Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atsakovams I. K. ir D. G. dėl sankcijų skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir pareiškėja, ir Taryba) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) AB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. G. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu, taip pat skirti 14 481 Eur baudą; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui I. K. 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skirti 11 000 Eur baudą.

2. Taryba 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas), be kita ko, pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013–2015 m. jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taryba padarė išvadą, kad tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys, susiję tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau kartu – ir Bendrovės) bendro dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir kituose pirkimuose sąlygomis bei aplinkybėmis, tiek kitas nagrinėjamos situacijos teisinis bei ekonominis kontekstas, patvirtina, jog Bendrovių bendras dalyvavimas pirkimuose nebuvo objektyviai būtinas. Tokiu susitarimu Bendrovės panaikino tarpusavio konkurenciją pirkimuose, taip sumažino pirkimuose konkuruojančių ūkio subjektų skaičių ir apribojo perkančiosios organizacijos pasirinkimą. Šis konkurentų susitarimas laikytinas žalingu konkurencijai ir pripažintinas konkurenciją ribojančiu „pagal tikslą“. Šiuo susitarimu Bendrovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies draudimus.

3. Prašomas sankcijas, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, Taryba prašo skirti atsakovams įvertinusi prisidėjimo prie pažeidimo padarymo ir turinčias reikšmės sankcijų skyrimui aplinkybes.

1. Atsakovas I. K. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka, prašo nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti, šio prašymu netenkinus prašo atmesti Tarybos prašymą kaip nepagrįstą.

2. Paaiškina, jog jis nedalyvavo priimant sprendimus, susijusius su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, dėl kurių Taryba nustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Atsakovas taip pat neatliko jokių kitų veiksmų, kurie būtų galėję prisidėti prie to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų Nutarimu nustatytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, ką patvirtina ir Taryba savo nutarime, kurio pagrindu ji kreipėsi į teismą su prašymu skirti atsakovui Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas įtvirtintas sankcijas.

3. Atkreipia dėmesį, jog esant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytoms būtinosioms ūkio subjekto vadovo asmeninės atsakomybės sąlygoms, sankcijos už prisidėjimą prie ūkio subjekto padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo ūkio subjekto vadovui gali būti pritaikytos ne vėliau nei per 5 metus nuo nustatyto pažeidimo padarymo dienos ar paskutinių pažeidimą sudarančių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju nurodytas senaties terminas yra pasibaigęs, dėl to teismas negali atsakovo atžvilgiu taikyti Tarybos prašyme nurodytų sankcijų.

3.1. Be to, yra pasibaigęs Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 5 metų naikinamasis sankcijos skyrimo terminas, dėl ko teismas negalėtų skirti atsakovui prašomos sankcijos net ir tokiu atveju, jeigu egzistuotų kitos, Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos, būtinosios ūkio subjekto vadovo asmeninės atsakomybės taikymo sąlygos, su kuo atsakovas iš esmės nesutinka. Taryba nutarimą, kurio pagrindu ji kreipėsi į teismą, priėmė praėjus beveik dvejoms savaitėms po paskutinės 5 metų senaties termino pasibaigimo dienos.

3.2. Taryba klaidingai aiškina Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusias su asmeninės ūkio subjekto vadovo atsakomybės taikymu laike, dėl ko nepagrįstai prašo taikyti sankcijas atsakovui. Taryba nurodo, jog atsakovo atžvilgiu skaičiuojamas sankcijų taikymo senaties terminas buvo sustabdytas dėl to, jog Taryba priėmė 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pradėjo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo tyrimą Bendrovių atžvilgiu. Tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta dėl to, jog nurodytu nutarimu pradėtame tyrime analizuoti subjektai ir tiriamas Konkurencijos įstatymo pažeidimas nesutampa su šioje byloje tiriamais asmenimis ir jų įtariamu Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Atsakovas, kaip savarankiškas subjektas, šiame tyrime jokiu būdu nedalyvavo ir, be kita ko, neturėjo Konkurencijos įstatymo garantuojamų subjektinių teisių, užtikrinančių tiriamų subjektų teisę į gynybą.

Jeigu Tarybos pozicija dėl senaties termino sustabdymo nagrinėjamu atveju būtų laikoma pagrįsta (t. y., kad senaties terminas buvo sustabdytas priėmus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. birželio 3 d. įsiteisėjo galutinis teismo sprendimas dėl Nutarimo teisėtumo), tai reikštų, jog Taryba galėtų kreiptis dėl asmeninės atsakomybės atsakovui taikymo iki pat 2024 m. vasario mėn. Tai reiškia, kad, Tarybos teigimu, atsakovui asmeninė atsakomybė galėtų būti pritaikyta praėjus beveik 10 metų po paskutinių bendrovės atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovas pabrėžia, jog tarp galutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintas bendrovės padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, įsiteisėjimo (2020 m. birželio 3 d.) iki senaties termino atsakovui pritaikyti asmeninę atsakomybę pasibaigimo dienos (2020 m. birželio 18 d.) buvo penkiolika dienų, per kurias Taryba turėjo galimybę, matydama tam pagrindą, kreiptis į teismą su prašymu taikyti atsakovui asmeninę atsakomybę Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4. Atsakovo įsitikinimu, Tarybos prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir dėl to, jog atsakovas neatliko Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, asmeninė ūkio subjekto vadovo atsakomybė gali kilti už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip prisidėjimas prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo. Taryba nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo „asmeninį indėlį“ į bendrovės padarytų Konkurencijos įstatymo pažeidimą, todėl neįrodė Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

4.1. Taryba 2020 m. liepos 30 d. nutarime pripažįsta, jog atsakovas nežinojo apie bendrovės daromą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Be to, pareiškėja apskritai neįrodinėja jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais jis galėtų būti laikomas prisidėjęs prie bendrovės draudžiamo susitarimo sudarymo.

4.2. Tarybos teigimu, atsakovui atsakomybė turi kilti ne dėl aiškiai apibrėžtų, konkrečių veiksmų, kurie galėtų būti laikytini prisidėjimu prie sudaryto draudžiamo susitarimo, bet dėl nežinojimo, jog bendrovė padarė Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tokiu būdu Taryba atsakovo atsakomybės pagrindu laiko prielaidą, jog jis turėjo žinoti apie bendrovės atliekamą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tačiau Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ir asmeninė vadovo atsakomybė gali kilti tik už aiškiai apibrėžtus, aktyvius, objektyviai realybėje išreikštus veiksmus, kuriais ūkio subjekto vadovas realiai prisideda, jog ūkio subjektas atliktų veiksmus, kvalifikuotinus kaip draudžiamo susitarimo sudarymas. Šiuos veiksmus turi būti įmanoma identifikuoti, apibūdinti ir priskirti konkrečiam asmeniui, t. y. ūkio subjekto vadovui, kuriam siekiama skirti asmenines sankcijas. Ūkio subjektui asmeninė atsakomybė gali kilti tik už aiškiai apibrėžtus ir konkrečius veiksmus, kurie dėl savo pobūdžio gali būti laikomi prisidedančiais prie jo Konkurencijos įstatymo pažeidimo padarymo.

5. Atsakovas pažymi, jog Taryba klaidina teismą teigdama, jog atsakovas turėjo žinoti apie bendrovės daromą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Nutarimu konstatuotas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kuris buvo padarytas jungtinės veiklos sutarčių pagrindu veikiančių konkurentų veiksmais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, Lietuvoje buvo konstatuotas pirmą kartą. Net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų žinojęs apie tokią dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose praktiką, tikėtina, daromo Konkurencijos įstatymo pažeidimo nebūtų ir jis jo negalėjo būti įžvelgęs.

Be to, Nutarimu konstatuotą pažeidimą sudarantys veiksmai buvo atlikti daugiau kaip prieš 5 metus. Akcentuoja, jog dėl Nutarimu skirtos ekonominės sankcijos bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Nutarimu pašalinus bendrovę iš veiklos, kartu buvo apribotos ir atsakovo dalyvavimo verslo sektoriuje galimybės. Dėl šių priežasčių, tikslai, kurių siekiama individualių sankcijų vadovaujančiam konkurencijos pažeidimus padariusių ūkio subjektų personalui, nagrinėjamu atveju jau yra pasiekti net ir be Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo.

Atsakovas D. G. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (2020 m. rugpjūčio 17 d. teisme gauta AB „Lietuvos paštas“ pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą D. G.).

Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos Tarybos prašymą ir 1) D. G. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skirti 14 481 Eur baudą; 2) I. K. 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skirti 11 000 Eur baudą.

2. Pažymėtina, jog Taryba Nutarimu: 1) pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. – 2015 m. jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) už šio Nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą skyrė pinigines baudas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur (Tarybos tyrimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams dokumentai, 104 tomas., b. l. 1–53).

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.“

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje, be kita ko, nustatyta: Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio; teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (2 dalis); Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai: 1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais (3 dalis); teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą (4 dalis); teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes (5 dalis); asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (6 dalis).

2. Kadangi šioje byloje sankcijas skiria teismas, kuris nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis), todėl pirmiausia būtina įvertinti, kokio funkcinio pobūdžio šios sankcijos yra. Teismo vertinimu, šios sankcijos yra baudžiamojo pobūdžio. Teismas tokią išvadą daro sistemiškai įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas (teismo vertinimu – viešųjų įstaigų pareigas); viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis; viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų; kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68² straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla; kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytų piniginių baudų maksimali riba yra žymiai didesnė negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų piniginių baudų dydžiai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda). Vadinasi, Konkurencijos taryba, prašydama skirti atsakovams pinigines baudas ir atimti jiems teisę užimti vadovaujančias ir priežiūros pareigas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 1 punktą), siūlo atsakovus šioje byloje nubausti. Pabrėžtina, kad analogiškos pozicijos, vertindamas Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodęs, jog Konkurencijos įstatyme numatyta bauda praktiškai atitinka nusikalstamos veikos padarymo metu numatytą baudos dydį už nesunkų nusikaltimą, t. y. atkreipė dėmesį į administracinės atsakomybės baudžiamąjį poveikį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį baudž. byl. Nr. 1A-340-518/2019).

3. Padarius išvadą, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos yra baudžiamojo pobūdžio, konstatuotina, kad jas skiriant preciziškai būtina laikytis jų skyrimo terminų.

3.1. Minėta, jog Konkurencijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai: 1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Teismas pabrėžia, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai yra procesiniai, reiškiantys, kad praleidus tuos terminus, Konkurencijos tarybos prašymas neturi būti nagrinėjamas teisme, o priėmus skundą – byla turi būti nutraukiama. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-2005-624/2019, Administracinė jurisprudencija, Nr. 38, 2019 m.). Teismas taip pat nurodo, kad šioje byloje nustatyta, jog Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą) skyrė pinigines baudas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur. Taip pat paminėtina, kad minėtas Tarybos nutarimas buvo skundžiamas teismui: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendime adm. byloje Nr. eI-1443-1063/2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ skundus atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-161-552/2020 paliko minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje adm. byloje Nr. eP-63-624/2020 atsisakyta atnaujinti procesą. Taigi, pagal Konkurencijos 41 straipsnio 3 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2020 m. birželio 3 d. (kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. eI-1443-1063/2018) turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą – tą ji ir padarė, priimdama 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pateikimo teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini) vadovams“. Todėl šios bylos jokio teisinio pagrindo nutraukti nėra.

3.2. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Taigi, pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 6 dalį ūkio subjekto vadovui galima skirti sankcijas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Šie terminai yra materialūs, t. y. senaties terminai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-2005-624/2019, Administracinė jurisprudencija, Nr. 38, 2019 m.). Atsakovas I. K. teigia, kad būtent šis terminas yra praleistas, nes paskutiniai pažeidimų veiksmai buvo atlikti daugiau negu prieš 5 metus (t. y. 2015 m. birželio pab.) nei Konkurencijos taryba kreipėsi į teismą.

Teismas nesutinka su tokiu atsakovo senaties termino vertinimu. Nustatyta, kad formalizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo kvalifikavimas atliktas Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą). Pagal Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 3 punktą šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti sankcijas, sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pateikimo teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini) vadovams“ pagrįstai nurodė, kad laikotarpiu, kai Bendrovės 2018 m. sausio 10 d. su skundais kreipėsi į teismą iki pat 2020 m. birželio 3 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. eI-1443-1063/2018, t. y. daugiau negu 2 metus, buvo sustabdyti sankcijų taikymo terminai. Vadinasi, ir materialūs senaties terminai nebuvo praleisti.

4. Tai, kad Bendrovės padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, t. y. sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, konstatuota Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą), patvirtintame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.“ Teismas sutinka su Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pateikimo teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini) vadovams“ padaryta išvada, kad D. G. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą (17) jungtinės veiklos sutarčių. Taip pat sutiktina su Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pateikimo teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini) vadovams“ padaryta išvada, kad I. K. nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą. Nors sutartis pasirašė A. M., tačiau I. K. turėjo teisę, kaip įmonės vadovas, pasirinkti, kurį jam pavaldų darbuotoją įgalioti atstovauti bendrovę visuose viešuosiuose pirkimuose, įskaitant ir jungtinės veiklos sutarčių pasirašymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

5. Konstatavus, kad atsakovai prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, darytina išvada, kad jiems privalo būti skiriamos sankcijos. Nors atsakovai nepasisakė dėl Konkurencijos tarybos siūlomų skirti sankcijų dydžio, tačiau teismas ex officio (lot. pagal pareigas) įvertins, ar siūlomas sankcijas galima skirti atsakovams.

Teismo vertinimu, ūkio subjektai padaro pavojingiausius konkurencijos teisės pažeidimus, t. y. draudžiamus konkurentų susitarimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas (žr. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį), nors vadovai, prisidėdami prie šių pažeidimų, padaro savarankiškus pažeidimus, tačiau tie pažeidimai, kaip prisidėjimas prie pagrindinio konkurencijos teisės pažeidimo, savo pobūdžiu yra ne tokie pavojingi, todėl vadovams negali būti taikomos griežtesnės sankcijos negu patiems ūkio subjektams. Šiame kontekste paminėtina, kad teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti vertinamas ne tik formaliai, t. y. kaip draudžiamas susitarimas (kas formaliai yra pavojingiausias pažeidimas konkurencijos teisės prasme), bet turi būti vertinama, kokia draudžiamo susitarimo finansinė išraiška, taip pat kokią ekonominę sankciją už šio pažeidimo padarymą gavo pats ūkio subjektas, t. y. teismo vertinimu, ekonominės sankcijos ūkio subjektui dydis parodo ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą.

Minėta, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą), įvertinusi, kad padarytas pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, kad jis truko net dvejus metus, skyrė pinigines baudas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) Eur. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-2005-624/2019 (Administracinė jurisprudencija, Nr. 38, 2019 m.) ūkio subjekto, kuriam buvo paskirta galutinė 4200 Eur bauda, vadovui apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu 6 mėn. ir skyrė 4000 Eur baudą. Taigi, teismo vertinimu, Konkurencijos tarybos prašymas I. K. 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skirti 11 000 Eur baudą, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta (duomenys neskelbtini) Eur bauda, yra proporcingas, todėl tenkintinas. Atitinkamai, Konkurencijos tarybos prašymas D. G. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu, taip pat skirti 14 481 Eur baudą, kai AB „(duomenys neskelbtini)“ skirta (duomenys neskelbtini) Eur bauda, yra proporcingas, todėl tenkintinas.

6. Atsakovas I. K. nurodė, kad jau ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, todėl Konkurencijos tarybos tikslai pasiekti, o jam, kaip vadovui, neturėtų būti skirta sankcija. Teismas pabrėžia, kad Konkurencijos įstatymo nuostatų konstrukcija aiškiai atskiria ūkio subjektui ir jo vadovui skiriamas sankcijas; atitinkamai, atsakovo pastarieji argumentai negali būti laiko pagrįstais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą tenkinti.

Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. G. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 14 481 (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno) Eur baudą.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui I. K. 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 11 000 (vienuolikos tūkstančių) Eur baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.