Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Big trans“ ir atsakovų A. Z., D. B. bei uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2409-803/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Big trans“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams A. Z., D. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „VM Logistics“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais žalos padarymo fakto ir dydžio. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio dalyką (t. 7, b. l. 181 – 186), prašė iš atsakovų UAB „VM Logistics“, A. Z. ir D. B. solidariai priteisti 45 590,31 Eur nuostolių, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 962,25 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovės teigimu, nuo 2012 m. kovo mėnesio ieškovė neteko dalies savo klientų, kuriuos nuviliojo atsakovai A. Z. ir D. B., nors su jais buvo pasirašyti nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimai. Ieškovės nurodomus nuostolius sudaro ieškovės negautos pajamos grynojo pelno forma. Atsakovų A. Z. ir D. B. civilinę atsakomybę ieškovė grindė CK 1.116 straipsnio nuostatomis, o atsakovės UAB „VM Logistics“ – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 sprendimu (t. 7, b. l. 194 – 200) nutraukė civilinę bylą dalyje dėl nepagrįsto praturtėjimo ir 49 723,45 Eur priteisimo, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovų A. Z. ir UAB „VM Logistics“ solidariai 1 913,50 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „Big trans“; 2) priteisė iš atsakovų D. B. ir UAB „VM Logistics“ solidariai 3 049,10 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „Big trans“; 3) priteisė iš atsakovės UAB „VM Logistics“ 1 768,23 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „Big trans“; 4) priteisė iš atsakovų D. B., A. Z., UAB „VM Logistics“ solidariai 754,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Big trans“; 5) kitoje dalyje ieškinį atmetė; 6) priteisė iš ieškovės UAB „Big trans“ lygiomis dalimis atsakovų D. B., A. Z., UAB „VM Logistics“ naudai 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų A. Z., D. B., ir UAB „VM Logistics“ 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; 8) grąžino ieškovei UAB „Big trans“ 914,62 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014 jau buvo nustatytas atsakovų veikos neteisėtumas, žalos faktas ir tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teismas pasisakė tik dėl žalos dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacinė išvada nėra parengta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nurodytus reikalavimus, kurie keliami nuostolių apskaičiavimui, teismas nagrinėjamoje byloje vadovavosi teismo paskirtos buhalterinės-finansinės ekspertizės duomenimis, įrodančius ieškovės negautas pajamas kaip nuostolius, kurie suprantami kaip grynasis pelnas. Teismas atsakomybę atsakovams paskirstė vadovaudamasis taisykle, jog tuo atveju, jeigu įmanoma atskirti kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš subjektų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš asmenų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „Big trans“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 16-30) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 sprendimą, tenkinant visus ieškovės ieškinio reikalavimus; prijungti prie bylos medžiagos teismo ekspertės L. R. buhalterinės apskaitos ekspertizės aktą Nr. 2016/05. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismo skirtas ekspertas neatsakė į pirmąjį teismo 2015-10-08 nutartyje užduotą klausimą apie klientų įtraukimą į ieškovės klientų duomenų bazę, formaliai nurodydamas, kad atsakymas į jį nėra priskirtinas jo kompetencijai, nors iš ieškovės prašė atitinkamų duomenų, o ieškovė juos teismo ekspertui pateikė. Teismo eksperto, atsakant į antrąjį klausimą, nurodytas negalėjimas patikimai įvertinti sąnaudų dydžio yra visiškai formalus – ekspertas dalies pateiktų dokumentų neanalizavo, o dalies iš ieškovės nepareikalavo. Teismo ekspertas neatsakė ir į trečiąjį bei penktąjį klausimus, dar kartą remdamasis dokumentų trūkumu, tačiau dėl jų pateikimo į ieškovę nesikreipė. Teismo ekspertizės ir UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacijos išvados iš esmės nesutampa ir viena kitai prieštarauja, todėl teismas turėjo skirti pakartotinę ekspertizę.Ieškovės grynasis pelnas turėtų būti nustatinėjamas ne tik pagal finansinės apskaitos dokumentus, bet ir pagal ieškovės valdymo apskaitos dokumentus, nes ieškovės pelningumas skiriasi pagal jos vykdomos veiklos sritis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacinę išvadą parengęs teismo ekspertas R. B. netikrino ir nevertino ieškovės pirminių buhalterinių dokumentų – pats teismas sprendime kitoje vietoje nurodė, kad tokie dokumentai jam buvo pateikti. Teismo argumentai, sietini su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo laikymusi, yra nepagrįsti, nes teismas buvo paskyręs būtent buhalterinę apskaitos ekspertizę, o ne verslo vertinimo ekspertizę, kurios atlikti teismo ekspertas D. L. teisės neturėjo ir jos neatliko. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti pakartotinę buhalterinę apskaitos ekspertizę, todėl vertintina, kad su apeliaciniu skundu teikiamos teismo ekspertizės pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo ekspertė L. R. atsakė į visus šalims ir teismui byloje kilusius klausimus bei įvertino visus ieškovės pirminius buhalterinius dokumentus, kurių, pasak teismo, nevertino teismo ekspertai R. B. ir D. L. Ekspertės L. R. skaičiavimu, bendra ieškovės grynojo pelno suma per 12 mėn. laikotarpį būtų buvusi 34 816,62 Eur. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei nepagrįstą atsakovų praturtėjimą, nors šio reikalavimo ieškovė atsisakė ir reikalavo tik savo pačios negautų pajamų (grynojo pelno forma) priteisimo, taip pat neatsižvelgė ir į ieškovės nurodytą vienerių metų žalos laikotarpį.

Atsakovai UAB „VM Logistics“, A. Z. ir D. B. apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 5-14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje nebuvo konstatuotas nei ieškovei padarytos žalos faktas, nei priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio nėra, nes byloje yra ieškovės nurodytų klientų patvirtinimai, kad atsakovė UAB „VM Logistics“ neviliojo jų iš ieškovės, atsakovė klientų ieško transporto ir krovinių biržoje www.cargo.lt, o ir pats teismas konstatavo, kad dalis įmonių po atsakovų darbo santykių nutraukimo su ieškove ir toliau tęsė verslo santykius su ieškove. Teismas nepagrįstai į priteistą žalą įtraukė nuostolius, susijusius su įmonėmis, kurios po atsakovų darbo santykių nutraukimo su ieškove ir toliau tęsė verslo santykius su ieškove. Dalis priteistos žalos siejama su įmonėmis, su kuriomis atsakovai jų darbo pas ieškovę metu niekada nedirbo.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinio reikalavimų atsisakymą pagal kasacinio teismo praktiką turėjo prilyginti teismo sprendimui atsakovų naudai. Tokiu būdu skaičiuojant buvo tenkinta tik 3,66 proc. ieškovės pradinių reikalavimų.

Ieškovė UAB „Big trans“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 89-100) prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:Priešingai nei teigia atsakovai savo apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartimi byla iš naujo buvo perduota nagrinėti tik dalyje dėl ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymo, nes neteisėti atsakovų veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo pripažinti. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovai A. Z. ir D. B. dirbo su ieškovės klientais, todėl negalėjo nežinoti konfidencialios informacijos apie klientus. Perėję dirbti į UAB „VM Logistics“, atsakovai pasinaudojo ta pačia darbo schema, kurią naudojo ieškovė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai ieškovės klientus surado naudodamiesi būtent www.cargo.lt duomenų baze. Ieškovė ėmėsi protingų pastangų saugoti ieškovės komercines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją. Atsakovai nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko dar nenutraukę darbo santykių su ieškove. Net jei ieškovės klientai būtų patys kreipęsi į atsakovę UAB „VM Logistics“, tai dar nereiškia, kad UAB „VM Logistics“ nepasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis.Jei atsakovai nebūtų nuvilioję klientų, šie būtų pasilikę pas ieškovę, toliau būtų teikę užsakymus tokiu intensyvumu ir kiekiais, kokiais užsakymai buvo teikiami iki tol, todėl nepagrįstas atsakovų argumentas, kad nuostoliai ieškovei galėjo atsirasti tik visiškai netekus klientų. Atsakovų teiginiai, kad A. Z. ir D. B. nežinojo kitų ieškovės klientų duomenų, nepagrįsti, nes atsakovams pradėjus dirbti UAB „VM Logistics“, buvo perviliota ir dalis kitų ieškovės klientų, nors už juos atsakovai nebuvo tiesiogiai atsakingi darbo ieškovės įmonėje metu.Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į dalies ieškovės reikalavimų atsisakymo priežastis – buvo sudėtinga nustatyti tikrąjį ieškovės patirtų nuostolių dydį (tam prireikė net 3 ekspertų nuomonių).

Atsakovai UAB „VM Logistics“, A. Z. ir D. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 101-113) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:Ieškovė tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kodėl jai kyla abejonių dėl teismo paskirto eksperto D. L., kurio kandidatūrą pasiūlė pati ieškovė, kvalifikacijos ar dėl teismo eksperto tyrimo kokybės. Tai, kad D. L. neatsakė į jam užduotą pirmąjį klausimą, yra teisiškai nereikšminga, nes esminę reikšmę turi nuostolių paskaičiavimai, o ne faktinės aplinkybės, kurias turėtų įrodinėti pati ieškovė. Atsakydamas į antrą klausimą, D. L. atliko aktualų būtent ieškovės pateiktų dokumentų vertinimą, kuris patvirtina, kad ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas. UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacinėje išvadoje buvo pateiktos tik deklaratyvios ieškovės neva patirtų nuostolių paskaičiavimo lentelės. D. L. ekspertizės akte vertino ir išvadas pagrįstai padarė remdamasis būtent ieškovės finansiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie atspindi juridinio asmens veiklos grynojo pelno maržą ir yra patys nešališkiausi ir objektyviausiai atspindintys juridinio asmens veiklos rezultatus. Teikiamas naujas įrodymas neturėtų būti prijungtas prie bylos medžiagos, nes pateiktas pavėluotai. Ieškovė žalos dydį įrodinėja ne L. R. ekspertizės aktu, o UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacine išvada. L. R., atlikdama skaičiavimus, iš ieškovės neva negautų pajamų neatėmė privalomų sumokėti mokesčių. Didelę dalį akto sudaro teisinio, o ne ekonominio pobūdžio pasvarstymai. L. R. buvo pateikti ieškovės selektyviai atrinkti dokumentai. Ieškovės pelningumas iš ginčo klientų ir kitų ieškovės klientų tam tikrais atvejais skiriasi net daugiau nei 15 kartų, o tai įrodo, kad ieškovė ekspertei pateikė ne visus duomenis. L. R. akte nenurodyta, kad jai būtų buvę pateikti ieškovės valdymo apskaitos dokumentai. Ieškovė neįrodė jos nurodytų tariamai negautų pajamų realumo ir ieškovės išankstinio ketinimo gauti tokias pajamas: ieškovė neįrodė, kad jos klientai būtų likę ieškovės klientais, dalis ieškovės nurodytų įmonių liko ieškovės klientais, dalis jų apskritai netapo atsakovės UAB „VM Logistics“ klientais, su dalimi jų darbo pas ieškovę metu atsakovai niekada nedirbo. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovės patirti nuostoliai turėtų koreliuoti su atsakovės UAB „VM Logistics“ iš tariamai neteisėtų veiksmų neva gauta nauda.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniuose skunduose iškelti klausimai dėl ieškovei UAB „Big trans“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių ieškovės darbuotojų A. Z. ir D. B. ir naujosios jų darbdavės UAB „VM Logistics“.

Dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos

Ieškovė UAB „Big trans“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti prie bylos medžiagos teismo ekspertės L. R. 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės aktą Nr. 2016/05. Šio įrodymo pateikimą šioje bylos stadijoje ieškovė motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas, jos vertinimu, nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę teismo ekspertizę.Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog reikalavimas pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu nėra absoliutus ir įrodymai tam tikrais atvejais gali būti pateikiami net apeliacinės instancijos teismui. Vienas tokių atvejų – CPK 314 straipsnyje daroma išlyga, jog draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, nors proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus ir vėliau, t. y. ir apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, jog sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ginčus nagrinėja ne formaliai, bet paisydamas konstitucinio imperatyvo vykdyti teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti nors ir pateikiamą vėliau, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pateikto įrodymo turinį, pripažįsta, kad pateiktas rašytinis įrodymas gali būti reikšmingas, nustatant ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių dydį, t. y. juo siekiama įrodyti tas aplinkybes, dėl kurių pirmą kartą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014 šią bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir kurių nustatymas reikalauja specialių žinių. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad ieškovės UAB „Big trans“ prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę pirmosios instancijos teisme nebuvo patenkintas (t. 7, b. l. 162-171, 188-190), 2016-02-11 teismo ekspertizės aktą surašęs teismo ekspertas D. L. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, taigi įrodinėjimo pareigą turinčiam ieškovui nesuteikta galimybė pasitikslinti eksperto poziciją ir eliminuoti vienokius ar kitokius prieštaravimus tarp šios išvados ir anksčiau į bylą pateiktų išvadų (CPK 8 str., 179 str. 1 d., 217 str.). Sutiktina su ieškovės argumentais, jog teismo ekspertizės, kurios išvadomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ir UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacijos išvados tam tikra apimtimi nesutampa ir viena kitai prieštarauja, todėl bylą nagrinėjantis teismas turėjo imtis atitinkamų veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti, juolab kad esant operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir teisingo bei tinkamo ginčo išnagrinėjimo principų konkurencijai pirmenybė suteiktina pastarajam. Todėl atsižvelgiant į naujai teikiamo įrodymo galimą reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į aplinkybę, kad atsakovai su pateiktu įrodymu susipažino ir savo argumentus išsakė atsiliepime į apeliacinį skundą, į tai, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, teisėjų kolegija pateiktą rašytinį įrodymą prijungia prie bylos medžiagos ir vertina jį kartu su kitais bylos duomenimis (CPK 314 str.). Atsakovų UAB „VM Logistics“, A. Z. ir D. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateikti argumentai didžia dalimi susiję su pateikto įrodymo vertinimu iš esmės, todėl į juos atsakytina ne įrodymų prijungimo, bet jų vertinimo stadijoje. Tas faktas, jog ieškovė UAB „Big trans“ ir toliau savo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį grindžia UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacine išvada, o ne naujai teikiamu ekspertizės aktu, taip pat nepaneigia būtinybės įvertinti įrodymus kaip visumą, atsakant ir į tokį klausimą, ar ieškovės reikalaujamų kompensuoti nuostolių dydis galėtų būti pagrįstas naujai pateiktu įrodymu (CPK 185 str.).

Dėl bylos nagrinėjimo iš naujo pirmosios instancijos teisme apimties

Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą, o konkuruojančia veikla užsiimančiam ūkio subjektui – už neteisėtą kitos įmonės komercinės paslapties panaudojimą, kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, lėmęs šios žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.247 str.). Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl to, kokia apimtimi šis ginčas turėjo būti nagrinėjamas pakartotinai pirmosios instancijos teisme ir kurias žalos atlyginimo sąlygas jau nustatė ar nenustatė anksčiau nagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas. Atsakovai UAB „VM Logistics“, A. Z. ir D. B., priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014 nebuvo konstatuotas nei ieškovei padarytos žalos faktas, nei priežastinis ryšys, taigi tokias civilinės atsakomybės sąlygas buvo privalu nustatinėti iš naujo. Su tokiais atsakovų skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje jau buvo konstatuotas atsakovų neteisėtai atliktų veiksmų faktas ir jų kaltė. Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veikimą ir vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Esant sutartinei civilinei atsakomybei veiksmų neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai kaip ir bet kuris sutarties dalyvis privalo jo laikytis. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje buvo konstatuota, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, susijusių su dalies buvusių ieškovės UAB „Big trans“ klientų atsiradimu pas atsakovę UAB „VM Logistics“ per santykinai trumpą laiką, faktiškai sutampantį su atsakovų darbo keitimo, pereinant pas konkurentą, laikotarpiu ir tuojau po to, atsakovės bendrovės sutarčių su kitomis ieškovės veiklos schemoje buvusiomis bendrovėmis sudarymu jau pirmosiomis buvusių ieškovės darbuotojų darbo UAB „VM Logistics“ dienomis, sisteminis vertinimas bei sutapimų apimtis leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad jų yra pernelyg daug, jog juos laikyti atsitiktiniais, o komercinė paslaptis ne tik buvo atskleista, bet ir ja pasinaudota UAB „VM Logistics“ veikloje. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje expressis verbis (tiesiogiai) pasisakė, jog neteisėtų veiksmų aspektu jis daro priešingą išvadą, nei pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės būtent padarytos žalos dydžio nustatymo dalyje, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Šie Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad žalos ieškovei padarymo, kaip ir pirmiau minėti atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės, faktai jau neturėjo būti kvestionuojami, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo įvertinti padarytos žalos kilmę (nuostolių rūšį), jos dydį bei priežastinį ryšį tarp ieškovės prašomų kompensuoti nuostolių ir atsakovų neteisėtų veiksmų (t. y. nustatyti, kokių konkrečiai nuostolių ieškovė patyrė būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų).

Dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio ir atsakovų pareigos juos atlyginti

Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, bylose dėl komercinių paslapčių gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-09 nutartyje atkreipė dėmesį, jog pirmiausia yra būtina konkretizuoti ieškinio dalyką – ar ieškovė prašo priteisti ir negautas pajamas, ir kartu atsakovės UAB „VM Logistics“ gautą naudą, ar tik jos pačios negautas pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal teisinį reglamentavimą galimas ir abiejų reikalavimų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo) priteisimas. Tačiau tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, kas tai atitiktų visiško žalos atlyginimo ir non bis in idem (antra kartą bausti už tą patį) principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio dalyką (t. 7, b. l. 181 – 186), nurodė, jog reikalauja iš atsakovų priteisti tik savo pačios negautas pajamas grynojo pelno forma, o reikalavimo priteisti atsakovės UAB „VM Logistics“ gautą naudą atsisako. Atsižvelgiant į tokiu būdu patikslintus ieškovės reikalavimus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės UAB „Big trans“ apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės UAB „VM Logistics“ gautos naudos, kaip nuostolių, priteisimo, neatsižvelgdamas į ieškovės prašymą priteisti jai jos pačios negautas pajamas. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, pasirinkdami konkrečius savo teisių gynimo būdus (CK 1.137 str. 1 d., 1.138 str.). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, ir negali daryti įtakos dispozityviai ieškovo teisei pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Dispozityvumo principas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šią bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis teismas turėjo apsiriboti ieškovės UAB „Big trans“ negauto grynojo pelno dydžio bei fakto, ar visas ieškovės negautas pelnas yra susijęs su neteisėtais atsakovų veiksmais priežastiniu ryšiu, nustatymu.Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą bei jų dydį, kas, beje, buvo akcentuota ir šioje byloje anksčiau priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra nuostolių rūšis, kurie suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis taip pat dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje esant ir tokių duomenų, jog su dalimi ieškovės nurodomų kaip prarastų klientų ieškovė ir toliau tęsė verslo santykius, ieškovės pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį taip pat apėmė ir pareigą įrodyti, kiek jos iš nurodomų klientų gaunami pajamų srautai sumažėjo ir ar šį sumažėjimą lėmė būtent atsakovų neteisėti veiksmai. Be to, iš byloje esančio atsakovės UAB „VM Logistics“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro (t. 3, b. l. 20 – 26) matyti, jog atsakovė perėmė tik dalį ieškovės įvardijamų prarastais klientų, todėl tik iš realiai prarastų klientų negautas grynasis pelnas gali būti siejamas priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais. Byloje yra trys pagrindiniai įrodymai, susiję su žalos dydžio nustatymu, ir kurie tam tikra dalimi vienas kitam prieštarauja: UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacinė išvada (t. 6, b. l. 163 – 175), eksperto D. L. 2016-02-11 buhalterinės-finansinės teismo ekspertizės aktas (t. 7, b. l. 122 – 153) ir su apeliaciniu skundu ieškovės pateiktas ekspertės L. R. 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės aktas Nr. 2016/05 (t. 8, b. l. 31 – 85). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės patirtos žalos dydį, vadovavosi teismo skirtos ekspertizės aktu, nurodęs, kodėl atsisako remtis UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacine išvada. Ieškovės UAB „Big trans“ teigimu, nustatant žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi kita įrodinėjimo priemone - UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacine išvada. Tuo tarpu teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju patikimesne ir informatyvesne įrodinėjimo priemone, leidžiančia geriau identifikuoti būtent tą nuostolių rūšį, kurią kompensuoti prašo ieškovė, pripažįsta apeliacinės instancijos teismui pateiktą ekspertės L. R. 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės aktą Nr. 2016/05 (t. 8, b. l. 31-85). Viena vertus, teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvada pati savaime neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kartu atsižvelgiant į ryšį su įrodinėjimo dalyku, leistinumą, patikimumą bei remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, bet nesutikimas su teismo eksperto išvada turi būti teismo motyvuojamas (CPK 218 str.). Kita vertus, ekspertės L. R. 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės aktas Nr. 2016/05 pasižymi visapusišku ir išsamiu tyrimu. Jo privalumai, lyginant su teismo skirtos ekspertizės aktu, yra tai, kad buvo įvertinti ne tik pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir įmonės valdymo apskaitos politikos dokumentai, o grynasis pelnas apskaičiuotas tiekėjo sąnaudas paskirstant pirkėjo pajamoms pagal faktišką patirtų sąnaudų, susijusių su šiomis pajamomis, dalį. Toks skaičiavimo būdas geriausiai individualizuoja ieškovės situaciją. Sutiktina su ieškovės UAB „Big trans“ apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog teismo ekspertas, motyvuodamas informacijos stygiumi arba prieštaringumu, neatsakė į dalį jam užduotų klausimų, nors duomenų, kad teismo ekspertas būtų pareikalavęs, o ieškovė būtų atsisakiusi pateikti atsakymams paruošti reikalingą informaciją, byloje nesama. Lyginant L. R. 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės aktą Nr. 2016/05 ir UAB „Tezaurus auditas“ 2015-05-25 konsultacinę išvadą matyti, kad pastarojoje apsiribota tik ieškovės atliktų grynojo pelno skaičiavimų patikrinimu, t. y. į eksperto užduotį neįėjo pačios skaičiavimų metodologijos parinkimas / patikrinimas. Kaip matyti iš UAB „Tezaurus auditas“ konsultacinės išvados, ieškovė pirmiausia apskaičiavo per atsakovų darbo laikotarpį UAB „Big trans“ gauto pelno sumą, vėliau išvedė grynojo pelno vidurkį vienam mėnesiui ir padaugino jį iš 12 mėnesių – laikotarpio, už kurį ieškovė pretenduoja į negautų pajamų atlyginimą, neatsižvelgiant į jokius kitus kriterijus ar aplinkybes. Tuo tarpu 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės akte Nr. 2016/05 atliktas tyrimas išsamesnis: atlikta ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų analizė, o atliekant jos negautų pajamų skaičiavimus pasitelkti ir tokie objektyvūs kriterijai, kaip Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiami grynojo pelningumo rodikliai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014 iš bylos duomenų jau yra padaręs išvadą, kad atsakovų A. Z. ir D. B. vien per jų santykinai neilgą darbo laikotarpį pas ieškovę kuruoti ginčui aktualūs klientai teikė užsakymus ieškovei nuo 1 iki 10 kartų, t. y. net ir be ilgalaikių rašytinių bendradarbiavimo sutarčių nebūtų pagrindo manyti, kad visi ieškovės klientai tebuvo atsitiktiniai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog atsisakymas priteisti ieškovei nuostolius vien dėl to, jog ieškovė nebuvo pasirašiusi ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių su pas atsakovę perėjusiais klientais, prieštarautų CK 6.249 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, jog tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato pats teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieškovė, net ir nesant ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių su išvardintais klientais, pajamas iš bendradarbiavimo su jais būtų gavusi ir toliau. Tai, kad ieškovė patyrė nuostolius, nulemtus atsakovų neteisėtų veiksmų, patvirtina ir L. R. ekspertizės akte nustatytas staigus ieškovės grynojo pelningumo rodiklių sumažėjimas 2012 metais (ekspertizės akto 26 – 27 psl.). Ir nors negalima eliminuoti tikimybės, jog užsakymų iš buvusių ieškovės klientų intensyvumas 2012 metais galėjo pakisti (išaugti arba sumažėti) ir dėl kurių nors kitų priežasčių, vien toks faktas, kad negalima visiškai tiksliai nustatyti būsimų užsakymų skaičiaus, taip pat negali paneigti nei žalos padarymo ieškovei (atitinkamos dalies pajamų praradimo), nei pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismui tenkančios pareiga pačiam nustatyti žalos dydį, jeigu jį įrodyti šaliai yra sudėtinga. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog L. R., atlikdama skaičiavimus, iš ieškovės negautų pajamų neatėmė privalomų sumokėti mokesčių. Kaip matyti iš ekspertizės akto lentelėje GP03 (t. 8, b. l. 60 – 61) pateiktų duomenų, negautos pajamos apskaičiuotos 2012 metų planuojamas pajamas (6 eilutė) padauginus su kiekvieno iš atsakovų grynojo pelningumo procentiniu rodikliu, buvusiu 2011 metais (7 eilutė). Atitinkamai, apskaičiuojant grynojo pelningumo procentinį rodiklį, buvo įvertinti ir privalomi sumokėti mokesčiai (tai matyti, pavyzdžiui, iš ekspertizės akto priedo Nr. AZ02, kuriame grynojo pelningumo procentas apskaičiuotas įvertinus pardavimo sąnaudas, bendrąjį pelną, pelną prieš mokesčius ir atėmus 15 proc. pelno mokestį) (t. 8, b. l. 79 – 81). L. R. atliktos ekspertizės akte išsamiai aptarta ieškovės valdymo apskaitos politika (ekspertizės akto 30 – 31 psl.). Teismo ekspertė L. R. pažymėjo, kad sąnaudų paskirstymui ieškovės UAB „Big trans“ naudojamas tiesioginis metodas, tiekėjo sąnaudas paskirstant pirkėjo pajamoms pagal faktišką patirtų sąnaudų, susijusių su šiomis pajamomis, dalį. Ekspertė, atlikusi skaičiavimus grynojo pelningumo pagal kiekvieną klientą atskirai, vadovavosi Verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 39 punktu, kuriame teigiama, kad „stambių vienetų atsargų, prekių ir tiekiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą“. Kadangi įmonės apskaitos politikoje nurodytas konkrečių kainų / paslaugų kainos priskyrimas pagal vadybininkui priskirtą klientų grupę, ekspertė akto prieduose taip pat atliko sąnaudų priskyrimą pagal konkrečiam klientui suteiktas paslaugas. Kaip kolegija jau nurodė, šis ekspertinis vertinimas pasižymi visapusiškumu, nes buvo įvertinti ne tik ieškovės pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau ir valdymo apskaitos politika. Kita vertus, yra paneigti atsakovų atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai, jog ekspertizės akte nenurodyta, kad ekspertei būtų buvę pateikti ieškovės valdymo apskaitos dokumentai. Tačiau yra aplinkybių, dėl kurių 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės akte Nr. 2016/05 nustatytas žalos dydis perskaičiuotinas, įvertinus visumą nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, nė vieno iš jų neišskiriant ir nesuteikiant prioriteto kitų atžvilgiu. Pirma, kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, klausimai ekspertei buvo užduoti ir grynasis pelnas buvo apskaičiuotas vadovaujantis ieškovės pateiktų prarastų klientų sąrašu, kuris, minėta, apima visus ieškovės prarastus klientus, neįvertinant to, jog dalis jų su atsakove verslo santykių neužmezgė. Tokiu atveju nelieka pagrindo pripažinti, kad yra priežastinis ryšys tarp šių klientų praradimo ir atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų. Antra, ekspertizės akte, atsakant į trečiąjį klausimą dėl gautojo grynojo pelno nuo 2012-02-25 iki 2013-02-27, ekspertė nurodė, jog ieškovė iš klientų, priskirtų atsakovams A. Z. ir D. B., nurodytu laikotarpiu grynojo pelno negavo, nors ieškinyje pati ieškovė pripažįsta gavusi pajamų iš OY Flint group (t. 1, b. l. 32), t. y. kliento, su kuriuo dirbo atsakovas A. Z.. Be to, ir eksperto D. L. 2016-02-11 buhalterinės finansinės teismo ekspertizės akte yra užfiksuotas atitinkamų pajamų gavimas nurodytu laikotarpiu iš TOO Mais ir TOO Fet group (t. 7, b. l. 145), t. .y klientų, su kuriais pas ieškovę dirbo atsakovai A. Z. ir D. B.. Atsižvelgiant į šias pastabas, perskaičiuotinos 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės akto Nr. 2016/05 priede Nr. AZ02 (t. 8, b. l. 79 – 81) ir priede Nr. DB02 (t. 8, b. l. 77 – 78) nurodytos pardavimo pajamos, grynasis pelnas ir grynojo pelno koeficientas procentais, iš skaičiavimų išbraukiant tuos klientus, iš kurių ieškovė ir toliau gavo pajamas, bei tuos klientus, kurie neužmezgė verslo santykių su atsakove UAB „VM Logistics“. Neatmestina tikimybė, jog ieškovės pajamos iš tų klientų, su kuriais verslo santykiai visiškai nenutrūko, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sumažėjo, tačiau ieškovė tokios aplinkybės neįrodinėjo ir pinigų srautų sumažėjimo apimties neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Apskaičiuotos pardavimo pajamos iš klientų, priskirtų atsakovui A. Z. (HA Serv OU, Exclusive parquet, Profair processing), per 2011 metus sudarė 8 970 Eur (30 971,61 Lt), grynasis pelnas – 911,08 Eur (3 145,76 Lt), kas sudaro 10,157 proc. grynojo pelno koeficientą. Pardavimo pajamos iš klientų, priskirtų atsakovui D. B. (Import & Export, WFG corporation, Metex, kompanija SK inzsstroj TOO, NRC group), per 2011 metus sudarė 157 820 Eur (544 920,88 Lt), grynasis pelnas – 16 848,94 Eur (58 176,01 Lt), kas sudaro 10,676 proc. grynojo pelno koeficientą. Apskaičiuojant pardavimo pajamas iš kitų, t. y. nei atsakovui D. B., nei atsakovui A. Z. nepriskirtų klientų, kurie ėmė bendradarbiauti su atsakovės įmone, per 2011 metus laikytasi paminėtų kriterijų, todėl poreikio atlikti perskaičiavimus nenustatyta (2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės akto Nr. 2016/05 priedas Nr. K02). Pakeitus 2016-05-29 buhalterinės apskaitos ekspertizės akto Nr. 2016/05 lentelėje GP03 (t. 8, b. l. 60) esančius duomenis pirmiau nurodytu būdu perskaičiuotais duomenimis, ieškovės grynasis pelnas 2012 m. galėjo būti: 1) iš atsakovui D. B. priskirtų klientų – 17 120,13 Eur; 2) iš atsakovui A. Z. priskirtų klientų – 925,75 Eur; 3) iš kitų, nei atsakovui D. B., nei atsakovui A. Z. tiesiogiai nepriskirtų klientų, nutraukusių su ieškove bendradarbiavimą ir pradėjusių bendradarbiauti su atsakove – 1 070,85 Eur, t. y. jeigu ieškovė jiems būtų teikusi paslaugas tokia pačia apimtimi, kaip kad teikė atsakovų D. B. ir A. Z. darbo ieškovės įmonėje metu. Bendra ieškovės negautų pajamų (grynojo pelno) suma – 19 116,73 Eur.

eil. Nr.turinys2011 m.2012 m.D. B. pajamos per 2011 m. LtA. Z. pajamos per 2011 m. LtPajamos iš kitų klientų 2011 m. Lt1Big trans pajamos47440296544920,8830971,6127587,872grynasis pelningumas proc.4,4410,67610,15713,193LR Statistikos departamento GP proc.6,054grafos 2-3 proc.1,615grafa 1*4 pajamų padidėjimas 2012 m.8773,23498,64444,166grafa 1+5 pajamos 2012 m. planuojamos553694,1131470,2528032,037GP 2011 m. proc. iš lentelės Nr. GP0210,67610,15713,198GP 2012 m. Lt59112,383196,433697,439GP eurai17120,13925,751070,85

Su atsakovų apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog atsakovai D. B. ir A. Z. jų darbo ieškovės įmonėje metu su dalimi klientų, perėjusių vėliau dirbti pas atsakovę UAB „VM Logistics“, nedirbo, darbas su šiomis įmonėmis buvo priskirtas kitiems ieškovės darbuotojams, dėl to žalos dėl šių klientų praradimo atlyginimas neturėtų būti priteisiamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų lentelių apie klientų priskyrimus darbuotojams (t. 6, b. l. 127, 131) bei išrašų iš atsakovų D. B. ir A. Z. darbo užmokesčio ataskaitų (t. 5, b. l. 168 – 192), visi aukščiau įvardyti kaip šiems atsakovams priskirti klientai buvo paskirti dirbti su atsakovais A. Z. ir D. B. Tas faktas, kad kiti klientai, dėl kurių praradimo apskaičiuotas 1 070,85 Eur grynojo pelno netekimas, nebuvo priskirti nei atsakovui A. Z., nei D. B., pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas teisingai, priteisiant šią žalos atlyginimo dalį vien iš atsakovės UAB „VM Logistics“. Labiau tikėtina, nei netikėtina, kad šie buvę klientai pradėjo bendradarbiauti su atsakove ir nutraukė santykius su ieškove būtent dėl informacijos, kuria disponavo A. Z. ir D. B. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylose dėl komercinių paslapčių bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės dalys nustatomos tokiu būdu: nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Nurodyta taisyklė gali būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje - pagal bylos duomenis galima labiau tikėtinai identifikuoti dėl kurio buvusio darbuotojo neteisėtų veiksmų ieškovė prarado atitinkamą pelno dalį iš konkrečių klientų, atsakovams solidariai kompensuojant prarastas ieškovės pajamas. Nesant patikimų duomenų, kuris iš atsakovų kaltas dėl nuostolių, patirtų dėl nei atsakovui A. Z., nei D. B. tiesiogiai nepriskirtų klientų, šiuos nuostolius įpareigotina kompensuoti tik atsakovė UAB „VM Logistics“. Todėl perskaičiavus iš atsakovų priteistinų nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 329 str. 1 d.. 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.), kaip šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir pasielgė. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinių (nesumažintų) ieškinio reikalavimų ir tenkintų reikalavimų proporciją. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų tokia situacija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas nebūtų atsižvelgiama į tą faktą, jog ieškovė mažino savo ieškinio reikalavimus. Ieškovei tuo tikslu pareiškus patikslintą ieškinį, atsakovai teikė atsiliepimą į šį patikslintą ieškinį, t. y. neabejotinai turėjo papildomų su tokiu ieškovės procesiniu elgesiu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktika negautų pajamų sampratos klausimu yra pakankamai suformuluota ir nuosekli, joje pabrėžiama, kad negautos pajamos negali būti tapatinamos su bendromis negautomis pajamomis, o yra grynasis pelnas, gautas atskaičius pelno mokestį. Todėl ieškovė ir šiuo aspektu turėtų prisiimti atsakomybę už ieškinio tikslinimą, mažinant reikalavimus ir prašant vietoje ekspedicinio pelno priteisti grynąjį pelną. Ieškovė jau reikšdama pirminį ieškinį galėjo ir turėjo numatyti, jog jos reikalavimas priteisti ekspedicinį pelną (t. y. pelną, kuris nėra sumažintas valstybei mokėtinų mokesčių suma) negalės būti patenkintas visa apimtimi. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią pirmosios instancijos teismo klaidą, kad šis teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė solidariai. Proceso teisės normose nenustatyta solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013).Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, ieškovės turėtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti sudarė 11 148,2 Eur (t. 5, b. l. 230 – 240). Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (toliau – Rekomendacijos). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei suteiktų paslaugų detalizacijų, atmetus kitose civilinėse bylose suteiktas teisines paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, jog už nagrinėjamoje byloje suteiktas paslaugas galėtų būti priteista maksimali 1 613,18 Eur (5 570 Lt) suma: 500 Lt už 2013-07-03 prašymo dėl dokumentų išreikalavimo parengimą (0,5 koeficientas x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga; toliau – MMA); 500 Lt už 2013-01-18 atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą (0,5 koeficientas x 1 000 Lt MMA); 500 Lt už 2013-02-25 atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl nuostolių užtikrinimo parengimą (0,5 koeficientas x 1 000 Lt MMA); 3 000 Lt už 2013-10-22 patikslinto ieškinio parengimą (3 koeficientas x 1 000 Lt MMA); 120 Lt už 2013-12-16 prašymo prijungti dokumentus parengimą (0,12 koeficientas x 1 000 Lt MMA); 500 Lt už 2013-12-17 prašymo dėl įpareigojimo pateikti dokumentus parengimą (0,5 koeficientas x 1 000 Lt MMA); 450 Lt už atstovavimą 2013-04-10, 2013-07-15, 2013-10-23, 2013-12-18 teismo posėdžiuose (0,15 koeficientas x 1 000 Lt MMA x 3 val.). Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 184 049,01 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui priteisus ieškovei iš atsakovų iš viso 19 116,73 Eur nuostolių atlyginimą, darytina išvada, kad patenkinti 10,39 procentai pradinio ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 040,72 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė atsisakė 49 723,45 Eur reikalavimo sumos, nusprendė ieškovei grąžinti 962,25 Eur žyminio mokesčio. Kaip minėta, pagrįstomis pripažintos 1 613,18 Eur dydžio ieškovės pirmojoje instancijoje turėtos atstovavimo išlaidos. Vadinasi, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų sumai pripažintina teisė į 10,39 proc. šių jos turėtų išlaidų - 2 078,47 Eur žyminio mokesčio ir 1 613,18 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso 3 691,65 Eur) – atlyginimą, kas sudarytų 383,56 Eur (3 691,65 Eur x 10,39 proc.). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo A. Z. priteistina 9,29 Eur (383,56 Eur x 4,84 proc. / 2), iš D. B. – 171,75 Eur (383,56 Eur x 89,56 proc. / 2), iš UAB „VM Logistics“ – 202,52 Eur (383,56 Eur x 5,6 proc. + 9,29 Eur + 171,75 Eur).Atsakovė UAB „VM Logistics“ prašė priteisti 11 589,79 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 193 – 229). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė taip pat sumokėjo 28,96 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2012-12-10 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. 1, b. l. 75). Atsižvelgiant į atmestų ieškovės reikalavimų dalį, atsakovei pripažintina teisė į 89,61 proc. jos patirtų išlaidų atlyginimą. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrįstas pripažino tik dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų (sprendė esant pagrįstu 25,31 proc. atlyginimą nuo pagrįstomis pripažintų išlaidų sumos), o teisėjų kolegija nustatė kitas tenkintinų bei atmestų reikalavimų proporcijas, iš ieškovės atsakovei UAB „VM Logistics“ priteistina 2 628,59 Eur (11 589,79 Eur x 0,8961 x 0,2531) atstovavimo išlaidų ir 25,95 Eur žyminio mokesčio išlaidų (28,96 Eur x 0,8961).Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė patyrė 3 630 Eur ekspertizės išlaidų (t. 7, b. l. 96, 157, 161), taip pat prašė priteisti 1 243,28 Eur išlaidų už teisines paslaugas bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 173 – 180, 187). Pirmosios instancijos teismas visas šias ieškovės prašomas jai kompensuoti atstovavimo išlaidas dydžio aspektu pripažino pagrįstomis. Iš viso ieškovės patirtos ir pagrįstomis pripažintos išlaidos sudaro 4 873,28 Eur, todėl proporcingai patenkintų (pagal apeliacinės instancijos teisme nustatytas naujas proporcijas) reikalavimų daliai – 10,39 proc., kas sudarytų 506,33 Eur, iš atsakovo A. Z. priteistina 12,26 Eur (506,33 Eur x 4,84 proc. / 2), iš D. B. – 226,72 Eur (506,33 Eur x 89,56 proc. / 2), iš UAB „VM Logistics“ – 267,35 Eur (506,33 Eur x 5,6 proc. + 12,26 Eur + 226,72 Eur).Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinėje instancijoje, ginčo suma sudarė 184 836,86 Lt arba 53 532,45 Eur. Nusprendus priteisti ieškovei iš atsakovų iš viso 19 116,73 Eur, darytina išvada, kad patenkinti 35,71 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė sumokėjo 1 360,35 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 16), taip pat prašė priteisti 1 890,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 69 – 75). Šios ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistiną advokato užmokesčio dydį, todėl už 2014-05-23 apeliacinio skundo parengimą priteistinos išlaidos mažintinos iki maksimalios rekomenduojamos priteisti sumos – 868,86 Eur (3 x 1 000 Lt MMA / 3,4528). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 35,71 proc., ieškovei priteistina 796,05 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 229,21 Eur x 0,3571): iš atsakovo A. Z. – 19,27 Eur (796,05 Eur x 4,84 proc. / 2), iš D. B. – 356,47 Eur (796,05 Eur x 89,56 proc. / 2), iš UAB „VM Logistics“ – 420,33 Eur (796,05 Eur x 5,6 proc. + 19,27 Eur + 356,47 Eur).Atsakovė UAB „VM Logistics“ prašė priteisti 2 466,39 Eur išlaidų už teisines paslaugas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (t. 6, b. l. 53 – 68). Už 2014-06-17 atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą prašoma priteisti suma taip pat viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistiną advokato užmokesčio dydį, todėl mažinama iki 434,43 Eur (1,5 x 1 000 Lt MMA / 3,4528). Proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai – 64,29 proc., atsakovei UAB „VM Logistics“ iš ieškovės priteistina 279,29 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (434,43 Eur x 0,6429).Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka antrą kartą, atsakovė UAB „VM Logistics“ sumokėjo 151 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 15), ieškovė – 900 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 86). Atsakovė UAB „VM Logistics“ 2016-08-19 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas, bylą nagrinėjant antrą kartą Lietuvos apeliaciniame teisme. Tačiau prie šio prašymo nepridėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl tokios išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 45 590,31 Eur. Nusprendus priteisti ieškovei iš atsakovų iš viso 19 116,73 Eur, darytina išvada, kad patenkinti 41,93 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 41,93 proc., ieškovei priteistina 377,37 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (900 Eur x 0,4193): iš atsakovo A. Z. – 9,14 Eur (377,37 Eur x 4,84 proc. / 2), iš D. B. – 168,97 Eur (377,37 Eur x 89,56 proc. / 2), iš UAB „VM Logistics“ – 199,25 Eur (377,37 Eur x 5,6 proc. + 9,14 Eur + 168,97 Eur). Atsakovų apeliacinį skundą iš esmės atmetus, atsakovų sumokėtas žyminis mokestis neskirstytinas.Susumavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, ieškovei iš atsakovo A. Z. priteistina iš viso 49,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo D. B. – 923,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „VM Logistics“ – 1 089,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei UAB „VM Logistics“ priteistina iš ieškovės iš viso 2 933,83 Eur. Iš atsakovės UAB „VM Logistics“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičius į atsakovei UAB „VM Logistics“ iš ieškovės priteistiną sumą, atsakovei UAB „VM Logistics“ priteistina iš ieškovės 1 844,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog valstybė patyrė 55,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 10,39 proc., iš atsakovų priteistina 5,81 Eur: iš atsakovo A. Z. – 0,14 Eur (5,81 Eur x 4,84 proc. / 2), iš D. B. – 2,6 Eur (5,81 Eur x 89,56 proc. / 2), iš UAB „VM Logistics“ – 3,07 Eur (5,81 Eur x 5,6 proc. + 0,14 Eur + 2,6 Eur), o proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 89,61 proc., iš ieškovės priteistina suma sudarytų 50,07 Eur. Iš atsakovų A. Z. ir D. B. valstybės išlaidos nepriteistinos kaip neviršijančios Finansų ministro ir Teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur). Atsižvelgus į tai, kad iš ieškovės turėtų būti priteisiama 50,07 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 962,25 Eur grąžintina suma už žyminį mokestį mažinama iki 912,18 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismas 2012-12-10 nutartimi, kuri buvo pakeista 2013-01-02 ir 2013-10-25 nutartimis (t. 1, b. l. 48 – 50, 77 – 78; t. 4, b. l. 66 – 67), taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1400/2014 (t. 6, b. l. 99 – 101) taikyto turto arešto mastas buvo sumažintas iki 184 900 Lt sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 19 116,73 Eur sumai, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 str. 2 d.).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiasi ir kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu taikomos atsakomybės apimtis, todėl patikslintinas kiekvieno iš jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, nustatant, jog atsakovų bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 19 116,73 Eur sumos, atsakovo A. Z. turto areštuojant ne daugiau kaip už 925,75 Eur, atsakovo D. B. – ne daugiau kaip už 17 120,13 Eur, atsakovės UAB „VM Logistics“ atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastui apribojimų nenustatant (CPK 145 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2409-803/2016 dalyje dėl nepagrįsto praturtėjimo ir 49 723,45 eurų priteisimo, kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) solidariai 925,75 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533).

Priteisti iš atsakovų D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) solidariai 17 120,13 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt eurų trylika euro centų) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) 1 070,85 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų aštuoniasdešimt penkis euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533) 49,96 Eur (keturiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) pirmoje ir apeliacinėje instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533) 923,91 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris eurus devyniasdešimt vieną euro centą) pirmoje ir apeliacinėje instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) 1 844,38 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus trisdešimt aštuoni euro centus) pirmoje ir apeliacinėje instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) 3,07 Eur (tris eurus septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Mokėjimo kvitas pateiktinas pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533) 912,18 Eur (devynis šimtus dvylika eurų aštuoniolika euro centų) žyminio mokesčio (2012 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 219 gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai, atliktas per banką „Swedbank“, AB). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri buvo pakeista 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. spalio 25 d. nutartimis, civilinėje byloje Nr. 2-6704-553/2012 (Nr. 2-1515-553/2013) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Big trans“ (juridinio asmens kodas 301718533) naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ (juridinio asmens kodas 300095040) turto arešto mastą, nustatant, jog atsakovų bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 19 116,73 Eur sumos, atsakovo A. Z. turto areštuojant ne daugiau kaip už 925,75 Eur, atsakovo D. B. – ne daugiau kaip už 17 120,13 Eur, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastui apribojimų nenustatant. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė - BalynienėDalia KačinskienėAntanas Rudzinskas