus sienos paviršius išvalytas (t. II, b. l. 190). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo, kuris užfiksuotas 2018-06-15 akte, metu nustatyta, kad kameroje Nr. 238 buvę pažeidimai pašalinti (t. II, b. l. 191–192). Tikrinant kamerą Nr. 238 jau ginčo laikotarpiu pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta (t. II, b. l. 193–194). Pažymėtina, kad kameroje Nr. 212 pareiškėjo nurodomų pažeidimų tikrinimo metu taip pat nenustatyta (t. II, b. l. 196–198). Nors atsakovas nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 217 patikros, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi kamerų trūkumai nebuvo individualizuoti kiekvienos kameros atžvilgiu, todėl pareiškėjui nenurodžius kokie konkretūs pažeidimai buvo kameroje Nr. 217, laikytina, kad šie argumentai yra bendro pobūdžio, todėl objektyviai nepagrįsti. Teismas pastebi, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (t. III, b. l. 36–177) neindividualizuotos, t. y. neaišku nei kokiose kamerose, nei kokiu laiku šios nuotraukos darytos, todėl tokios nuotraukos pareiškėjo teiginių dėl netinkamų kalinimo sąlygų neįrodo.

Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl lempučių kokybės atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu tokio apšvietimo trūkumo nenustatė, t. y. nebuvo konstatuota, jog Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nėra tinkamos. Teismas neturi pagrindo abejoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktais duomenimis ir pareiškėjas neginčijo atlikto tyrimo duomenų teisingumo. Taip pat pastebėtina, kad HN 134:2015 nėra nustatytų reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K naudoja kaitrines lemputes „Iskra“, kurios negali būti naudojamos kamerų apšvietimui, tačiau šiems teiginiams duomenų pagrįsti nepateikė. Ant kaitrinės lemputės pakuotės „Iskra“ nurodytas galingumas 25 W, pažymėta „CE“ ženklu (t. I, b. l. 46), šis ženklas patvirtina, kad naudojamos elektros lemputės yra sertifikuotos pagal Europos Sąjungos standartus (1993-07-22 Tarybos direktyva 93/68/EEB). Todėl pareiškėjo argumentai dėl kalinimo sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo laiko ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimai per dieną trukdavo 1,5 val., pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti asbestiniai stogai.

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nustatyto pasivaikščiojimo laiko neužtenka. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam priklausantis pasivaikščiojimo laikas nebuvo suteikiamas. Todėl toks pareiškėjo nurodomas argumentas nėra pagrindas vertinti Lukiškių TI-K vykdomą nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo tvarką kaip neteisėtą. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 3.1. punktą, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pažymėtina, kad asbestą uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, tuo tarpu seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas nenurodė tokių duomenų, kad stogo danga būtų laužoma, asbesto plaušeliai iš stogų konstrukcijų į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apibendrinant pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas pagrįstas tik dalyje, t. y. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kas reiškia, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas iš viso 157 paras, tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį aktuali aplinkybė, kad visą šį laiką pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Taip pat pareiškėjo skundas pagrįstas dalyje dėl neteisėto laikymo kalėjimo rėžimo sąlygomis nuo 2019-02-15 iki 2019-02-20, t. y. 6 paras.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą ( LAT 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 157 paras, visą šį laiką pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas. Tokios aplinkybės galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, jo orumo pažeminimą, nes net kalinant pareiškėją vieną kameroje, jo privatumas galėjo būti pažeistas dėl Lukiškių TI-K pareigūnų atliekamo nuteistųjų stebėjimo. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis.

Įvertinus nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl patirtų išgyvenimų ir neigiamų emocijų, kurie asmeniui turėjo kilti per ilgai atlikinėjant Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis, taip pat priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad per 6 paras (nuo 2019-02-15 iki 2019-02-20) pareiškėjui teko didesni jo teisių suvaržymai, negu būtų nustatyti laikant jį pataisos namuose, t. y. buvo suvaržytos bendravimo galimybės (bendrauti su pataisos namuose buvusiais nuteistaisiais), judėjimo teisė (pataisos namuose nuteistiesiems garantuojamas laisvesnis judėjimas), pareiškėjo išgyvenimus, neigiamas emocijas dėl jo kalinimo kalėjimo rėžimo sąlygomis 6 paras nesant teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą tenkinti iš dalies.

Skundo dalį dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl nesąžiningo ir netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir su tuo susijusių santykių palikti nenagrinėtą.

Priteisti pareiškėjui P. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė