- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- e2-23114-996/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12606-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Ieškovas
- E. L., A. L., V. L.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovui ir ieškovės E. L. įstatyminiam atstovui A. L., advokatui Ričardui Raliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L., A. L., V. L. ieškinį atsakovui A. P., išvada duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
E. L., A. L., V. L. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu A. P. (toliau – atsakovas) (el. b. t. I, b. l. 1–5), prašydami priteisti ieškovei E. L. 4 000 Eur neturtinę žalą, ieškovams A. L. ir V. L. 150 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Priteistas pinigines lėšas ieškovei E. L. neturtinei žalai atlyginti prašė pavesti tvarkyti uzufrukto teise įstatyminiams atstovams, ieškovams A. L. ir V. L.
Ieškovai paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad tvirkino mažametę, ieškovę E. L.; dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų – dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos – nukentėjusioji mažametė E. L. patyrė neturtinę žalą, kurios pasekmės yra emocinio, dvasinio pobūdžio; vaikystėje patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje; tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi; dėl patirtų išgyvenimų, streso ir baimės ieškovė E. L. pageidavo pakeisti gyvenamąją vietą; laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki birželio 17 d. ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki liepos 18 d. ieškovei E. L. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, besitęsiant emocinėms problemoms nuo 2025 m. sausio 15 d. psichologinė pagalba jai buvo atnaujinta; 2025 m. kovo 26 d. ieškovas A. L., veikdamas nukentėjusiosios interesais, sudarė susitarimą su Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centru „In pace“ dėl psichologo/psichoterapeuto mokamos pagalbos teikimo nukentėjusiajai; neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais atsakovo nusikalstamais veiksmais, nukreiptais prieš mažametį asmenį, kurie sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės E. L. psichologinei būsenai, sveikatai; atlygintinos neturtinės žalos dydis, kuris bent iš dalies galėtų kompensuoti jų mažamečio vaiko patirtus emocinius nepatogumus, nervinę įtampą, stresą, pažeminimą, netektis, nepatogumus, pergyvenimus, sudaro 4 000 Eur; neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; neturtinės žalos dydis yra įvertintas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, sukeltas pasekmes, liekamuosius reiškinius, kalto asmens kaltės pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; dėl patirtų išgyvenimų, streso, įtampos, kitų sunkumų, susijusių su psichologine būsena, ieškovė E. L. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki birželio 17 d. lankė mokamas psichologo konsultacijas, už kurias 150 Eur sumokėjo jos tėvai – ieškovai A. L. ir V. L., todėl jie patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. EPP priedo l. 8–15), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 4 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinkanti Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2919-1155/2024 nustatytų ir išnagrinėtų bylos aplinkybių; sutiko su tuo, kad E. L. patyrė emocinius ir dvasinius pakenkimus dėl jo nusikalstamų veiksmų, tačiau ne tokia apimtimi, kuria nurodoma ieškinyje; nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį į pačios nukentėjusiosios E. L. asmenybę, jos susiklosčiusius ir formuojamus neigiamus santykius su savo motina V. L. ir tėvu A. L., dėl ko E. L. savo šeimoje patyrė neigiamas emocijas ir stresą, pakenkta vaiko asmenybės vystymosi raidai bei gerovei. E. L. nejautė šeimoje šiltų santykių tarp pačių tėvų bei tarp jos ir jos tėvų, tai pasireiškė bendravime su savo bendraamžiais berniukais ir mergaitėmis; nurodė, kad reikia atsižvelgti į jos elgesį ir poelgius Vilniaus arkivyskupijos Caritas vaikų ir paauglių centrą bendraujant su jame lankančiais bendraamžiais, kurie darė neigiamą poveikį siunčiant į jos mobiliojo ryšio telefoną pornografinio turinio filmukus; nukentėjusiosios žiūrėjimas ir domėjimasis pornografinio turinio filmukais yra nesusijęs su atsakovo nusikalstama veika; 2023 m. gruodžio 5 d. apklausta liudytoja B. M., dirbanti (duomenys neskelbtini) patvirtino blogus santykius, barnius šeimoje tarp E. L. ir jos tėvų, blogus santykius tarp pačių tėvų, netinkamą nukentėjusiosios auklėjimą namuose, kas lėmė jos nejautrą bei agresyvumą su kitais vaikais; pažymėjo, kad E. L. yra linkusi meluoti, nesakyti teisybės, yra duomenų, jog jos tėvai tinkamai nesirūpina vaiko sveikata, jos raidos vystymusi, gerove, šeimoje tarp tėvų mato nesutarimus, girdi jų barnius; nurodė, kad lankant centrą jos elgesys tapo seksualizuotas, su ja centrą lankantis berniukas jai į mobilaus ryšio telefoną siunčia pornografinio turinio filmukus; Vilniaus pedagoginės tarnybos 2023 m. vasario 22 d. pažymoje nurodoma, kad ieškovei E. L. nustatytas kompleksinis sutrikimas, jai nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai; ieškovės E. L. tėvai, žinodami apie jos sveikatos būklę, tinkamai ja nesirūpino kelerius metus; dėl turtinės žalos nurodė, kad prie sąskaitos faktūros nepridėti apmokėjimo dokumentai už suteiktas paslaugas, tai yra psichologo pinigų priėmimo kvitas arba bankinis pavedimas už 150 Eur suteiktas paslaugas ir nėra asmens priėmusio sąskaitą faktūrą parašo, todėl nėra visų dokumento rekvizitų ir jis yra negaliojantis; pažymėjo, kad E. L. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, kurie nesusiję su atsakovo nusikalstama veika, todėl atsakovas neprivalo apmokėti psichologo konsultacijas.
Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui (el. b. t. I, b. l. 67–71).
Išvadą duodanti institucija pažymėjo, kad ieškovų A. L. ir V. L. šeima skyriui yra žinoma, iki 2024 m. gegužės 21 d. buvo taikyta atvejo vadyba; pažymėjo, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, sveikata ir gyvybė yra svarbiausios vertybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. L. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ir toliau šiuo metu dukrai E. L. yra teikiamos mokamos psichologinės konsultacijos, žala atsakovo veiksmais padaryta.
Teismo posėdžio metu advokatas Ričardas Ralys palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad sąskaitos išrašymas sudaro pareigą ją apmokėti ir pagal teismų praktiką sąskaitos pateikimas yra pagrindas joje nurodytą sumą priteisti kaip patirtą turtinę žalą.
Atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jį pranešta tinkamai, jokie prašymai negauti.
Išvada duodanti institucija pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė (el. b. t. I, b. l. 8–24); psichologė L. N. S. pateikė 2025 m. balandžio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, nurodžiusi, kad ieškovė E. L. nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki birželio 17 d. lankėsi pas psichologą ir jai buvo suteiktos 5 konsultacijos (el. b. t. I, b. l. 26); psichologė L. N. S. išrašė 2022 m. birželio 17 d. sąskaitą faktūrą LNS Nr. 04/A/22 už individualias psichologo konsultacijas E. L. 150 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 27); Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centras „In pace“ pateikė 2025 m. sausio 27 d. pažymą dėl teikiamos individualios psichologinės pagalbos, kurioje nurodė, kad centras teikė E. L. psichologinę pagalbą (el. b. t. I, b. l. 28); Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ 2025 m. kovo 26 d. gautas ieškovo A. L. sutikimas teikti psichologo/psichoterapeuto paslaugas E. L. (el. b. t. I, b. l. 29).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė. Atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas dėl to, kad jis atliko ieškovės E. L. tvirkinimo veiksmus. Taigi, byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu dėl ieškovės E. L. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė E. L. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir stresą, pageidavo pakeisti savo gyvenamąją vietą. Ieškovės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika taip pat turės įtakos asmens psichologiniam, emociniam ir dvasiniam vystymuisi, normaliam asmenybės formavimuisi. Dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki birželio 17 d. ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki liepos 18 d. ieškovei buvo teikiamos psichologo konsultacijos, besitęsiant emocinėms problemoms nuo 2025 m. sausio 15 d. psichologinė pagalba jai buvo atnaujinta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad psichologė L. N. S. suteikė jai mažiausiai 5 konsultacijas, ieškovas A. L. 2025 m. kovo 26 d. veikdamas nukentėjusios interesais, sudarė susitarimą su Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centru „In pace“ dėl psichologo/psichoterapeuto pagalbos teikimo nukentėjusiai. Pagal Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centro „In pace“ 2025 m. sausio 27 d. pažymą, ieškovei E. L. nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. liepos 18 d. buvo suteikta 18 psichologo konsultacijų. Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtinta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala ieškovės E. L. psichologinei, emocinei ir dvasinei būsenai, atsakovo nusikalstama veika sukėlė didelis emocinius išgyvenimus, dėl kurių ji privalo nuolat lankytis pas psichologą, jai buvo suteiktos mažiausiai 23 psichologo konsultacijos, ji turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą, padarytos nusikalstamos veikos pasekmes jaučia iki šių dienų. Atsakovas atsiliepime pats sutiko su tuo, kad ieškovė E. L. patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, konstatavus atsakovo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovės E. L. atžvilgiu, teismas sprendžia, kad atsakovo kaltės klausimas netenka aktualumo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei pati žala. Atsakovas atsiliepime sutiko su tuo, kad jo veiksmais buvo padaryti ieškovei E. L emociniai ir dvasiniai pakenkimai, tačiau nesutiko su žalos dydžiu. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Svarbu turėti omenyje tai, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje). Pažymėtina, kad neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2010). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Teismas pažymi, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011), juolab, kai pakenkiama mažametės mergaitės sveikatai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo veiksmais buvo pakenkta ieškovės E. L. psichinei sveikatai, jos emocinei ir dvasinei būsenai, psichologiniam, socialiniam vystymuisi bei normaliam asmenybės formavimuisi. Dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovė E. L. iki šiol yra priversta lankytis pas psichologą. Dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovė padarinius jaus ilgą laiką, tai turės įtakos jos asmenybės formavimuisi, nes jauname amžiuje patirtos skriaudos turės įtakos visam gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ieškovei psichologo konsultacijos buvo teikiamos 2022 m., tačiau besitęsiant emocinėms problemoms nuo 2025 m. sausio 15 d. jai psichologinė pagalba buvo atnaujinta. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo padaryta nusikalstama veika turėjo didelės įtakos ieškovės psichinei sveikatai. Emocinės problemos atsinaujino po 3 metų, todėl psichologinė pagalba 2025 m. buvo atnaujinta. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad atsakovo padaryta nusikalstama veika turėjo didelės įtakos ieškovės E. L. psichinei sveikatai, jos dvasiniam ir emociniam vystymuisi bei asmenybės formavimusi. Todėl teismas sprendžia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių yra pagrindas tenkinti ieškovų ieškinį ir priteisti iš atsakovo 4 000 Eur ieškovei E. L. neturtinės žalos atlyginimui. Vien ta aplinkybė, kad, pasak atsakovo, ieškovės E. L. šeimoje tvyro nesutarimai, barniai, mergaitė domisi ne pagal jos amžių priimtinomis temomis, nesudaro pagrindo mažinti atsakovo atsakomybės neturtinės žalos priteisimo apimtyje. Teismo vertinimo, 4 000 Eur neturtinė žala pagal atsakovo ieškovei E. L. padarytą skriaudą nėra per didelė.
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovams A. L. ir V. L. Byloje nustatyta, kad psichologė L. N. S. teikė psichologinę pagalbą ieškovei E. L., iki 2025 m. balandžio 16 d. buvo suteiktos 5 mokamos konsultacijos, todėl ji išrašė 2022 m. birželio 17 d. sąskaitą faktūrą LNS Nr. 04/A/22 150 Eur sumai, kurią apmokėti yra ieškovų prievolė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovai turėjo 150 Eur nuostolių už psichologės suteiktas konsultacijas ieškovei E. L. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 150 Eur turtinę žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovai ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei E. L. 4 000 Eur neturtinę žalą ir ieškovams A. L. ir V. L. 150 Eur turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei E. L. priteistas pinigines lėšas neturtinei žalai atlyginti teismas paveda tvarkyti įstatyminiams atstovams A. L. ir V. L. uzufrukto teise.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 94 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) ir 308,33 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovei paskirto advokato pagalbą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Teismas šioje byloje patyrė 12,25 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovų E. L., A. L., V. L. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovei E. L. priteistas pinigines lėšas neturtinei žalai atlyginti pavesti tvarkyti jos įstatyminiams atstovams A. L. ir V. L. uzufrukto teise.
Priteisti ieškovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinę žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 308,33 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų ir trisdešimt trijų centų) už advokato pagalbą ir 12 Eur (dvylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos – 94 Eur ir 12 Eur – turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Valstybei priteista suma – 308,33 Eur – turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.