- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1256-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15564-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Pareiškėjas
- R. K.
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8162-534/2025 pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 pagal ieškovo M. S. ir atsakovės R. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 panaikino šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuokos apskaitos akto įrašo pasekmių sutartį, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, R. S. (K.) (sutarties 3 punktas), vaiko tėvas, M. S., įsipareigojo teikti vaiko išlaikymui po 550 Eur per mėnesį, teikiamą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (sutarties 5 punktas).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 patvirtino ieškovo M. S. ir atsakovės R. K. 2023 m. lapkričio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo 3, 4 ir 5 punkto sąlygas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (1-2 punktai). Taikos sutarties 19-26 punktuose šalys susitarė dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir formos, pagal kurią kiekvienas iš tėvų jų bendravimo su vaiku laikotarpiu asmeniškai rūpinasi vaiko poreikiais, o kitas išlaidas, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų yra vaikas, šalys priima bendru susitarimu ir apmoka lygiomis dalimis. Vaiko tėvas įsipareigojo sumokėti išlaidas už vaiko privatų formalųjį ugdymą (sutarties 24 punktas). Jeigu vaiko privatus formalusis ugdymas bus pakeistas į valstybinį formalųjį ugdymą, tėvas įsipareigojo vaiko išlaikymui teikti po 316 Eur per mėnesį (sutarties 25 punktas).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja R. K. 2025 m. sausio 29 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 4 557 Eur susidariusio išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Nurodė, kad vaiko tėvas nuo teismo sprendimo priėmimo mokėjo po 550 Eur per mėnesį, tačiau kartais sumokėdavo mažesnes sumas, taip pat nei karto netaikė išlaikymui skirtos sumos indeksavimo. Dėl to nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio susidarė 4 557 Eur skola.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. S. nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja, derindama 2023 m. lapkričio 23 d. taikos sutarties sąlygas, nereikalavo jokių išlaikymo skolų iš suinteresuoto asmens. Be to, šalys buvo susitarę, kad indeksavimo teikiamam išlaikymui netaikys, nes skolininkui pervesti pareiškėjai dar didesnę sumą vaiko išlaikymui būtų nesąžininga. Tokiu atveju iš esmės pareiškėja pati vaiko išlaikymui neskirtų jokių savo pajamų. Dėl to šalys žodžiu buvo susitarusius, kad indeksavimo išlaikymui netaikys. Tokio susitarimo šalys neįtraukė į sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos R. K. prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 patvirtintą Taikos sutartį, kuria pakeičiamos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo numatytos sąlygas. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad „ <...> 19. Šalys susitaria, kad kiekvienas iš tėvų jų bendravimo su sūnumi laikotarpiu asmeniškai rūpinsis vaiko poreikiais: būstu, maistu, vaistais ir maisto papildais, higienos priemonėmis, ugdymo ir lavinimo priemonėmis, drabužiais ir avalyne, laisvalaikiu (išskyrus 20 punkte nurodytus vaiko poreikius). Šiuos poreikius savo bendravimo su sūnumi metu kiekvienas iš tėvų apmoka asmeniškai iš savo lėšų. 20. Sprendimus, susijusius su sūnaus poreikių tenkinimu, kurie nėra susiję su kiekvieno tėvo atskirai įgyvendinama bendravimo tvarka ir laikotarpiais, t. y. išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų yra vaikas, šalys priims bendru sutarimu ir apmokės lygiomis dalimis. Tokius vaiko poreikius apima: bazinis kanceliarinių prekių sąrašas mokyklai, ligonių kasų nekompensuojamos medicininių paslaugų išlaidos, rudeniniai ir žieminiai viršutiniai rūbai ir avalynė, technologijos ir su jomis susijęs kasmėnesinis sąskaitų apmokėjimas. 21. Valstybės skiriamas pastoviąsias išmokas vaikui (vaiko pinigus) šalys sutaria dalintis per pusę. Motina pusę išmokos vaikui lėšų kas mėnesį perveda tėvui į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 d. Išmoką vaikui šalys naudoja tik sūnaus poreikiams tenkinti. 22. Kol sūnus lankys privačią mokyklą, vadovėliams, pratyboms, egzaminams, privalomiems apmokėti mokykloje, apmokėjimui už maistą ugdymo įstaigoje, uniformoms šalys išlaidas dalinsis tokia tvarka: kiekviena šalis pateiks valstybinės mokyklos nurodytų prekių ir paslaugų faktiškai pagrįstas kainas (el. laiškas iš mokyklos ir pan.). Valstybinių mokyklų prekių ir paslaugų kainos vidurkį palygins su privačios mokyklos prekių ir paslaugų vidurkiu. Jeigu susidarys skirtumas ir privačios mokyklos kiekvienos konkrečios aukščiau nurodytos prekės ar paslaugos kaina bus didesnė, kainos skirtumą apmokės tėvas, o valstybinių mokyklų kainų vidurkį šalys apmokės per pusę. Jeigu sūnus lankys valstybinę mokyklą, už aukščiau nurodytas prekes ir paslaugas šalys apmokės lygiomis dalimis. 23. Šalys susitaria, kad kol sūnus lankys privačią formalaus ugdymo įstaigą, išlaidas už klasės rinkliavas dovanoms, pasiskirstys sekančiai: motina dengia reikalingos sumos dalį, kurią gali dengti, informuoja apie tai vaiko tėvą, o likusią dalį padengia tėvas. Jeigu sūnus lankys valstybinę mokyklą klasės rinkliavas dovanoms šalys apmokės lygiomis dalimis. Išlaidas už ekskursijas ir edukacines veiklas mokykloje Šalys pasidalina lygiomis dalimis nepaisant to, privačią ar valstybinę formalaus ugdymo įstaigą lanko sūnus. 24. Tėvas apmoka išlaidas už sūnaus privatų formalųjį ugdymą. 25. Jeigu sūnaus privatus formalusis ugdymas bus pakeistas į valstybinį formalųjį ugdymą, tėvas įsipareigoja sūnaus išlaikymui lygiomis dalimis kas mėnesį skirti 316 Eur, periodinėmis išmokomis šią sumą pervedant į motinos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už einamąjį mėnesį iki 20 dienos. Šalys susitaria, jog esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, vaiko poreikių, nurodytų Sutarties 20 punkte, tenkinimu rūpinasi vaiko motina ir laikoma, jog abi Šalys prie vaiko poreikių, išvardintų Sutarties 20 punkte, tenkinimo prisidėjo lygiomis dalimis. 26. Šalys įsipareigoja apmokėti bendru sutarimu parinktų būrelių pusę kainos arba kiekvienas apmoka už savo parinktus vaikui būrelius, jeigu bendrai nesutaria. Šalys apmoka iš savo lėšų už parinkto vaikui būreliui reikalingas priemones arba apmoka per pusę, jeigu būrelis parinktas bendru sutarimu”.
6. Teismas nustatė, kad neturi duomenų apie tinkamą priteisto išlaikymo indeksavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti periodiniam išlaikymui išieškoti, teismas pripažino, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 4 557,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visiškai neįsigilino į suinteresuoto asmens paaiškinimus, kad šalys buvo žodžiu susitarę, jog 550,00 Eur tėvo mokamas išlaikymo vaikui dydis yra pakankamas ir indeksavimas nebus taikomas. Šio susitarimo šalys nebuvo patvirtinę raštu, tačiau aplinkybių visuma patvirtina jo egzistavimą. Nutraukus santuoką, visas bendras sutuoktinių turtas liko pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo taip pat pasisiūlė vaiko išlaikymui skirti po 550,00 Eur per mėnesį, nors santuokos nutraukimo metu įprastai vaikams skiriamo išlaikymo dydis buvo apie 200,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas vaikui buvo skirtas, nes šalys susitarė vesti vaiką į privatų darželį, kurio mokestis sudarė apie 350,00 Eur per mėnesį. Šalys taip pat buvo susitarę, kad su vaiku bendrauja ir juo rūpinasi kiekvienas iš tėvo po lygiai laiko, taikydami 50:50 bendravimo su vaiku tvarkos principą.
7.2. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė, kad indeksavimo vaikui teikiamam išlaikymui netaikys, nes didesnės sumos skyrimas vaiko išlaikymui būtų nesąžininga suinteresuoto asmens atžvilgiu. Pažymėtina, kad net šiais metais vienas iš tėvų vaiko pagrindinių poreikių tenkinimui turėtų skirti apie 390,00 Eur. Būtent tokio dydžio suma būtų nustatoma tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas su vaiku bendrauja ne 50:50 principu, o praleisdamas mažiau laiko su vaiku nei tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Dėl to šalys priėmė racionalų susitarimą, kad indeksavimo išlaikymui neskaičiuos. Tačiau šalys šio susitarimo neįtraukė į sutartį, nes periodinių išmokų indeksavimas yra įtvirtintas imperatyvių teisės normų, todėl teismas tokio susitarimo netvirtintų.
7.3. Šalys 2023 m. lapkričio 23 d. sudarė taikos sutartį, kuria nustatė naują vaiko išlaikymo tvarką, pagal kurią visą vaiko privačiai ugdymo įstaigai skirtą 550 Eur sumą sutiko mokėti suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad pareiškėja, prieš pateikdama prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesikreipė į suinteresuotą asmenį dėl skolos už išlaikymo indeksavimą. Akivaizdu, kad pareiškėja tai padarė sąmoningai, nes žinojo, jog šalys buvo susitarę indeksavimo netaikyti. Suinteresuotas asmuo visada nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 23 d. tinkamai ir laiku mokėjo išlaikymą vaikui, tik Covid-19 pandemijos metu mokėjo šiek tiek mažesnes sumas, tačiau pareiškėja faktiškai su tuo sutiko ir nereikalavo, kad būtų mokama skola.
7.4. Išlaikymo indeksavimo paskirtis yra kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus materialiai. Pareiškėja teigia, kad indeksavimas buvo būtinas, nes suinteresuoto asmens teiktas išlaikymas neatitiko vaiko poreikių. Tačiau pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad patyrė ne mažiau kaip 1 100,00 Eur išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį. Jeigu dėl tinkamo vaiko poreikių patenkinimo būtų reikėję faktiškai didesnių sumų, suinteresuotas asmuo būtų pervedęs pareiškėjai didesnes sumas, t. y. būtų taikęs indeksavimą, nors šalys ir buvo susitarusios indeksavimo netaikyti. Pareiškėja nutarė nesilaikyti šalių susitarimo netaikyti indeksavimo ir pareiškė reikalavimą dėl skolos už netaikytą indeksavimą, siekdama atkeršyti suinteresuotam asmeniui už jo ieškinį, pareikštą pareiškėjai, dėl garbės ir orumo gynimo.
8. Pareiškėja R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas ir išduotas vykdomasis raštas dėl teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų dėl vaikui teikiamo išlaikymų dydžio ir formos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintos santuokos apskaitos akto įrašo pasekmių sutarties 5 punkte suinteresuotas asmuo įsipareigojo teikti vaiko išlaikymui po 550 Eur per mėnesį, teikiamą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiko tvarkos ir jo išlaikymo dydžio bei formos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 patvirtino šalių 2023 m. lapkričio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pakeistas teismo (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties 5 punktas, sąlygas dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir formos išdėstant taikos sutarties 19-26 punktuose, kuriuose nebeliko aiškiai apibrėžto skyrium gyvenančio vaiko tėvo įsipareigojimo teikti vaikui išlaikymą po 550 Eur per mėnesį.
12. Naujų teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl vaikui teikiamo išlaikymo esmė buvo tokia, kad kiekvienas iš tėvų jų bendravimo su vaiku laikotarpiu asmeniškai rūpinasi vaiko poreikiais, o kitas išlaidas, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų yra vaikas, šalys priima bendru susitarimu ir apmoka lygiomis dalimis, sutartyje nenurodant konkrečių šio išlaikymų dydžių. Tik taikos sutarties 24 punkte nustatyta, kad vaiko tėvas įsipareigoja sumokėti išlaidas už vaiko privatų formalųjį ugdymą, o sutarties 25 punkte nustatyta, kad, jeigu vaiko privatus formalusis ugdymas bus pakeistas į valstybinį formalųjį ugdymą, tėvas įsipareigoja vaiko išlaikymui teikti po 316 Eur per mėnesį.
13. Pareiškėja 2025 m. sausio 28 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad suinteresuoto asmens skola vaiko išlaikymui sudaro 4 557 Eur. Pareiškime pateiktoje lentelėje pareiškėja šią skolą apskaičiavo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio, indeksavimo sumą ir kitą skolos dalį skaičiuodama nuo 550 Eur sumos, kurią suinteresuotas asmuo buvo įsipareigojęs mokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties 5 punktu. Tuo tarpu už laikotarpį nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartimi buvo pakeistas minėtos sutarties 5 punktas, įsiteisėjimo 2023 m. gruodžio 7 d. iki pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja išlaikymo vaikui skolos neskaičiavo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad tenkina pareiškėjos prašymą, ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 19-24 punktų sąlygas.
15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens netaikytu teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos šalių sutarties 5 punkte nustatyto 550 Eur išlaikymo vaikui dydžio indeksavimu. Kartu pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo vaikui, nenurodė, kokio dydžio indeksavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo nuostatas suinteresuotas asmuo turėjo taikyti vaikui teikiamam išlaikymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygose, susijusiose su išlaikymo vaikui teikimu, nėra nustatytos konkrečios sumos, kurias skyrium gyvenantis tėvas turėtų teikti. Tik taikos sutarties 25 punkte yra nustatytas suinteresuoto asmens įsipareigojimas teikti vaikui po 316 Eur išlaikymą per mėnesį, jeigu vaiko privatus formalusis ugdymas bus pakeistas į valstybinį formalųjį ugdymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar šalių vaikas tęsia privatų formalųjį ugdymą, ar yra pradėjęs lankyti valstybinę formaliojo ugdymo įstaigą.
20. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nepasisakė nei dėl pačios pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir jų esmės, nei dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentų, taip pat visiškai neanalizavo ir nevertino taikos sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo bei šių sąlygų vykdymo.
21. Teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko taikos sutarties 19-26 punktų sąlygų analizės, t. y. nenustatė, kokio dydžio išlaikymą vaikui įsipareigojo teikti kiekviena iš šalių, ar yra galimybė pagal šalių sutartą išlaikymo teikimo vaikui tvarką taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą šio išlaikymo sumos indeksaciją. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų ir jos suformuluoto prašymo dėl 4 557 Eur susidariusio išlaikymo vaikui įsiskolinimo, kitaip tariant, pareiškėjai aiškiai nenurodžius ginčo objekto, netaikė CPK 115 straipsnyje įtvirtinto procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo instituto. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių šalių ginčo aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas.
23. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme bei pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.