Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius ir Valstybės įmonė „Registrų“ centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė L. N. motina. M. M. L., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal testamentą priėmė L. N., paduodama įstatymo nustatytu laiku, pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tėvas Č. L. mirė žymiai anksčiau už motiną - (duomenys neskelbtini).

Motina gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo likviduojama, todėl jos turtas buvo perduodamas bendrovės nariams už turimus pajus bei parduodamas. Dėl to motina M. M. L. (duomenys neskelbtini) iš likviduojamos Lazdijų rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) nupirko (duomenys neskelbtini) seną karvidę, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1954 metais už 700 litų. Motina 1997 m. rugsėjo 5 d. likviduojamai bendrovei sumokėjo sutartą 700 litų pinigų sumą. Minėtą aplinkybę patvirtina kasos pajamų orderio kvitas, bei važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu tą pačią dieną 1997 m. rugsėjo 5 d. likviduojamos žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) komisija parengė nupirkto turto perdavimo priėmimo aktą, kuriame nurodoma: „ Komisija, susidedanti iš ŽUB (duomenys neskelbtini) bendrovės valstybinio likvidatoriaus J. B. ir komisijos narių bendrovei likviduoti J. V., R. B. ir buhalterio J. M. perdavė M. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nupirktą (duomenys neskelbtini) seną karvidę, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1954 metais, už 700 ( septynis šimtus) litų...“. Nupirkta karvidė yra motinai M. M. L. suformuotame, tačiau dar neišpirktame 0,29 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo planas suderintas su visomis reikiamomis institucijomis: Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi, Lazdijų rajono architektu.

Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas turėjo būti įformintas notarine tvarka, tačiau to nebuvo padaryta, nes nebuvo atlikti statinio kadastriniai matavimai, statinys neturėjo unikalus numerio. Atlikti kadastrinius matavimus bendrovės likvidacinė komisija neturėjo lėšų. Buvo žadama tai padaryti vėliau. Motina į likvidacinę komisiją dėl nupirkto statinio įforminimo notariškai kreipėsi ne kartą, tačiau vis buvo prašoma palaukti, buvo žadama tai padaryti vėliau.

Po to, kai įstatymo nustatytu laiku ir tvarka L. N. priėmė palikimą, atliko nupirktos karvidės kadastrinius matavimus. Karvidei buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas. Karvidės pirkimo metu ji pateko į Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vėliau Lazdijų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m, birželio 26 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo“. Pagal šį nutarimą karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini) ( gatvė nenurodyta, nes (duomenys neskelbtini) kaime nėra suformuota nė viena gatvė - 2020-01- 15 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos raštas).

Pareiškėja atlikusi šiuos būtinus veiksmus, kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos nuosavybės teisės į karvidę. Tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas buvo atmestas. Viena iš tokio neigiamo sprendimo priežasčių nurodoma: „Pateikti dokumentai turi turinio trūkumų, t. y, 1997-09-05 Likviduojamos Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovės perdavimo-priėmimo akte neidentifikuotas nekilnojamasis daiktas, be to, pateiktuose dokumentuose ir 2019-13-03 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa L. asmens duomenys dėl vardo (prašyme įrašyta M. M. L., dokumentuose - tik M. L.).

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad teisę nustatantys dokumentai: 1997 m. rugsėjo 5 d. Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitas, serija SAA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš M. L. priimta 700 litų, pagrindas - 1997 m. rugsėjo 5 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) sena karvidė, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), statyta 1954 m. nenusikėlimui parduota M. L., kaina - 700 Lt; Likviduotos Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini)1997-09-05 perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo nupirkta (duomenys neskelbtini) sena karvidė, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), statyta 1954 m. perduota M. L., priklauso M. M. L..

Kadangi buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į statinį, todėl nuosavybės teisės į karvidę-veršidę pripažintinos įgyjamosios senaties pagrindu ( CK 4.68 str.- 4.41 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2019-01-11 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 62), tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. N. motina. M. M. L., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Palikimą pagal testamentą priėmė L. N., paduodama įstatymo nustatytu laiku, pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tėvas Č. L. mirė žymiai anksčiau už motiną - (duomenys neskelbtini).

Motina gyveno Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo likviduojama, todėl jos turtas buvo perduodamas bendrovės nariams už turimus pajus bei parduodamas. Dėl to motina M. M. L. 1997 m. rugsėjo 5 d. iš likviduojamos Lazdijų rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) nupirko (duomenys neskelbtini) seną karvidę, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1954 metais už 700 litų. Motina 1997 m. rugsėjo 5 d. likviduojamai bendrovei sumokėjo sutartą 700 litų pinigų sumą. Minėtą aplinkybę patvirtina kasos pajamų orderio kvitas, bei važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų, pagrindu tą pačią dieną 1997 m. rugsėjo 5 d. likviduojamos žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) komisija parengė nupirkto turto perdavimo priėmimo aktą, kuriuo perdavė M. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nupirktą (duomenys neskelbtini) seną karvidę, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1954 metais. Nupirkta karvidė yra M. M. L. suformuotame, tačiau dar neišpirktame 0,29 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Liudytojai V. N., R. B. ir V. N. patvirtino, kad M. M. L. gyveno ŽŪB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Patvirtino, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę karvidę – veršidę nupirko M. M. L.. Už ją sumokėjo 700 litų. Perdavimo aktu kiaulidė – veršidė jai perduota. Ji visą laiką nuo 1997 m. naudojosi šiuo pastatu kaip savu iki mirties, t. y. iki 2019 metų. Po M. M. L. mirties ja naudojasi L. N., jos dukra.

Sprendžiant dėl pareiškėjos pasirinkto teisių gynimo būdo pirmiausia pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) įvykusio karvidės - veršidės pirkimo–pardavimo sandorio tarp ŽUB (duomenys neskelbtini) ir M. M. L. sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį darė negaliojantį. M. M. L. karvidės - veršidės pirkimo sandorio notarine tvarka neįformino, todėl pagal pateiktus dokumentus ji neįgijo nuosavybės teisės į šį statinį po to, kai jį nusipirko. Tačiau pats sandoris ne tik atitiko jo šalių valią, bet ir faktiškai buvo visiškai įvykdytas, nes pardavėjo ŽUB (duomenys neskelbtini) nustatytą kainą pirkėja M. M. L. sumokėjo, o parduodamą nekilnojamąjį turtą (karvidę - veršidę) pardavėjas perdavė pirkėjai. Nors pirkėja pagal tokį sandorį neįgijo nuosavybės teisės į nupirktą karvidės - veršidės pastatą, tačiau jį valdė ir naudojo daugiau kaip 10 metų kaip savininkė, tik sandorio negaliojimas dėl formos nesilaikymo kliudo įregistruoti šį statinį ir jos nuosavybės teisę į jį viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iš išaiškinęs, kad tokioms spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti įstatyme numatytas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017), todėl pareiškėja pagrįstai savo teises gina remiantis šiuo institutu.

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017 ).

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjos valdomą turtą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad M. M. L. karvidės - veršidės pastatą būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjos atstovo paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie buvusio savininko ŽUB (duomenys neskelbtini) sprendimą parduoti pastatą, apie pinigų sumokėjimą ir pastato perdavimą M. M. L., patvirtina, kad karvidės - veršidės pastato valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai – pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nors jis ir negalioja. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Nors M. M. L. neįgijo nuosavybės teisės į kiaulidės pastatą, tačiau ji jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką iki mirties (duomenys neskelbtini), o po to sąžiningai valdo palikimą priėmusi įpėdinė, nes niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą ir jos nežinojo bei nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti šį turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. M. M. L. valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo. Visą valdymo laiką pastatą ji valdė atvirai, kaip savą – išlaikė, juo naudojosi, valdė nesislapstydama, todėl daikto savininkas, jeigu toks yra, galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė. Karvidės - veršidės pastatas M. M. L. buvo valdomas nepertraukiamai daugiau 10 metų nuo valdymo teisės įgijimo (nuo 1997 m.) iki mirties (duomenys neskelbtini), o po to sąžiningai toliau valdomas palikimą priėmusios jos įpėdinės iki šiol. Šis valdymas niekada nepasibaigė dėl to, kad M. M. L. būtų praradusi galimybę naudotis pastatu ar paveikti jį pagal savo valią, ji niekada nebuvo atsisakius šio pastato valdymo.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje veršidės, kurios įrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos metai 1954, kadastro duomenų nustatymo data 1998-09-23, esančios (duomenys neskelbtini), įregistruota Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1994-11-03, 1994 m. rugsėjo 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu.

Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija –Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

Taigi, visų pirma turi būti nustatyta, kokiu tikslu pareiškėja reiškia tokį reikalavimą, ar nesant teismine tvarka panaikintos daiktinių teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre, yra pažeidžiamos ieškovės teisės arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėja yra M. M. L. įpėdinė pagal testamentą. Minimas pastatas iki 1997 m. rugsėjo 5 d. (iki ieškovės motina jį įgijo) priklausė likviduojamai ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. rugsėjo 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 1994 m. lapkričio 3 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu. Ieškovės motinai įstatymų nustatyta tvarka neįforminus įgijimo, ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidavus, minimas pastatas ir liko registruotas ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu. Darytina išvada, kad ieškovė siekia, jog teismo sprendimu ši daiktinių teisių registracija Nekilnojamojo turto registre būtų panaikinta, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tokiu būdu būtų pašalinta kliūtis pareikštam reikalavimui patenkinti.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo turinį, pažymėjo, kad nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo faktiniu priklausymu nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, nutarties 23, 27–29 punktai). Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Kai nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre yra registruota likviduoto juridinio asmens vardu, išviešintas daikto savininkas neegzistuoja, todėl nėra nuosavybės teisės turėtojo ir susiklosto situacija, kai realiai ginčo turtas neturi savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Byloje iš esmės po patikslinto pareiškimo pateikimo, neliko ginčo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti būtinų ir aukščiau nurodytų sąlygų, tačiau suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas išreiškė abejonę, ar kiaulidės pastatas nepriklauso valstybei ar savivaldybei ir ar jis nėra pastatytas neteisėtai, kas būtų kliūtys patenkinti pareiškėjų reikalavimą.

Pareiškėja nepateikė rašytinių dokumentų, pagrindžiančių, kad sąžiningai ir teisėtai įsigytas karvidės – veršidės pastatas buvo ir teisėtai pastatytas, tačiau tai nereiškia, kad jo statyba vien dėl to turi būti laikoma neteisėta. Pastato statybos teisėtumą pareiškėja įrodinėja liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad karvidės – veršidės pastatas buvo pastatytas kolūkio ir visą laiką buvo naudojamas pagal paskirtį, o kolūkį likvidavus buvo perduota į ŽŪB (duomenys neskelbtini) balansą. Pareiškėja pateikė kasos pajamų orderio kvitą kurio serija SAANr. (duomenys neskelbtini), bei važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu tą pačią 1997 m. rugsėjo 5 d. likviduojamos ŽŪB (duomenys neskelbtini) komisija parengė nupirkto turto perdavimo priėmimo aktą, kuriame nurodoma, perduoda M. L. jos nupirktą (duomenys neskelbtini) seną karvidę, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1954 metais, už 700 litų. Taigi, pareiškėja pateikė ir išlikusius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymus, kad kiaulidės pastatą pareiškėjos motina M. M. L. teisėtai įgijo iš ŽŪB (duomenys neskelbtini), o ne pasistatė pati, todėl akivaizdu, kad ji tikrai nėra pažeidusi jokių statybą reguliuojančių teisės normų. Pažymėtina, kad karvidė - veršidė buvo specialios paskirties statinys, pastatytas kolūkio ir būtinas kolūkio veiklai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pati valstybė galėjo savavališkai ir neteisėtai pastatyti tokį statinį.

Vertinant įrodymų pakankamumą šiam įgyjamosios senaties faktui nustatyti pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Todėl vien tik tiesioginių rašytinių, statybos teisėtumą pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali būti kliūtis pareiškėjams įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtą valdyti pastatą, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad statinio statyba buvo būtina ir teisėta. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai pastatą valdžiusiam nuo 1997 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti šį pastatą buvus pastatytą neteisėtai ir priklausantį kitam asmeniui, nes jis yra įregistruotas jau nesančios ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu, dėl to atmesti pareiškėjos reikalavimą, kaip neįrodžius visų būtinų sąlygų nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Taigi, byloje nustatyta, kad M. M. L. nėra karvidės - veršidės pastato, kadastrinių matavimų byloje žymimo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, bet sąžiningai jį įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė jau daugiau kaip dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas, jeigu toks būtų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti juridinį faktą, kad M. M. L. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad M. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į karvidę (veršidę), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1954 metais, esančią (duomenys neskelbtini), M. M. L. suformuotame 0,29 ha žemės sklype, sklypo indentifikatorius - (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.