- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-1239-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15564-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- M. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 pagal ieškovo M. S. ir atsakovės R. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintos 2018 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019, panaikino M. S. ir R. K. sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą bei patvirtino santuokos apskaitos akto įrašo pasekmių sutartį. Šalys sutarties 3 punktu susitarė sūnaus, A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, R. S.. Sutarties 4 punkte šalys susitarė nustatyti bendravimo su sūnumi A. S., tvarką. Sutarties 5 punkte šalys sulygo, kad tėvas, M. S., įsipareigoja sūnaus, A. S. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 550 Eur iki sūnaus pilnametystės, pervedant pinigus kiekvieno mėnesio 15-ąją dieną į R. S. banko sąskaitą. R. S. šias lėšas tvarko uzufrukto teise. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 patvirtino ieškovo M. S. ir atsakovės R. K. 2023 m. lapkričio 23 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), pakeičiančią 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-3467-558/2019, patvirtintos 2018 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo numatytas sąlygas. Taikos sutartyje šalys, be kita ko, sulygo, kad „ <...> 19. Šalys susitaria, kad kiekvienas iš tėvų jų bendravimo su sūnumi laikotarpiu asmeniškai rūpinsis vaiko poreikiais: būstu, maistu, vaistais ir maisto papildais, higienos priemonėmis, ugdymo ir lavinimo priemonėmis, drabužiais ir avalyne, laisvalaikiu (išskyrus 20 punkte nurodytus vaiko poreikius). Šiuos poreikius savo bendravimo su sūnumi metu kiekvienas iš tėvų apmoka asmeniškai iš savo lėšų. 20. Sprendimus, susijusius su sūnaus poreikių tenkinimu, kurie nėra susiję su kiekvieno tėvo atskirai įgyvendinama bendravimo tvarka ir laikotarpiais, t. y. išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų yra vaikas, šalys priims bendru sutarimu ir apmokės lygiomis dalimis. Tokius vaiko poreikius apima: bazinis kanceliarinių prekių sąrašas mokyklai, ligonių kasų nekompensuojamos medicininių paslaugų išlaidos, rudeniniai ir žieminiai viršutiniai rūbai ir avalynė, technologijos ir su jomis susijęs kasmėnesinis sąskaitų apmokėjimas. 21. Valstybės skiriamas pastoviąsias išmokas vaikui (vaiko pinigus) šalys sutaria dalintis per pusę. Motina pusę išmokos vaikui lėšų kas mėnesį perveda tėvui į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio 20 d. Išmoką vaikui šalys naudoja tik sūnaus poreikiams tenkinti. 22. Kol sūnus lankys privačią mokyklą, vadovėliams, pratyboms, egzaminams, privalomiems apmokėti mokykloje, apmokėjimui už maistą ugdymo įstaigoje, uniformoms šalys išlaidas dalinsis tokia tvarka: kiekviena šalis pateiks valstybinės mokyklos nurodytų prekių ir paslaugų faktiškai pagrįstas kainas (el. laiškas iš mokyklos ir pan.). Valstybinių mokyklų prekių ir paslaugų kainos vidurkį palygins su privačios mokyklos prekių ir paslaugų vidurkiu. Jeigu susidarys skirtumas ir privačios mokyklos kiekvienos konkrečios aukščiau nurodytos prekės ar paslaugos kaina bus didesnė, kainos skirtumą apmokės tėvas, o valstybinių mokyklų kainų vidurkį šalys apmokės per pusę. Jeigu sūnus lankys valstybinę mokyklą, už aukščiau nurodytas prekes ir paslaugas šalys apmokės lygiomis dalimis. 23. Šalys susitaria, kad kol sūnus lankys privačią formalaus ugdymo įstaigą, išlaidas už klasės rinkliavas dovanoms, pasiskirstys sekančiai: motina dengia reikalingos sumos dalį, kurią gali dengti, informuoja apie tai vaiko tėvą, o likusią dalį padengia tėvas. Jeigu sūnus lankys valstybinę mokyklą klasės rinkliavas dovanoms šalys apmokės lygiomis dalimis. Išlaidas už ekskursijas ir edukacines veiklas mokykloje Šalys pasidalina lygiomis dalimis nepaisant to, privačią ar valstybinę formalaus ugdymo įstaigą lanko sūnus. 24. Tėvas apmoka išlaidas už sūnaus privatų formalųjį ugdymą. 25. Jeigu sūnaus privatus formalusis ugdymas bus pakeistas į valstybinį formalųjį ugdymą, tėvas įsipareigoja sūnaus išlaikymui lygiomis dalimis kas mėnesį skirti 316 Eur, periodinėmis išmokomis šią sumą pervedant į motinos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, už einamąjį mėnesį iki 20 dienos. Šalys susitaria, jog esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, vaiko poreikių, nurodytų Sutarties 20 punkte, tenkinimu rūpinasi vaiko motina ir laikoma, jog abi Šalys prie vaiko poreikių, išvardintų Sutarties 20 punkte, tenkinimo prisidėjo lygiomis dalimis. 26. Šalys įsipareigoja apmokėti bendru sutarimu parinktų būrelių pusę kainos arba kiekvienas apmoka už savo parinktus vaikui būrelius, jeigu bendrai nesutaria. Šalys apmoka iš savo lėšų už parinkto vaikui būreliui reikalingas priemones arba apmoka per pusę, jeigu būrelis parinktas bendru sutarimu”.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas M. S. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. K. Valstybės skiriamas pastoviąsias išmokas vaikui laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pervedė tik sausio, vasario, kovo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais Atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. vaikui skiriamų išmokų dydis buvo 96,24 Eur/mėn., suinteresuotas asmuo skolinga 342,09 Eur. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė ir kitų Taikos sutarties sąlygų. M. S. per 2024 metus išlaidoms, kurias šalys įsipareigojo padengti lygiomis dalimis, skyrė 2 074,26 Eur, o R. K. pateiktais duomenimis – ji skyrė 1 511,57 Eur. Taigi, R. K. liko skolinga 842,70 Eur.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į prašymą nurodė, kad laikėsi Taikos sutarties sąlygų ir teikė išlaikymą vaikui. Nurodė, kad veda, fiksuoja išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui, fiksuoja turimus įrodymus. Paaiškino, kad šalys naudoja „Splitwise“ programėlę, kurioje gali matyti patiriamas išlaidas, pareiškėjas prašė nesiųsti jam jas pagrindžiančių čekių. Suinteresuotas asmuo pavedimų už vaiko pinigus kelis mėnesius nedarė, nes pareiškėjas buvo skoloje. Taikos sutartis numato bendravimą su vaiku principu 50/50, o M. S. 1,5 mėn. nebuvo su vaiku ir tuo metu tik R. K. rūpinosi vaiko išlaikymu. Suinteresuoto asmens vertinimu, šalys skirtingai traktuoja situaciją ir mokėtinas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo M. S. prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog nesilaikė Taikos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad R. K. teismui pateikė rašytinius įrodymus (skaičiuoklės duomenis), kuriuose nurodytos išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui. Pagal pateiktus įrodymus teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė Taiko sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjo pateikto prašymo pagrindu, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas (apeliantas) M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir išduoti pareiškėjui M. S. vykdomąjį raštą dėl 933,12 Eur skolos už vaikui skiriamą išlaikymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Suinteresuoto asmens į bylą pateiktose lentelėse užfiksuoti duomenys apie vaiko išlaikymą, tačiau jos nelaikytinos įrodymais, pagrindžiančiais tinkamą Taikos sutarties vykdymą. Suinteresuoto asmens pateiktuose paskaičiavimuose nurodytos kitos sumos, panaikinant pareiškėjo lentelėje nurodytas eilutes be paaiškinimo, kodėl suinteresuotas asmuo prie išlaidų prisidėti pareigos neturi. Taip pat įterpiamos papildomos eilutės ir nepateikiama įrodymų, kad jose nurodytos išlaidos buvo patirtos. Be to, iš pateiktų duomenų pateiktos nėra aišku, kurias išlaidas patyrė pareiškėjas, o kurias – suinteresuotas asmuo.
7.2. Taikos sutartyje nėra išskirta, kad dėl kokių nors priežasčių vienam iš tėvų nepraleidžiant laiko su vaiku, kitas iš tėvų turėtų atlyginti vaiko aprūpinimo būstu, maitinimu ir kitas išlaidas, kurias kiekvienas iš tėvų padengia iš savo asmeninių pajamų bendravimo su vaiku metu. Todėl suinteresuotas asmuo nepagrįstai įtraukė į savo lenteles 291,90 Eur sumą, kaip pareiškėjo skolą.
7.3. Iš suinteresuoto asmens kartu su 2025 m. vasario 10 d. prašymu pateiktų duomenų galima suprasti, kad suinteresuotas asmuo atliko įskaitymą. Tačiau suinteresuotas asmuo neturėjo teisės vienašališkai atlikti įskaitymo, nes įskaitymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į pareiškėją.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Pareiškėjas nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių duomenų, o suinteresuoto asmens pateikta palyginimui lentelė yra pagrįsta skaičiuokle, kurioje kaupiami išlaikymui skirtų išlaidų dokumentai.
8.2. Suinteresuoto asmens niekada netrynė įrašų savo nuožiūra šalių naudojamoje programėlėje, diskutuodavo apie išlaidų priklausymą suinteresuotam asmeniui pagal sutartį, tačiau sutarti paprastai nepavykdavo. Dėl to suinteresuotas asmuo siūlė aktualiu klausimu kreiptis į mediatorių, nes abi šalys tą pačią sutartį supranta skirtingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
12. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
14. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismo nutartis yra iš esmės nemotyvuota. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo tinkamai vykdė Taiko sutarties sąlygas, tačiau šios išvados teismas nepagrindė byloje esančių įrodymų vertinimu, nenurodė tokios išvados motyvų.
16. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai suponuoja išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Taikos sutarties 19–26 numatytų išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu ir poreikių tenkinimu, pasidalinimu ir dengimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir nevertino šalių nurodytų argumentų dėl sutarties vykdymo (ne)tinkamumo, nesiaiškino, kaip šalys supranta minėtas sutarties nuostatas ar jas realiai įgyvendina ir, ar apskritai dėl jų nevykdymo gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Pareiškėjui reiškiant reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą už įsiskolinimą už vaiko išlaikymą ir išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu, teismas privalėjo įvertinti kaip nagrinėjamu atveju pagal sutarties sąlygas vykdomas vaiko išlaikymo įsipareigojimai – ar yra susidaręs įsiskolinimas, ar prievolės vykdomos laiku ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė esminių ginčo aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas.
17. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme bei pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
18. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas. Nagrinėjamoje byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl šioje proceso stadijoje neskirstomos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.