- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-111-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06443-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 6 789,03 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2017-03-29 kelyje A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 46,400 km įvyko eismo įvykis, kurio metu neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat jo vairuotojas pažeidė KET, t. y. laiku nepastebėjo policijos pareigūno sustabdyto automobilio Ford Fiesta, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti Ford Fiesta vairuotojas J. Š. ir keleiviai I. Š. bei kūdikis K. Š.. J. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata, ieškovei I. Š. nustatytas trauminis šokas ir dubens kaulų lūžimas su šlaunikaulio išnirimu, K. Š. dėl eismo įvykio metu patirto sukrėtimo patyrė šoką, ilgam laikui buvo atskirtas nuo motinos. Po eismo įvykio ieškovė privalėjo gydytis nuo 2017-03-29 ir gydosi iki dabar. Ieškovei buvo diagnozuoti įvairūs lūžiai ir kiti kūno sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Eismo įvykio metu patyrė turtinę žalą, kuria sudaro 7230,61 Eur, t. y. vaistai ir tvarsliava – 413,45 Eur, kuras – 251,99 Eur, reabilitacijos ir kitos, susijusios su gydymu išlaidos – 1772,20 Eur, maistas - 656,27 Eur, automobilinė vaikiška kėdutė – 79 Eur, vaikiškas vėžimėlis – 450 Eur, mobilus telefonas – 630 Eur, lėktuvo bilietas – 199,80 Eur, rūbai, kurie buvo sugadinti avarijos metu – 216 Eur, dėl patirtos avarijos ieškovės negauta bedarbio pašalpa nuo 2017-04-04 iki 2017-08-03 – 2561,90 Eur. Atsakovė, įvertinusi žalos byloje gautus duomenis ieškovei atlygino 2900,00 Eur neturtinę žalą ir 441,58 Eur turtinę žalą, todėl ieškovei liko neatlyginta 6789,03 Eur turtinės žalos.
1.2. Teismo posėdžių, vykusių 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. metu, ieškovės ir atsakovės atstovai žodžiu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl žalos už vaikišką kėdutę atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Savo nesutikimą be kita ko, grindė tuo, kad visa realiai patirta žala ieškovei jau buvo atlyginta. Ieškinio reikalavimas ir jo pagrindimas visiškai sutampa su atsakovei 2017 m. liepos mėnesį pareikštu reikalavimu, kuris buvo išnagrinėtas ir tenkintas iš dalies. Ieškovė prašo priteisti išlaidas kurui įsigyti, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, ar kuras buvo panaudotas sveikatos atstatymo tikslais. Ieškovė prašo atlyginti žalą už sugadintą vaikišką kėdutę, vežimėlį, mobilų telefoną, sugadintus drabužius, tačiau atsakovė atlygino žalą už vaikišką kėdutę – 87,30 Eur, byloje nėra duomenų, kad kiti daiktai buvo apgadinti, atsakovei apžiūrai nebuvo pateiktas vėžimėlis, telefonas, drabužiai. Nors ieškovė prašo atlyginti 1772,20 Eur reabilitacijos išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu, tačiau atsakovė objektyviai neturi galimybės išsiaiškinti, kurie kvitai pagrindžia šias išlaidas, nėra aišku, kokios reabilitacijos paslaugos ieškovei suteiktos ir neįmanoma padaryti išvados, ar šios paslaugos tiesiogiai susijusios su sveikatos atstatymu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2271,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 570,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. Š. naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.
4. Teismas nustatė, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat R. F. pažeidė Kelių eismo taisykles, buvo sužaloti Ford Fiesta vairuotojas J. Š. ir keleiviai I. Š. bei kūdikis K. Š.. Automobilis VW Passat buvo apdraustas atsakovės filiale įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į atsakovę raštu ir prašė atlyginti 7079,91 Eur turtinę žalą, susidariusią iki 2017 m. liepos 25 d., ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė ieškovei atlygino 2900,00 Eur neturtinę žalą ir, įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis apie patirtą turtinę žalą, jai išmokėjo 430,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje atsakovė ieškovės turtinės žalos neatlygino, kadangi jos nesusijusios su ieškovės sveikatos grąžinimu.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais dėl išlaidų už vaistus ir tvarsliavas visiško atlyginimo, kadangi atsakovė savo atsiliepime įvardijo konkrečius medikamentų pavadinimus, už kuriuos atlyginta ir kurių pavadinimai sutampa su kartu ieškiniu pateiktais kvitais, kuriuose nurodomas medikamentų įsigijimas. Ieškovė tuo tarpu niekaip nepaneigė, kad prašomos priteisti išlaidos už medikamentus nėra prašomos atlyginti pakartotinai, dėl ko ieškovės prašymą už vaistus ir tvarsliavą atlyginti 413,45 Eur atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad medikamentai buvo perkami ne viename Lietuvos mieste (Marijampolėje, Kaune), kuriuos atsakovė laikė skirtais ieškovės sveikatai atstatyti ir už kuriuos atlygino, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo daug kartų vykstama į gydymo įstaigą, kurioje buvo gydoma ieškovė, todėl atsižvelgiant į atstumą nuo ieškovės sutuoktinio ir sūnaus gyvenamojo miesto iki ligoninės ir atgal, kad važiuojama buvo tiek mieste, tiek užmiestyje, ieškovės prašoma priteisti išlaidų suma yra pagrįsta, reali ir protinga, todėl dalyje išlaidų kurui reikalavimas tenkintinas ir 251,99 Eur priteistina iš atsakovės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kuro išlaidos negali būti laikomos neturtinio pobūdžio praradimais.
7. Spręsdamas dėl patirtų reabilitacijos išlaidų apimties, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir darė išvadą, kad pagrįsta laikyti, jog reabilitacijos paslaugoms apmokėti patirtos 1300,00 Eur išlaidos bei Druskininkų miesto rinkliava 20,00 Eur sumai, o kitos išlaidos laikytinos nesusijusiomis su įvykio metu patirtomis traumomis gydyti, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies iš atsakovės ieškovei priteisiant 1320,00 Eur reabilitacijos išlaidoms atlyginti.
8. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė niekaip nepagrindė poreikio specialiam maitinimui, gydymosi įstaigose ieškovei buvo tiekiamas maitinimas. Be to, atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės pateiktų kvitų maistui matyti, kad buvo įgyjami ne tik maisto produktai, bet ir skrudintuvas, cigaretės, alkoholiniai gėrimai ir kt.
9. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti drabužių, vaikiško vežimėlio ir mobilaus telefono išlaidas, teismas laikė, kad ieškovė nepateikė drabužių ir mobilaus telefono išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertinus šalių paaiškinimus, eismo įvykio aplinkybes, kitų byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgus į tai, kad vaikiškas vėžimėlis buvo naudojamas beveik metus, o susitarimas dėl mobilaus telefono pirkimo nepasirašytas, jame nėra nurodomas pirkėjas, nepridėti mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, sprendė, kad ieškovė objektyviai galėjo patirti išlaidas rūbams, vaikiškam vėžimėliui, t. y. yra reali žalos atsiradimo tikimybė, o 500,00 Eur išlaidų suma už drabužių sugadinimą ir vaikišką vėžimėlį yra pakankama, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus.
10. Įvertinęs tai, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieškovė buvo operuojama, gydoma ir atliko reabilitaciją Lietuvoje, teismas sutiko su ieškove, jog dėl tuo metu esančios situacijos (sveikatos sužalojimo, negalėjimo judėti, stresinės būsenos dėl eismo įvykio) ieškovė su šeima negalėjo išskirsti atgal į Airiją, dėl ko tuometinis ieškovės ir jos šeimos likimas Lietuvoje yra susijęs priežastiniu ryšiu su autoįvykiu, todėl reikalavimas priteisti 199,80 Eur išlaidas už ieškovės nepanaudotus lėktuvo bilietus yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Teismas sutiko su atsakove, jog iš ieškovės pridėtų įrodymų teisės į bedarbio pašalpą atsiradimas ir pasibaigimas susijęs su kitos užsienio valstybės teisės aktų, susijusių su pašalpų mokėjimo tvarka reikalavimais, o tuo tarpu iš ieškovei išduoto atsakymo neįmanoma nustatyti atsisakymo skirti pašalpą pagrindus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė Lietuvoje būtų drausta socialiniu draudimu, to neneigė ir ieškovė. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas numato, jog negautos pajamos nustatomos pagal vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodinėjo ir nepaaiškino, kodėl 150,70 Eur dydis parinktas skaičiuojant negautas pajamas, kadangi iš teismui pateikto ieškovės gautų išmokų sąrašo matyti, jog dalis išmokų buvo vaiko išmoka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė Kaune buvo gydoma tik 20 dienų – nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Šiuo laikotarpiu išlaidas vaistinėse grindžia tik trijų dienų kvitai (2017 m. balandžio 4 d. kvitas buvo atmestas, kaip nesusijęs su ieškovės gydymu) ir trijų dienų kuro įsigijimo kvitai. Visos kitos medikamentų ir kuro išlaidos buvo patirtos ieškovei ambulatoriškai besigydant namuose Marijampolėje, o atstumas iki vaistinių, kuriose jie buvo įsigyti, sudarė vidutiniškai 1 km nuo ieškovės gyvenamosios vietos. Ieškovė neteikė jokių duomenų, kokia transporto priemone buvo naudotasi, kokia jos vidutinė kuro suvartojimo norma, kur buvo panaudotas kuras ambulatorinio gydymo metu, kurio išlaidas prašoma priteisti iš atsakovės, todėl nebuvo įmanoma apskritai įvertinti reikalavimo pagrįstumo.
12.2. Kad ieškovei buvo atliktos reabilitacinės paslaugos, byloje nėra jokių duomenų. Iš pateikto išlaidų kvito matyti, kad ieškovė pasinaudojo sveikatingumo centro „UPA“ teikiama sveikatingumo ir gydomųjų procedūrų programa, tačiau koks šios programos turinys ieškovė neatskleidė nei paaiškinimais žodžiu, nei dokumentais. Mažai tikėtina, kad įstaiga neturi duomenų, kokiomis paslaugomis ieškovė pasinaudojo viešnagės metu, nevykdė apskaitos, kada ieškovė įsiregistravo ir išsiregistravo.
12.3. Net darant prielaidą, kad ieškovė nepasinaudojo rezervuota data, laiku neišvyko atgal į Airiją ir dėl to buvo priversta įsigyti naują bilietą, ieškovė įgijo teisę reikalauti būtent naujo bilieto įsigijimo išlaidų sumos, kuri nebūtinai atitiks 199,80 Eur sumą, kompensavimo, tačiau ne tų išlaidų, kurios nebuvo nulemtos eismo įvykio. Be to, skrydžio bilietais įgyjama tik teisė pasinaudoti skrydžiu, tačiau ne konkreti jo data. Įsigijus bilietą, yra tik rezervuojama skrydžio data, kurią iš esmės be ribojimų galima paprastai ir greitai pakeisti į bet kurį laiką ateityje, taip pat keisti keleivį ir kt.
12.4. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaikiškas vežimėlis apskritai buvo automobilyje įvykio metu. Atliekant automobilio liekanų apžiūrą buvo nustatyta, kad automobilinė vaikiška kėdutė buvo įvykio metu ir ji buvo sugadinta, o išlaidos buvo pagrįstos byloje esančiu išlaidų kvitu. Pagal pastarąjį kvitą atsakovė pritaikė nusidėvėjimą ir išmokėjo draudimo išmoką. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilyje buvo kitas vežimėlis. Spręsdamas dėl šio ieškovės reikalavimo, teismas sprendė tik dėl žalos dydžio, tačiau netyrė paties sugadinimo fakto. Atsakovo vertinimu, nesant jokių duomenų apie vežimėlio sugadinimo faktą, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl žalos dydžio.
12.5. Ieškovė taip pat neįrodinėjo žalos drabužiams fakto ir dydžio, ir išreiškė tik prašymą teismui priteisti 216,00 Eur žalą. Byloje nėra duomenų apskirtai, kokie drabužiai buvo sugadinti – striukė, kelnės, megztinis ar tik vienas brangus megztinis, kokia kiekvieno jų suma, kada jie įsigyti, byloje nėra jokio drabužių pirkimo kvito. Nėra aišku, ar visi drabužiai buvo suplėšyti ar tik ištepti. Neaiškus jų nusidėvėjimo laipsnis. Net ir atsakovei atkreipus dėmesį į šiuos trūkumus, ieškovė neteikė jokių paaiškinimų, o teismas tuo nesidomėjo. Be to, teismas šioje dalyje reikalavimą tenkinto priteisęs bendrą 500,00 Eur sumą, tačiau jos nedetalizavo, dėl ko byloje yra aišku tik viena – atsakovės prievolė sumokėti 500,00 Eur sumą, tačiau ne jos turinys – už ką konkrečiai ir kokiomis sumomis priteista.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Š. prašė apeliantės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Poreikis taip dažnai važiuoti į gydymo įstaigą nulemtas bendrų šeimos interesų, todėl patirtos kuro išlaidos nelaikytinos fizinės sveikatos atstatymui. Minėtos išlaidos tiesiogiai susijusios su medikamentų pirkimu, jų vežimu ieškovei, kurie buvo reikalingi ieškovei autoįvykyje patirtų sužalojimų gydymui, poreikis matytis su sūnumi streso mažinimui ir gijimo procesui spartinti taip pat laikytinas fizinės sveikatos atstatymu.
13.2. Natūralu, kad reabilitacijos faktą ieškovė grindė specialisto ranka medicininiame dokumente įrašytu sakiniu „galima pradėti reabilitacines procedūras“. Reabilitacijos atlikimo faktą įrodė byloje pateikti duomenys. Kvite nurodoma, kad 2017 m. birželio 25 d. buvo suteiktos restorano paslaugos – 11,00 Eur, RC UPA paslaugos – 1300,00 Eur, Druskininkų miesto rinkliava – 20,00 Eur, drabužių valymo paslauga - 68,00 Eur, gydyklos paslaugos „Giliai Veid“ – 136,00 Eur. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė autoįvykio metu patyrė kaulų lūžius, kairio šlaunikaulio išnirimą, jos judesiai riboti, buvo atlikta kairio šlaunikaulio repozicija, ieškovė buvo operuota, po operacijos jai buvo rekomenduojamas 2 mėnesių gulimas režimas varlytės pozoje. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad gydytojas ieškovei nurodė, jog galima pradėti reabilitacines procedūras. Taigi išlaidos reabilitacijai susijusios su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu.
13.3. Dėl tuo metu esančios situacijos (sveikatos sužalojimo, negalėjimo judėti, stresinės būsenos dėl eismo įvykio) ieškovė su šeima negalėjo išskirsti atgal į Airiją, dėl ko tuometinis ieškovės ir jos šeimos likimas Lietuvoje yra susijęs priežastiniu ryšiu su autoįvykiu.
13.4. Teismo vertinimu, ieškovė objektyviai galėjo patirti išlaidas rūbams, vaikiškam vėžimėliui, t. y. yra reali žalos atsiradimo tikimybė, todėl laikė, kad 500,00 Eur išlaidų suma už drabužių sugadinimą ir vaikišką vėžimėlį yra pakankama, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
16. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. kelyje A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 46,400 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat R. F. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. laiku nepastebėjo policijos pareigūno sustabdyto automobilio Ford Fiesta, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti Ford Fiesta vairuotojas J. Š. ir keleiviai ieškovė I. Š. bei kūdikis K. Š.. Automobilis VW Passat buvo apdraustas atsakovės filiale įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl apeliantė turėjo pareigą atlyginti ieškovės eismo įvykio metu patirtą žalą. Iš LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos epikrizės ir išrašų iš medicininių dokumentų (t. 1 b. l. 123-125) matyti, kad atlikus kompiuterinę tomografiją stebėta I. Š. gaktikaulio šakų ir gūžduobių lūžiai, kairio šlaunikaulio išnirimas. 2017 m. kovo 29 d. atlikta uždara kairio šlaunikaulio išnirimo repozicija, 2017 m. balandžio 7 d. atlikta operacija. Atlikus operaciją buvo numatyti perrišimai kas dvi dienas, gulimas režimas varlytės pozoje 2 mėnesius po operacijos, sėdėti ir valgyti buvo galima iki 45 laipsnių kampu. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos Ortopedijos traumatologijos klinikoje ieškovė gydyta nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Nurodytas aplinkybes tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, o proceso šalys šių aplinkybių neginčija. Proceso šalys neginčija ir to, kad ieškovė kreipėsi į apeliantę 2017 m. liepos 26 d raštu ir prašė atlyginti 7079,91 Eur turtinę žalą, susidariusią iki 2017 m. liepos 25 d., ir 10 000,00 Eur neturtinę žalą (t. 1 b. l. 68-69). Bylos duomenimis apeliantė ieškovei sutiko atlyginti ir atlygino 2 900,00 Eur neturtinę žalą ir, įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis apie patirtą turtinę žalą, 441,58 Eur turtinę žalą (430,70 Eur už gydymo išlaidas ir 10,88 Eur už kuro išlaidas), kitoje dalyje ieškovės pretenziją atmetė bei nurodė, kad nesutinka atlyginti negautų pajamų, kadangi ieškovė eismo įvykio metu nedirbo, o reabilitacijos ir likusių kuro išlaidų nesutinka atlyginti, kadangi nepateikta šias išlaidas patvirtinančių dokumentų (t. 1 b. l. 23, t. 2 b. l. 16-17).
17. Tarp šalių šioje byloje kilo ginčas būtent dėl ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydžio. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka atlyginti teismo priteistų išlaidų kurui, reabilitacijai, lėktuvo bilietams ir apgadintiems daiktams, kadangi apeliantės vertinimu šios išlaidos paprasčiausiai yra neįrodytos, tuo tarpu ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šios išlaidos jai priteistos pagrįstai.
18. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Nurodytos įrodinėjimo taisyklės reikšmingos ir turi būti taikomos iš šioje civilinėje byloje sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir vertinant pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistos turtinės žalos dydį.
20. Dėl išlaidų kurui. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų kurui suma yra pagrįsta, reali ir protinga, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkintino ir 251,99 Eur sumą už kurą priteisė iš apeliantės. Su tokia pozicija teisėjų kolegija sutinka.
21. Kaip jau minėta, LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos Ortopedijos traumatologijos klinikoje ieškovė gydyta nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., jai 2017 m. kovo 29 d. atlikta uždara kairio šlaunikaulio išnirimo repozicija, 2017 m. balandžio 7 d. atlikta operacija, numatyta ortopedo traumatologo konsultacija už aštuonių savaičių, analgetikai esant būtinybei, gulima režimas varlytės pozoje 2 mėnesius po operacijos (t. 1 b. l. 123). Byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 1. b. l. 135-136) taip pat patvirtina ieškovės apsilankymą pas gydytoją, leidusį pradėti reabilitacijos procedūras. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, kvitų, patvirtinančių tiek išlaidas vaistams, tiek kurui, taip pat duomenų apie tai, kad avarijoje nukentėjo ne tik ieškovė, bet ir jos vyras, o naujagimis sūnus patyrė stresą, akivaizdu, kad apeliantės jau atlygintos 10,88 Eur už kurą išlaidas negali būti laikomos pakankamomis ir sąžiningomis. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl ieškovės patirtų sunkių sužalojimų ji turėjo būti lankoma VšĮ Kauno klinikos Ortopedijos traumatologijos klinikoje, jai turėjo būti atvežamos higienos priemonės, rūbai, sudaromos sąlygos matytis su sūnumi, vyru, vėliau ji neabejotinai turėjo išlaidų vykstant pas gydytojus, į reabilitaciją, važiuojant pirkti vaistų ir pan. Nors apeliantė ir nurodo, kad pateikti kvitai ne pilnai patvirtina išlaidas kurui, tačiau nagrinėjamos situacijos ir buvusios ieškovės sveikatos būklės kontekste, pagrįstomis galėtų būti laikomos netgi didesnės išlaidos kurui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iš apeliantės priteisti 251,99 Eur išlaidų kurui.
22. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad ieškovė nepateikė duomenų, rodančių apsilankymų medicinos įstaigose skaičių, automobilio kuro sąnaudas ir pan. yra nepagrįsti, kadangi tokie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimai būtų paprasčiausiai pertekliniai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokius sužalojimus patyrę asmenys paprastai apskritai neskaičiuoja nei apsilankymų gydymo įstaigose ar ligoninėse, nei detaliai skaičiuoja kuro sąnaudas, kadangi tokiu atveju būtent sveikata yra didžiausias šių asmenų prioritetas. Juolab, kad ieškovės prašomos priteisti kuro išlaidos, atsižvelgiant tiek į atstumą nuo Kauno iki Marijampolės, tiek į ieškovės I. Š. sužalojimus, jų gydymo trukmę, kitas aplinkybes, neabejotinai gali būti laikomos protingomis.
23. Dėl išlaidų reabilitacijai. Byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 1. b. l. 135-136) patvirtina ieškovės I. Š. 2017 m. gegužės 29 d. apsilankymą pas gydytoją, leidusį pradėti reabilitacijos procedūras, vartytis etc. Ieškovės pateiktame 2017 m. birželio 25 d. UAB „MTC“ kvite (t. 1 b. l. 11) nurodomos 1300,00 Eur išlaidos „RC UPA PASLAUGOS PVM ĮST 20 STR.“ Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo apie tai, kad UAB „MTC“ teikia ir reabilitacijos paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta suma reiškia bei patvirtinta ieškovei suteiktas reabilitacijos paslaugas, juolab, kad kvite daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnį, kuriame aptariamas su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiame kvite taip pat yra ir 20,00 Eur Druskininkų miesto rinkliava. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šios išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakankamai tikėtina, kad reabilitacijos paslaugos ieškovei buvo skiriamos pagal reabilitacijos centro gydytojų pasiūlymus, teismui taip pat nekyla jokių abejonių, kad reabilitacijos paslaugos ieškovei, atsižvelgiant į jos patirtus sužalojimus buvo būtinos, todėl 1320,00 Eur išlaidų reabilitacijai priteisimas, kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjęs teismas, iš tiesų atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus.
25. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė siekdama žalos atlyginimo elgėsi nesąžiningai, kad reabilitacijos procedūrų neatliko. Be to, nors apeliantė ir nurodo, kad leidimas atlikti reabilitacijos procedūras savaime nereiškia realios rekomendacijos jas atlikti, toks teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į tai, kad reabilitacijos po kaulų lūžių, išnirimų yra įprastos medicininėje praktikoje, o šiuo atveju ieškovei apskritai buvo nurodomas gulimas režimas varlytės pozoje 2 mėnesius po operacijos, sėdėti ir valgyti buvo galima iki 45 laipsnių kampu.
26. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju išlaidų reabilitacijai dydį patvirtintų tik šių paslaugų detalizavimas, reabilitacijos paslaugos teikiančio juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentai ir pan. Manytina, kad toks reikalavimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes yra perteklinis, o pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos išlaidos reabilitacijai, įvertinus bylos įrodymų visetą, yra itin tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas detaliai išanalizavo prašymą atlyginti reabilitacijos išlaidas, ir tų išlaidų, kurios nesusijusios su I. Š. reabilitacija, iš apeliantės pagrįstai nepriteisė.
27. Dėl lėktuvo bilietų. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš esmės neginčija, kad ieškovė turėjo 199,80 Eur išlaidas lėktuvo bilietams įsigyti, o šias išlaidas patvirtina skrydžių bendrovės „Ryanair“ kelionės maršrutas ir rezervacijos patvirtinimas (t. 1. b. l. 6-7). Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad dėl bilietų nepanaudojimo ir įvykusio eismo įvykio yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas nurodytą sumą priteisti ieškovei.
28. Pažymėtina, kad nors apeliantė ir teigia, kad skrydžio datą iš esmės be apribojimų galima keisti, nukelti rezervaciją ir pan. bei pateikė tai patvirtinančią informaciją (t. 1 b. l. 144), kas iš esmės yra įprasta, tačiau byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad toks keitimas yra nemokamas, neviršija pačių bilietų kainos, kad skrydžio datos keitimas iš tiesų buvo atliktas ir pan. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė kitų bilietų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė išlaidų lėktuvo bilietams įsigyti nepatyrė, o šios išlaidos neprivalo būti atlygintos.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyto dydžio išlaidos iš esmės gali būti laikomos protingomis ir sąžiningomis, kadangi buvo naudojamasi pigių skrydžių bendrovės paslaugomis, tuo tarpu naujų bilietų užsakymo suma, renkantis kitas, ne pigių skrydžių bendroves, galėjo būti netgi didesnė nei priteista iš apeliantės. Pažymėtina ir tai, kad neįvykus eismo įvykiui, skrydžio bilietai galėjo būti panaudoti, todėl nurodytos sumos priteisimas iš apeliantės yra pagrįstas, net ir iš dalies sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju naujo bilieto įsigijimo kainos nebūtinai atitiks ieškovei priteistą sumą.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 199,80 Eur suma už lėktuvo bilietus iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ taip pat priteista pagrįstai.
31. Dėl išlaidų eismo įvykio metu apgadintiems daiktams. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai priteisė 500,00 Eur sumą už automobilyje eismo įvykio metu buvusių daiktų apgadinimą. Su tokia pozicija teisėjų kolegija sutikti negali.
32. Ieškovė byloje prašė priteisti jai 1296,00 Eur išlaidas už sugadintus rūbus, prarastą mobilųjį telefoną ir vaikišką vežimėlį, tačiau bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, buvo pagrindas šią sumą sumažinti atsižvelgiant pirmiausiai į tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie mobilaus telefono ir drabužių, vežimėlio įsigijimo išlaidas. Tai reiškia, kad skundžiamame sprendime bylą nagrinėjęs teismas iš esmės sutiko su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių daiktų įsigijimo išlaidų dydį, nusidėvėjimą ir pan. Kita vertus, bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad šiuo atveju egzistavo reali žalos atsiradimo tikimybė, atsižvelgiant į bylos duomenis, yra pagrįsta.
33. Pažymėtina, kad eismo įvykis lėmė ženklias pasekmes, apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo atliekama „automobilio liekanų apžiūra“, avarija sąlygojo ieškovės kaulų lūžius, kitus sužeidimus. Tokių aplinkybių kontekste iš tiesų galima daryti didelio tikėtinumo išvadą, kad ieškovės daiktai (vežimėlis, mobilusis telefonas buvo sugadinti), jos rūbai dėl eismo įvykio buvo ištepti, suplėšyti, galimai buvo būtina juos perkirpti suteikiant medicininę pagalbą ar pan., o bylą nagrinėjusio teismo priteista suma šiuo atveju iš esmės gali būti laikoma protinga ir sąžininga, net ir nesant visų duomenų apie turto vertę, jo nusidėvėjimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovės I. Š. pozicija byloje buvo nuosekli, eismo įvykis galėjo sukelti stresinę situaciją, ši aplinkybė bei ieškovės sveikatos būklė po eismo įvykio, – apsunkinti įrodymų apie automobilyje buvusius daiktus rinkimą. Be to, byloje esantys įrodymai (t. 1 b. l. 3-5) patvirtina tiek vaikiško vežimėlio, tiek mobiliojo ryšio telefono vertę (prekės įsigytos Airijoje, kur šalys ir gyvena, prieš įvykstant eismo įvykiui).
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovė I. Š. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.