Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1667-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
2A-1667-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37529-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1667-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37529-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad pataisos namų administracijos vadovas skyrė jam drausminę nuobaudą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atmetė ieškovo skundą dėl nurodytos nuobaudos. Ieškovas laikė šiuos veiksmus deliktu, todėl skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nurodė, kad byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui. Ieškovas su identišku skundu kreipėsi į jį. Kauno apygardos administracinis teismas nustatė terminą trūkumams šalinti. Ieškovas pašalino trūkumus, bet teismas skundą deliktą sudarančią nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Ieškovas nurodo, kad atsisakymu nagrinėti skundą pažeista jo absoliuti konstitucinė piliečio teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo Kauno apygardos administraciniam teismui pateikti ginčijamų Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 5/48-543 ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 2S-4135, nes jie buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šias aplinkybes ieškovas nurodė patikslintame skunde, prašė dokumentų kopijas išsireikalauti iš Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento. Ieškovas nurodo, kad jam padaryta žala susijusi su jo absoliučios piliečio teisės paneigimu, pamatinių žmogaus teisių pažeidimu, o kadangi žalos faktas yra akivaizdus, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos yra tiesioginis, nereikalingas įrodinėti.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, jei nenustatyta bent viena deliktinės atsakomybės sąlyga: neteisėti veiksmai ar neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl visų būtinų valstybės atsakomybės sąlygų. Tai, kad ieškovas nesutiko su administracinio teismo sprendimu nepriimti jo skundo, nes nepašalinti skundo trūkumai, nėra pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neprarado galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu procesinius reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, t. y. teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, o konkreti suma turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, nes deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti teisėjo ar teismo kaltę. Kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Teisėjo ar teismo kaltė yra tik tada, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Teisėjo kaltė taip pat yra ir tuomet, kai už įvairius pažeidimus jam taikyta drausminė atsakomybė. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) nustatė, kad ieškovas neskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria, pasak ieškovo, buvo pažeistos jo teisės. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nesutikimas su teismo procesiniu sprendimu nepriimti jo skundo, nes nepašalinti trūkumai, nėra pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas nepasinaudojo teise skųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, būtų sprendęs ginčą dėl skundo priimtinumo ir nutarties teisėtumo. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nebuvo užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, į bylą nepateikta jokių teismo neteisėtus veiksmus, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepaaiškino, kaip apskaičiavo tokio dydžio žalą, kaip ji pasireiškė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Teismas atmetė ieškovo ieškinį faktiškai nenagrinėjęs. Skundžiamas sprendimas pažeidžia ieškovo teisę į teisingą teismą, konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, prieštarauja Konstitucijai, todėl naikintinas. Teismas – viešosios teisės subjektas, jam negali būti suteikti įgaliojimai veikti nekompetentingai. Bet kokia teismo klaida yra bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veikla nepadarytų žalos (CK 6.263 straipsnis), pažeidimas, taigi ir deliktas.

4.2. Skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teiginiai laikytini demagogija. Teismų nepriklausomumo garantu yra teisėjų imunitetas nuo deliktinės atsakomybės, bet ne galimų jų klaidų suabsoliutinimas, piliečio teisės siekti teisingumo neigimas. Teismų sprendimų ir nutarčių vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka galimas, jei tokį vertinimą atlieka kompetentingas ir bešališkas teismas. Teismo teiginys, kad į bylą nepateikta jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, –demagogija. Žalos dydžio nustatymas – išimtinė teismo prerogatyva (CK 6.250 straipsnis). Nukentėjęs asmuo gali tik siūlyti teismui vertinimo kriterijus, nurodyti maksimalų galimą žalos įvertinimo dydį, kuriam esant, jis išliktų indiferentišku toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti veiksmai.

4.3. BVK nustato sutrumpintą 20 dienų terminą, per kurį skundas dėl drausmės nuobaudos panaikinimo gali būti pateikiamas teismui. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta, pasibaigus šiam terminui. Dėl to ja užkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą. Teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir ieškinyje. Apeliantas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių ginčijamos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ginčijamo sprendimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad teismas tinkami išnagrinėjo visus apelianto reikalavimus. Apeliantas klaidingai teigia, kad teismas iš paaiškinimų turėjo nustatyti patirtą žalą. Atsakovas privelėjo įrodyti neturtinės žalos atsiradimo faktą, jos priežastinį ryšį su neteisėtais veiksmais – vien paaiškinimų nepakanka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Byloje kilo šalių ginčas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.

7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Iš bylos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad Kybartų pataisos namų administracijos vadovas 2016 m. birželio 27 d. skyrė ieškovui drausminę nuobaudą. Kalėjimų departamento vadovas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu atsisakė panaikinti nutarimą, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą ir išaiškino ieškovui su skundu jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-8750-171/2016). Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. AS-4-146/2017).

9. Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 26 d. gautas ieškovo skundas, kuriuo ieškovas prašė: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 5/48-543; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2S-4135; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (administracinė byla Nr. I-4132-505/2016). Teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. rugsėjo 23 d. terminą pašalinti trūkumus, t. y. pateikti skundžiamus sprendimus, duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kada ieškovas skundė pataisos namų nutarimą Kalėjimų departamentui ir kada gavo atsakymą, praleidus terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateikti motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant tas priežastis patvirtinančius įrodymus, pateikti rašytinais įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba 30 Eur žyminio mokesčio kvitą.

10. Ieškovas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio; 2) atnaujinti terminus skundui paduoti; 3) išreikalauti iš Kybartų pataisos namų administracijos įrodymą, kad 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas išsiuntė skundą Kalėjimų departamentui; 4) išreikalauti iš Kybartų pataisos namų administracijos įrodymą, kad 2016 m. liepos 28 d. Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-4135 pareiškėjui įteiktas 2016 m. rugpjūčio 1 d.; 5) išreikalauti iš Kybartų pataisos namų administracijos įrodymą, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2016 m. rugpjūčio 23 d.; 6) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 183 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos, kuria nepagrįstai sutrumpinti ABTĮ 28, 29 straipsnyje nustatyti bendrieji skundo padavimo terminai, galimo prieštaravimo Konstitucijos 29, 30 straipsniams ir oficialiai konstitucinei doktrinai; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimos legislatyvinės omisijos ABTĮ nuostatose, kuriomis sudaryta galimybė teismui atsisakyti priimti skundą, neperduodant skundo pagal nustatytą teritorinį teismingumą ir taip (dėl sutrumpintų skundo pateikimo terminų) nepagrįstai apribojant ir pasunkinant absoliučios piliečio teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą; 7) bylą sustabdyti iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas byloje Nr. 1-8750-171/2016; 8) bylą sustabdyti iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas teikimas dėl ABTĮ galimai esančios legislatyvinės omisijos bei BVK 183 straipsnio prieštaravimo Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams; 9) jei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą bus nustatytas bylos teritorinis teismingumas Kauno apygardos administraciniam teismui, prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. 1-8750-171/2016 (proceso Nr. 3-61-3- 03302-2016-0) medžiagą; 10) jei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą bus nustatytas bylos teritorinis teismingumas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prijungti bylą prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. 1-8750-171/2016; 11) išreikalauti iš Kybartų pataisos namų visą su pareiškėjo neteisėtu baudimu susijusią dokumentinę medžiagą; 12) panaikinti skundžiamą Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. Nr. 5/48- 543: 13) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 14) išreikalauti iš Kalėjimų departamento visą su pareiškėjo skundo nagrinėjimu susijusią dokumentinę medžiagą; 15) panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2S-4135; 16) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi vertino, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (t. y. nepateikė skundžiamų aktų, įrodymų, kada jis skundė minėtą Kybartų pataisos namų nutarimą Kalėjimų departamentui ir kada gavo atsakymą bei tai patvirtinančių įrodymų, motyvuoto ir atitinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuoto ir pagrįsto atitinkamais įrodymais prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įrodymų dėl jam teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo), laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Ši nutartis 2016 m. spalio 8 d. įsiteisėjo.

12. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6. 272 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, kyla tik tuomet, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar teismo kaltės. Dėl to, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, reikia nustatyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir ją padariusio subjekto kaltę. Dėl to CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

13. Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

15. Ieškovas patirtą neturtinę žalą grindžia Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, kuria laikytas nepaduotu pirmiau nurodytas jo skundas. Ieškovas, siekdamas prisiteisti neturtinę žalą, turėjo aiškiai įvardinti teisėjo neteisėtus veiksmus. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas per nustatytą terminą nevykdė teismo įpareigojimų pašalinti skundo trūkumus (šios nutarties 14-16 punktai). Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jam buvo užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, nes BVK nustatytas sutrumpintas 20 dienų terminas drausminei nuobaudai skųsti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnį, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus teismas gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovas, esant neįsiteisėjusiai Vilniaus administracinio teismo nutarčiai, kuria atsisakyta priimti ieškovo skundą, kaip neteismingą, ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties ir analogišką skundą dėl Kalėjimų departamento sprendimo Kauno administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, ieškovas nepagrįstai pateikė analogišką skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad ieškovas pateikė atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarčių, kuriomis ieškovui nustatytas terminas trūkumams šalinti ir jo skundas laikytas nepaduotu. Ieškovas nurodydamas, kad teismo nutartis neteisėta, nesiekė pasinaudoti instancine tvarka, kad būtų patikrintas nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių suabejoti pirmiau nurodytų administracinių teismų atliktų veiksmų teisėtum, pagrįstumu ar patvirtinančių, kad ieškovui būtų užkirtas kelias pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl jo nuomone pažeistų teisių gynimo. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovas privalėjo įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas. Pats faktas, kad teismas atsisakė priimti ieškovo skundą, nėra pagrindas teisėjo ar teismo deliktinei atsakomybei kilti. Iš bylos duomenų matyti, kad iš viso neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų, administraciniam teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.

17. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus