Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 857-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. L. 167,00 EUR nuostoliams atlyginti. Minėto ieškinio pagrindu teisme iškelta civilinė byla. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas atsakovas J. L., ar kitas asmuo; atsakovas nepripažįsta aplinkybės, jog ieškovo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas atsakovas, taip pat ginčija vaizdo įrašo tikrumą, teigdamas, jog vaizdo įrašas suklastotas. Ieškovas prašė teismą paskirti ekspertizę nustatyti, ar ieškovo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas atsakovas, ar kitas asmuo, taip pat nustatyti, ar minėtas vaizdo įrašas nesuklastotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo paskirti vaizdo įrašo ekspertizę. Ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pareikalaujant ekspertizės įstaigą pateikti išvadą (šiais klausimais: 1) ar tyrimui pateiktas vaizdo įrašas (b.l. 6) yra ištisinis, ar jame yra trynimo, montavimo požymių? 2) ar tyrimui pateiktame vaizdo įraše (b.l. 6) užfiksuotas J. L., ar kitas asmuo?) Šia nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo iki bus atlikta teismo ekspertizė ir teisme gauta eksperto išvada.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria nutarta skirti vaizdo įrašo ekspertizę. Dalyje dėl bylos sustabdymo atskirąjį skundą priėmė ir perdavė jį kartu su civiline byla apeliacinės instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad atskirąjį skundą dalyje, kurioje skundžiama teismo nutartis dalyje dėl ekspertizės paskyrimo priimti atsisakoma, nes ši teismo nutarties dalis atskiruoju skundu neskundžiama.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiraisiais skundais atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. nutartis. Skųsdamas nutartis, atsakovas nurodo, kad teismas neatlikęs ir paskyręs ekspertizę nedalyvaujant atsakovui teismas pažeidė atsakovo kaip proceso dalyvio teises, numatytas CPK 42 str. CPK 213 str. nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, į kuriuos pageidauja gauti eksperto išvadą. Įstatyme įtvirtintą teisę teismas akivaizdžiai pažeidė. Nustatytas procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas priimtą nutartį naikinti. Taip p at pažymi, kad ginčo kameros vertė 47 Eur, ieškinio suma 167 Eur. Byloje ieškovą atstovauja du bendrijos lėšomis apmokami advokatai, kuriems išmokėtas atlyginimas keleriopai viršija ieškinio sumą. Paskirtos ekspertizės atlikimas taip pat kainuoja 330 Eur, nors DNSBĮ 3 str. 3 p. nustatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organų ir bendrijos narių.Atsiliepimu į atsakovo atskiruosius skundus ieškovas prašo skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad atsakovas savo atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių motyvų, kurie neigtų teismo nutarties stabdyti bylą teisėtumą. Teismui nepateikta jokių papildomų įrodymų, kuriuos reikėtų ištirti, jokių veiksmų, kuriuos reikėtų atlikti tuo laikotarpiu, kai bus atliekama teismo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertizės skyrimo teisėtumą atsakovas ginčija tik tuo pagrindu, kad ekspertizė buvo paskirta, jam nedalyvaujant posėdyje ir jis negalėjo suformuluoti savo klausimų ekspertui. Tačiau atsakovas savo klausimų nepateikė teismui per teismo nustatytą laiką ir paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo. Taip pat nurodo, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę, bet ne pareigą teikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, galutinai klausimus nustato teismas nutartimi (CPK 213 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su ekspertizės paskyrimu, nurodydamas, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra tikslingas, be to skiriant ekspertizę nebuvo išklausytas atsakovas.

Dėl ekspertizės skyrimo

Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu neskundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo motyvai gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dalyje dėl ekspertizės paskyrimo, o nutarties dalį dėl bylos sustabdymo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl civilinės bylos sustabdymo paskyrus ekspertizę

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs vaizdo įrašo ekspertizę, civilinę bylą sustabdė.Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga.Atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijama pirmosios instancijos nutarties dalimi buvo pažeisti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai. Kaip jau minėta, konstatavus ekspertizės atlikimo poreikį, bylos nagrinėjimas iš esmės negali būti pradėtas anksčiau, nei bus gauta eksperto išvada.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atskirųjų skundų argumentai iš esmės susiję ne su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla sustabdyta, o su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo turiniu. Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byloje paskirta ekspertizė.Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas pirmos instancijos nutartis. Todėl atsakovo atskirieji skundai atmetami, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutartis nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.