Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-120-196/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-22
Bylos Nr.: e2A-120-196/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01210-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“
Trečiasis asmuo: OU ,,Teslar Trans“

Civilinė byla Nr. e2A-120-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01210-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10; 2.6.10.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1800-577/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skinest Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Skinest Baltija“ 2 505 070,73 Eur nuostolių, patirtų dėl nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė UAB „Skinest Baltija“ buvo paskelbta ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011-03-02 skelbto atviro konkurso MT-5-6 laimėtoja ir 2011-07-18 su ja buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SP-289 (toliau – Sutartis). Sutarties 3.1 p. atsakovė įsipareigojo iki 2011-11-01 patiekti prekes – 150 vnt. naujų platforminių vagonų, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 5.3. punktu, nuo 2011-12-12 vienašališkai nutraukė Sutartį, jai buvo išmokėta 908 897,00 Lt garantijos suma. Kadangi ieškovės poreikis įsigyti savo veiklos vykdymui būtinų prekinių platforminių vagonų liko nepatenkintas, 2012-02-07 ieškovė paskelbė naują konkursą, 2012-05-10 ieškovės Viešųjų pirkimų komisija nustatė laimėjusį pasiūlymą – SIA „Sigmen“, su kuria 2012-06-26 buvo sudaryta Prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SP-308 (toliau – Pakeičiančioji sutartis). Pagal šią sutartį ieškovė įsigijo prekinius vagonus didesne kaina, negu buvo numatyta nutrauktoje su atsakove Sutartyje, todėl vadovaudamasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, su atsakove nutrauktos Sutarties 5.2 p. ir bendrųjų sąlygų 3.1.9 p., prašė priteisti iš atsakovės 2 505 070,73 Eur nuostolių, kuriuos sudaro nutrauktos ir naujai sudarytos sutarčių kainų skirtumas.Atsakovė UAB „Skinest Baltija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė jau išnaudojo savo civilinių teisių gynimo būdus vienašališkai nutraukdama Sutartį ir pasinaudojusi banko garantija pagal Sutarties 5.3 punktą. Be to, ieškovė neįrodė visų privalomų atsakovės sutartinės atsakomybės pagal Sutarties 5.2 punktą taikymo sąlygų: nėra nei atsakovės kaltės, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės tariamų nuostolių. Nuostoliai kilo dėl pačios ieškovės veiksmų, kuri nesiėmė jokių priemonių savo tariamiems nuostoliams sumažinti, o būtent: ieškovė nepratęsė sutarties (ir atsisakė gauti platforminius vagonus už atsakovės pasiūlytą kainą), ieškovė neturėjo jokio poreikio skubiai nutraukti Sutartį ir sudaryti Pakeičiančiąją sutartį, ieškovė sudarė Pakeičiančiąją sutartį akivaizdžiai rinkos situacijos neatitinkančiomis sąlygomis (ir tokiu būdu pati susikūrė savo padidintas išlaidas). Nėra faktinio pagrindo procesinių palūkanų skaičiavimui. Taip pat nurodė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Skinest Baltija“ ieškovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1 252 535 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 1 252 535 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 072,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 6 075 Eur, o trečiajam asmeniui OU „Teslar Trans“ – 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sprendimui įsiteisėjus, sumažino nuo 2 505 070,67 Eur iki 1 252 535 Eur; taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiško įvykdymo, o sprendimui įvykdžius, nurodė panaikintiTeismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė vienašališkai nutraukdama Sutartį ir pasinaudojusi banko garantija pagal Sutarties 5.3 punktą, išnaudojo savo civilinių teisių gynimo būdus, todėl neturi teisės pagal Sutarties 5.2 p. reikalauti atlyginti jai nuostolius, kuriuos sudaro Pakeičiančio sandorio kainos skirtumas. Teismas nurodė, kad aiškinant Sutarties specialiąsias sąlygas būtina įvertinti ir jų ryšį su bendrosiomis sąlygomis (sutarties 7.1. p.). Teismo teigimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 6 p., kuriame aiškiai apibrėžti sutarties įvykdymo (garantijos) panaudojimo atvejai, 7.14 p., kuriame nustatyta, kad terminas laikytinas esmine sąlyga, 3.1.9. p, kuriame nustatyta, kad nutraukus sutartį dėl tiekėjo kaltės, tiekėjas privalo atlyginti visus pirkėjo patirtus nuostolius, įskaitant, bet neapsiribojant, kainų skirtumą, susidarantį pirkėjui įsigyjant trūkstamas prekes iš trečiųjų asmenų, analizė suponuoja išvadą, kad ieškovė nutraukusi sutartį ir pasinaudojusi garantija pagal Sutarties 5.3 p., turi teisę pagal Sutarties 5.2 p. reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį, kurios nepadengė panaudota banko garantija. Ginčo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė už tą patį pažeidimą reikalauja dvigubo atsakomybės taikymo garantijos ir kainų skirtumo forma. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės teisė reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro pakeičiančio sandorio kainos skirtumas, atlyginimo įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė pareikšdama 2015-06-12 ieškinį dėl nuostolių priteisimo praleido ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo svarbu yra nustatyti, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad ieškovo teisė yra pažeista ir jis gali kelti klausimą dėl pažeistos teisės gynimo. Ieškovė savo reikalavimus reiškia Sutarties 5.2 p. bei CK 6.258 str. 5 d. pagrindu. Iš sutarties 5.2 p. turinio matyti, kad galimybė reikalauti atlyginti kainų skirtumą atsiranda pirkėjui įsigijus prekes iš trečiųjų asmenų ir pateikus tiekėjui prašymą bei nuostolius patvirtinančius dokumentus; iš CK 6.258 str. 5 d. normos dispozicijos matyti, kad jos pagrindu galima prašyti nuostolių – kainų skirtumų forma, tik esant jau sudarytai pakeičiančiai sutarčiai. Tiek sutarties 5.2 p., tiek CK 6.258 str. 5 d. nuostatos galimybę reikalauti nutrauktos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumą visu pirma sieja su pakeičiančios sutarties atsiradimu, todėl teismas sprendė, kad ir teisė reikšti reikalavimus ieškovei atsirado nuo Pakeičiančiosios sutarties atsiradimo, todėl ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2012-07-04 (Pakeičiančiosios sutarties įsigaliojimo dienos), dėl to prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė.Dėl atsakovės atsakomybės (ne)taikymo sąlygų teismas nurodė, kad ieškovė nutraukė Sutartį 5.3 p. pagrindu, laikydama, jog atsakovė pažeidė esminę Sutarties sąlygą – prekių pateikimo terminą. Atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama pripažinti ieškovės įvykdytą vienašališką sutarties nutraukimą ir garantijos realizavimą neteisėtais, nutraukti sutartį teismo sprendimu, nesant atsakovės kaltės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 atsakovės reikalavimus atmetė. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės sutarties nutraukimas Sutarties 5.3 p. pagrindu dėl atsakovės esminės sutarties sąlygos (prekių patiekimo termino) pažeidimo, nenuginčytas, o vien atsakovės esminės sutarties sąlygos pažeidimo faktas sudaro pagrindą konstatuoti sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.253 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis nurodė, jog nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę dėl valstybės veiksmų, nes Rusijos Federacijos valstybės biudžetinės įstaigos sprendimas dėl sertifikato galiojimo „laikino“ sustabdymo ir buvo priežastis, dėl kurios nebuvo įmanoma įvykdyti sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės taikymo teisinį reglamentavimą, įvertinęs tiek Sutarties turinį, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo CK 6.253 str. 1 d. ir 3 d. taikymui, nes CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuomet, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sertifikato galiojimas buvo sustabdytas ne pačiai atsakovei, bet jos kontrahento OU „OSAUHING Teslar Trans“ (buv. pavadinimas OU Diklerk Trans) verslo partnerio OAO „Abakanvagonmaš“ verslo partneriui OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, t.y. trečios eilės subtiekėjui. Be to, sertifikato galiojimas buvo sustabdytas dėl pačios bendrovės OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ kaltės. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė Sutartį, t.y. vėlavo patiekti ieškovei vagonus ne dėl Rusijos Federacijos Ukrainai daryto ekonominio spaudimo, o dėl vienam iš atsakovės kontrahentų, už kurio veiksmus ji prisiėmė atsakomybę pagal CK 6.38 str. 4 d., dėl gamybinių pažeidimų pritaikyto sertifikato galiojimo sustabdymo, todėl atsakovės nurodytais motyvais nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovei (CK (6.253 str. 3 d., 6.38 str. 4 d., 6.256 str. 4 d.), atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl prievolės neįvykdymo (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, ieškovė neturėtų sudaryti naujos sutarties ir nepatirtų nuostolių; naujos sutarties sudarymas – tai atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmė. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), faktas, kad dėl jų ieškovė patyrė nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.) ir šiuos nuostolius lėmė būtent atsakovės neįvykdymas prievolės (priežastinis ryšys – CK 6.247 str.).Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl CK 6.258 str. 4 d. taikymo, nurodydamas, kad Sutarties sąlygose buvo aiškiai numatyta, kad sutarties terminas laikytinas esmine sąlyga (Bendrųjų sąlygų 7.14 p.), kad vėluojant įvykdyti sutartį daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, ieškovė įgyja teisę nutraukti Sutartį, pasilikti garantiją (specialiųjų sąlygų 5.2 p.), reikalauti nuostolių, tame tarpe nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo (specialiųjų sąlygų 5.3 p.) o Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.9 p. buvo įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Visos Sutarties sąlygos, numatančios prievolės neįvykdymo pasekmes, atsakovei buvo žinomos, todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ji nenumatė ar negalėjo numatyti aplinkybių, kurios tiesiogiai numatytos Sutartyje.Atsakovė nurodė, kad nagrinėjant šį ginčą yra svarbu atsižvelgti ir į paties kreditoriaus veiksmus, svarstyti, ar yra pagrindas CK 6.259 str. nuostatų taikymui. Atsakovės teigimu, nuostoliai kilo dėl pačios ieškovės, kuri nesiėmė jokių priemonių savo tariamiems nuostoliams sumažinti, veiksmų, o būtent: ieškovė nepratęsė sutarties įvykdymo termino ir tokiu būdu pati atsisakė gauti platforminius vagonus už atsakovės pasiūlytą kainą; ieškovė neturėjo jokio poreikio skubiai nutraukti sutartį ir sudaryti pakeičiančiąją sutartį; ieškovė sudarė Pakeičiančiąją sutartį akivaizdžiai rinkos situacijos neatitinkančiomis sąlygomis ir tokiu būdu pati susikūrė savo padidintas išlaidas.Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei sužinojus apie negalėjimą sutartyje nustatytais terminais įvykdyti sutartį, tarp šalių vyko derybos, buvo siunčiami raštai, vyko susitikimai, tačiau iš jų turinio matyti, jog atsakovė, nors ir teikė pasiūlymą ieškovei dėl sutarties pratęsimo, tačiau jokio konkretaus sutarties įvykdymo termino ieškovei nebuvo nurodžiusi; susitikimų protokolų ir raštų turinys patvirtina, kad tuo metu atsakovė ir neturėjo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jos gebėjimą tęsti sutarties vykdymą ar ją įvykdyti tam tikru konkrečiu terminu. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas atsakovės argumentus dėl nepagrįsto sutarties nepratęsimo, ieškovės neveikimo – nesikreipiant į VPT dėl sutikimo pratęsti sutartį gavimo, laikė nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo taikyti CK 6.259 str. nuostatas ieškovės atžvilgiu.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atmetė ir atsakovės argumentus, kad ieškovė neturėjo poreikio įsigyti naujus vagonus, todėl nepagrįstai skubotai nutraukė su atsakove sutartį ir sudarė ją pakeičiančią. Teismo teigimu, į bylą pateiktas bendras AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. pirmojo pusmečio pranešimas, iš kurio matyti, kad be kitos programoje nurodytos informacijos, ieškovė akcentavo, kokie yra bendrovės planai ir kokie yra bendrovės strateginiai planai ir tikslai, aiškiai pabrėžė, jog vienas iš tikslų yra plėtoti krovinių vežimo veiklą; „Riedmenų atnaujinimo programoje“ nurodoma, kad 2011-2013 m. ieškovas planavo atnaujinti pasenusį manevrinių lokomotyvų ir vagonų parką ir buvo numatęs įsigyti 15 naujų lokomotyvų TEM TMH bei 150 prekinių vagonų. Taip pat programoje buvo nurodyta, jog poreikis prekiniams riedmenims yra didelis, todėl esant finansinėms galimybėms bendrovė įsigijimų programą didins. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad po sutarties su atsakove nutraukimo poreikis įgyti vagonus būtų išnykęs, byloje nėra. Priešingai, byloje pateikti įrodymai: a/AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos 2012-08-06 raštas Nr. 2(DK)-4303 „Dėl žalos apskaičiavimo“, iš kurio matyti, kad 2012 m. pradžioje dėl turimo krovinio buvo didelis poreikis platforminiams vagonams, be to buvo daug potencialių vagonų nuomininkų, kuriems vagonai galėjo būti išnuomoti. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad Sutarties nutraukimo ir Pakeičiančios sutarties laikotarpiu vagonai ieškovei buvo reikalingi, ir būtent siekiant pašalinti vagonų trūkumą ieškovė skelbė tiek pirmuosius, tiek antruosius pirkimus.Teismas nustatė, kad 2011-12-12 nutraukus Sutartį, ieškovė paskelbė naują pirkimą ir 2012-06-26 sudarė sutartį su nauju tiekėju, kuris įsipareigojo patiekti vagonus, vieno vagono kaina – 76 951,98 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutartį nutraukė 2011-12-12, o naują sutartį sudarė 2012-06-26, teismas konstatavo, kad Pakeičiančioji sutartis sudaryta per protingą terminą. Teismo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tiekėjų, dalyvavusių pirkimuose, vagonų gamintojų kainos nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio svyravo nuo 59 021 Eur už vieną vagoną iki 61 157 Eur. Taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys, jog tiekėjo, pardavusio ieškovei vagonus po 76 951,98 Eur už vieną vagoną, gamintojo Ukrainos bendrovės OAO „Stachanovskij vagonostroitelnyj zavod“ 2012 antro ir trečio ketvirčio buvo 53 500 Eur vidutinė kaina už vieną vagoną FCA gamykla sąlygomis. Nors ieškovė teigė, kad pirkimo paraiškoje buvo apskaičiuota ir nurodyta kaina remiantis viešai prieinamais duomenimis apie rinkoje egzistuojančias vagonų kainas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kokia pirkimo paraiškos sudarymo metu buvo ieškovę dominančių vagonų rinkos kaina, ir kad ji buvo artima nurodytai paraiškoje, ieškovė nepateikė; tuo tarpu jos pateikti 2012-04-05 tinklapio „Promišlinyje gruzy“ duomenys 2012-01-19 pirkimo paraiškos metu vidutinės rinkos kainos nepagrindžia. Teismo teigimu, OAO „Stachanovskij vagonostroitelnij zavod“ gamyklos 2015-07-01 pažyma Nr. 1713/01, kurioje nurodoma, jog 2012 antro ir trečio ketvirčio vieno vagono kaina buvo 53 500 Eur FCA gamykla sąlygomis, paneigia 2012-04-05 ieškovės į bylą pateiktus duomenis, kad vagonų gamykla „Stachanovskij vagonostroitelnij zavod“ skelbė vagono modelio 13-935A-04 kainą 95 000 USD (248 415,5 Lt arba 71 946, 10 Eur). Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė laikė protinga kaina gamintojo ir tiekėjo siūlytų kainų pabrangimą 6,5 proc., todėl vertinant į bylą pateiktus duomenis apie ginčo laikotarpiu buvusias gamintojų kainas, laikytina, kad protinga rinkos kaina pagal ieškovės matą turėjo būti apie 66 000- 68 000 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškovė prieš pateikdama paraišką antram pirkimui nepakankamai įsigilino į egzistuojančias rinkoje norimų įsigyti vagonų kainas, nors Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją racionaliai naudoti lėšas (VPĮ 3 str. 1, 2 d.). Be to, vien tai, kad tiekėjo, laimėjusio pirkimus, pasiūlymo kaina neviršijo ieškovės suplanuotos pirkimo kainos, neatleido ieškovės nuo pareigos, ypač esant aptariamai situacijai, kai ieškovė aiškiai suvokė, jog naujajame pirkime dalyvavusio mažiausią pirkimo kainą pasiūliusio tiekėjo buvo 31 proc. didesnė už nutraukto pirkimo kainą, įsitikinti dėl prekės rinkos kainos ir spręsti dėl pasiūlymo kainos pagrįstumo. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė proporcingai vertino perkamos prekės rinkos ir pasiūlymų kainą, buvo rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o priešingai, darytina išvada, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti ar sumažinti jai galimus kilti dėl galimo sutarčių kainų skirtumo nuostolius. Esant nurodytam, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti CK 6.248 str. 4 d., tiek 6.259 str. 1 d., 2 d. nuostatas mažinant atsakovės (skolininko) atsakomybę 50 procentų.Ieškovė Sutarties 5.2 p. bei CK 6.258 str. 5 d. pagrindu prašė priteisti iš atsakovės nuostolius nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo forma 2 505 070,73 Eur. Ginčo dėl to, kad nutrauktos ir Pakeičiančiosios sutarčių kainų skirtumą sudaro būtent ieškovės prašoma priteisti suma, byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma mažintina 50 proc., t. y. 2 505 070,73 Eur : 2 = 1 252 535 Eur. Taip pat teismas ieškovei CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės priteisė 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 1 252 535 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-06-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 10 144,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 9 416 Eur žyminis mokestis ir 728,26 Eur vertimo išlaidos. Patenkinę ieškinį iš dalies iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 5072,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 47 324, 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 37 990,80 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 129 Eur vertimo išlaidas, 1 124,04 Eur kitų administracinių išlaidų, 8 060, 01 Eur PVM mokesčio, 21 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės, nebūtinos ir akivaizdžiai viršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius dėl to mažintinos iki 12 000 Eur. Todėl pagrįstos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 12 150 Eur. Teismas nurodė, kad tenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteistina 6 075 Eur, o atitinkamai trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 3 000 Eur, ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 1500 Eur.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir CK 6.259 straipsnio 1 dalį, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į konkrečių prašomų priteisti nuostolių specifiką, t. y. į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti nuostolius, kuriuos sudaro pakeičiančio sandorio kainų skirtumas, o pakeičiantis sandoris sudarytas viešųjų pirkimų būdu, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų reikalavimų. Ieškovės įvykdyto atviro prekinių platforminių vagonų pirkimo konkurso procedūrų ir rezultatų teisėtumas nebuvo kvestionuotas teisme įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nei vienas iš konkurso dalyvių ieškovės sprendimų neginčijo. Taigi ieškovės įvykdyto pirkimo rezultatai laikytini teisėtais, t. y. viešasis pirkimas įvykdytas, laikantis VPĮ reikalavimų ir kvestionuoti jo teisėtumo šioje byloje dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo. Kadangi teismo buvo pagrįstai nustatyta, kad egzistuoja visos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos ir pakeičiantis sandoris sudarytas VPĮ nustatyta tvarka, teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovė turi teisę į visą reikalaujamų priteisti nuostolių sumą, o ne tik į pusę jos.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, rengdama pirkimo paraišką, nepakankamai įsigilino į egzistuojančias rinkoje norimų įsigyti vagonų kainas ir tokiu būdu neįvykdė pareigos mažinti savo nuostolius. Ieškovė, skelbdama viešą konkursą, pakankamai įsigilino į norimų įsigyti vagonų kainas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad trijų tarpusavyje nesusijusių konkurso dalyvių pateiktuose pasiūlymuose buvo nurodyta panaši kaina, kaip buvo suplanavusi pati ieškovė. Byloje pateikti duomenys apie vagonų gamintojo, kurio vagonus ieškovei pardavė atsakovė, kainas. 2012-04-05 vagonų gamykla OAO ,,Stachanovskij vagonostritelnij zavod“ skelbė vagono modelio 13-935A-04 kainą 95 000 USD (248 415,5 Lt arba 71 946,10 Eur), t. y. artimą tai kainai, kokią buvo numačiusi ieškovė. Ieškovės suplanuota pirkimo lėšų suma neturėjo jokios įtakos pakeičiančio sandorio kainai ir tuo pačiu ieškovės būsimų nuostolių dydžiui, kadangi konkurso dokumentuose suplanuota pirkimo lėšų suma nurodyta nebuvo. Pakeičiantis sandoris sudarytas viešųjų pirkimų būdu, teisėtai, laikantis VPĮ reikalavimų, todėl teismo išvada, kad planuodama pirkimų biudžetą, ieškovė nesilaikė VPĮ nustatyto reikalavimo racionaliai naudoti lėšas, nepagrįsta.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįsitikino dėl laimėjusio pasiūlymo kainos pagrįstumo, ir tokiu būdu nesiėmė priemonių savo nuostoliams sumažinti. Ieškovei nebuvo pagrindo abejoti konkurso laimėtojo pasiūlytos mažiausios kainos pagrįstumu, nes SIA ,,Sigmen“ kaina nebuvo pernelyg aukšta – ji neviršijo ieškovės suplanuoto biudžeto, SIA ,,Sigmen“ kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas. Vien tai, kad SIA ,,Sigmen“ pasiūlyta kaina buvo didesnė nei pradinės sutarties su atsakove kaina, nesudarė pagrindo abejoti kainos pagrįstumu, kadangi kainos tuo metu rinkoje buvo pakilę. Ieškovė privalėjo pakeičiantį sandorį sudaryti pagal VPĮ ir būtent tokiu būdu jį sudarė. Ieškovė pakeičiantį sandorį sudarė už mažiausią viešame atvirame konkurse pasiūlytą kainą.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, sudarydama pakeičiantį sandorį, nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek buvo būtina. Pakeičiančio sandorio sudarymas VPĮ nustatyta tvarka, per protingą terminą nuo su atsakove sudarytos sutarties nutraukimo, laikytina ta priemone, kurios ėmėsi ieškovė, kad sumažintų nuostolius, kuriuos sukėlė atsakovės padarytas esminis sutarties pažeidimas. Vagonų trūkumas generavo ieškovei papildomus nuostolius, kurių ieškovė siekė išvengti, per protingą terminą sudarydama pakeičiantį sandorį.Teismas nemotyvavo sprendimo priteistą nuostolių sumą sumažinti būtent 50 procentų. Atsakovė, žinodama apie paskelbtą naują pirkimą ir atsakovei gręsiančius nuostoliu, kurie gali atsirasti sudarius pakeičiantį sandorį, jokių priemonių, siekdama sumažinti nuostolius ar jų išvengti, nesiėmė. Konkursas buvo viešas, jame galėjo dalyvauti ir atsakovė, tačiau nedalyvavo. Tokiu būdu atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad sumažintų gręsiančius nuostolius. Dėl to, atsakovė, kuri padarė esminį sutarties pažeidimą, sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą ir nesiėmė jokių priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, turėtų prisiimti didžiąją nuostolių dalį.Kadangi teismas nepagrįstai tenkino tik pusę ieškinio reikalavimo, atitinkamai nepagrįstai buvo priteista mažesnė procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų suma.Atsakovė UAB ,,Skinest Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patekintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismas privalėjo netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės paties teismo nustatytų faktų ir teismo sprendime pateiktos šių faktų teisinės kvalifikacijos pagrindu. Teismo sprendimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės mažinimo 50 proc. nėra motyvuotas. Pripažinęs, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti ar sumažinti jai galimus kilti nuostolius, teismas savo išvadose turėjo būti nuoseklus ir nustatyti tokio ieškovės neveikimo pasekmes ir pateikti šių pasekmių teisinį vertinimą. Teismas turėjo netaikyti civilinės atsakomybės arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas atsisakęs laikiną sertifikato galiojimo sustabdymą faktinę aplinkybę laikyti aplinkybe pašalinančia atsakovės civilinę atsakomybę CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, turėjo būti nuoseklus ir tinkamai ištirti bei teisiškai kvalifikuoti pasekmes, kurias sukėlė šios faktinės aplinkybės. Ieškovė antrąjį konkursą vykdė skubotai, neskaidriai, su grubiais pažeidimais, priimdama suklastotus dokumentus, pirko iš esmės iš vienintelio šaltinio – tarpininko SIA ,,Sigmen“, be jokios realios konkurencijos.Teismo išvada dėl protingos rinkos kainos nėra paremta jokiais faktais ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams dėl rinkos kainų. Ieškovė nutraukė Sutartį su atsakove nuo 2011-12-12, nors pagal šią Sutartį vagonų kaina (58 496,58 Eur) buvo mažesnė už kainas, buvusias rinkoje tuo metu (po 57 097 – 59 983 Eur). Ieškovės 2012-01-19 pirkimo paraiškoje dėl vagonų pirkimo nurodyta kaina po 77 038,92 Eur nesutapo nei su paties vagonų gamintojo nurodyta pardavimo kaina (po 53 500 Eur), nei atitiko kainas, buvusias rinkoje tuo metu (po 60 338 Eur). Ieškovė sudarė Pakeičiančiąją sutartį su SIA ,,Sigmen“, kurioje numatė pirkti OAO ,,Stachanovskij vagonostroitelnyj zavod“ gamintojo vagonus po 76 951,98 Eur kainą, nors gamintojas vagonus tiesiogiai, be tarpininkų, pardavinėjo už vidutiniškai 53 500 Eur kainą, o rinkoje panašius vagonus galima buvo įsigyti po 61 157 Eur.Teismas netinkamai išaiškino ieškinio senaties termino pradžią, esant pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir dėl to padarė materialinės CK 1.127 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, pažeidimą. Minėtos teisės normos požiūriu ieškinio senaties pradžiai pakanka ieškovo sužinojimo apie teisių pažeidimą, kas nagrinėjamu atveju įvyko 2011-11-01, kai ieškovei tapo žinoma apie termino pristatyti vagonus pagal Sutartį pažeidimą. Be to, ieškovė pateikė 2012-01-19 pirkimo paraišką, kurioje nurodė, kad pageidauja pirkti 200 vagonų už iš viso 53 200 000 Lt. Taigi jau tada ieškovė žinojo už kokią kainą ketina įsigyti vagonus, ir atitinkamai, kokias patirs išlaidas. Dėl to jau nuo šios datos yra tikrai tenkinami CK 1.127 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Apie kainų skirtumą, kuriuo ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė taip pat žinojo ir 2012-04-24, kuomet ieškovė sudarė antro pirkimo pasiūlymų suvestinę lentelę ir pirmos vietos laimėtoju įrašė SIA ,,Sigmen“.Nuostoliai kilo dėl pačios ieškovės, kuri nesiėmė jokių priemonių savo tariamiems nuostoliams sumažinti, veiksmų. Ieškovė turėjo visas galimybes imtis priemonių išvengti nuostolių arba bent juos sumažinti – išsaugodama Sutarties galiojimą bei išvengdama vagonų įsigijimo net 31 proc. didesne kaina, tačiau to sąmoningai nepadarė. Ieškovė sąmoningai skubėjo nutraukti Sutartį, jos nepratęsus ir tokiu būdu pati ieškovė atsisakė gauti vagonus už atsakovės pasiūlytą kainą. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė neturėjo bent jau pabandyti išsaugoti Sutartį protingam laikotarpiui, nes ji iš esmės niekuo nerizikavo. Vėlesni ieškovės veiksmai patvirtina, kad skubaus platforminių vagonų poreikio net ir nebuvo, o juos gavus šie vagonai dar ilgą laiką nebuvo naudojami ieškovės veikloje. Jeigu ieškovė būtų turėjusi realų poreikį kuo skubiau įsigyti vagonus, tokiu atveju vagonų pristatymo terminas pagal Pakeičiančią sutartį būtų toks pats, koks buvo Sutartimi nustatytas atsakovei. Pagal ieškovės skelbiamą ,,Riedmenų atnaujinimo programą“ vagonų parko atnaujinimas buvo planuojamas iki 2013 m. įskaitytinai. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po to, kai SIA ,,Sigmen“ pateikdavo vagonus ieškovei, nuo vagonų registravimo dienos iki jų pirmojo pakrovimo vidutiniškai praeidavo net 396 dienos.Ieškovė neįrodė visų privalomų atsakovės sutartinės atsakomybės pagal Sutarties 5.2 p. taikymo sąlygų. Teismas be pagrindo sprendime rėmėsi CK 6.256 straipsnio 4 dalies norma numatančia atsakomybę be kaltės, nes Sutarties 5.2 p. šalys buvo sutarusios, kad Sutartį nutraukus dėl tiekėjo kaltės ar jo iniciatyva, tiekėjas atlygina pirkėjui nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo. Vien tik Sutarties nutraukimo pagal Sutarties 5.3 p. faktas nėra ir negali būti aiškinamas kaip atsakovės kaltės įrodymas pagal Sutarties 5.2 p. Teismas nepagrįstai atsakovės nurodytą aplinkybę, kad Sutarties negalėjo įvykdyti dėl Rusijos Federacijos institucijų veiksmų, kuriais buvo laikinai sustabdytas vagonų gamintojui OAO „Abakanvagonmaš“ detales tiekiančios gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ sertifikato galiojimas, atsisakė kvalifikuoti kaip pašalinančią atsakovės civilinę atsakomybę dėl valstybės institucijų veiksmų (CK 6.253 str. 1 ir 3 d.). Taip pat teismas nepagrįstai šią aplinkybę atsisakė kvalifikuoti kaip šalinančią atsakovės kaltę (CK 6.259 str., Sutarties 5.2 p.). Teismas pažeidė CK 6.258 straipsnio 4 dalies normą, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė priežastinį ryšį.Ieškovė išnaudojo savo civilinių teisių gynimo būdus vienašališkai nutraukdama Sutartį ir pasinaudojusi banko garantija pagal Sutarties 5.3 p. Šalių sudaryta Sutartis numatė du savarankiškus civilinių teisių gynybos būdus už skirtingus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus tai Sutarties 5.2 p. ir Sutarties 5.3 p. Teismas nepagrįstai remdamasis Sutarties Bendrųjų sąlygų analize padarė išvadą, kad ieškovė nutraukusi Sutartį ir pasinaudojusi garantija pagal Sutarties 5.3 p., turi teisę pagal Sutarties 5.2 p. reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį, kurios nepadengė banko garantija.Trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ir pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės skundą tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“ atsiliepime nurodo:Ieškovė turėjo realias galimybes, siekdama sumažinti nuostolius, išsaugoti sutartį su atsakove ir priimti užsakytus vagonus, nors ir pateiktus pažeidžiant pradinį terminą – toks veikimo būdas būtų racionalesnis ir leidęs sutaupyti valstybinės įmonės lėšas bei sumažinęs kitų su šio užsakymo vykdymu susijusių įmonių praradimus. Toks sutarties vykdymo terminas būtų suderintas su CK 6.203 straipsniu, suteikiančiu teisę nesant valstybės institucijų leidimo, reikalingo sutarčiai vykdyti, palikti galioti esminę sutarties sąlygą – suderėtą ekonomiškai pagrįstą kainą. Ieškovės sprendimas pirkti tuos pačius vagonus iš kito tiekėjo 31 proc. brangiau ir gauti vagonus praktiškai tuo pat metu, kuriuo vagonus įmanoma buvo pateikti pagal pirmąją sutartį, 2013-03-02 panaikinus draudimą, yra sunkiai suprantamas ir pateisinamas verslo sprendimas.Pakeičiančioji sutartis sudaryta neprotingomis, ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, skubotai, neatsižvelgiant į vagonų rinkos kainų tendencijas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, įsigijusi vagonus antrojo pirkimo metu už 31 proc. didesnę kainą, negu pirmojo pirkimo metu buvusi vagono kaina, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.Ieškovė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės skundu pagrindinius argumentus: Ieškovė naują konkursą paskelbė per protingą terminą, skaičiuojant nuo tada, kai dėl atsakovės padaryto pažeidimo buvo nutraukta Sutartis, laikantis CK 6.258 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Viešojo pirkimo procedūros ir pirkimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai neanalizavo atsakovės argumentų, susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymų atmetimu. Ieškovė, skelbdama viešą konkursą, pakankamai įsigilino į norimų įsigyti vagonų kainas. Šią aplinkybę rodo tai, kad trijų tarpusavyje nesusijusių konkurso dalyvių pateiktuose pasiūlymuose buvo nurodyta panaši kaina, kaip buvo suplanavusi pati ieškovė, panaši buvo ir gamintojo skelbiama informacija apie vagonų rinkos kainas.Ieškovė, pateikdama ieškinį 2015-06-12, ieškinio senaties termino nepraleido. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškinio senatis praleista, ieškovė prašo atnaujinti senaties terminą.Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino įrodymus, susijusius su šalių tarpusavio komunikacija tiek Sutarties tolesnio vykdymo bei Sutarties pratęsimo, tiek Sutarties nutraukimo klausimu ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai nurodė, kad pačiai atsakovei neturint duomenų apie galimybes įvykdyti Sutartį, reikalauti iš ieškovės pratęsinėti Sutarties vykdymą, būtų nepagrįsta. Be to, netgi nebuvo teisinės galimybės pratęsti Sutarties vykdymą, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba nepriklausomai nuo ieškovės valios, nebūtų davusi sutikimo Sutarties pratęsimui, nes Sutarties pratęsimo galimybė, esant Sutarties pažeidimui, yra teisiškai negalima. Nors atsakovė teigia, kad buvo suinteresuota tęsti sutartinius santykius su ieškove, tačiau pati ieškovei teikė siūlymus nutraukti Sutartį, ginčydama ieškovės įvykdytą Sutarties nutraukimą teisme, prašė teismo nutraukti Sutartį teismo sprendimu. Taip pat atsakovė galėjo dalyvauti ieškovės skelbtame viešame konkurse ir pateikti vagonus, tokiu būdu išvengti šioje byloje reikalaujamų nuostolių atlyginimo.Teismas pagrįstai konstatavo, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta per protingą terminą. Pagal Pakeičiančiąją sutartį buvo įsigytas didesnis platforminių vagonų skaičius, todėl pristatymo terminas Pakeičiančioje sutartyje negalėjo būti toks pat kaip pradinėje Sutartyje. ,,Riedmenų atnaujinimo programoje“ nurodyta, būtent tai, ką neigia atsakovė, kad egzistavo didelis poreikis prekiniams riedmenims įsigyti, o esant finansinėms galimybėms, ieškovė nurodė, kad netgi didins įsigyjamų vagonų skaičių.Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygos. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl Sutarties pažeidimo. Atsakovės teiginiai neva teismas nepagrįstai konstatavo, kad priežastinis ryšys nustatytas ir netinkamai taikė CK 6.258 straipsnį nepagrįsti, kadangi atsakovė visus nuostolius numatė arba turėjo numatyti.Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 punktą ir reikalauti Pakeičiančio sandorio kainų skirtumo. Teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs tiek Bendrąsias, tiek Specialiąsias Sutarties sąlygas, t. y. visos Sutarties sąlygos buvo vertinamos sistemiškai, ką įpareigoja CK 6.193 straipsnio 2 dalies nuostatos. Priešingai nei teigia atsakovė, Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 p. ir 5.3 p. nėra įtvirtinti du atskiri teisių gynybos būdai už skirtingus sutartinius įsipareigojimų pažeidimus.Atsakovė UAB ,,Skinest Baltija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės skundu argumentus:Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindas netaikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.259 straipsnio 1 dalies normų šioje byloje. Ieškovės argumentas, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, neatitinka tikrovės.Priešingai nei teigia ieškovė, ieškovė neįsigilino į vagonų kainas rengiant pirkimo paraišką. Tuo metu rinkoje vagonų pardavimo kainos buvo ženkliai mažesnės, už nurodytą ieškovės pirkimo paraiškoje.Ieškovė neįsitikino dėl vagonų kainų pagrįstumo sudarant Pakeičiančią sutartį. Ieškovės elgesys nei nutraukiant Sutartį, nei sudarant Pakeičiančią sutartį nebuvo rūpestingas ir apdairus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Skinest Baltija“ buvo paskelbta ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011-03-02 skelbto atviro konkurso MT-5-6 laimėtoja ir 2011-07-18 su ja buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SP-289. Šalių sudarytos Sutarties 1.1 p. ir 3.1 p. atsakovė įsipareigojo iki 2011-11-01 patiekti ieškovei prekes – 150 naujų platforminių vagonų (13-9004 modelio), pagamintų OAO ,,Abakanvagonmaš“, Rusijoje, po 201 977 10 Lt (58 496,58 Eur), iš viso už 30 296 565 Lt (8 774 491,72 Eur) sumą. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte buvo numatyta, kad Sutartį nutraukus dėl tiekėjo kaltės ar jo iniciatyva (reikalavimu), tiekėjas atlygina pirkėjui nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, įskaitant, bet neapsiribojant, kainų skirtumą, susidarantį pirkėjui įsigyjant prekes iš trečiųjų asmenų. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.9 p tiekėjas įsipareigojo, nutraukus Sutartį dėl tiekėjo kaltės, atlyginti pirkėjui visus jo patirtus nuostolius, įskaitant, bet neapsiribojant kainų skirtumą, susidarantį pirkėjui įsigyjant trūkstamas prekes iš trečiųjų asmenų. Sutarties įvykdymas iš atsakovės pusės buvo užtikrintas Nordea Bank Finland Plc 2011-08-01 išduota Sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2. 2011-10-19 pranešimu Nr. 13-1279 atsakovė informavo ieškovę, kad negalės Sutartyje nustatytu terminu pateikti numatyto kiekio platforminių vagonų, nes Rusijos Federacijos valstybinės institucijos sustabdė vagonų gamintojui OAO „Abakanvagonmaš“ detales tiekiančios gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ RSFGT atitikties sertifikato galiojimą.Atsakovei pažeidus sutartyje nustatytą prekių pateikimo terminą, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.3. punktu, nuo 2011-12-12 vienašališkai nutraukė minėtą sutartį ir kreipėsi į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašydama išmokėti 2011-08-01 garantijoje nurodytą pinigų sumą – 908 897 Lt, kuri ieškovei buvo išmokėta.Ieškovė 2012-02-07 paskelbė naują prekinių platforminių vagonų pirkimo konkursą MT-5-4, o 2012-05-10 ieškovės Viešųjų pirkimų komisija nustatė laimėjusį pasiūlymą – SIA „Sigmen“, su kuriuo ieškovė 2012-06-26 sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-308. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo įsigyti 200 prekinių platforminių vagonų po 265 699,80 Lt (76 951,98 Eur), iš viso už 53 139 960 Lt (15 390 396,20 Eur) sumą.Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, Sutarties 5.2 p. ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.9 p. nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės 2 505 070,73 EUR nuostolių, kuriuos sudaro nutrauktos ir naujai sudarytos sutarčių kainų skirtumas iš kurios išskaičiuota 908 897 Lt (263 234,77 Eur) garantija. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad egzistuoja CK 6.248 straipsnio 4 dalyje bei CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pagrindai mažinti atsakovės atsakomybę 50 proc. skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės ieškovei 1 252 535 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius nutraukus sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų privalomųjų sąlygų būtinų atsakovės civilinei atsakomybei pagal Sutarties 5.2 punktą kilti, t. y. atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.256 straipsnio 4 dalies norma, numatančia atsakomybę be kaltės.Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą siejamas su situacija, kai nukentėjusioji šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 str. 5 d.). Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti šalies sudariusios pakeičiančią sutartį nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiančiosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti.Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 str. 1 d.), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteisėtus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Byloje nustatyta, kad Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, jog Sutartį nutraukus dėl tiekėjo kaltės ar jo iniciatyva (reikalavimu), tiekėjas atlygina pirkėjui nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, įskaitant, bet neapsiribojant, kainų skirtumą, susidarantį pirkėjui įsigyjant prekes iš trečiųjų asmenų. Taigi šalių sudarytos Sutarties 5.2 punkte buvo sutarta, kad sutarties neįvykdymo pasekmės atsakovei gali būti taikomos esant nutrauktai sutarčiai dėl atsakovės kaltės. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva Sutarties 5.3 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu tiekėjas vėluoja patiekti prekes daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, pirkėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, išnagrinėjęs atsakovės ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovės įvykdytą vienašališką sutarties nutraukimą ir garantijos realizavimą neteisėtais, nutraukti sutartį teismo sprendimu nesant atsakovės kaltės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, atsakovės ieškinį atmetė. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad Sutarties UAB ,,Skinest Baltija“ neįvykdė ne dėl vieno iš kontrahentų kaltės. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir atleisti UAB ,,Skinest Baltija“ nuo atsakomybės už sutartimi prisiimtos prievolės pažeidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės sutarties nutraukimas Sutarties 5.3 p. pagrindu dėl atsakovės esminės sutarties sąlygos pažeidimo, nenuginčytas, o vien atsakovės esminės sutarties sąlygos pažeidimo faktas sudaro pagrindą konstatuoti sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nenustatyta jos kaltė pagal Sutarties 5.2 p., atmestini.Atsakovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė Rusijos Federacijos institucijų laikiną gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ sertifikato galiojimo sustabdymą kvalifikuoti kaip pašalinančią atsakovės civilinę atsakomybę dėl valstybės institucijų veiksmų (CK 6.253 str. 1 ir 3 d.). Taip pat teismas nepagrįstai šią aplinkybę atsisakė kvalifikuoti kaip šalinančią atsakovės kaltę (kaip pašalinančią atsakovės civilinę atsakomybę dėl valstybės institucijų veiksmų, numatytų CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bei šią faktinę aplinkybę kvalifikuoti kaip šalinančią atsakovės kaltę CK 6.259 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės skundo argumentais.Bylos duomenimis nustatyta, kad siekdama įvykdyti su ieškove sudarytą Sutartį, atsakovė 2011 m. liepos 22 d. sudarė vagonų pirkimo-pardavimo sutartį su Estijos įmone OU ,,Teslar Trans“ (buvęs pavadinimas OU „Diklerk Trans“ ), ši įmonė 2011-06-30 sudarė susitarimą su vagonų gamintoja Rusijos Federacijos įmone OAO ,,Abakanvagonmaš“, o ši 2011-07-25 pateikė paraišką dėl vagonams gaminti reikalingų gaminių – šoninių rėmų ir viršlinginių sijų – gamybos Ukrainos įmonei OAO ,,Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“. Tačiau OAO ,,Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ vagonų gamintojai OAO ,,Abakanvagonmaš“ užsakytų detalių nepateikė, Rusijos Federacijos valstybės biudžetinei įstaigai ,,Federacinio geležinkelio transporto sertifikavimo registrui“ laikinai sustabdžius sertifikato galiojimą minėtiems gaminiams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, konstatavo, kad tokia pažyma (sertifikatas) negali patvirtinti aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti UAB ,,Skinest Baltija“ nuo civilinės atsakomybės už sutartinių prievolių, prisiimtų 2011 m. liepos 18 d. sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SP-289 neįvykdymą, nes nei ieškovės, nei atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai nei su OAO ,,Abakanvagonmaš“, nei su OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, o pažymoje (sertifikate) yra pateikti duomenys apie šių įmonių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežastis, kurios yra pernelyg nutolę nuo šios bylos šalis siejančių prievolinių teisinių santykių.Atmestini ir atsakovės skundo argumentai, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių. Atsakovė teigia, kad sudarant Sutartį atsakovė nenumatė ir negalėjo numatyti, kad ieškovė nuspręs savo teises, įtvirtintas Sutartyje, realizuoti tokiomis rinkos sąlygomis – pirkti vagonus už net 31 proc. didesnę kainą.Pagal bendrąją priežastinio ryšio taisyklę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Taigi sutartį pažeidusios įmonės (verslo subjekto) pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius.Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.14 p. numatyta, kad prekių pateikimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga. Kaip minėta, Sutarties 5.3 p. numatyta, kad jeigu tiekėjas vėluoja patiekti prekes daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, pirkėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, jog Sutartį nutraukus dėl tiekėjo kaltės ar jo iniciatyva (reikalavimu), tiekėjas atlygina pirkėjui nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo, įskaitant, bet neapsiribojant, kainų skirtumą, susidarantį pirkėjui įsigyjant prekes iš trečiųjų asmenų. Sutarties 5.2 p. ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.9 p. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, neapsiribojant jokia maksimalia suma.Atsakovė, kaip pati teigia, būdama viena iš didžiausių geležinkelio vagonų ir lokomotyvų tiekėjų Lietuvoje ir būdama šios srities profesionale neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kokius įsipareigojimus prisiima sudarydama Sutartį su ieškove minėtomis sąlygomis. Ta aplinkybė, jog kaip nurodo atsakovė, ji negalėjo numatyti, kad ieškovė nutraukusi su atsakove Sutartį, įsigys prekes net už 31 proc. didesnę kainą, nėra pagrindas išvadai, kad egzistuoja sąlygos, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ieškinio senaties termino pradžią, esant pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atmestini kaip nepagrįsti šie atsakovės skundo argumentai. Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, be kita ko, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015).CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2015-06-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, Sutarties 5.2 p. ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.9 p. nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Skinest Baltija“ nuostolius patirtus dėl nutrauktos ir Pakeičiančios sutarties kainų skirtumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Sutarties 5.2 p., tiek CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos galimybę reikalauti nutrauktos ir Pakeičiančios sutarties kainų skirtumą sieja su Pakeičiančios sutarties atsiradimu, todėl teisė reikšti reikalavimus ieškovei atsirado nuo pakeičiančiosios sutarties atsiradimo. Dėl to ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo pakeičiančiosios sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. 2012-07-04.Atsakovė teigia, kad ieškovė žalos dydį galėjo įvertinti parengusi 2012-01-19 pirkimo paraišką, kurioje nurodė, kad pageidauja pirkti 200 vagonų už iš viso 53 200 000 Lt, arba apie kainų skirtumą ieškovė turėjo sužinoti 2012-04-24, kuomet sudarė antro pirkimo pasiūlymų suvestinę lentelę ir pirmos vietos laimėtoju įrašė SIA ,,Sigmen“. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, pirkimo paraiškos sudarymas, ar pirkimų eilės sudarymas, dar nereiškia, kad bus sudaryta ir įsigalios sutartis su konkurso laimėtoju.

Dėl atlygintinų nuostolių

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). Vienas iš CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų yra nukentėjusio asmens veiksmai. Nagrinėjamu atveju apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą iš atsakovės sumažino 50 proc. Apeliančių teigimu, teismo sprendimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės mažinimo 50 proc. nėra motyvuotas. Atsakovė nurodo, kad ieškinys turėjo būti atmestas visiškai, nes ieškovė nesiėmė veiksmų, siekdama išvengti ar sumažinti jai galimus kilti nuostolius, o būtent: ieškovė galėjo pratęsti Sutartį ir gauti platforminius vagonus už atsakovės pasiūlytą kainą; ieškovė neturėjo jokio poreikio skubiai nutraukti Sutartį ir sudaryti Pakeičiančią sutartį; ieškovė sudarė Pakeičiančią sutartį akivaizdžiai rinkos situacijos neatitinkančiomis sąlygomis. Kaip minėta, šalys 2011-07-18 sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2011-11-01 patiekti ieškovei 150 vnt. naujų platforminių vagonų, pagamintų OAO ,,Abakanvagonmaš“, Rusijoje. Atsakovė 2011-10-19 raštu Nr. 13-1279 informavo ieškovę, kad dėl Rusijos Federacijos institucijų veiksmų, kuriais buvo sustabdytas vagonų gamintojui OAO „Abakanvagonmaš“ detales tiekiančios gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ RSFGT atitikties sertifikato galiojimas, atsakovė Sutartyje nustatytais terminais negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl pasiūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl sutartinių prievolių sustabdymo ir Sutarties įvykdymo termino perkėlimo į 2012-05-01, taip pat siūlė susitikti šalių atstovams ir aptarti tolimesnes Sutarties vykdymo sąlygas. Dvišalio susitikimo 2011-11-05 protokole pažymėta, kad atsakovės direktorius informavo, jog negali tiksliai nurodyti, ar jo vadovaujama įmonė galės ir, jeigu galės, tai kada, patiekti Sutartimi numatytą prekių kiekį, todėl pasiūlė vietoj Sutartyje numatytų platforminių vagonų, patiekti ieškovei kito modelio vagonus. Šio susitikimo metu ieškovės atstovas siūlė Sutartį nutraukti, o atsakovės atstovas prašė nustatyti papildomą terminą galutinei pozicijai ir pasiūlymams suformuoti. Atsakovė 2011-11-07 pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti Sutartį šalių susitarimu nuo 2011-11-07 tokiomis sąlygomis: atsisakant taikyti sutartinės atsakomybės nuostatas tiekėjui; tiekėjui grąžinti pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė 2011-11-09 atmetė atsakovės 2011-11-07 pateiktą pasiūlymą ir įspėjo, kad Sutartis bus nutraukiama laikantis Sutarties specialiųjų sąlygų 5.3 p. numatytos tvarkos nuo 2011-12-11. Atsakovė 2011-12-09 pateikė duomenis susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių negalėjo įvykdyti Sutarties joje numatytu laiku bei prašė ieškovės apsvarstyti galimybę pratęsti Sutarties įvykdymo terminą 2012 m. antrajam pusmečiui. 2012-01-09 vykusio šalių pasitarimo metu atsakovė įsipareigojo iki 2012-01-25 pateikti ieškovei galutinį atsakymą dėl Sutarties įvykdymo terminų. Vykdydama šiuos įsipareigojimus, atsakovė 2012-01-15 raštu patvirtino, kad Sutarties prekių gamintoja – vagonų gamykla OAO ,,Abakanvagonmaš“ sutiko pagaminti ir patiekti visą reikiamą 150 platforminių vagonų kiekį 2012 m. antroje pusėje. Tačiau ieškovė 2012-02-03 rašte Nr. 2-586 adresuotame ieškovei nurodė, kad Sutartis yra laikoma nutraukta nuo ieškovės 2011-12-02 pranešime Nr. 2-5322 nurodytos datos – 2011-12-12, taikant joje numatytas civilinės atsakomybės priemones. Atsakovė 2012-02-15 pakartotinai prašė ieškovės spręsti klausimą dėl platforminių vagonų pateikimo termino pratęsimo, nes vagonų gamintojas vagonų gamykla OAO ,,Abakanvagonmaš“ sutiko visus vagonus pagaminti ir pateikti 2012 m. antroje pusėje. Atsakovė prašė Sutarties nutraukimą atšaukti ir atnaujinti derybas sprendžiant tolimesnį Sutarties vykdymą (vagonų pristatymo termino pratęsimą, gamintojo pakeitimą kitu arba Sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu). Bylos duomenimis, ieškovė 2012-02-27 raštu informavo atsakovę, kad sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį nebus keičiamas. Nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei, sužinojus apie aplinkybes dėl kurių ji negalės laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pateikti ieškovei vagonų, tarp šalių vyko derybos dėl Sutarties vykdymo termino pratęsimo, ar jos nutraukimo. Kaip matyti iš minėtų byloje pateiktų įrodymų, atsakovė 2011-10-19 pranešime bei 2011-11-05 šalių susitikimo metu siūlė ieškovei pratęsti Sutarties vykdymo terminą iki 2012-05-01, vėliau 2011-12-09, 2012-01-15 ir 2012-02-15 raštuose nurodė, kad vagonus ieškovei galės pateikti 2012 m. antroje pusėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė teikė pasiūlymus ieškovei dėl Sutarties termino pratęsimo bei nurodė kokiu terminu galėtų pristatyti ieškovei vagonus, t. y. 2012 m. antroje pusėje, dėl to laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė nenurodė jokio konkretaus Sutarties įvykdymo termino. Nors kaip nurodė teismas, tuo metu atsakovė ir neturėjo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jos gebėjimą tęsti sutarties vykdymą ar ją įvykdyti tam tikru konkrečiu terminu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės siūlomas Sutarties įvykdymo terminas pasitvirtino, nes 2012-03-02 buvo atnaujintas gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ sertifikato galiojimas, o 2012-06-27 ir 2012-08-21 priėmimo-perdavimo aktais vagonų gamintoja OAO ,,Abakanvagonmaš“ perdavė trečiajam asmeniui OU ,,Teslar Trans“ 20 vagonų, kuriuos pastaroji turėjo perduoti atsakovei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės skubėjimas nutraukti Sutartį yra racionaliai nepaaiškinamas, nes kaip patvirtino pati ieškovė, konkurso paskelbimo metu buvo ženkliai padidėjusios vagonų kainos. Aplinkybė, kad konkurso paskelbimo metu buvo sustabdytas gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ sertifikato galiojimas, neabejotinai turėjo įtakos vagonų kainos padidėjimui, ir šios aplinkybės ieškovei turėjo ir galėjo būti žinomos. Kita vertus, šalių sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei 150 naujų platforminių vagonų už 30 296 565 Lt (8 774 491,72 Eur). Sutartį su atsakove nutraukusi ieškovė 2012-01-19 pirkimo paraiškoje ,,Prekių ir paslaugų pirkimui“ nurodė, kad numato pirkti 200 platforminių vagonų už 53 200 000 Lt (15 407 784,99 Eur), pristatymo data iki 2013-03-30. Ieškovės nurodoma vagonų pirkimo kaina žymiai viršijo Sutartimi šalių sulygtą kainą. Dėl to ieškovės sprendimas nutraukti Sutartį su atsakove, kuri siūlė atidėti Sutarties vykdymą 2012 m. antram pusmečiui, t. y. pateikti ieškovei vagonus netgi anksčiau, nei ieškovė 2012-01-19 pirkimo paraiškoje buvo numačiusi vagonų pristatymo datą (2013-03-30), laikytinas neracionaliu bei neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo principų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo galimybę pratęsti Sutartį, tokia galimybė buvo numatyta pačioje Sutartyje (Sutarties specialiosios dalies 3.7 p.), ir įsigyti vagonus už joje numatytą kainą, tačiau šio atsakovės pasiūlymo atsisakė ir pasirinko nutraukti Sutartį bei sudaryti Pakeičiančią sutartį, kuria įsigijo vagonus už ženkliai didesnę kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė galėjo patiekti vagonus ieškovei, nors ir vėliau nei numatytas Sutarties terminas, tačiau anksčiau nei ieškovė pageidavo įsigyti pagal Pakeičiančią sutartį.Ieškovės argumentas, kad net po sertifikato galiojimo atnaujinimo 2012-03-02 trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“ sugebėjo pristatyti atsakovei tik 20 iš 150 vagonų, nepaneigė 150 vagonų pristatymo realios galimybės, jeigu ieškovė būtų pasinaudojus galimybe pratęsti vagonų pristatymo terminus. Kaip nurodo trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“, gavęs informaciją apie tai, kad ieškovė 2012-06-26 sudarė naują pirkimo-pardavimo sutartį, likusių 130 vagonų tolimesnis tiekimas atsakovei prarado prasmę, todėl jis tarėsi su gamintoju dėl likusios užsakymo dalies anuliavimo.Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo visas galimybes imtis priemonių išvengti nuostolių arba bent juos sumažinti išsaugodama Sutarties galiojimą, tačiau to nepadarė, dėl nurodytų ieškovės veiksmų yra pagrindas mažinti atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.259 str. 1 d., CK 6.253 str. 1 d.). Remiantis bylos duomenimis, taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovė neturėjo poreikio skubiai įsigyti naujus vagonus.AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. I pusmečio pranešime skiltyje ,,Riedmenų atnaujinimo programa“ pažymėta, kad 2011-2013 m. planuojama atnaujinti pasenusį manevrinių lokomotyvų ir vagonų parką, numatyta įsigyti 15 naujų lokomotyvų TEM TMH bei 150 prekinių vagonų; poreikis prekiniams riedmenims yra didesnis, todėl esant finansinėms galimybėms bendrovė įsigijimų programą didins. Taip pat programoje pažymėta, kad vykdoma keleivinių riedmenų atnaujinimo programa – įsigyjami nauji elektriniai traukiniai ir automotrisos. Iš šių duomenų matyti, kad 2011-2013 m. ieškovė planavo atlikti ne tik vagonų parko, bet ir kitus lokomotyvų, krovininių bei keleivinių riedmenų atnaujinimo darbus ir programoje numatytas laikotarpis yra bendras visiems numatytiems darbams atlikti. Kaip patvirtino pati ieškovė, laikotarpis yra bendras visiems numatytiems atlikti darbams ir įsigijimams. Kadangi minėtoje programoje neišskirta kurie darbai ir įsigijimai turėjo būti atlikti kokiais konkrečiais laikotarpiais, todėl darytina išvada, kad vagonų parko atnaujinimas taip pat buvo planuojamas atlikti laikotarpiu 2011-2013 m. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės argumentus, kad nebuvo poreikio nutraukti Sutartį bei sudaryti Pakeičiančią sutartį, nes kaip minėta, atsakovė ieškovei siūlė pratęsti Sutarties galiojimą ir pateikti ieškovei vagonus 2012 m. antrajame pusmetyje, t. y. ,,Riedmenų atnaujinimo programoje“ numatytu vagonų įsigijimo laikotarpiu.Bylos duomenimis nepaneigti ir atsakovės argumentai, kad pačios ieškovės veiksmai patvirtina faktą, jog ieškovė neturėjo realaus poreikio skubėti įsigyti vagonus, nes šalių sudaryta Sutartimi vagonų pristatymo terminas buvo numatytas 3,5 mėnesio, kai tuo tarpu Pakeičiančioje sutartyje vagonų pristatymo terminas nustatytas 10 mėnesių. Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodytas argumentas, kad pristatymo terminas Pakeičiančioje sutartyje negalėjo būti toks pat kaip Sutartyje, nes pagal Sutartį ieškovė pirko 150 vagonų, o pagal Pakeičiančią sutartį 200 vagonų. Papildomų 50 vagonų įsigijimas negalėjo lemti tokio skirtingo sutarčių vykdymo termino, t. y. dvigubai daugiau laiko, negu buvo numatytas terminas Sutartyje 150 vagonų pristatymui. Nors kaip teigia ieškovė, jai vagonai buvo perduoti anksčiau nei buvo numatyta Pakeičiančioje sutartyje, tačiau kaip matyti iš Pakeičiančiosios sutarties, joje net nebuvo nustatyti tarpiniai vagonų pristatymo terminai, kas patvirtintų ieškovės poreikį bent dalį vagonų gauti kuo anksčiau.Atsakovė byloje pateikė apibendrintus, pačios ieškovės pateiktus duomenis apie vagonų pakrovimą ir judėjimą nuo tada, kai SIA ,,Sigmen“ pristatė vagonus ieškovei pagal Pakeičiančią sutartį, pagal kuriuos atsakovė paskaičiavo, kad nuo vagonų registravimo dienos iki jų pirmojo pakrovimo vidutiniškai praeidavo 396 dienos. Ieškovė neginčija šių atsakovės pastebėtų aplinkybių, tik nurodo, kad atsakovės pateikti apibendrinimai niekaip nepagrindžia ir neleidžia daryti išvados, kad skelbiant viešą pirkimą 2012 m. pradžioje nebuvo poreikio vagonams įsigyti, nes analizuojami skirtingi laikotarpiai. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė turėjo poreikį vagonams įsigyti, tačiau byloje esančiais įrodymais bei ieškovės nurodytais argumentais nepaneigti atsakovės argumentai, kad ieškovė neturėjo poreikio skubiai įsigyti naujus vagonus ir, kad sudarydama Pakeičiančią sutartį ji vagonus įsigijo anksčiau nei pratęsus Sutarties galiojimo terminą vagonus siūlė pateikti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad ieškovė prieš pateikdama paraišką antram pirkimui nepakankamai įsigilino į egzistuojančias rinkoje norimų įsigyti vagonų kainas, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti ar sumažinti jai galimus kilti dėl galimo sutarčių kainų skirtumo nuostolius, atsakovės civilinę atsakomybę sumažino 50 proc. (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d., 2 d.).Ieškovė nesutikdama su šia teismo išvada apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, skelbdama viešą konkursą, pakankamai įsigilino į norimų įsigyti vagonų kainas, be to, Pakeičiantis sandoris sudarytas viešųjų pirkimų būdu, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų reikalavimų, kurio teisėtumas nebuvo kvestionuotas teisme įstatymų nustatyta tvarka, todėl kvestionuoti jo teisėtumo šioje byloje dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienokiu ar kitokiu viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys bus sutartys sudarytos protingomis sąlygomis, nes viešųjų pirkimų procedūros per se leidžia pasiekti ekonomiškai naudingas sąlygas sutarties šaliai. Kita vertus viešieji pirkimai nėra ex ante garantuojantys tinkamiausios pakeičiančiosios sutarties, nes viešųjų pirkimų būdu sudaryta sutartis gali viršyti rinkos kainą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, kuri apeliaciniame skunde taip pat remiasi minėta kasacinio teismo nutartimi, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nėra pagrindas išvadai, kad Pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta protingomis sąlygomis.Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarytą Sutartį, kuria šalių nustatyta vagono pirkimo kaina buvo 58 496,58 Eur, nutraukė nuo 2011-12-12. Ieškovė 2012-01-19 pirkimo paraiškoje ,,Prekių ir paslaugų pirkimui“ nurodė, kad numato pirkti 200 platforminių vagonų už 53 200 000 Lt (15 407 784,99 Eur). Taigi minėtoje pirkimo paraiškoje numatyta vagono pirkimo kaina buvo 77 038,92 Eur. Nors ieškovė teigia, kad ji įvertino vagonų rinkos kainą ir pagal tai suplanavo savo pirkimo biudžetą, tačiau duomenų apie atliktą rinkos tyrimą byloje nepateikė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės byloje pateikti 2012-04-05 tinklapio „Promišlinyje gruzy“ duomenys 2012-01-19 pirkimo paraiškos metu vidutinės rinkos kainos nepagrindžia. Pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija prieš pirkimo pradžią turi apskaičiuoti numatomą viešojo pirkimo vertę. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad apskaičiuojant numatomą viešojo pirkimo vertę vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinta pirkimo vertės skaičiavimo metodika. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos (2007 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1S-3 redakcija) 30.3 p. nustatyta, kad siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę. Minėtos pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatos įpareigoja perkančiąsias organizacijas, numatant viešojo pirkimo vertę, vadovautis prieš tai vykdytų pirkimų praktika ar sudarytų viešųjų pirkimų verte. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atliko rinkos situacijos tyrimą, palygindama vykdytų pirkimų kainas su kitų, tokias paslaugas rinkoje teikiančių, įmonių atitinkamomis kainomis. Ieškovė sudarė Pakeičiančią sutartį su SIA ,,Sigmen“ dėl vagonų pirkimo, kurioje numatė pirkti OAO „Stachanovskij vagonostroitelnij zavod“ gamintojo vagonus po 76 951,98 Eur. Kai tuo tarpu byloje esančiame šio gamintojo OAO ,,Stachanovskij vagonostroitelnyj zavod“ 2015-07-01 rašte Nr. 1713/01 pažymėta, kad 2012 m. II-III ketvirtį parduotų krovininių platforminių vagonų vidutinė kaina buvo 53 500 Eur. Bylos duomenims, tiekėjų, dalyvavusių pirkimuose, vagonų gamintojų kainos nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio svyravo nuo 59 021 Eur už vieną vagoną iki 61 157 Eur.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prieš pateikdama paraišką antram pirkimui nepakankamai įsigilino į egzistuojančias rinkoje norimų įsigyti vagonų kainas. Pakeičiančioji sutartis sudaryta ekonomiškai nepagrįsta kaina, neįvertinus vagonų rinkos kainų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė paskelbdama konkursą neištyrusi rinkos ir rinkoje susiklosčiusių kainų, nesiėmė veiksmų, siekdamas išvengti ar sumažinti jai galimus kilti dėl galimo sutarčių kainų skirtumo nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Dėl to atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė, žinodama apie paskelbtą naują pirkimą ir atsakovei gręsiančius nuostolius, kurie gali atsirasti sudarius pakeičiantį sandorį, galėjo dalyvauti viešame konkurse, tačiau nedalyvavo, tokiu būdu nedėjo jokių pastangų, kad sumažintų gręsiančius nuostoliusĮvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėdama galimybę įsigyti vagonus Sutartyje nustatyta kaina atsisakydama pratęsti Sutarties vykdomo terminą, nesant būtinybės nutraukti Sutartį, bei skelbdama naują pirkimą, neįsigilinusi bei neištyrusi norimų įsigyti vagonų rinkos kainų ir sudarydama Pakeičiančiąją sutartį, kurioje nustatyta vagonų įsigijimo kaina 31 proc. viršijo Sutartyje nustatytą kainą, prisiėmė šio pasirinkimo riziką. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nurodyti ieškovės veiksmai yra pagrindas mažinti atsakovės atsakomybės dydį (CK 6.253 str. 1 d., CK 6.259 str. 1 d., 2 d.). Kaip minėta, Sutarties įvykdymas iš atsakovės pusės buvo užtikrintas Nordea Bank Finland Plc 2011-08-01 išduota Sutarties įvykdymo garantija 908 897 Lt sumai. Atsakovei pažeidus Sutartyje nustatytą prekių pateikimo terminą, o ieškovei nutraukus Sutartį, ieškovei buvo išmokėta 2011-08-01 garantijoje nurodyta pinigų suma. Įvertinusi byloje esančias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties įvykdymo garantijoje numatyta ir ieškovei išmokėta suma yra pakankama ieškovės nuostoliams dėl Sutarties nutraukimo atlyginti bei atitinka atsakovės civilinės atsakomybės dydį. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimamas naujas sprendimą – ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teisme priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstomos šalių bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Nors formaliai atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės esminis turtinis interesas byloje yra patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei turėtų būti atlygintos visos pagrįstos byloje jos turėtos išlaidos, o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat atlyginamos trečiojo asmens, prisidėjusio prie atsakovės apeliacinio skundo, patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 47 324, 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 37 990,80 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 129 Eur vertimo išlaidas, 1 124,04 Eur kitų administracinių išlaidų, 8 060,01 Eur PVM mokesčio, 21 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir kt., sprendė, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės, todėl jas sumažino iki 12 000 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovės pagrįstos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 12 150 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, dėl to atsižvelgdama į tai, kad atsakovės skundas tenkinamas, konstatuoja, jog iš ieškovės atsakovei priteistina 12 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Trečiasis asmuo OU ,,Teslar Trans“ prašė priteisti iš ieškovės 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl šis trečiojo asmens prašymas tenkinamas.Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 27 334,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 14 808,58 Eur atlyginimas už teisines paslaugas, 3 109,77 Eur PVM mokestis, 9 416 Eur žyminis mokestis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, įvertinusi tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9, 8.11 punktuose nurodytą dydį, atsižvelgdama į šioje byloje spręsto ginčo sudėtingumo laipsnį, analizuotų faktinių aplinkybių apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 6 000 Eur. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteisiama 9 416 Eur žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Iš viso iš ieškovės atsakovei priteisiama 27 566 Eur bylinėjimosi išlaidų (12 150 Eur + 6 000 Eur + 9 416 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į.k. 110053842) atsakovei UAB „Skinest Baltija“ (į.k. 30070820) 27 566 Eur (dvidešimt septyni tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ trečiajam asmeniui OU „Teslar Trans“ (įmonės registracijos kodas 111206940) 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasAntanas Rudzinskas