- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1102-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15564-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 panaikino šalių santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino 2018 m lapkričio 25 d. santuokos apskaitos akto įrašo pasekmių sutartį (toliau – 2018 m lapkričio 25 d. sutartis).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 (toliau – 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis) patvirtino šalių taikos sutartį, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-3467-558/2019 patvirtintą 2018 m. lapkričio 25 d. sutartį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2025 m. sausio 29 d. prašymu civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019 prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 4 557 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimo. Ji nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. S. (toliau – suinteresuotas asmuo) nuo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo priėmimo mokėjo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 550 Eur, kartais mažiau, išlaikymo sumos neindeksavo, dėl ko susidarė skola. Įsiskolinimo laikotarpis nuo 2020 m. vasario (indeksavimo pradžia) iki 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2025 m. vasario 14 d. pateikė prašymą ištaisyti 2025 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad vykdomasis raštas išduotas vykdyti 2019 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019. Taip pat prašė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ji nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. sprendimu teismo patvirtinta 2018 m lapkričio 25 d. sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, dėl ko susidarė skola.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad abi šalys su vaiku praleisdavo tiek pat laiko, po 15 dienų, tačiau pareiškėja iš suinteresuoto asmens vaiko išlaikymui gaudavo 550 Eur. Pareiškėjai likdavo ir 200 Eur vaiko išlaikymui, kurių skolininkui nepervesdavo. 2023 m. lapkričio 23 d. taikos sutartimi šalys išsprendė visus su vaiko išlaikymo susijusius klausimus, pareiškėja nereiškė suinteresuotam asmeniui reikalavimo dėl prašomo įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo teismo priimti sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, kurio dydį sudaro tėvo mokėtų vaikui 550 Eur periodinių išlaikymo išlaidų indeksavimo suma. Toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, CK 1.5 straipsnio principų.
9. Civilinėje byloje Nr. e2-20909-534/2023 šalys, pateikdamos naują sutartį, pašalino įstatymui prieštaraujančias buvusias vaiko išlaikymo sąlygas. Pareiškėjos siekis gauti materialinę naudą pagal panaikintą 2018 m. lapkričio 25 d. susitarimą dėl vaiko išlaikymo negali būti tenkinamas. Vykdomasis raštas gali būti išduotas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo priėmimo iki 2023 m. lapkričio 29 d. teismo nutarties priėmimo tik konstatavus, kad tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. Bylos duomenimis vaiko tėvas įstatyme numatytą pareigą iki 2023 m. lapkričio 29 d. vykdė didesne apimtimi nei vaiko motina. Vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų galimybes teikti išlaikymą. Byla Nr. e2-20909-534/2023 pasibaigė šalims sudarius taikos sutartį, kuria buvo panaikintas įstatymui prieštaraujantis susitarimas, kad tėvams su vaiku praleidžia faktiškai vienodą laiko tarpą (50/50 principu), vaiko išlaikymo pareiga teko suinteresuotam asmeniui (ieškovui). Teismas pareiškėjos prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmetė.
10. Teismas pareiškėjos pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atsikirtimus. Išlaidas advokato teisinei pagalbai turėjo tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, todėl jų neatlygino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ištaisyti 2025 m. vasario 13 d. nutarties rašymo apsirikimą ta apimti, kad vykdomasis raštas išduotinas išlaikymo skolai, kuri susidarė nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn., priimti papildomą sprendimą – priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu. Tėvas mokėjo pinigus, bet jų neindeksavo. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas patvirtino naują šalių susitarimą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog už laikotarpį nuo 2020 m. vasario iki 2023 m. lapkričio nebuvo indeksuotos išlaikymo sumos, todėl susidarė įsiskolinimas, kuriam išduotinas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas turi išspręsti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 13 d. ir skundžiamos nutarties turinio prieštaringumą. Įrodymus, kad pareiškėja teikia išlaikymą, pateikė byloje Nr. e2VP-8437-534/2025, nors šis klausimas nėra šios bylos dalykas.
11.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šalių interesai priešingi. Teismas nepagrįsta nurodė, kad prašymas buvo tenkinamas iš dalies, nes 2025 m. vasario 13 d. nutartyje nurodyta, kad prašymas tenkinamas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, išspręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš esmės ir vykdomąjį raštą pareiškėjai atsisakyti išduoti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 2025 m. vasario 13 d. nutarties ištaisymo. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė civilinėje byloje Nr. 2-20909-534/2023, kurioje patvirtinta 2023 m. lapkričio 23 d. taikos sutartis pakeitė 2018 m. lapkričio 25 d. sutartį ir 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo nebegalioja. Pareiškėja nereiškė suinteresuotam asmeniui reikalavimo dėl įsiskolinimo už iki 2023 m. lapkričio 23 d. Šalys susitarė netaikyti indeksavimo, nes 550 Eur dydžio išlaikymą laikė pakankamu. Pareiškėja nepaneigė buvus susitarimo dėl indeksavimo netaikymo.
12.2. Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėja, kad tarp 2025 m. vasario 13 d. ir 2025 m. kovo 6 d. nutarčių yra prieštaringumas, tačiau teismas, priimdamas 2025 m. vasario 13 d. nutartį neįsigilino į šalių argumentus ir įrodymus, o 2025 m. kovo 6 d. nutartimi teismas procesinį sprendimą išsamiai motyvavo.
12.3. 2025 m. vasario 13 d. nutartyje teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas išaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nepriteisė jos patirtų teisinių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ištaisyti rašymo apsirikimą ir priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
Dėl rašymo apsirikimo sprendime
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu panaikino šalių santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino 2018 m lapkričio 25 d. sutartį. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pakeičiant minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl (pakeisto) 2019 m. sausio 24 d. sprendimo nevykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas apeliantei vykdomąjį raštą išdavė dėl 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties nevykdymo. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą ir prašė vykdomąjį raštą išduoti dėl 2019 m. sausio 24 d. sprendimo nevykdymo, taip pat priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimo išlaidų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ištaisyti rašymo apsirikimą 2025 m. vasario 13 d. nutartyje, kuria išdavė apeliantei vykdomąjį raštą pagal 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį.
19. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad naujas šalių susitarimas, patvirtintas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nepaneigia fakto, kad, suinteresuotam asmeniui nevykdžius 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, išduotinas prašomas vykdomasis raštas.
20. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas.
21. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas.
22. Taigi, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu. Teismo procesinio sprendimo vykdytinumo sąvoka, aiškinant ją sistemiškai su CPK 584 straipsnio nuostatomis, reiškia, kad teismo sprendimas turi priklausyti tai vykdytinų dokumentų rūšiai, kurių vykdymui taikytinos CPK VI dalyje išdėstytos vykdymo proceso taisyklės. Vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai, atsakovui neatlikus šių įpareigojimų, gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisingai nustatė, kad 2019 m. sausio 24 d. sprendimas, kuriame buvo patvirtinta šalių sutartis dėl vaiko išlaikymo, yra pakeistas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinus naują šalių taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo (CPK 18 straipsnis). Tokią galimybę numato CPK 279 straipsnio 5 dalis, pagal kurią jeigu įsiteisėjus sprendimui, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiu būdu 2019 m. sausio 24 d. sprendimas jau nebėra vykdytinas dokumentas, nes šalys susitarė dėl naujos vaiko išlaikymo tvarkos (CPK 279 straipsnio 5 dalis, CK 3.201 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neišdavė vykdomojo rašto pagal 2019 m. sausio 24 d. sprendimą. Tokios praktikos laikomasi iš teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1876-343/2017). Skundžiamoje nutartyje nesant rašymo apsirikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymą atmetė.
24. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kiti šalių argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo
25. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
26. Apeliantė teisingai nurodo, kad byloje šalių interesai skirtingi, tačiau teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl ko spręstinas jų priteisimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertiniu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmetęs apeliantės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, procesinių teisės normų nepažeidė.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d. apeliantė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-558/2019, suformulavo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 4 557 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimo. Taigi apeliantė nesuformulavo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, iš esmės savo iniciatyva išdavė vykdomąjį raštą pagal 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė alternatyvaus reikalavimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį nesuformulavo, palaiko prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, laikytina, kad jos prašymas nepatenkintas ir ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nebuvo teisinio pagrindo priimti papildomo sprendimo, paskirstant apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą parengimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo ir papildomo sprendimo institutus. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, iš jos priteistinos priešingą suinteresuotumą nagrinėjamu klausimu byloje turėjusio suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo prašo priteisti 381,15 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl jų atlyginimas priteisiamas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.