Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Z. L. su trečiaisiais asmenimis Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notare Dainora Jievaityte, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notare A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo ( sandorio negaliojimo ) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių ( ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio ) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį ( sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt. ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017 ).

Rankraštinis 6 lapų tekstas, datuotas 2019-12-08, t. y. dvi dienos po ginčo testamento sudarymo ((duomenys neskelbtini)), adresuotas V. V. – R. V. M., 2020-03-24 datuotas rankraštinis tekstas adresuotas A. R. ( R. ). Šių rankraštinių laiškų tekstas yra aiškus, raštas įskaitomas, sakiniai suprantami, tekste nurodytos aplinkybės dėstomos chronologine tvarka ir skaitant sudaro vientiso teksto įspūdį. 2020-02-20 rankraštinis tekstas be konkretaus adresato. Visi rankraštiniai tekstai pasirašyti A. R. vardu ir parašu. Byloje nėra ginčo, kad nurodytus rankraštinius tekstus surašė ir pasirašė palikėjas A. R.. Šių tekstų turinys, kai antai 2019-12-08 tekste: „ < ... > kai tu pasakei, kad tau svarbiau kitos problemos nei mano sveikata, aš pradėjau skaičiuoti < ... >, kad viską ką investavau, pirkau medžiagas < ... > siektų 200 000 eurų“, „ < ... > O dabar kai aš mirties tiesiojoje, viską padariau, Zarasuose neliko net drabužio persirengti! Greičiausiai ieškai kito kvailio! < ... >”: “ < ... > o rašau dar ir todėl, kad sutikau moterį tapusia man brangiu žmogumi, kuriai net mano apakusi baisi akis rūpi prižiūrėti, kuriai nesvarbi sunki mano sveikatos būklė, kuri mato mano problemas, o aš jos, prieš mirtį supratau kas yra meilė, tikra, artima, besąlygiška, tau to nesuprast tau to neduota. Nesipriešink mano testamentui, nes jai duoti visi įgaliojimai, ir finansinės investicijos dydžiai į tavo ir tavo vaiko A. R., buvusio R. < ... >“, ir 2020-03-24 tekste: „< ... > A. bepavardžiui R. < ... > žinai žmogeliuk, grasinti susidorojimu Tėvui, gali tik koks pusžmogis, lauk likimo pasekmių < ... >“, leidžia daryti išvadą, kad tarp A. R. ir buvusios sutuoktinės V. R. bei palikėjo sūnaus A. R. buvo susiklostę įtempti, konfliktiški, nuoskaudų kupini tarpusavio santykiai. 2020-02-20 tekste nurodyta: < ... > Sofi saugok save ir būk laiminga Ką galėjau aš padariau Viską tu žinai Ačiū tau už viską < ... > „< ... > prašau, kad laidotuvėse nebūtų nei mano buvusių žmonų nei vaikų < ... >“. Šių asmeninių palikėjo ranka surašytų įrašų atlikimo laikas – 2019-12-08, t. y. surašytas dvi dienos po ginčo testamento sudarymo, kiti du ( 2020-02-20, 2020-03-24 ) – dešimt ir devyni mėnesių iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)). 2020-12-„tuščia“ rankraštinis laiškas be adresato, kuris policijos pareigūnų rastas palikėjo gyvenamojoje vietoje ( ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-50018-20, I t., b. l. 31 ), kuriame parašyta: „Sofi ačiū – gyvenk ir džiaukis gyvenimu ir namu. Tu man palengvinai išėjimą ir kančią“, pagrįstai leidžia manyti, kad ir paskutinę gyvenimo dieną palikėjas žinojo ir suprato kad namą ( turtą ) yra palikęs Z. L.. Aptartų rankraščių turinys, juose išdėstytų aplinkybių kontekstas, teismo vertinimu, ne tik patvirtina palikėjo valią po mirties savo turtą palikti Z. L., bet ir tam tikra prasme išaiškina priežastis, įtakojusias palikėją priimti būtent tokį sprendimą.

Teismo posėdyje V. R. nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. R. buvo sudėtinga asmenybė, jis, diagnozavus ligą ( vėžį ), atsisakė gydymo ir, nenorėdamas būti našta, išsikėlė gyventi į Švenčionėlius. V. R. nurodė, kad 2019 m. dovanojimo sutartimi, kad nekiltų kivirčų tarp vaikų, padovanojo A. R. namą Švenčionėliuose, patvirtino, kad 2020 metais pervedinėjo A. R. pinigines lėšas, tačiau su A. R. nuo jo išvykimo gyventi į Švenčionėlius nebendravo. Ieškovo pateikti duomenys ( banko mokėjimas ir banko „Swedbank“ programėlės duomenys ) ir liudytojos V. R. parodymai patvirtina, kad V. R. laikotarpiu nuo 2020-07-04 iki 2020-12-18 A. R. pervedė 2100 € sumą ( 2020-07-04, 2020-08-03, 2020-11-04, 2020-12-05 mokėjimų paskirtis nurodyta „sveikatinimui“, 2020-08-20 – „vandentiekiui“, 2020-12-18 – „namo mokesčiai pirmas įnašas“ ). Ieškovo pateikti duomenys ir liudytojos parodymai patvirtina, kad V. R. pervedė tam tikrą pinigų sumą ( 2100 € ) A. R., tačiau liudytoja V. R. nurodė, kad su A. R., pastarajam išsikėlus gyventi į Švenčionėlius, praktiškai nebendravo, ieškovas nurodė, kad savo tėvą A. R. paskutinį kartą matė 2019 metais, ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad A. R. prižiūrėjo ir juo rūpinosi atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad nei duomenys apie V. R. atliktus mokėjimus A. R., nei pačios V. R. ar ieškovo parodymai jokia apimtimi nepatvirtina ieškovo teiginio, kad ginčo testamento sudarymo metu ( 2019-12-06 ) palikėjas A. R. buvo tokios būsenos dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

Pažymėtina ir tai, kad V.V. R. su A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. V. ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria dovanotoja Vida V. R. dovanojo, o apdovanotasis A. R. priėmė dovaną: pastatą – gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo inžinerinius statinius – kiemo statinius ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. 2019-11-18 Dovanojimo sutartis pasirašyta V.V. R. ir A. R., patvirtinta notarės J. V. ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl yra pagrįstas pagrindas išvadai, kad šio sandorio sudarymo metu ( 2019-11-18 ), t. y. tik 18 dienų skirtumu iki ginčo testamento sudarymo ( 2019-12-06 ) notarei J. V., patvirtinusiai šį sandorį, nekilo abejonių dėl A. R. gebėjimo sudaryti sutartį, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, manytina, kad tokių abejonių nekilo ir ieškovo motinai V. V. R.. V. V. R. yra ieškovo motina ir buvusi palikėjo A. R. sutuoktinė, santuoka su kuriuo nutraukta (duomenys neskelbtini) ( ištuokos liudijimas II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė Dainora Jievaitytė 2019-12-06 ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino palikėjo A. R. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo testatorius jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, pinigines lėšas bei visą kitą turtą, turtines ir neturtines teises paliko Z. L.. Testamentas pasirašytas palikėjo A. R. (duomenys neskelbtini) 09:35 min. Testamente testatoriui yra išaiškintas CK 5.35 straipsnio Testamento panaikinimo, papildymo ir pakeitimo bei CK 5.20 straipsnio Teisės į privalomąją dalį, turinys ( testamento 2, 3 punktai ). Testamentas sudarytas ir pasirašytas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas saugomas notarų biure, kitas išduotas testatoriui A. R.. Nėra ginčo, kad palikėjo (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas yra oficialusis testamentas ( CK 5.28 straipsnio 1 dalis ). Testamente taip pat yra nurodyta, kad notarė sandorio teisėtumui užtikrinti patikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys apie testatoriaus veiksnumą ( testamento 5 punktas ).

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu ( CK 1.90 straipsnio 1 dalis ). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu ( CK 1.90 straipsnio 2 dalis ). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis ( CK 1.90 straipsnio 4 dalis ). Dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu ( CK 1.90 straipsnio 6 dalis ).

Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt. ). Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 ).

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar išorinis valios išreiškimas atitinka vidinį – tikrąjį valios turinį, reikšminga įvertinti, kaip asmuo suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. teismas tiria ir vertina, ar asmens sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ar sandorį sudariusių asmenų valia dėl sudaromų sandorių esmės buvo nuosekli, ar sandoriai sudaryti, tam iš anksto pasirengus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 ).

Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Esminio suklydimo fakto nustatymas testamento ginčijimo atveju yra specifinis dar ir dėl to, kad testatoriaus valia, jo galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie paliekamo turto paskirstymą įpėdiniams, tačiau testatorius su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, jog toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams. Nagrinėdamas ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teismas vertina ne tik ginčijamos testamento sąlygos lingvistinę konstrukciją, bet ir ankstesnių testatoriaus sudarytų testamentų turinį, taip pat liudytojų ir ginčijamą testamentą tvirtinusios notarės parodymus, aiškinasi tikruosius testatoriaus ketinimus, jo elgesį iki ir po testamento sudarymo, testamento sudarymo aplinkybes bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, 30, 31, 35 punktai ).

Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių ( argumentų ) bei nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad palikėją A. R. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį, taip pat nėra duomenų, kad testatorius buvo apgautas, ar, kad jam darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Iš esmės, sutiktina su atsakovės atstovo atsiliepime išakyta pozicija, kad ieškovas neatskleidė kokius atsakovės veiksmus jis laiko apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu ar realiu grasinimu.

Nustatyta ir byloje ginčo nėra, kad palikėjas A. R. nebuvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu asmeniu, nebuvo įrašytas į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą, todėl ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai ( nereiškiant atskiro reikalavimo šiuo pagrindu ), kad palikėjas testamentą sudarė būdamas faktiškai neveiksnus ( CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ), taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus ( Vilniaus rajonas ) prokuroro 2021-03-19 nutarimu ( ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-50018-20, b. l. 98-101 ), ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50018-20 pradėtas (duomenys neskelbtini) A. R. mirties priežasčiai nustatyti, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje ( nužudymas ), 130 straipsnyje ( nužudymas labai susijaudinus ), 133 straipsnyje ( sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės ), 134 ( padėjimas nusižudyti ). Nutarimas yra įsiteisėjęs. Esant tokioms aplinkybės ir ieškovo teiginiai apie galimai neteisėtus atsakovės veiksmus, atmetami kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad jos giminaitis A. R. gyveno kaimynystėje ( per namą ), kad lankydamasi pas A. R. ( kas savaitę pirko vištų kiaušinius, kartais atspausdindavo tekstą kompiuteriu ), matė, kad A. R. yra pasiligojęs, tačiau A. R. jai apie ligą nepasakojo, ji atsakovės nepažinojo ir jos pas A. R. nematė. Tai sudaro pagrindo išvadai, kad liudytojos R. P. ir A. R. santykiai nebuvo artimi ( nepasakojo apie ligą, nesikreipė pagalbos ). Antra vertus liudytojos R. P. parodymai, kad atsakovės ji nepažinojo ir lankantis pas A. R. nematė, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė Z. L. elgėsi nesąžiningai ar piktavališkai. Priešingai, liudytojas V. J., palikėjo A. R. pusbrolis, nurodė, kad 2020 m. vasarą A. R. kvietimu buvo atvykęs pas A. R., matė namuose esant atsakovę, o pokalbio su A. R. metu pastarasis pasisakė apie turimą sunkią ligą, pasakė, kad yra jį prižiūrinti moteris ir paprašė, atėjus laikui padėti tai moteriai jį palaidoti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių ( argumentų ) bei nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad palikėją A. R. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį, taip pat nėra duomenų, kad testatorius buvo apgautas, ar, kad jam darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas testamentas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išakyta pozicija ir atsakovės atstovo advokato J.Butkaus teismo posėdyje išakytais teiginiais, kad ieškovas neatskleidė kokius atsakovės veiksmus jis laiko apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu ar realiu grasinimu, o ieškovo prielaidos ir samprotavimai dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, apgaulės ar piktavališkumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad įstatymo reikalaujama forma išreikšta testatoriaus A. R. valia neatitiktų jo tikrosios valios, ar, kad tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo būtų prieštaravimų, ar kad testatorius sandorį būtų sudaręs dėl kitų asmenų grasinimo ar realaus poveikio, todėl ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylą nagrinėjant teisme, ieškovo A. R. interesus atstovavo advokatas K.Jokimas, atsakovės Z. L. interesus – advokatas J.Butkus. Ieškovas pateikė duomenys, kad advokato pagalbai apmokėti turėjo 1950 € dydžio išlaidas, atsakovė – 2000 €. Teismas ieškinį atmetė, atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 2021-04-05 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.1054171 ) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl teismas, atsižvelgiant ir į atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus ( pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo, dalyvavo parengiamajame ir dvejuose teismo posėdžiuose ) priteisia iš ieškovo atsakovei jos turėtas 2000 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismo 2021-03-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje uždrausti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarams išduoti Z. L. paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) bei sustabdyti visus notarinius veiksmus šioje paveldėjimo byloje, teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti ( CPK 150 straipsnio 2 dalis ).

Teismas turėjo 11,16 € ( 6 x 1,86 € ) dydžio, su procesinių dokumentų įtekimu, susijusių išlaidų, kurios viršija 5 € dydžio nepriteistiną sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ). Teismas ieškinio netenkino, todėl iš ieškovo A. R. valstybės naudai priteistinos 11,16 € dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalimi, CK 1.91 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. R. Z. L. 2000 € ( du tūkstančius € ) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. R. 11,16 € ( vienuolikos € 16 ct ) dydžio su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas valstybės naudai.

Teismo 2021-03-24 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.