Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala. Todėl teismas priėjo išvadą, kad šioje byloje Lietuvos valstybę atstovauja institucijos, kurių (jų pareigūnų) neteisėti veiksmai pareiškėjui galimai sukėlė žalą, t. y. Kybartų pataisos namai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra laikomas Kybartų pataisos namuose, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kybartų pataisos namų buveinė yra J. Biliūno g. 14, Kybartai, LT-70423 Vilkaviškio r., vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų motyvų teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną tam teismui.

III.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde keliami keturi tarpusavyje susiję reikalavimai, dviem iš kurių taikomas ABTĮ 28 ir 29 straipsniuose nustatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas, kuris baigiasi 2016 m. rugsėjo 1 d. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra laikomas įkalinimo įstaigoje, kur galimybės paruošti ir atspausdinti procesinį dokumentą yra labai ribotomis, skundžiamas atsisakymas priimti skundą, nepersiunčiant tokio skundo pagal teismingumą, vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teisės kreiptis į teismą apsunkinimas. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartis naikintina.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad jo skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad jo skunde keliami du atskiri reikalavimai panaikinti neteisėtus sprendimus ir du atskiri reikalavimai atlyginti neturtinę žalą. Būtent pagal Kalėjimų departamento buveinės vietą byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. skundas buvo pateiktas teismui nepažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. G. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (3 p.). ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, <...>, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. <...>. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, Kybartų pataisos namus, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Skunde pareiškėjas kėlė reikalavimus panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 5/48-543 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2S-4135 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotu skundu bei prie jo pateiktais įrodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, teisingai taikė ABTĮ normas. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjo reikalavimai kyla iš jo nesutikimo su, jo manymu, neteisėtai Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 5/48-543 jam skirta drausmine nuobauda, dėl kurios skyrimo, anot pareiškėjo, jis patyrė prašomą atlyginti neturtinę žalą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjas su 2016 m. birželio 30 d. skundu dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 5/48-543 jam skirtos nuobaudos buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 2S-4135 paliko pareiškėjui skirtą nuobaudą galioti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas turi būti paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto (pareigūno), kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šiuo atveju – Kybartų pataisos namų, buveinės vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.). Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šiuo metu yra laikomas Kybartų pataisos namuose, todėl jo pasirinkimu skundas gali būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.), kuri taipogi sutampa su atsakovo (Lietuvos valstybės atstovo) buveinės vieta – t. y. Kybartų pataisos namai, esantys J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r.

Dėl įvardytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Dėl atskirojo skundo argumentų esą byla pagal Kalėjimų departamento buveinės vietą yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimo išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir paliko pareiškėjui skirtą nuobaudą galioti. Pareiškėjo siekiamame iškelti administraciniame ginče Kalėjimų departamentui tenka tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos vaidmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Pareiškėjas skunde Kalėjimų departamento atžvilgiu nesuformulavo jokio savarankiško reikalavimo, o tik paprašė panaikinti jos (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) priimtą sprendimą. Taigi šiuo atveju, priešingai nė teigiama atskirajame skunde, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas pagal Kalėjimų departamento buveinės vietą, t.y. Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde pateikto prašymo išspręsti bylos teritorinio teismingumo klausimą, perduodant bylą atitinkamam teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nebuvo iškelta. Taigi šiuo atveju nėra objekto (administracinės bylos), kurį pareiškėjas prašo perduoti kitam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi sprendė pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti šiame teisme klausimą ir pagrįstai nustatė, kad skundas pagal teritorinio teismingumo taisykles teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pabrėžtina, kad galiojantis administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato administracinio teismo teisės ar pareigos perduoti skundą, kuris buvo paduotas teismui, nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių, kitam teismui. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Dėl atskirajame skunde paminėto ABTĮ 69 straipsnio teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatymo norma reglamentuoja bylos perdavimą kitam teismui. Ši įstatymo norma nagrinėjamu atveju neaktuali ir negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja administracinės bylos, o ne skundo, perdavimą kitam teismui. Administracinė byla pagal ABTĮ laikytina pradėta (iškelta) nuo tada, kai administracinis teismas nutartimi priima skundą ar atitinkamą jo dalį (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju administracinė byla pagal pareiškėjo paduotą skundą nebuvo iškelta (skundžiama teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą). Dėl minėtų priežasčių ABTĮ 69 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje numatyta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje minėtą įstatymo nustatytą asmens procesinių teisių išaiškinimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teises paduodant skundą pagal teritorinį teismingumą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.