- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- 1-29-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-23283-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Eugenijus Antanauskas, Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- B. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), lietuvė, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – ištekėjusi, pensininkė, teista:
2024 metų balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – dviejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - penkiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio suėdimo būdu, paskirta subendrinta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną jos ciklą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje - 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 13 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės
B. K., smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo.
2023 m. birželio 24 d., apie 23.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), B. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (neblaivumas 3,07 prom.), konflikto metu su savo sutuoktiniu J. K., metaliniu šluotos kotu ne mažiau kaip 8 kartus smogė į įvairias kūno dalis, padarydama jam: linijinę puslankio formos muštinę žaizdą veide kaktos vidurinėje dalyje, išilginės juostos formos odos nubrozdinimą dešinio užausio srityje, tris smulkius išilginių juostų formos paviršinius odos nubrozdinimus-nudrėskimus veido dešinėje pusėje smilkinio ir skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą su smulkiais taškiniais paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės projekcijoje, apvalios formos poodines kraujosruvas pilve pokrūtinkaulinėje, kairio pakrūtinio ir kairėje klubinėje srityse, ko pasėkoje nukentėjusiajam J. K. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.
Be to, B. K. sunkiai sužalojo šeimos narį.
2024 m. sausio 1 d., apie 15.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), B. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nemažiau kaip tris kartus peiliu dūrė J. K. į kūną ir padarė durtines - pjautines žaizdas kairio peties sąnario ir kairės šlaunies srityse, žaizdą pažasties srityje, ko pasėkoje dėl kraujavimo iš žaizdų išsivystė sunkus hemoraginis šokas, ir tokiu būdu šeimos nariui – sutuoktiniui padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
B. K. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir nurodė, kad jos vyras J. K. pats save žaloja, ir žaloja tikslingai, kad gautų neįgalumą ir apkalba ją, kad ji vartoja prieš jį fizinį smurtą, be to, tikslingai, kartu su kaimyne, su kuria „susimetė“, apkalba kad ji psichiškai nestabili, agresyvi, norėdami pasisavinti jos turtą.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamoji B. K. parodė, jog 2023 m. birželio 24 d., po pietų jai grįžus į namus, jos sutuoktinis J. K. jau buvo sužalotas, o po to namuose šluotos kotu pats sau prasiskėlė ir kaktą. B. K. paaiškino, jog 2023 m. birželio 24 d. ji su draugėmis buvo sode, išgėrė vyno, o po pietų jai grįžus į namus, jos sutuoktinis J. K. jau buvo sužalotas, matėsi sužalotas veidas, nubrozdinta kakta, buvo sukrešėjusio kraujo, matėsi, kad buvo neblaivus. Grįžus ji virtuvėje tvarkėsi, darė valgyti. Po kiek laiko, tarp jų su vyru kilo konfliktas, ir J. K. nuėjo į savo kambarį ir užsistūmė duris. Ji, norėdama įeiti į vyro kambarį pasiimti daiktų, tam kad atsistumti duris, pasiėmė šluotą, ir jai su šluota bandant atsistumti duris, J. K. griebė už šluotos, dėl ko šluotos kotas nusitraukė ir J. K. pats sau ta šluota prasiskėlė kaktą. Po to iškvietė policiją ir apkaltino ją, kad ji jį sužalojo. B. K. taip pat paaiškino, kad jai pardavėja sakė, kad tą dieną – 2023 m. birželio 24 d. jos sutuoktinis parduotuvėje kabinėjosi prie vyrų ir jie jį nustūmė nuo laiptų.
Nukentėjusysis J. (J.) K. nurodė, jog 2023 m. birželio 24 d., apie 23 val., jis buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, beveik snaudė, lova buvo užstūmęs duris, paaiškino, jog visada taip miega, kad jaustų jeigu į jo kambarį ateitų žmona B. K.. Po kurio laiko, prie jo kambario atėjusi B. K. pradėjo jį kolioti, stumdyti duris, ir truputį pradarė kambario duris. Jis atsikėlęs iš lovos, duris užstūmė. Nurodė, jog B. K. prašė ją įleisti į kambarį neva pasiimti kažkokių daiktų, tačiau jis pasakęs, kad yra 23 valanda, liepė jai eiti miegoti. Po to B. K. pasitraukė, tačiau netrukus grįžo atgal, ir šiek tiek atstūmė jo kambario duris, tuomet jis pamatė, kad ji rankose laiko metalinį šluotos kotą, kuriuo pradėjo per durų tarpą mosikuoti. Siekdamas, kad B. K. jo nesužalotų, jis bandė pristumti lovą, tuo metu B. K. vis taikėsi jam suduoti ir pirmiausia pataikė į abu skruostus, dešinį smilkinį, dešinį užausį, taip pat pataikė į mentės sritį, kairįjį žastą. Siekdamas išvengti žmonos B. K. smūgių, sugriebęs už kito šluotos galo, bandė šluotą iš žmonos atimti ir taip jie stumdėsi, jis šluotą traukė link savęs, ji traukė link savęs. Taip tampantis, nuo jo šluotos galo nusimovė plastmasinis antgalis ir jis šluotos kotą paleido, tuo momentu žmona B. K., truktelėjusi šluotą į save, pataikė sau į dešinę akį, ir dėl to dar labiau supykusi, šluotos kotu trenkė jam ir prakirto galvą. Nurodė, jog B. K. šluotos kotu jam galėjo suduoti ne mažiau 6 kartus. Nurodė ir tai, jog konflikto dieną B. K. buvo vartojusi alkoholio. Nurodė ir tai, jog dėl žmonos B. K. smurto jis skambino bendruoju pagalbos telefonu, po ko atvyko policijos pareigūnai.
Liudytoja T. A. parodė, kad J. K. ir B. K. jai yra žinomi iš ankstesnių įvykių. Šiuo atveju, gavus pranešimą ir atvykus pas J. K. ir B. K., J. K. buvo sužalota kakta, J. K. nurodė, kad buvo sužalotas aliuminiu šluotkočiu, J. K. kambaryje ant grindų matėsi kraujo, kitur, kaip J. K. teigė, buvo išvalyta. J. K. nurodė, kad žmona - B. K. jam trenkė tarp durų stovint į kaktą ir iki jiems atvykstant išvalė kraują. B. K. neprisipažino sužalojusi vyrą. Liudytoja nurodė, jog B. K. elgėsi neadekvačiai, paklaikęs juokas, sunkiai vaikščiojo. Liudytoja nurodė ir tai, kad šis atvejis buvo antras, kai ji važiavo pas B. K. ir J. K., ir liudytojai sunku pasakyti, kas būdavo įvykių iniciatorius, bet sužalotas būdavo J. K., B. K. sužalota nebūdavo.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nuvykus pareigūnams adresu - (duomenys neskelbtini), J. K. nurodė, kad žmona B. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą, tai yra stovint tarp durų paėmusi metalinį šluotos kotą, vieną kartą smūgiavo į galvos sritį, pataikė į kaktą ir ją prakirto bei sukėlė fizinį skausmą. Iki pareigūnams atvykstant žmona išvalė kraujo dėmes, kurios buvo namuose. Užfiksuota kraujuojanti žaizda kaktoje. B. K. nurodė, kad sutuoktinis grįžo namo jau būdamas sužalotas, ji fizinio smurto nenaudojo, teigė, kad sutuoktinis smurtauja prieš ją. B. K. parodė pageltusias kraujosruvas ant savo kojų, nurodė, kad sutuoktinis jai sukinėja kojas. Įvykio vietoje J. K. apžiūrėjo medikai, į gydymo įstaigą nevežė. J. K. nustatytas 1,50 promilių neblaivumas, B. K. - 3,07 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1–7).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2023-06-24, 00.06 val. apžiūrėtas J. K., kuris nurodė, kad žmona su metaliniu šluotos kotu sudavė jam per galvą, po smūgio galvos kaktos srityje stebima žaizda, kraujuoja, be sąmonės teigia, kad nebuvo. Preliminari diagnozė - kitų galvos sričių žaizda (t. 1, b. l. b. l. 8–9).
Iš 2023-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu - (duomenys neskelbtini), buto kambaryje ant krėslo rasta mėlynos spalvos metalinė lazda. Ant lovos rasta pagalvė, ant kurios matoma raudonos spalvos galimai kraujo dėmė, šalia lovos, ant grindų buvo matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Įvykio vietoje paimta mėlynos spalvos metalinė lazda (t. 1, b. l. 86–94).
Iš 2023-06-27 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus bendrojo pagalbos centro garso įrašą, fiksuojamas vyro, tyrimui žinomas J. K. skambutis, J. K. nurodė: „noriu pranešti, kad pas mane vėl žmona pradeda smurtauti prieš mane, praskėlė galvą, kraujo pilna, nu aš sustabdžiau, viskas tvarkoje, man medikų nereikia, nu aš noriu užfiksuoti, kad policininkai būtų užfiksuoti tą dalyką, todėl, kad prieš žmoną eina tas teisminis dalykas, dėl to, kad ji norėjo mane sužaloti su peiliu, ir va taip va“. Paklaustas su kuo trenkė jam per galvą, J. K. atsako: „nu su tokia metaline šluota“. Nustatyta, kad pokalbio metu J. K. operatorei sako: „nu vot ji dabar ateina prie manęs ir pradeda vėl“, girdėti šalia moters (galimai B. K.) balsas, kuri sako: „atsiprašau, bet jis labai, labai, labai nesąmones daro ir pats daro nesąmones“. Toliau girdėti, kad šaukia moteris, sakydama: „jis pats visas nesąmones daro, jis pareina iš kažkur tai kruvinas ir paskui sako, kad aš padariau kažką“. BPC operatorė nurodo, kad informuos policiją (t. 1, b. l. 121–123).
Iš 2023-06-25 asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas J. K., kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius, ant marškinėlių buvo matomos raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Ant veido, kaktos srityje buvo matoma kraujuojanti žaizda. Ant kairės ir dešinės rankų buvo matomi įdrėskimai (t. 1, b. l. 128–129, 130–133).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad J. K. nurodė nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes, analogiškai nurodytas apklausų metu (t. 2, b. l. 105-126).
Iš 2023-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 629/2023 nustatyta, kad:
1. J. K. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: linijinė puslankio formos muštinė žaizda veide kaktos vidurinėje dalyje, išilginės juostos formos odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, išilgine grandine vienas žemiau kito išsidėstę trys smulkūs išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai veido dešinėje pusėje smilkinio ir skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su smulkiais taškiniais paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame skruoste, daugybiniai smulkūs taškiniai pusmėnulinės formos ir brūkšnelių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai abiejų dilbių užpakaliniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės projekcijoje, daugybinių išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai- nudrėskimai kairio žasto viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, apvalios formos poodinės kraujosruvos pilve pokrūtinkaulinėje, kairio pakrūtinio ir kairėje klubinėje srityse.
2. Linijinė puslankio formos muštinė žaizda kaktos srityje gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, juostos formos odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės projekcijoje gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, trys apvalios formos poodinės kraujosruvos pilve gavosi nuo trijų tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu buku smulkiu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai spaudžiant rankos pirštu, pertrauktos išilginės juostos formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai veido dešinėje pusėje smilkinio ir skruosto srityse, daugybiniai išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai kairio žasto viršutinės dalies priekiniame paviršiuje ir daugybiniai smulkūs taškiniai pusmėnulinės formos ir brūkšnelių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai abiejų dilbių užpakaliniuose paviršiuose gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių poveikių su kietais smulkiais bukais ar bukabriauniais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai rankų pirštų nagais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms.
Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų ir žaizdos šašų pavidalo, odos nubrozdinimai-nudrėskimai, esantys abiejose rankose, yra senesni, padaryti prieš nepilną savaitę iki objektyvios apžiūros, o visi kiti sužalojimai yra padaryti maždaug prieš 3-4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2023-06-24 00.00 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas).Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 142–143).
Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo
B. K. nurodė, jog vyro J. K. ji nežalojo ir 2024 m. sausio 1 d. ir kartu patikslino, jog tuo metu jos net nebuvo namuose. B. K. paaiškino, jog 2024 m. Naujųjų metų naktį ji buvo pas senuką, kurį prižiūri. 2024 m. sausio 1 d., apie 10.00 val., grįžus į namus, ji pradėjo tvarkytis virtuvėje, nes virtuvė po Naujųjų metų nakties buvo netvarkinga, matėsi, kad jos vyras J. K. šventė. Parnešusi iš balkono į šaldytuvą sudėjo maistą, kurį buvo palikusi balkone. Tai pamatęs vyras supyko, nes galvojo, kad ji nepaliko jam maisto ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. Netrukus jai paskambino senukas, kurį ji prižiūri, ir paprašė ateiti, ir ji išėjo. O grįžus į namus, ją pasitiko policija.
B. K. patikslino, jog 2024 m. sausio 1 d. savo vyro J. K. peiliu ji ne tik nežalojo, bet ir tokio tikslo neturėjo, juolab neturėjo tikslo žudyti, nes tiek metų kartu pragyvenus, nėra tikslo jai kalėti, o vyras tuo metu laisvai vaikščiotų po namus. B. K. nurodė, jog jie su vyru J. K. yra vedę ir šeimoje gyvena 30 metų, veda bendrą ūkį, nors maistą, po to, kai vyras pinigus pradėjo pragerti, perka atskirai, gyvena kiekvienas savo kambaryje, nurodė ir tai, jog vyras J. K. savo kambaryje yra pasidaręs durų užraktą (užstūmimą) iš vidaus, nors ji nežino, kodėl, be to, jo kambaryje yra ir jos daiktai. B. K. paaiškino ir tai, jog jie su vyru J. K. įpratę vienas kitą vadinti, ji vyrą – „ruselis“, „ruskis mano“, jis ją – „sušikta lietuvė“, taip yra įprasta jų šeimoje, kitaip nebūtų tiek metų nugyvenę.
Nukentėjusysis J. (J.) K. nurodė, jog 2024 m. sausio 1 d., apie 9.30 val., į namus grįžus žmonai B. K., jis pasisiūlęs padaryti pusryčius, tačiau žmona liepė nueiti nupirkti mineralinio ir degtinės, jis sakęs, kad „gal nereikia“, bet žmona skundėsi, kad jai skauda galvą ir jai reikia išgerti. Jam grįžus iš parduotuvės, jie pusryčiavo ir abu kartu su B. K. gėrė jo nupirktą pusės litro degtinės butelį, jis išgėrė šiek tiek daugiau nei 100 ml ir pavalgęs užmigo. Kadangi pradėjo knarkti, žmona ji prikėlė ir jis išėjo į savo kambarį, kur toliau miegojo. Atsibudus, gulėdamas lovoje, pradėjo skaityti knygą. Po kurio laiko išgirdo triukšmą, tai yra rėkiančią žmoną, kuri pradėjo rėkti ant savęs, keiktis, atėjus į jo kambarį, pradėjo kabinėtis prie jo, po to pirmyn atgal, gal 5-6 kartus, vis vaikščiojo į jo kambarį, vis grasino jam, įžeidinėjo jį, kaip visada, „sušiktas ruskis, putino kekšė”, kad jis yra niekas, kad išsiųs jį į Baltarusiją ar Rusiją. Kol ji vaikščiojo, jis toliau skaitė knygą. Tačiau po kurio laiko, nujausdamas kažką negero, atsisėdo, sėdėjo gal 20 minučių, per tą laiką B. K. toliau vis vaikščiojo į jo kambarį ir, kaip visada, vis rėkė. Paskutinį kartą atėjusi į jo kambarį, pasakė, kad jis rusas, ir kad jį užmuš, išėjo ir netrukus vėl grižus, rankoje laikydama virtuvinį rankšluostį, staigiai šoko prie jo, jis suprato, kad B. K. rankoje kažką turi, ir tris kartus jam dūrė, pirmas smūgis buvo į petį ir smūgis buvo galingas, antrą kartą dūrė po pažastimi, nes jis, sureagavęs, pakėlė ranką ir kartu šiek tiek atsitraukė, tada B. K. dūrė į koją virš kelio. Iš rankos pradėjus bėgti kraujo fontanui, jis pradėjo šaukti ant žmonos „ką tu padarei“ ir žmona B. K., pamačiusi kraują, išbėgo iš kambario, o po to ir iš buto. Jis rankšluosčiu užspaudė žaizdą ir skambino kaimynams, kad paprašyti pagalbos. Po to nuėjo patikrinti, ar neužrakintos durys. Atėję kaimynai, pradėjo stabdyti kraujavimą. Po ko atvažiavo medikai, policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad jį sužalojo žmona, ir kad ji gali būti pas globotinį – vyrą, kurį prižiūri.
J. K. nurodė, jog apsiginti jis neturėjo galimybės, nes dūriai buvo greiti, nurodė manantis, jog žmona jam dūrė virtuviniu šefo peiliu, nes vėliau pamatė, kad būtent šio peilio trūksta virtuvėje. Kartu paaiškino ir tai, jog, jo manymu, B. K. niekas netrukdė ir toliau jam suduoti smūgius, jei ji būtų norėjusi. J. K. nurodė, jog įvykio metu, tai yra tuo metu, kai jam buvo suduoti smūgiai, jautėsi blaiviai, viską suprato ir orientavosi aplinkoje, ir paaiškino, jog kaip vyras nebuvo daug išgėręs, be to tuo metu jau buvo pamiegojęs, taigi, pailsėjęs, be to iki smūgių sudavimo skaitė ir knygą, skaitė ilgai, gal apie valandą laiko.
J. K. nurodė ir tai, jog jie su B. K. susituokę nuo (duomenys neskelbtini) m., nurodė, jog nuo tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje, ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis yra rusas, nors ir anksčiau priekaištaudavo, kad sugadino jai gyvenimą. J. K. nurodė, jog jam sunku suprasti ar B. K. ji sužalojo dėl jo tautybės, mano, jog susidėjo visos aplinkybės – jo tautybė, alkoholis, nes žmona daug geria ir alkoholį vartoja dažnai, ir žmonos įtarimai dėl jo neištikimybės su kaimyne.
J. K. teisminio nagrinėjimo metu vienu atveju nurodė, jog B. K. iškviesti greitąją medicinos pagalbą neprašė, nes, pamačiusi daug kraujo, B. K. iš karto išbėgo, kitu atveju nurodė, jog B. K. iškviesti greitąją medicinos pagalbą vis tik prašė.
Liudytoja G. G. parodė, jog 2024 m. sausio 1 d., iš kaimyno J. K. buto girdėjo sklindančius konflikto garsus, šauksmus, keiksmažodžius. Po ko, apie 15.50 val., telefonu paskambinęs kaimynas nukentėjusysis J. K., paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jai paklausus, kas nutiko, J. K. nebeatsakė. Tada kartu su draugu Ž. S. nuėjus pažiūrėti, kas nutiko ir užėjus į J. K. butą, pamatė ant sofos kraujo klane gulintį J. K.. Paklausus, kas jį sužalojo, J. K. atsakė, kad žmona. Po ko ji nedelsiant skambino greitajai medicinos pagalbai ir išėjo į laiptinę laukti atvykstančių medikų, o draugas Ž. S. liko kartu su J. K..
Liudytoja nurodė, jog į kaimynų butą jie užėjo patys, kadangi beldžiant į duris, durų niekas neatidarė. Patikslino, jog kraujo buto salone, kuriame ant sofos gulėjo J. K., ar buvo kraujo prie įėjimo į butą durų nepastebėjo.
Liudytoja nurodė ir tai, jog iš kaimyno J. K. buto sklindančius konflikto garsus yra girdėjusi ir anksčiau, kaimynai dažniausiai konfliktuodavo savaitgaliais.
Liudytojas Ž. S. nurodė, jog 2024 m. sausio 1 d., būnant pas draugę G. G. svečiuose, pastarajai paskambino kaimynas – nukentėjusysis J. K. ir paprašė pagalbos, pasakė „11 butas, reikia pagalbos“. Nuėjus, buto durų niekas neatidarė, bet jie išgirdo aimanuojantį vyrą. Įėjus į butą, kambaryje ant sofos pamatė gulintį vyrą – nukentėjusįjį, ant kurio matėsi durtinės žaizdos, tokių jis nėra matęs, ant sofos, grindų buvo daug kraujo, jis iškart pasakęs draugei skambinti greitajai medicinos pagalbai. Nukentėjusysis buvo pusiau sąmoningas, sunku buvo suprasti, ką jis sako, bet pasakė, kad jį sužalojo žmona. Liudytojas nurodė negalintis pasakyti, ar kraujo buvo ir prie įėjimo į butą.
Liudytoja G. B. nurodė, jog 2024 m. sausio 1 d., dienos metu, iš bendrojo pagalbos centro gavus pranešimą apie peiliu sužalotą vyrą, su greitosios pagalbos ekipažu, kuriame tuo metu dirbo, nuvykus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), bute ant sofos aptiko gulintį nukentėjusįjį, kuris buvo sąmoningas, bet nukentėjusiojo būklė buvo rimta, nukentėjusysis buvo ganėtinai blyškus, kraujospūdis nukritęs, nukentėjusiajam kraujavo iš kairės rankos, dar viena žaizda buvo šlaunyje, kuri jau buvo užkrešėjusi. Liudytoja patikslino, jog nukentėjusiojo kraujo spaudimas buvo labai žemas, pavojingas gyvybei, jei laiku nesuteikiama pagalba, žmogus gali prarasti sąmonę ir mirti. Nurodė ir tai, jog kraujo buvo daug, todėl buvo galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo daug nukraujavęs. Liudytoja parodė, jog jai paklausiau kas tai padarė, nukentėjusysis atsakė, kad tai padarė žmona. Ar prie įėjimo durų buvo kraujo liudytoja nurodė neprisimenanti.
Liudytoja R. V. parodė, kad iš Klaipėdos AVPK gavus pranešimą apie įvykį, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo medikai, kaimynai J. K. taip pat suteikė pagalbą, laikė žaizdas. J. K. nurodė, kad jį sužalojo žmona. Kadangi B. K. bute nebuvo, todėl pradėjo jos paiešką. Netrukus B. K. sulaikė grįžtančią į namus, prie namo, kuriame gyveno, laiptinės. B. K. apsimetė, kad nieko nesupranta, ir kaip visada, elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvi, draskėsi, įžeidinėjo juos – policijos pareigūnus, kai jos kolega norėjo uždėti antrankius, priešinosi – strangrino rankas, vežant į komisariatą, automobilyje daužė laikino sulaikymo kamerą.
Liudytoja nurodė, jog tai buvo ne pirmas kartas, kai ji važiavo į įvykius pas B. K.. Iki šio įvykio kaip pareigūnė yra buvusi dar kartą, kai buvo gautas kaimynų iškvietimas, kad girdimi moters riksmai, daužomi baldai.
Liudytoja paaiškino, jog neadekvatus B. K. elgesys pasireiškia tuo, kad B. K. kalbasi pati su savimi, visuomet rėkia, įžeidinėja kitus, visuomet sako, kad nieko nebuvo, kad kaltas J. K..
Liudytoja K. L. parodė, kad J. K. ir B. K. kaimynystėje, gyvena nuo 2007 m. Anksčiau viskas buvo normalu, jie bendravo ir šeimomis. Tačiau paskutiniaisiais metais su kaimynais nebendrauja, su B. K. nesikalba jau daug metų.
Nurodė, jog paskutiniu metu, jau ne vienerius metus J. K. ir B. K. pradėjo bartis, bardavosi kasdien, girdėdavosi keiksmai, B. K. vyrą J. K. vadindavo „pedofilu“, priekaištaudavo jam dėl pilietybės. Liudytoja nurodė, jog pyktis, keiksmai, įžeidinėjimai buvo iš kaimynės – B. K. pusės, J. K. būdavo ramus, jis nepykdavo, jis klausdavo B. K., kodėl ji šaukia. Liudytoja paaiškino, jog J. K. ir B. K. konfliktus girdėdavo, nes ji gyvena aukštu žemiau, po jų butu. Liudytoja nurodė mananti, jog konfliktai prasidėjo dėl alkoholio, neblaivius matydavo abu kaimynus.
Liudytoja nurodė ir tai, jog B. K. labai pasikeitė prieš maždaug keturis metus, girdėdavo, kaip B. K., būdama viena, pati su savimi kalbasi, lipdama laiptais isteriškai juokiasi, buvo ir ją užpuolusi laiptinėje, buvo jos buto duris apipaišiusi vyriškais lytiniais organais, apmėčiusi obuoliais. O J. K. yra ramus, geras žmogus
Liudytoja patvirtino, kad B. K. buvo ją apkaltinusi viliojant jos vyrą, bet liudytoja nurodė, kad jos santykiai su J. K. yra tik kaimyniški.
Liudytojas V. P. parodė, jog su B. K. susipažino kieme sėdėdami ant suoliuko, nuo to laiko B. K. ateina jam padėti buityje, prižiūrėti namus. Patvirtino, jog 2024 m. Naujųjų metų naktį buvo pas jį. Nurodė, jog buvo atėjusi ir 2024 m. sausio 1 d. Parodė, jog kartais ateidavo išgėrusi, bet kartu nurodė, jog agresyvi nebūdavo.
Liudytoja J. S. parodė, kad gal nuo 2023 m. liepos mėnesio B. K. ateina pas jos tėtį V. P.. Jos tėtis dažnai gulėjo ligoninėje, todėl ji net nesuprasdavo, kada B. K. ateidavo pas jos tėtį, kada jie bendraudavo. Ji pyko, nes jie kartu vartodavo alkoholį, net kaimynai sakydavo, kad jie kartu švenčia. Ji B. K. yra net prašiusi, kad kai ji išblaivys, kad paskambintų jai, pasikalbėti dėl tėvo sveikatos. Liudytoja parodė, jog 2023 m. gruodžio 31 d., apie 20.30 val. ji skambino tėčiui ir jis pasakė, kad laukia B. K..
Iš 2024-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – nusikalstamos vietos padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo) bute aptiktos - ant prieškambario grindų prie įėjimo į svetainę (nuotrauka Nr.37), svetainėje ant grindų (nuotraukos Nr. 38, Nr. 39), ant svetainėje esančio staliuko mobilaus ryšio telefono, guminių šlepečių (nuotraukos Nr. 46, Nr. 47), ant sofos (nuotraukos Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50, Nr. 51). Nustatyta, kad ant grindų prie sofos, yra didelė raudonos spalvos dėmė (nuotraukos Nr. 52, Nr. 53, Nr. 54). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta ir tai, kad prie pagrindinio įėjimo į butą, tai yra įėjus į butą pro pagrindinio įėjimo duris, stebint buto prieškambario bendrą vaizdą, panašių į kraują dėmių nesimato (nuotraukos Nr. 5, 6, 7, 8) (t. 2, b. l. 179–181, t. 3, b. l. 1–23).
Iš 2024-01-03 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad, apžiūrėjus policijos pareigūnės R. V. Body kameros vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, kad nukentėjusysis J. K., kuriam suteikiama pirmoji medicinos pagalba, nurodo, jog, į rankšluostį įdėjusi aštrų daiktą ir juo sudavusi, jį sužalojo sutuoktinė B. K., nurodo, jog sutuoktinė gali būti išėjusi pas senuką, kurį globoja, taip pat nurodė, kad jokio konflikto su žmona nebuvo, žmonai tiesiog pasimaišo protas, ji, būdama girta, nesugeba savęs valdyti (t. 3, b. l. 24–28).
Iš 2024-03-19 ir 2024-03-27 kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad, apžiūrėjus policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašus, nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d., sulaikymo metu B. K. keikiasi, šaukia, įžeidinėja pareigūnus, juos stumdo, nustatyta, jog B. K. keikiasi, šaukia, be to, spardo grotas ir patalpinta į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, nustatyta, jog analogiškas B. K. elgesys, keikiantis, šaukiant, spardant, trankant rankomis duris užfiksuotas ir pristačius ją į policijos komisariatą (t. 3, b. l. 27–30, 32–33).
Iš 2024-01-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2024 m. sausio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu J. K. nurodė nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes – nurodė 2024 m. sausio 1 dienos eigą ir įvykių seką iki nusikaldamos veikos prieš jį padarymo ir po jos, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – B. K. prieš jį atliktus veiksmus suduodant smūgius aštriu į rankšluostį suvyniotu daiktu, nurodė vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, savo veiksmus siekiant išvengti smūgių (t. 3, b. l. 59–81).
Iš 2024-01-09 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2024-01-01 įvykio metu J. K. dėvėti marškiniai. Nustatyta, kad ant marškinių priekio, nugaros matyti išdžiūvusios kraujo dėmės, vietomis marškinių medžiaga sulipusi nuo kraujo. Marškinių kairėje pusėje, ties peties viršumi matyti marškinių medžiagos plyšimas. Plyšimo ilgis apie 4 cm, plotis apie 0,5 cm. (t. 3, b. l. 82–84, 85–89).
Iš 2024-02-13 specialisto išvados nustatyta, kad ant tampono Nr. 1 su nuoplova nuo svetainėje ant grindų prie sofos esančios raudonos spalvos dėmės, paimto 2024-01-01 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-25 (t. 4, b. l. 39–43).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d., 16.00 val., gautas pranešimas apie tai, kad adresu - (duomenys neskelbtini), peiliu į rankos petį, koją sužalotas vyras – J. K.. Nustatyta, kad greitąją medicinos pagalbą kvietė G. G. (t. 3, b. l. 117–118).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2024-02-29 specialisto išvados nustatyta, kad :
1. ant tirti pateiktos B. K. suknelės, paimtos 2024-01-01 B. K. pristačius į areštinę, krūtinės srityje esantis kraujo pėdsakas susiformavo kontakto metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su suknelės paviršiumi;
2. priekyje esantys tiškalai susiformavo smūgiuojant, galinai įrankiu, į kraujo šaltinį (t.3, b. l. 152–153, t. 4, b. l. 8–23).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. specialisto išvados Nr. G 87/2024 (03) nustatyta, kad J. K. :
1.1. durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties sąnario ir kairės šlaunies srityse, padarytos paveikus aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (2024-01-01, 16.33 val.), dėl kraujavimo iš žaizdų išsivystė sunkus hemoraginis šokas (šoko indeksas - 2), todėl nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu;
1.2. žaizda pažasties srityje, (remiantis tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenimis - panaši į durtinę), tikėtina, padaryta paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš pristatant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (2024-01-01, 16.33 val.), dėl kraujavimo iš žaizdų išsivystė sunkus hemoraginis šokas (šoko indeksas - 2), todėl nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu.
2. Neatmetama galimybė, kad J. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;
3. Nustatyti J. K. padarytų sužalojimų sekos nėra galimybės. J. K. nustatyti sužalojimai kėlė pavojų gyvybei, kadangi sužalojimų padarymo pasėkoje išsivystė sunkus hemoraginis šokas;
4. Kadangi tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra detaliai aprašytas makromorfologinis žaizdų vaizdas, nustatyti, ar visi sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, nėra galimybės;
5. J. K. nustatyti sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais;
6. J. K. nustatyti sužalojimai yra tiriamojo – tai yra J. K. ranka pasiekiamose vietose (t. 3, b. l. 148–150).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-11-05 ekspertizės akto Nr. PEKG 80/2024 (01) nustatyta, kad:
2024 m. sausio 1 d. J. K. padarytos durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties sąnario, kairės šlaunies srityse, žaizda pažasties srityje, kuri remiantis tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, panaši į durtinę.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad ekspertizės akte konstatuota, jog dėl kraujavimo iš žaizdų nukentėjusiajam išsivystė sunkus hemoraginis šokas (šokas po nukraujavimo). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu, dėl išsivysčiusio sunkaus šoko nukentėjusiajam J. K. padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Ekspertizės akte konstatuota ir tai,, jog J. K. sužalojimo atveju medicininės pagalbos suteikimas neabejotinai buvo lemiamas veiksnys, dėl kurio buvo išvengta tolesnio būklės blogėjimo ir, labai tikėtina, letalinės išeities (mirties). Todėl J. K. sveikatos būklė atvykus GMP vertintina kaip sunkus šokas, keliantis pavojų gyvybei (t. 6, b. l. 86–94).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. sausio 31 d. - kovo 1 d. ekspertizės akto nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. B. K. jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje.
2023-06-24 nusikalstamos veikos padarymo metu B. K. konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (nekomplikuota), mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl psichikos būsenos ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
2024-01-01 nusikalstamos veikos padarymo metu B. K. konstatuota mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl ko ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
2. B. K. dėl psichikos būsenos jai inkriminuojamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Nustatyta, kad ekspertizės akte pateikiant B. K. psichikos būsenos bei psichologinį įvertinimą, nurodyta, kad B. K. išsako stiprų priešiškumą sutuoktiniui, tai grindžia sutuoktinio elgesiu – smurtavimu prieš ją, mano, kad vyras jai neištikimas su kaimyne, nuolatiniu girtavimu. Tarpasmeniniams santykiams būdingas įtarumas, kerštingumas, susvetimėjimas. Alkoholis naudojamas kaip priemonė emocijų reguliavimui. Stebimi emociškai nestabilios asmenybės požymiai – emocinis paviršutiniškumas, labilumas, silpnas frustracijos toleravimas, ir greitas reagavimas pykčiu bei agresija, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, afektų nestabilumas, savidrestruktyvūs emocijų reguliavimo būdai (alkoholio vartojimas) (t. 5, b. l. 59–66).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnis)
Dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo
Kaltinamoji B. K. neigė 2024 m. sausio 1 d. peiliu sužalojusi savo sutuoktinį J. K., tačiau tokius kaltinamosios parodymus dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš sutuoktinį, kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurie paneigti nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Išdėstytos formuojamos teismų praktikos, nustatant kaltės turinį kontekste, esminio subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – kaltės formą ir turinį – nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir lemia ne kaltinamosios subjektyvūs argumentai, kaip ji suvokė ir vertino savo veiksmus, o išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai kaltinamosios prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai, atliktų veiksmų pobūdis ir jų kryptingumas, padarymo būdas, situacija, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, nukentėjusiajam sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės.
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, nustatant išorinius objektyviuosius nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymius – kaltinamosios B. K. prieš nukentėjusįjį atliktus fizinio smurtinio pobūdžio veiksmus ir konstatuojant kaltinamosios B. K. kaltę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai pirmiausia yra reikšmingas pats kūno sužalojimų nukentėjusiajam asmeniui padarymo fakto nustatymas, padarytų kūno sužalojimų skaičiaus, lokalizacijos, padarymo būdo, mechanizmo ir jų mąsto nustatymas. Teismų praktikoje, konstatuojant kūno sužalojimų nukentėjusiajam asmeniui padarymo faktą, nustatant padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, apibrėžiant kūno sužalojimų padarymo būdą, mechanizmą, lokalizaciją ir mąstą, įrodomuoju aspektu vieni reikšmingiausių ir esminių faktinių duomenų, kaip įprasta analogiško pobūdžio bylose, yra specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog šiame kontekste įrodomuoju aspektu kaip įrodymai yra reikšmingi - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. G 87/2024 (03) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. ekspertizės aktas Nr. PEKG 80/2024 (01).
Žemesnės instancijos teismas
Siekiant nustatyti nukentėjusiojo asmens – J. K. sveikatos sutrikdymo faktą bei mąstą ikiteisminio tyrimo metu atlikus nukentėjusiojo sveikatos tyrimą, pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. G 87/2024 (03), kurioje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam J. K. padarytos durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties sąnario ir kairės šlaunies srityse, nustatyta, kad minėtos žaizdos padarytos paveikus aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), nustatyta ir tai, jog žaizda pažasties srityje, remiantis tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, panaši į durtinę, tikėtina, taip pat padaryta paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu. Nustatyta, kad J. K. šie kūno sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, o dėl kraujavimo iš žaizdų nukentėjusiajam išsivystė sunkus hemoraginis šokas (šoko indeksas – 2), ir todėl, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu, J. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisminio nagrinėjimo byloje metu buvo paskirta ir teismo medicinos ekspertizė siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam J. K. padarytų kūno sužalojimų konstatavimu ir jų sunkumo laipsnio nustatymu. Atlikus nukentėjusiojo J. K. sveikatos sutrikdymo nustatymo teismo medicinos ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktame 2024 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 80/2024 (01) konstatuota, kad 2024 m. sausio 1 d. J. K. padarytos durtinės - pjautinės žaizdos, kairio peties sąnario, kairės šlaunies srityse, o žaizda padaryta ir pažasties srityje, remiantis tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenimis panaši į durtinę. Taip pat šiame ekspertizės akte konstatuota, jog dėl kraujavimo iš žaizdų nukentėjusiajam išsivystė sunkus hemoraginis šokas (šokas po nukraujavimo), dėl kurio nukentėjusiajam J. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Esant nustatytiems išdėstytiems faktiniams baudžiamosios bylos duomenims, akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos bei pareikštų kaltinimų kontekste reikšmingos aplinkybės, nustatant nukentėjusiojo J. K. sužalojimo faktą, padarytų kūno sužalojimų skaičių, lokalizaciją, ir akcentuotina, sunkumo laipsnį, konstatuotos tiek ikiteisminio tyrimo metu atlikto medicininio tyrimo metu ir dėl jo pateiktoje 2024 m. sausio 30 specialisto išvadoje Nr. G 87/2024 (03), tiek teisminio nagrinėjimo metu pateiktame 2024 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 80/2024 (01). Akivaizdu ir tai, jog tiek 2024 m. sausio 30 d. specialisto išvados Nr. G 87/2024 (03), tiek 2024 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 80/2024 (01) išvados, nustatant nukentėjusiajam J. K. padarytus kūno sužalojimus, jų skaičių, lokalizaciją bei konstatuojant padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnį, yra identiškos, tai yra konstatuota, jog nukentėjusiajam J. K. buvo padaryti šie kūno sužalojimai : trys durtinės-pjautinės žaizdos – kairio peties sąnario, kairės šlaunies ir pažasties srityje, žaizdos padarytos trimis trauminiais poveikiais, galiausiai konstatuota, o šie kūno sužalojimai, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu, dėl išsivysčiusio sunkaus šoko, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingiausios aplinkybės - nukentėjusiojo sužalojimo faktas, nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, jų kiekis, lokalizacija, galimas kūno sužalojimų padarymo būdas, mechanizmas bei, akcentuotina, nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnis – sunkus sveikatos sutrikdymas – konstatuotas kelių specialiomis medicininėmis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, kuriuos, atkreiptinas dėmesys, atliko skirtingos institucijos bei skirtingi neabejotiną kvalifikaciją ir darbo stažą tiriamojoje srityje turintys specialistas ir ekspertai. Tokiu būdu, esant nustatytų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo sužalojimo faktas, jam padaryti kūno sužalojimai, jų kiekis, lokalizacija, galimas kūno sužalojimų padarymo būdas bei nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnis - sunkus sveikatos sutrikdymas - nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotas remiantis vienareikšmiškai objektyviais ir neginčytinais įrodymais.
Tokiu būdu, remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai ir vienareikšmiškai konstatuojama, jog 2024 m. sausio 1 d., trimis trauminiais poveikiais, aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam J. K. padarytos trys durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties sąnario, kairės šlaunies ir pažasties srityse, ko pasėkoje dėl kraujavimo iš žaizdų ir išsivysčiusio sunkaus hemoraginio šoko, nukentėjusiajam J. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių - tai yra esant tiesioginiam fiziniam smurtinio pobūdžio poveikiui į žmogaus kūną - kontekste, pažymėtina, jog, kaip vėlgi įprasta analogiško pobūdžio bylose, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių ir esminių įrodymų byloje yra ir nukentėjusiojo asmens, prieš kurį tiesiogiai buvo nukreipti smurtinio pobūdžio veiksmai, parodymai.
Nukentėjusysis J. K., pažymėtina, viso nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kūno sužalojimus 2024 m. sausio 1 d., būnant namuose – adresu (duomenys neskelbtini), aštriu daiktu, jo manymu, virtuviniu peiliu, suduodant tris smūgius, pirmiausia į petį, po to į pažastį, o trečią kartą į koją, jam sudavė ir tokiu būdu jį sužalojo jo sutuoktinė B. K..
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo J. K. parodymus, vertinant kaip įrodymus, pirmiausia akcentuotina, jog, nurodydamas nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes, tai yra, įvardindamas sužalojimus jam padariusį asmenį – žmoną B. K., nurodydamas sužalojimų padarymo eigą, suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją, įrankį, kuriuo, jo manymu, padaryti sužalojimai, akivaizdu, jog nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu ir visais be išimties atvejais buvo tikslus, išsamus, nuoseklus ir nurodė visiškai identiškas nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes. Nukentėjusiojo J. K. parodymai baudžiamosios bylos proceso metu buvo nevienkartiniai. Nustatyta, jog ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas ir parodymus dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos davė du kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminė nukentėjusiojo apklausa atlikta 2024 m. sausio 1 d., 22.19 val. - 22.52 val., taigi, iš esmės visiškai nedelsiant po nusikalstamos veikos prieš jį padarymą (t. 3, b. l. 46–48). Nustatyta, jog papildoma nukentėjusiojo apklausa atlikta ir antrą kartą nukentėjusysis apklaustas 2024 m. sausio 5 d., tai yra, praėjus keturioms dienoms, taigi, laiko prasme iš esmės praėjus minimaliam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo (t. 3, b. l. 50-52). Nustatyta ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodymus davė ir nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes išdėstė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuris, atkreiptina, atliktas 2024 m. sausio 9 d., taigi vėlgi vertinant laiko prasme, praėjus itin trumpam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo (t. 3, b. l. 59–81). Galiausiai baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo apklaustas ir, nurodydamas nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes, parodymus davė ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2024 m. liepos 26 d., taigi praėjus pusės metų laikotarpiui nuo nusikalstamos veikos padarymo. Ir analizuojant bei vertinant nukentėjusiojo duotus parodymus, akivaizdu, jog tiek pirminės nedelsiant po nusikalstamos veikos prieš jį padarymo ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, tiek paskesnių ikiteisminio proceso metu atliktų procesinių veiksmų metu – papildomos nukentėjusiojo apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje, metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, praėjus pusės metų laiko tarpui po nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo parodymai yra tapatūs visais esminiais aspektais.
Esant nustatytoms išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusiojo viso nagrinėjamos bylos proceso metu duotų parodymų tikslumas, išsamumas, nuoseklumas ir visiškai identiškas tapatumas visais nagrinėjamos nusikalstamos veikos aspektais bei apimtimi objektyviai suponuoja nukentėjusiojo duotus parodymus vertintini kaip patikimus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir jais remtis. Be kita ko, pažymėtina, jog ir pagal formuojamą teismų praktiką, byloje konstatuojant, kad yra asmens kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo asmens parodymų nuoseklumas, išsamumas, logiškumas yra svari ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą leistina aplinkybė remiantis nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį byloje.
Be kita ko, nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir kita, teismo vertinimu, reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė. Byloje nustatyta, jog visi be išimties nedelsiant po įvykio su nukentėjusiuoju betarpiškai bendravę asmenys - pirmieji į butą atėję ir pirmieji su nukentėjusiuoju bendravę kaimynai - liudytojai G. G. ir Ž. S., netrukus atvykusi greitosios medicinos pagalbos specialistė liudytoja G. B. ir policijos pareigūnė liudytoja R. V. – analogiškai vienas kitam nurodė, jog nukentėjusysis J. K. parodė, kad jį aštriu į rankšluostį suvyniotu daiktu sužalojo žmona B. K.. Taigi akivaizdu, jog esminiai tapačias aplinkybes dėl prieš jį atliktų fizinio smurtinio pobūdžio veiksmų bei juos atlikusio asmens nukentėjusysis J. K. nurodė dar būdamas savo namuose, taigi dar esant įvykio vietoje, iš karto po smurtinio pobūdžio veiksmų prieš jį atlikimo. Ši aplinkybė taip pat pagrįstai suponuoja nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip patikimus, tikrąsias aplinkybes atitinkančius įrodymus.
Nagrinėjamu nukentėjusiojo parodymų kaip įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog nukentėjusiojo apklausos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, bei kiti procesiniai veiksmai, kurių metu buvo fiksuojami nukentėjusiojo parodymai, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, visais be išimties atvejais nukentėjusysis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Nukentėjusiojo, prieš kurį tiesiogiai buvo nukreipti fizinio smurtinio pobūdžio veiksmai, parodymų visuma, šių parodymų išsamumas, nuoseklumas ir tapatumas, procesinių veiksmų, kurių metu buvo fiksuojami nukentėjusiojo parodymai, atitiktis įstatymo reikalavimams – nukentėjusiojo parodymų kaip įrodymų patikimumas, tinkamumas ir leistinumas kolegijai nekelia abejonių. Esant išdėstytų aplinkybių ir duomenų visumai, nukentėjusiojo J. K. duoti parodymai laikytini tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme visais aspektais.
Taigi, vertinant išdėstytas nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, jų visumą – specialisto išvadą Nr. G 87/2024 (03), ekspertizės aktą Nr. PEKG 80/2024 (01), nukentėjusiojo J. K., liudytojų G. G., Ž. S., G. B., R. V. parodymus, akivaizdu, jog tiek specialisto išvada Nr. G 87/2024 (03), tiek ekspertizės aktas Nr. PEKG 80/2024 (01), konstatuojant nukentėjusiam padarytus kūno sužalojimus, jų skaičių, lokalizaciją bei galimą kūno sužalojimų padarymo būdą ir įrankį, tiek nukentėjusiojo J. K. išdėstytos aplinkybės, nurodant kūno sužalojimų jam padarymo mechanizmą, jų kiekį, lokalizaciją bei įrankį, kuriuo buvo padaryti sužalojimai, tiek minėtų liudytojų parodymai, nurodant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus bei paties nukentėjusiojo dar įvykio vietoje jiems nurodytas aplinkybes – byloja visiškai tapačias ir identiškas nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Tokiu būdu, esant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2024 m. sausio 1 d., suduodant tris smūgius peiliu į petį, pažastį ir koją, tokiu būdu prieš nukentėjusįjį panaudojant smurtinio pobūdžio veiksmus, nukentėjusįjį J. K. sužalojo, dėl ko šiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaltinamoji B. K..
Tokią teismo išvadą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, objektyviai sąlygoja ir nustatyta aplinkybė, jog 2024 m. sausio 1 d. B. K. ir J. K. namuose, bute, adresu – (duomenys neskelbtini), kitų asmenų, be pačios kaltinamosios ir nukentėjusiojo, nebuvo. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, jog B. K., ginčydama jai pareikštus kaltinimus, nurodė, jog J. K., siekdamas gauti invalidumą bei apkaltinti ją, pats save tikslingai žaloja. Tokie kaltinamosios paaiškinimai vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir yra vienareikšmiškai deklaratyvaus pobūdžio, be to, turint omeny kūno sužalojimų skaičių bei sužalojimų padarymo būdą – suduodant tris smūgius gyvybei pavojingu įrankiu - peiliu, laikytini visiškai nelogiškais ir atmestini.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios B. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį J. K., suduodant tris smūgius peiliu į petį, pažastį ir koją, buvo kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti ir kaltinamajai B. K. kaltinimai buvo pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 129 straipsnio 2 dalį (su nusikalstamą veiką kvalifikuojančiais požymiais). Kaltinamoji B. K., kaip nustatyta, neigdama jai pareikštus kaltinimus, neigė norėjusi nužudyti sutuoktinį J. K. ir paaiškino, jog jei būtų norėjusi vyrą nužudyti, būtų tai ir padariusi, o ne gyvenusi santuokoje su J. K. 30 metų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, Nr. 2K-239-139/2015 ir kt.). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Nagrinėjamu atveju tyčios rūšies nustatymas svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Pagal teismų praktiką veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tik tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-13-976/2018 ir kt.).
Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-521/2013 ir kt.). Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d. B. K. nukentėjusiajam J. K. sudavė tris smūgius, smūgius sudavė į skirtingas kūno vietas – petį, pažastį ir koją, ir tris smūgius į skirtingas kūno vietas sudavė panaudojant vienareikšmiškai ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingą įrankį – peilį. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad, sudavus tris smūgius peiliu ir to pasėkoje nuo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam pradėjus smarkiai kraujuoti, B. K. J. K. ne tik nesuteikė ar neiškvietė pagalbos, bet dargi priešingai, neabejotinai matydama savo veiksmų padarinius, išėjo iš buto. Nustatytos aplinkybės – nevienkartinių smūgių sudavimas, akcentuotina, panaudojant peilį, pagalbos nukentėjusiajam nesuteikimas pradėjus kraujuoti, maža to, išėjimas iš buto nukentėjusiajam esant tokios būklės – logiškai pagrindžia, kad kaltinamoji B. K. suvokė, jog sunkūs padariniai – sveikatos sutrikdymas ar net mirtis – neabejotinai atsiras. Esant nustatytoms aplinkybėms, logiška, jog kaltinamoji B. K. neabejotinai suprato, kad savo veiksmais prieš nukentėjusįjį J. K. kėsinasi į kito žmogaus, tai yra sutuoktinio nukentėjusiojo J. K. gyvybę, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, jog galimybę numatė bendrai, tų padarinių nedetalizavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kurių iš tų padarinių atsiradimo. Kolegijos vertinimu, B. K. veikimas neabejotinai buvo pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, sunkių veikos padarinių kilimas buvo neišvengiamas ir, logiška, kad B. K., būdama išsilavinusi, normalaus protinio mąstymo ir suvokimo, šių padarinių kilimo negalėjo nesuvokti. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog B. K. suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu ir tai, kad B. K. konkrečių padarinių – būtent nukentėjusiojo sutuoktinio J. K. mirties nesiekė. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste laikytina, jog B. K. šiuo atveju tenkino bet kokios pasekmės. Taigi nagrinėjamoje byloje darytina išvada, jog B. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Teismo išvadą, konstatuojant B. K. veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra nesiekus tiesioginių, konkrečių padarinių – J. K. mirties, suponuoja ir kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių visuma. Byloje nustatyta, kad B. K., nors ir suduodama smūgius nukentėjusiajam į petį, pažastį ir koją, taigi suduodama nevienkartinius smūgius į nukentėjusiojo kūną, smūgius suduodama sveikatai ir gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu, vis tik smūgius sudavė ne į ypatingai gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvos, kaklo, krūtinės ląstos sritis. Byloje nustatyta ir kita šiuo aspektu reikšminga aplinkybė - jei iš tiesų būtų turėjusi sumanymą ir tyčią nužudyti J. K. ir šio tikslo apibrėžtai būtų siekusi, B. K. turėjo visas galimybes savo sumanymą įgyvendinti. Tokią išvadą suponuoja byloje objektyviai nustatytos aplinkybės - nusikalstamos veikos padarymo vietoje - nukentėjusiojo ir kaltinamosios bute, be B. K. ir J. K., kitų asmenų nebuvo, nukentėjusysis J. K. jau buvo sužalotas ir pradėjęs smarkiai kraujuoti, maža to, nukentėjusysis J. K., kaip nustatyta, aktyviai nesipriešino, tik pakeldamas ranką bei šiek tiek atsitraukdamas, tai yra iš esmės pasyviais veiksmais, stengėsi išvengti smūgių. Logiška, kad esant tokiai aplinkai, tai yra nesant kitų, pašalinių asmenų, galinčių sutrukdyti B. K. veiksmams, susiklosčiusiai įvykių eigai bei situacijai, tai yra nukentėjusiajam smarkiai kraujuojant ir aktyviai nesipriešinant, jokie veiksniai netrukdė B. K. savo veiksmus ir tikslus įgyvendinti. Šiame kontekste, be kita ko, paminėtina ir pačios B. K. teisminio nagrinėjimo metu išdėstyta pozicija – kaltinamoji, neigdama pareikštus kaltinimus pasikėsinus nužudyti sutuoktinį J. K., kategoriškai nurodė tokio tikslo neturėjusi, paaiškino, jog jei būtų norėjusi nužudyti sutuoktinį, būtų tai ir padariusi. Šiuo atveju, tokie kaltinamosios paaiškinimai, akivaizdu, atitinka nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, ir kartu pagrindžia teismo išvadą B. K. nesiekus sutuoktinio J. K. mirties.
Kolegijos vertinimu, vertinant B. K. tyčią, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaip įrodymas yra reikšmingas ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. sausio 31 d. - kovo 1 d. ekspertizės aktas Nr. PEKG 80/2024 (01), kuriame pateiktas B. K. psichikos būsenos bei psichologinis įvertinimas. Iš 2024 m. sausio 31 d. - kovo 1 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 80/2024 (01) akivaizdu, jog atlikus B. K. psichikos būsenos bei psichologinį vertinimą, konstatuota, kad B. K. iš tiesų yra stipriai priešiškai nusiteikusi prieš sutuoktinį. Tačiau analizuojant ir vertinant minėto ekspertizės akto išvadas, kartu akivaizdu ir tai, kad ekspertizės akte jokių užuominų apie B. K. nors kažkiek materializuotas mintis, norą nužudyti sutuoktinį, nėra, priešingai, nustatyta, jog B. K. nurodė tik norinti skirtis su sutuoktiniu. Šios aplinkybės, šiame kontekste kartu vertinant ekspertizės akto išvadas, jog B. K. būdingas greitas reagavimas pykčiu bei agresija, polinkis elgtis impulsyviai, laikytina, logiškai pagrindžia B. K., iš keršto, pykčio, iš tiesų norėjus ką nors blogo padaryti sutuoktiniui, bet ne nužudyti jį.
Vertinant tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, byloje objektyviai konstatuotina, jog B. K., suduodama smūgius peiliu nukentėjusiajam J. K. į petį, pažastį, koją ir tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam durtines-pjautines žaizdas, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant nustatytoms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose, esant analogiškoms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, nusikalstami B. K. veiksmai kvalifikuotini pagal atsiradusius nusikalstamus padarinius, tai yra pagal nukentėjusiajam J. K. sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje B. K. nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį J. K. kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnį.
Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – šeimos narys
Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamoji B. K. ir nukentėjusysis J. K. yra sutuoktiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenę iš esmės kartu, nors ir atskiruose kambariuose, bet toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, tam tikra apimtimi vedę ir bendrą ūkį (pavyzdžiui bendrai, kaip galima spręsti, rūpinęsi maistu).
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamosios nusikalstami veiksmai prieš sutuoktinį J. K., sukeliant pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio - bejėgiškos būklės
Byloje nustatyta, jog baudžiamojoje byloje kaltinamajai B. K. pareiškiant kaltinimus buvo inkriminuotas nusikalstamus kaltinamosios veiksmus kvalifikuojantis požymis – bejėgiška nukentėjusiojo asmens – J. K., būklė.
Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog teismų praktikoje nusikalstamos veikos, šiuo atveju sunkaus sveikatos sutrikdymo (ar pasikėsinimo nužudyti, kuris pagal kaltinimą buvo inkriminuotas), kvalifikuojantis požymis – bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklė – inkriminuojamas, kai nusikalstamo pobūdžio veiksmai nukreipti prieš asmenį, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie asmens bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Kvalifikuojantis požymis - bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklė inkriminuojamas ir nusikalstama veika – nagrinėjamu atveju sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kvalifikuojamas kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas sunkiai sutrikdo asmens sveikatą. Be to, nusikalstama veika, nukreipta prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę, kvalifikuojama inkriminuojant ir minėtą kvalifikuojantį požymį ir tada, kai asmuo, prieš kurį nukreiptas fizinio pobūdžio smurtas, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas sužaloti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu atlikus fizinio pobūdžio veiksmus, sąlygojusius sunkų asmens sveikatos sutrikdymą (ar pasikėsinimą nužudyti, ar nužudymą) prieš bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-184-746/2016).
Iš baudžiamojoje byloje pareikšto kaltinimo konstrukcijos, matyti, jog valstybinis kaltintojas nukentėjusiojo bejėgišką būklę grindžia tuo, jog tuo metu, kai prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai peiliu, nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, būdamas tokios būsenos, tai yra apsvaigęs nuo alkoholio, gulėjo lovoje.
Baudžiamojoje byloje, iš tiesų, nustatyta, jog 2024 m. sausio 1 d., ryte, J. K. kartu su sutuoktine B. K. vartojo alkoholį. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog po to, kai vartojo alkoholį, nukentėjusysis ilsėjosi, miegojo, po ko atsibudęs, gulėdamas lovoje, skaitė knygą ir skaitė, kaip pats nukentėjusysis apibrėžė, gana ilgai, gal apie valandą laiko. Nustatyta ir tai, kad po to, kai dėl sutuoktinės elgesio jam kilo bloga nuojauta, J. K. atsisėdo lovoje ir sėdėjo gal apie 20 minučių. Galiausiai nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu J. K., be kita ko, akcentuotina, pats įvertinęs savo būklę, logiškai nurodė, jog jis buvo išgėręs tik šiek tiek daugiau nei 100 ml, taigi kaip vyras daug išgėręs nebuvo, ir, pakankamą pamiegojęs, pailsėjęs, jautėsi blaiviai, viską suprato ir orientavosi aplinkoje.
Tokiu būdu, išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma, logiškai suponuoja išvadą, kad nuo tada, kai nukentėjusysis vartojo alkoholį iki nusikalstamos veikos prieš jį padarymo momento buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, be to tuo laikotarpiu nukentėjusysis ilsėjosi, miegojo. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, kad nukentėjusysis J. K. nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu, net jei ir buvo apsvaigęs, tačiau, turint omeny pakankamai nedidelį, kaip pats nukentėjusysis įvertino, vyrui suvartoto alkoholio kiekį, nebuvo reikšmingai apsvaigęs, kad nesuvoktų aplinkos. Priešingai, nagrinėjamu aspektu akcentuotina, jog, apibūdindamas savo būseną, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. K. aiškiai nurodė, jog tuo metu, kai jam buvo suduoti smūgiai, jis viską suprato ir orientavosi aplinkoje. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu J. K. vienareikšmiškai buvo sąmoningas ir orientuotas aplinkoje. Byloje, kaip minėta, remiantis nukentėjusiojo J. K. parodymais, nustatyta ir tai, jog nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu, priešingai nei nurodyta kaltinime, nukentėjusysis J. K. ne gulėjo lovoje, o sėdėjo.
Taigi, išdėstytas nustatytas nagrinėjamas bylos aplinkybes, jų visumą, vertinant formuojamos teismų praktikos kontekste nustatant asmens bejėgiškumo būklę, byloje konstatuotina, kad jokių reikšmingų fizinių ar psichinių veiksnių, objektyviai ribojusių ar eliminavusių nukentėjusiojo J. K. suvokimą, negalint suprasti B. K. veiksmų pobūdžio, ar negalint gintis nuo B. K. veiksmų prieš jį ar vengti pavojaus, kylančio iš B. K., taigi nukentėjusįjį esant bejėgiškos būklės, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, jog J. K., po pirmo smūgio, siekdamas išvengti kitų smūgių, pakėlė ranką ir šiek tiek atsitraukė nuo B. K., taigi akivaizdu, jog, nors paskesnių dviejų smūgių ir neišvengė, tačiau tokiais savo veiksmais, nors ir pasyviai, J. K. siekė išvengti didesnio pavojaus. Tai objektyviai ir akivaizdžiai byloja J. K. vienareikšmiškai buvus orientuotą ir sąmoningą. Nagrinėjamu aspektu kartu paminėtina, jog, kaip byloje nustatyta, J. K. nuo B. K. veiksmų aktyviai nesigynė, tačiau ši aplinkybė, esant nustatytų išdėstytų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo bejėgiškos būklės, negalint, ar neturint galimybės apsiginti, nepagrindžia.
Nagrinėjamu aspektu laikytina yra reikšmingos ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad nedelsiant po nusikalstamos veikos prieš jį padarymo, akcentuojant, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas suduodant tris smūgius peiliu, nukentėjusysis ne tik pats rankšluosčiu užspaudė žaizdą, bet ir pats sugebėjo pasikviesti pagalbą. Šios aplinkybės taip pat objektyviai suponuoja išvadą J. K., ne tik nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu, bet net ir po jos, buvus ne bejėgiškos būklės, bet, priešingai, orientuotą ir sąmoningą.
Kaip minėta, teismų praktikoje nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – bejėgiška asmens būklė – inkriminuojamas, ir kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas sunkiai sutrikdo asmens sveikatą. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, akivaizdu, kad jokių nors tam tikra apimtimi objektyvių duomenų B. K. ne tik kad suvokus, bet net ir manius J. K. esant bejėgiškos būklės ir būtent tuo pasinaudojus, byloje nėra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, jog nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – bejėgiška nukentėjusiojo asmens, J. K. būklė – laikytinas nepagrįstu, ir iš kaltinimo šalintinas.
Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – siekiant išreikšti neapykantą dėl tautybės
Baudžiamojoje byloje kaltinamajai B. K. pareiškiant kaltinimus inkriminuotas ir nusikalstamus kaltinamosios veiksmus kvalifikuojantis požymis – siekis išreikšti nukentėjusiajam asmeniui, sutuoktiniui J. K. neapykantą dėl tautybės.
Už asmens padarytą nusikalstamą veiką, inkriminuojant minėtą baudžiamajame įstatyme numatytą kvalifikuojantį požymį - siekį išreikšti neapykantą dėl tautybės, atsako tas, kas, sunkiai sužalojo žmogų, be kitų įstatymo leidėjo įtvirtintų kriterijų - amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl tautybės.
Teismų praktikoje kvalifikuojant veiką pagal šį kvalifikuojantį ir baudžiamąją atsakomybę vienareikšmiškai sunkinantį požymį būtina nustatyti, kad nukentėjusysis buvo, nagrinėjamu atveju, sunkiai sužalotas būtent dėl jo priklausymo atitinkamai asmenų grupei, kurios atžvilgiu kaltininkas yra susiformavęs neigiamą subjektyvų požiūrį.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog B. K., kategoriškai neigdama pareikštus kaltinimus dėl neapykantos vyrui J. K. dėl rusų tautybės, nurodė, jog jie visą gyvenimą su vyru J. K. įpratę vienas kitą atitinkamai vadinti, ji vyrą vadina - „ruselis“, „ruskis mano“ ir pan., vyras ją – „sušikta lietuve“ ir pan. Nustatyta, jog B. K., be kita ko, paaiškino, jog visą jų bendrą gyvenimą taip buvo įprasta jų šeimoje, bei kartu patikslino, jog nebūtų tiek metų santuokoje nugyvenę, tai yra, jei iš tiesų būtų vyrui jautųsi neapykantą dėl jo tautybės.
Byloje nustatyta ir tai, jog J. K., nurodęs, jog įvykio dieną, paskutinį kartą, prieš suduodant smūgius peiliu, į jo kambarį įėjusi B. K. pasakė, kad jis rusas, ir kad jį užmuš, kartu paaiškino, kad jam sunku suprasti, ar žmonos veiksmus įtakojo būtent jo tautybė, ir patikslino, jog dėl tautybės žmona pradėjo priekaištauti prasidėjus karui Ukrainoje, nors, vėlgi kartu nurodė, kad ir anksčiau B. K. jam priekaištaudavo, kad jis sugadino jai gyvenimą. Nustatyta byloje ir tai, jog J. K. nurodė manantis, kad žmonos B. K. veiksmus įtakojo visos aplinkybės – ir jo tautybė, ir alkoholis, ir žmonos įtarimai dėl jo neištikimybės su kaimyne.
Byloje nustatyta, jog B. K. ir J. K. santuokoje gyvena nuo 1994 metų, taigi kartu gyvena trisdešimt metų. Nustatyta, kad nors ir atskiruose kambariuose, bet viename bute B. K. ir J. K. gyveno ir šiuo metu, kartu naudojasi bendromis patalpomis, taigi, iš esmės vienoje erdvėje, esant, kaip nustatyta ne vienerius metus, įtemptiems tarpusavio santykiams. Esant tokioms aplinkybėms bei tarpusavio santykiams, logiška, jog sutuoktinių B. K. ir J. K. vienas kito pavadinimas, susijęs su tautybe – „ruskiu“, „sušikta lietuve“, nagrinėjamu atveju B. K. vyro pavadinimas „rusu“, yra įprasta B. K. ir J. K. gyvenimo būdo išraiška, o ne tikslingai, juolab panaudojant fizinį smurtą ir dargi panaudojant peilį, išreikšta neapykanta būtent dėl tautybės.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, kartu ir B. K. bei J. K. paaiškinimus, nagrinėjimu aspektu, konstatuoti, jog B. K. smurtinio pobūdžio veiksmus sąlygojo siekis išreikšti neapykantą vyrui J. K. būtent dėl jo rusų tautybės nėra visiškai jokio pagrindo. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių B. K. tiesioginę tyčią prieš vyrą J. K. smurtauti dėl neapykantos dėl jo tautybės, byloje nėra.
Kaip minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant B. K. tyčia, nukreiptą prieš nukentėjusįjį, įrodomąją prasme yra reikšmingas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. sausio 31 d. - kovo 1 d. ekspertizės aktas, kuriame pateiktas B. K. psichikos būsenos bei psichologinis įvertinimas. Minėtas ekspertizės aktas ir jame pateiktas psichinis - psichologinis kaltinamosios, kaip asmenybės, vertinimas aktualus ir šiuo pareikšto kalinimo aspektu. Kaip minėta, byloje akivaizdu, jog K. iš tiesų yra stipriai priešiškai nusiteikusi prieš sutuoktinį, tačiau, vertinant ekspertizės akte pateiktas išvadas, akivaizdu ir tai, kad jokių duomenų B. K. prieš nukentėjusįjį esant priešiškai nusiteikusią būtent dėl jo rusų tautybės, nėra. Maža to, priešingai, tiek vertinant ekspertizės akto išvadas, tiek pačios B. K. paaiškinimus, byloje nustatytos visai kitos aplinkybės, sąlygojusios B. K. priešiškumą sutuoktiniui J. K.. Nustatyta, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog stiprus kaltinamosios B. K. priešiškumas sutuoktiniui jos pačios aiškinamas sutuoktinio J. K. smurtavimu prieš ją, sutuoktinio jai neištikimybe su kaimyne, nuolatiniu J. K. girtavimu. Taigi, viena iš priešiškumo priežasčių, kaip matyti, yra nurodyta – B. K. įtarimas J. K. esant neištikimą su kaimyne. Tai, kad B. K. yra stipriai priešiškai nusiteikusi prieš sutuoktinį dėl jos manymu, J. K. neištikimybės, buvo akivaizdu ne tik teisminio nagrinėjimo metu, duodant parodymus pačiai kaltinamajai, apklausiant nukentėjusįjį, juolab apklausiant liudytoją K. L., kuomet B. K. nuolat replikavo, bet net ir paskutinio žodžio metu B. K. iš esmės kalbėjo tik apie vyro J. K. ir kaimynės santykius.
Taigi, kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą B. K. prieš vyrą J. K. esant nusiteikusią ne dėl tautybės, o dėl kitų priežasčių – vieną iš jų – B. K. įtarimai dėl sutuoktinio J. K. neištikimybės.
Tokiu būdu, ir šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – siekis išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl jo rusų tautybės – laikytinas nepagrįstu, ir iš kaltinimo taipogi šalintinas.
Dėl kitų inkriminuotų aplinkybių
Pareiškiant kaltinimus, B. K. buvo inkriminuota ir tai, jog, sužalojusi vyrą J. K., ir išeidama iš buto, ji užrakino buto duris.
Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog J. K. po sužalojimo smarkiai kraujavo, kambaryje, kuriame buvo J. K., buvo daug kraujo. Taigi, logiška, jog po sužalojimo smarkiai kraujuojančiam J. K. iš savo kambario einant prie pagrindinių buto durų, jas atrakinant, vienareikšmiškai kraujo dėmės būtų likusios ir akivaizdžiai būtų matomos tiek prie pagrindinių įėjimo durų ant grindų, tiek ant pačių durų. Visgi, byloje nustatytos kitos šiuo aspektu reikšmingos, tačiau priešingos, aplinkybės.
Byloje nustatyta, jog liudytojai – kaimynai G. G. ir Ž. S., akcentuotina pirmieji įėję į B. K. ir J. K. butą, analogiškai vienas kitam nurodė kraujo prie pagrindinių įėjimo į butą durų nepastebėję. Tai, kad prie pagrindinių buto durų kraujo nepastebėjo parodė ir į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikė liudytoja G. B.. Byloje nustatyta ir tai, kad kraujo dėmės, fiksuojant reikšmingas įvykio vietos aplinkybes ir duomenis, taigi fiksuojant ir pagrindinį įėjimą į butą, nenustatytos (nenurodytos) ir įrodomąja prasme šiuo atveju itin svariame procesiniame dokumente - įvykio vietos apžiūros protokole (nuotraukos Nr. 5, 6, 7, 8). Tokiu būdu, akivaizdu, jog byloje jokių objektyvių duomenų apie kraujo dėmes prie pagrindinių įėjimo į butą durų, nėra.
Vertinant nustatytas aplinkybes, tai yra, nesant jokių objektyvių duomenų apie kraujo dėmes prie pagrindinių įėjimo į butą durų, ar ant durų, nelogiška, jog smarkiai kraujuojantis J. K. buto duris būtų atrakinęs nepalikęs kraujo pėdsakų, taigi nelogiška, kad jas iš vis būtų rakinęs, taigi nelogiška ir tai, kad B. K. buto duris būtų užrakinusi, nes kaip nustatyta, kaimynai G. G. ir Ž. S., į butą įėję patys. Tokiu būdu, laikytina, jog aplinkybė, kad B. K. tyčia užrakino buto duris, taip pat inkriminuota nepagrįstai ir iš kaltinimo šalintina.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnis)
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje B. K. pareikšti ir kaltinimai 2023 m. birželio 24 d. metaliniu šluotos kotu ne mažiau kaip 8 kartus sudavus smūgius nukentėjusiajam sutuoktiniui J. K. į įvairias kūno dalis ir tokiu būdu padarius kūno sužalojimus sukėlus nukentėjusiajam J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Kaip nustatyta, kaltinamoji B. K., neigdama 2023 m. birželio 24 d. sužalojusi savo sutuoktinį J. K., nurodė, jog, jai grįžus į namus J. K. jau buvo sužalotas, be to šluotos kotu pats susižalojo. Tačiau tokie kaltinamosios B. K. parodymai dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš sutuoktinį, kolegijos vertinimu, vėlgi vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir paneigtini remiantis akivaizdžiai nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Baudžiamojoje byloje, remiantis 2023-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 629/2023, objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam J. K., be kitų, nustatyti sužalojimai – linijinė puslankio formos muštinė žaizda veide kaktos vidurinėje dalyje, išilginės juostos formos odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, išilgine grandine vienas žemiau kito išsidėstę trys smulkūs išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai veido dešinėje pusėje smilkinio ir skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su smulkiais taškiniais paviršiniais odos nubrozdinimais kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės projekcijoje, apvalios formos poodinės kraujosruvos pilve pokrūtinkaulinėje, kairio pakrūtinio ir kairėje klubinėje srityse. Remiantis 2023-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 629/2023 , byloje objektyviai nustatyta, jog minėti nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Galiausiai remiantis 2023-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 629/2023 , byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad kaltinimo prasme reikšmingi sužalojimai yra nežymaus sveikatos
Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis J. K. nurodė, jog 2023 m. birželio 24 d., būnant namuose, metaliniu šluotos kotu jį sužalojo žmona B. K.. Ir kaip minėta, netikėti nukentėjusiojo J. K. parodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokio nei objektyvaus, nei pagrįsto pagrindo. Nurodydamas esmines prieš jį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip nustatyta, nukentėjusysis ir šiuo atveju viso proceso metu buvo nuoseklus ir išsamus. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo apklausos bei kiti procesiniai veiksmai – parodymų patikrinimas vietoje, kurių metu buvo fiksuojami nukentėjusiojo parodymai, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, visais atvejais ir šiuo atveju nukentėjusysis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Esant nustatytų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo parodymų kaip įrodymų patikimumas, tinkamumas ir leistinumas kolegijai nekelia abejonių ir šiuo atveju, ir tokiu būdu nukentėjusiojo J. K. duoti parodymai laikytini tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme.
Byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad šluotos kotu jį sužalojo žmona B. K., nukentėjusysis J. K. nurodė ne tik ikiteisminio, bei teisminio nagrinėjimo metu, bet ir nedelsiant po įvykio. Tai patvirtina į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė liudytoja T. A., tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuoti duomenys.
Tokiu būdu, esant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumai, byloje pagrįstai konstatuotina, jog 2023 m. birželio 24 d. metaliniu šluotos kotu suduodant ne mažiau kaip aštuonis kartus nukentėjusįjį sužalojo bei fizinį skausmą jam sukėlė kaltinamoji B. K..
Laikytina, jog B. K. kaltė padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios B. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes B. K. savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sužalojo sutuoktinį J. K..
IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio, smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika – nežymus sveikatos sutrikdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip nesunkus nusikaltimas, tuo tarpu nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas – kaip labai sunkus nusikaltimas. Kaltinamosios nusikalstamos veikos abiem atvejais tiesiogiai buvo nukreiptos prieš vieną prigimtinių ir svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių - žmogaus sveikatą. Pažymėtina ir tai, jog labai sunki nusikalstama veika padaryta panaudojant žmogaus sveikatai ir gyvybei neabejotinai pavojingą įrankį – peilį, juo suduodant nevienkartinius smūgius, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tik dėl laiku suteiktos pagalbos nesukėlęs negrįžtamų pasekmių.
Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai – kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog tiek nesunkią, tiek labai sunkią nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir, nagrinėjamos bylos kontekste laikytina, jog ši aplinkybė neabejotinai turėjo lemiančios įtakos nusikalstamam kaltinamosios elgesiui. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nustatyta, jog B. K. yra ne tik teista, bet pažymėtina teista už analogišką nusikalstamą veiką ir dargi nukreiptą prieš tą patį asmenį – sutuoktinį J. K.. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl B. K. padarytų nusikalstamų veikų, pagrįstai suponuoja išvadą, jog smurtinio pobūdžio elgesys prieš nukentėjusįjį J. K. yra dėsninga paskutiniųjų metų B. K. gyvenimo būdo, elgesio pasekmė, be to, akivaizdu, jog nusikalstamas B. K. elgesys akivaizdžiai ir progresuojančia linkme sunkėja.
Kaltinamoji kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Priešingai, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, kaltę siekė perkelti pačiam nukentėjusiajam, nurodydama, jog nukentėjusysis susižalojo pats. Tai suponuoja kaltinamosios asmenybę vertinti kaip jokių išvadų nedarančią ir savo elgesio kritiškai nevertinančią. Taigi, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
B. K. yra ne kartą yra bausta už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nevykdant policijos pareigūnų nurodymų, įžeidžiant jų garbę ir orumą, pažeidžiant viešąja tvarką, įžeidžiant kaimynę K. L., ant pastarosios nupiešiant nepadoraus pobūdžio piešinius, kaip nustatyta, visais atvejais bausta būdama neblaivi. Šios aplinkybės taip pat suponuoja kaltinamąją vertinti kaip savo gyvenimo būdą ir elgesį ignoruojančią asmenybę.
Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymą numatytos kelios alternatyvios bausmės. Baudžiamajame įstatyme už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Išdėstytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai ir be išlygų nagrinėjamu atveju suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą B. K..
Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Baudžiamojo kodekso 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Kaip minėta, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Bausmės dydis nustatomas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.
Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų tyčinis smurtinis pobūdis, nusikalstamų veikų sunkumas - viena iš nusikalstamų veikų traktuotina kaip labai sunkus nusikaltimas, kaltinamosios tyčios turinys šiuo atveju - veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų apimtis - veiksmai, atkreiptina suduodant smūgius peiliu, nebuvo vienkartiniai, nusikalstamos veikos padariniai - nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamų veiksmų kryptingumas – abiem atvejais veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti prieš vieną prigimtinių ir svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių - žmogaus sveikatą, abiem atvejais veikos padarytos prieš šeimos narį, abiem atvejais nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamosios pozicija – kaltinamoji kalta padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, teistumas – nagrinėjamoje byloje objektyviai suponuoja atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės skyrimą.
Kaip minėta, baudžiamajame įstatyme už labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi, straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 metų.
Vis tik, vertinant baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos griežtumą, kuris logiškai suponuoja ir sankcijos vidurkio griežtumą – 7 metų dydį, net ir esant nustatytam atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykiui bei kitoms išdėstytoms bylos aplinkybėms, kolegijos vertinimu bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti B. K. paskyrus ir mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas B. K. jau savaime atitinka teisingos bausmės ir realaus teisingumo principus. Manytina, jog nagrinėjamu atveju teisingumas ir bausmės paskirtis bus užtikrinti B. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrus penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Dėl bausmių bendrinimo
Akivaizdu, jog kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu labai skiriasi ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nežymus sveikatos sutrikdymas yra nesunkus nusikaltimas, tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas - labai sunkus nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Nustatyta, jog B. K. yra teista ir 2024 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - dviejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - penkiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio suėdimo būdu, paskirta subendrinta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną jos ciklą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su 2024 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos savo pavojingumu labai skiriasi ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 963,48 92 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo, atlyginimo (t. 3, b. l. 136–139). Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais – J. K. gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios B. K..
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai B. K. (t. 6, b. l. 117). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, 14.1.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamoje byloje teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai B. K. sudaro 743,75 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvegiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 7 dalį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisiamojo posėdžio metu yra privalomas, konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios šiuo atveju yra nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiekiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai B. K., atmestinas.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2024 m. sausio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 4, b. l. 95–102, 160–163).
Kardomoji priemonė – suėmimas - B. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 963,48 92 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo, atlyginimo (t. 3, b. l. 136-139). Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais – J. K. gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios B. K.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas B. K. turtui, paliktinas galioti iki Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginimo, civilinį ieškinį atlyginus, naikintinas (t. 5, b. l. 77–96).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos – prie 2024-01-09 J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – 1 vnt., prie 2023-11-13 J. K. ir B. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – 1 vnt., su 2023-07-19 B. K. pateiktomis nuotraukomis – 1 vnt., su 2024-01-22 J. K. pateiktais garso įrašais – 1 vnt., paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mėlynos spalvos lazda (galimai šluotos kotas), kuri yra supakuotas į paketą Nr. 508435 (t. 1, b. l. 118–119), paketas Nr. 512525, su jame esančiais J. K. raudonos spalvos marškiniais (t. 3, b. l. 90–91,) B. K. suknelė su kraujo dėmėmis. Paketas Nr. 1, plomba Policija Nr. S30218 (t. 4, b. l. 44–45), vokas su plomba LP KTC 18007463, kuriame du tamponai, B. K. ir J. K. lyginamieji seilių pavyzdžiai (t. 4, b. l. 46–47), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: popierinį paketas Nr. 1, su diržu ir pėdkelnėmis, popierinis paketas Nr. 2 su raudonos spalvos rankine su joje esančiais asmeniniais B. K. daiktais ir pilkos spalvos šaliku (t. 5, b. l. 103–104), saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini B. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
B. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti :
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas B. K. paskirti – laisvės atėmimą penkeriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2024 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę B. K. paskirti - laisvės atėmimą penkeriems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą - B. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 963,48 92 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo, atlyginimo tenkinti visiškai ir 963,48 92 Eur priteisti iš B. K..
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą B. K. turtui, palikti galioti iki Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginimo, civilinį ieškinį atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiekiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai B. K., netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas:
palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -
- voką su plomba LP KTC 18007463, kuriame du tamponai, B. K. ir J. K. lyginamieji seilių pavyzdžiai, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- diržą ir pėdkelnes (popierinis paketas Nr. 1), raudonos spalvos rankinę su joje esančiais asmeniniais B. K. daiktais ir pilkos spalvos šalikas (popierinis paketas Nr. 2), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įteisėjus, grąžinti B. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.