Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-290/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
1A-502-290/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37654-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
L. G.
Nukentėjusysis
Š. B.
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-290/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37654-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, Jolitai Raudeliūnienei,nuteistajam L. G., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,nukentėjusiajam Š. B., jo atstovei advokatei Eglei Rybelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Š. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnį ir nubaustas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. veikos) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 284 straipsnį (dėl Š. B. veikos) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl Š. B.) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (dvi veikos padarytos idealios sutapties būdu) bausmės subendrintos apimties būdu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiojo Š. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš L. G. priteista 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad L. G.:

1.1. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 20 d., apie 22 val., autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia dešiniu kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė D. M. į veidą, taip padarė nukentėjusiam muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimą smakre, tuo sukėlė D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

1.2. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – klube ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, šokių salėje tyčia paėmęs už rankų tampė, stumdė nukentėjusį Š. B., po to, nukentėjusiajam nuėjus iki klubo rūbinės, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė jam į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam Š. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimu, dešinės rankos I piršto sumušimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nukentėjusysis Š. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendį – iš L. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4000 Eur. Taip pat prašo priteisti iš L. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

2.1. Teigia, kad apylinkės teismas tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies nepagrįstai sumą sumažino iki 2000 Eur. Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra nepagrįsta ir neteisėta, nukrypstanti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad nuo dėl patirtų sužalojimų iki šiol nėra galutinai pasveikęs, sveikata nėra atsistačiusi, rankos sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, nuo 2019-09-05 iki 2019-09-13 buvo nedarbingas, buvo išduota nedarbingumo pažyma, negalėjo nei dirbti nei mokytis. Taip pat jam buvo atlikta nosies operacija ir skirtas dešinės rankos gydymas, to pasėkoje turėjo neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, negalėjimą laisvai judėti ir dirbti.

2.2. Šioje byloje, apylinkės teismas nustatinėdamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį privalėjo atsižvelgti į šiuos kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį, sužalojimo pobūdį, sveikatos sužalojimo padarinius, sužalojimo būdą, žalos padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl sumažintos neturtinės žalos dydžio yra formalūs bei visiškai nepagrįsti, todėl civilinis ieškinys turi būti tenkinamas visiškai ir priteista 4000 Eur dydžio suma.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo Š. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusysis Š. B., kuris prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. G. kaltė dėl Š. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent L. G. yra atsakingas už Š. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis Š. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 56-60), prašydamas priteisti jam iš L. G. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu Š. B. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 4000 Eur.

7. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

8. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. G., veikdamas tyčia, 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – klube ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, šokių salėje tyčia paėmęs už rankų tampė, stumdė nukentėjusį Š. B., po to, Š. B. nuėjus iki klubo rūbinės, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimu, dešinės rankos I piršto sumušimu. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl L. G. padarytos nusikalstamos veikos patyrė žalą, mano, kad dėl jam padarytos turtinės žalos ir nuteistojo padarytų veiksmų yra tiesioginis ryšys, o žala atsirado būtent dėl nuteistojo veiksmų. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, taip pat teismas manė, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, buvo atlikta operacija, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Teismas nukentėjusiojo pareikštą 4000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą, nei buvo prašoma.

10. Įvertinusiai į bylą pateiktų medicininių dokumentų turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų L. G. veiksmų, kurie nulėmė ir vienos chirurginės operacijos būtinybę, Š. B. iš karto po sužalojimo ir jo gydymosi laikotarpiu patyrė fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau, vis tik, šie sužalojimo padariniai, apygardos teismo nuomone, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio didinimui. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiajam atlikta operacija nebuvo itin sudėtinga, jos metu jis nepatyrė jokių komplikacijų. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie iš esmės pakeistų Š. B. gyvenimo kokybę ateities aspektu. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, smūgiuota tris kartus. Sudavęs smūgius, L. G. tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė. Taigi, nuteistojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, juo L. G. nesiekė sunkiai sutrikdyti Š. B. sveikatą.

11. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam Š. B. iš nuteistojo L. G. priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tada, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 2000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

12. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam Š. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ar apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, nuteistojo atliktų veiksmų intensyvumą, paties žalą patyrusio asmens neatsargumą, skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, manytina, jog žemesnės instancijos teismo apeliantui iš L. G. priteista 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už jo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

13. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė prašymą iš nuteistojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. G..

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

15. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos iš nuteistojo L. G. priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese – nepriteistinos.

16. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nukentėjusiojo Š. B. apeliacinį skundą.

Teisėjai: Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis