- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1034-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28453-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo J. L. 167 Eur patirtai dėl turto sugadinimo žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. spalio 11 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu ir bendrijos valdybos 2008 m. sausio 16 d. posėdžio nutarimu name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sumontuota vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistema. 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 3 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienuoliktoje laiptinėje J. L. aerozoliniais dažais apipurškė pirmajame aukšte naujai sumontuotos vaizdo kameros apsauginį plastikinį gaubtą ir korpusą. Dažai ištirpdė plastikinio gaubto ir korpuso paviršių, jų nuvalyti nebuvo įmanoma. Dėl 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 3 min. atsakovo veiksmų, 2016 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į policiją, priimtas nutarimas, jog atsakovo veikoje yra BK 187 str. 3 d. nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Ieškovė mano, jog nepaisant to, atsakovas J. L. privalo atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl vaizdo kameros sugadinimo – 167 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 291,40 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. buvo pastebėta, jog ginčo kameros korpusas yra demontuotas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie kameros dirbo atsakovas su pašaliniu asmeniu. Iš vaizdo įrašo seka, kad atsakovas 2017 m. kovo 8 d., apie 14.00 val., neįspėjęs atsakingo už kameras ieškovės atstovo, pasikvietė nepažįstamą asmenį, kuris tikrino kameros veikimą ar neveikimą. Apžiūros metu buvo demontuotas kameros korpusas, t.y. netinkamu naudoti tapo ne tik apsauginis kameros gaubtas, bet ir visa vaizdo kamera. Ieškovė 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į policiją, jai buvo perduotas vaizdo įrašas, darytas kamera 2017 kovo 8 d. įvykio metu. Apklaustas policijos komisariate atsakovas patvirtino, kad buvo pasikvietęs netoli dirbantį darbininką, kuris patikrino, ar kamera yra pajungta prie tinklo ir patvirtino, kad kamera veikia. Kadangi šio tipo kameros Lietuvoje neremontuojamos, ieškovei teko kamerą keisti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovo, vaizdo kamerų sistema sumontuota neteisėtai, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, atsakovas buvo neteisėtai stebimas, įrašai neribotą laiką buvo saugomi ir platinami be atsakovo sutikimo ir žinios. Ginčo kamera nėra ieškovės turtas, ieškinyje nėra jokių nuorodų, apie kokią kamerą kalbama, nėra vaizdo kameros įsigijimo dokumento, apmokėjimo už kamerą įrodymų, pažeidimo aktas be datos, neaišku, kada surašytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: ieškovei iš atsakovo priteista 291,40 Eur nuostoliams atlyginti; 1177 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 300 Eur ekspertizės išlaidų; 15 Eur žyminio mokesčio ir 16,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašas, teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai, ekspertizės aktas, atsakovo atsisakymas pateikti ekspertizės įstaigai savo atvaizdo lyginamuosius pavyzdžius, 2017 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą M-1-01-34137-17 užfiksuoti J. L. parodymai bei vaizdo kameros 2016 m. vasario 13 d. užfiksuoto vaizdo duomenys patvirtina, jog vaizdo kamerą tiek 2016 m. vasario 13 d., tiek 2017 m. kovo 8 d. sugadino atsakovas J. L., t. y. jis atliko mechaninį poveikį vaizdo kameros mechanizmui, dėl ko kamera, kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalis, tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Nors vaizdo kameros užfiksuoti vaizdo įrašai nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima identifikuoti atsakovo mechaninio poveikio įtakoje atsiradusius tikslius vaizdo kameros pažeidimus, tačiau minėtų pažeidimų pobūdis ir mastas buvo nustatyti bei užfiksuoti nedelsiant bendrijos įgaliotų atstovų ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimo įmonės specialistų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po atsakovo vykdyto poveikio kameros mechanizmui būtų užfiksuota kitų asmenų vykdytas poveikis vaizdo kamerai. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiama žalos atsiradimo priežastis, nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog ginčo kameros mechanizmui mechaninį poveikį darė būtent atsakovas J. L.. Atsakovas neturi teisės pats ar pasitelkdamas kitus asmenis ardyti, tvarkyti, montuoti ar kitaip įtakoti daugiabučio namo savininkų bendrijos turto, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo sistemos ar jos sudėtinių dalių, todėl atsakovo veiksmai, darant mechaninį poveikį vaizdo stebėjimo sistemos elementams, yra neteisėti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusią turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui atsakovas privalo atlyginti visiškai (CK 6.251 str.). Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus nuostolius sudaro 291,40 Eur. Ieškovė nepateikė faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų, t. y. jog jis yra sumokėjęs už vaizdo kamerą ir jos įrengimą, tačiau vaizdo kameros sugadinimo fiksavimo bei žalos įvertinimo išlaidos, taip pat naujos vaizdo kameros įsigijimo ir įrengimo išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais (žala) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas J. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad teismas neįvertino, jog ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo. Teismas nepagrįstai vertino, kad sugadintos kameros savininkė yra ieškovė. Byloje jokių įrodymų apie vaizdo kameros apgadinimus, ir kad tai yra atlikęs atsakovas nenustatyta. 2017-05-09 policijos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad vaizdo stebėjimo kamera, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą, yra veikianti. Dėl atskirų kameros dalių apgadinimo ir žalos ieškovė duomenų nepateikė. Teismas priteisė žalą už nesužalotą kamerą, už jos apžiūrą, montavimo darbus, kurie nebuvo atliekami. Toje pačioje sistemoje pakeičiant kamerą kita, jokie montavimo darbai iš naujo neatliekami. Naujos kameros kaina – 115 Eur. Pažeidimai įrengiant ir eksploatuojant ginčo kamerą nustatyti VDAĮ 2017-08-04, taip pat 2009-06-15 sprendimais. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl atmeta oficialių valstybės institucijų sprendimus ginčo klausimu, turinčius didesnę įrodomąją galią. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios daugiau kaip 5 kartus viršija priteistos žalos dydį – tai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Žyminis mokestis negalėjo būti priteistas, nes ieškovė atleista nuo jo mokėjimo. Ekspertizės išlaidos atsirado dėl ieškovės neveikimo, kadangi ieškovė nepateikė ekspertams reikiamų įrodymų. Bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai yra neproporcingai didelės ir nepagrįstos įrodymais.
Atsiliepimas
9. Ieškovė 857-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
10. Nurodė, kad teismas vertino abiejų ginčo šalių pateiktus, su šia byla susijusius argumentus ir įrodymus, neperžengdamas šio ginčo ribų. Teismas tinkamai taikė ir pagrįstai vadovavosi laisvo įrodymų vertinimo principu bei padarė byloje esančias įrodymais pagrįstas išvadas. Teismas teisingai nustatė civilines atsakomybės sąlygas ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl ieškovės reikalavimo. Teismas tinkamai priteisė dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog už kamerą buvo sumokėta ir įsigytas daiktas buvo apskaitomas kaip ilgalaikis ieškovės turtas. Šis teiginys nepagrįstas.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ginčo kamera nuosavybės teise neva nepriklauso ieškovei, remdamasis bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 4, kuris tvirtina, kad vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigyta ir įrengta šios bendrijos narių sprendimo pagrindu, taip pat UAB „BSS prekyba“ 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita - faktūra ir UAB „Miltech“ 2016 m. vasario 22 d. PVM sąskaita - faktūra, kurios patvirtina, jog vaizdo stebėjimo sistema įsigyta ir sumontuota name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų užsakymu ir lėšomis.
15. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrijos administruojamame gyvenamajame name sumontuotų vaizdo kamerų savininkas būtų kuris nors kitas trečiasis asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kaip nepagrįstus, ir konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai gynė savo kaip minėtos atsakovo apgadintos vaizdo kameros savininko teises.
16. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog vaizdo kameros name (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo įrengtos neteisėtai. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nors ir nustatė tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, tačiau nepriimtas sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas kamerų įrengimo neteisėtumas ar įpareigojimas ieškovui demontuoti bent vieną iš įrengtų kamerų. Priešingai, šioje byloje yra pateiktas kitoje byloje priimtas 2018 m. balandžio 10 d. teismo sprendimas atmesti atsakovo ieškinį dėl įpareigojimo demontuoti ginčo vaizdo kamerą. Taigi, teismas rėmėsi ginčo šalių į bylą gausiais institucijų sprendimais, kuriuose nebuvo paneigta, kad ieškovė eksploatuoja jam priklausančią vaizdo stebėjimo sistemą. Be to, į bylą pateikti visus pirmosios instancijos teismo priteistus nuostolius pagrindžiančias išlaidas patvirtinantys įrodymai – mokėjimai.
17. Todėl teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą ir atmetė atsakovo argumentus, jog sugadinta ginčo kamera nuosavybės teise neva nepriklauso ieškovei.
18. Apeliantas teigia, kad teismas sprendime nurodė, kad vaizdo kameros užfiksuoti vaizdo įrašai nėra pakankami, išsamūs, kad būtų galima identifikuoti atsakovo mechaninio poveikio įtakoje atsiradusius kameros pažeidimus, tačiau išvadoje teigiama, kad vaizdo kamerą 2016-02-13 ir 2017-03-08 sugadino atsakovas, demontavo jos korpusą. Šie argumentai taip pat nepagrįsti.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą, nurodydamas, kad „minėtų pažeidimų pobūdis ir mastas buvo nustatyti bei užfiksuoti nedelsiant bendrijos įgaliotų atstovų ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimo įmonės specialistų.
20. Pažymėtina, kad atsakovo atlikti veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir nesukėlusiais žalos, nes tokia galimybę paneigia teismo aptarti kvalifikuotų vaizdo stebėjimo įrangos platinimo ir montavimo įmonių raštai.
21. Atsakovas turėjo galimybę paneigti, jog jis neatliko šių veiksmų ar žalą sukėlusius veiksmus atliko jo neįgalioti asmenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pats atsakovas pripažino, kad būtent jo nurodymu pakviestas asmuo tikrino, ar kamera veikia, tačiau atsisakė identifikuoti atsakovo pakviestą asmenį bei nurodyti, kokius vaizdo kameros veikimo tikrinimo veiksmus buvo paprašytas atlikti ir atliko atsakovo pakviestas asmuo, ar kamera buvo ardoma bei, kita vertus, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po atsakovo vykdyto poveikio kameros mechanizmui būtų užfiksuota kitų asmenų vykdytas poveikis vaizdo kamerai.
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė savo išvadą, kad ginčo kamerą sugadino atsakovas.
23. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos. Ieškovės žalą patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą ir teismo įvertinti skundžiamame sprendime. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus turtinius nuostolius sudaro 50 Eur už vaizdo kameros apžiūrą ir jos gedimo įvertinimą, ką patvirtina UAB „Eltukas“ 2016 m. birželio 23 d. PVM sąskaita - faktūra serija ELT Nr. 0651, 169,40 Eur kameros kaina, ką patvirtina UAB ,,BSSprekyba“ 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita - faktūra, 72,60 Eur už vaizdo kameros montavimo darbus, ką patvirtina kamerų montavimo sutartis, UAB „Miltech“ 2018 m. gegužės 8 d. atliktų darbų aktas Nr. 1. Atsakovas Apeliaciniame skunde neginčija nei šių aplinkybių, nei jas patvirtinančių įrodymų.
24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamą sprendimą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaudamasis visišku nuostolių atlyginimo principu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusią turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui atsakovas privalo atlyginti visiškai (CK 6.251 str.), ir vaizdo kameros sugadinimo fiksavimo bei žalos įvertinimo išlaidas, taip pat naujos vaizdo kameros įsigijimo ir įrengimo išlaidas pagrįstai laikęs ieškovės nuostoliais (žala) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę mechaninio poveikio darymu ieškovės turtui, dėl jis buvo sugadintas ir tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį (priežastiniam ryšiui); nuostoliams, pasireiškusiems ieškovės išlaidomis, skirtomis sugadinto turto atkūrimui į iki sugadinimo buvusią padėtį (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.), o atsakovo kaip skolininko kaltę preziumavo (CK 6.248 str.).
25. Iš visa to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė žalos atlyginimą.
26. Atsakovas teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ir nepagristos įrodymais. Su šiais apelianto argumentais taip pat nesutiktina.
27. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, iš atsakovo priteisė ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas bei ieškovės sumokėtas užstatas teismo ekspertizės išlaidoms padengti (CPK 93 str. 1 d.), bei konstatavo, kad kadangi ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
28. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ekspertizės atlikimo išlaidas, nes atsakovui teismo nutartimi buvo pateiktas pasiūlymas pateikti lyginamuosius jo atvaizdų pavyzdžius, kurių nepateikus šios ekspertizės atlikimas tapo negalimas. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad ne jis, o neva ieškovė neįvykdė teismo protokolinės nutarties, ekspertams nepateikė reikiamų įrodymų, dėl to ekspertai atsisakė pateikti išvadą.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė 1177 eurus už advokato teikiamą pagalbą pagal jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas pagrįstai priteisė 400 Eur ne už vieno, bet už dviejų atsiliepimų į atsakovo du atskiruosius skundus parengimą, kadangi ieškovės atstovas advokatas parengė du atsiliepimus į abu atsakovo atskiruosius skundus. Šiuos atsiliepimus pirmosios instancijos teismas priėmė. Taigi, ieškovė įgijo teisę į šiems atsiliepimams surašyti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d.). Šios išlaidos yra minimalios, atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius.
30. Ieškovė 300 Eur išlaidas patyrė ne tik už atstovavimą teisme, bet ir už prašymų teismui surašymą, papildomų įrodymų analizę, atrinkimą ir pateikimą teismui. Advokato parengtų dokumentų apimtis rodo, kad ieškovės atstovas pagrįstai sugaišo ne mažiau nei dar 3 val. susipažinti su byla, taip pat minėtiems įrodymams surinkti, pateikti bei parengti atitinkamus keturis prašymus. Šių keturių prašymų parengimo 150 Eur dydžio išlaidos yra minimalios, atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius.
31. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos ir pagristos įrodymais.
32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias CK nuostatas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias CPK nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
33. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteisiama 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.