Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1389-153/2017 pagal pareiškėjos kreditorės V. S. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magesta“ 2016 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė BUAB „Magesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti pareiškėjos skundo nagrinėjimą, o teismui pripažinus, kad ginčijamu kreditorių susirikimo nutarimu buvo pažeistos kreditorių teisės, taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nors ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kreditorių teisė imtis savo pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos kreipiantis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo, tačiau ši kreditorių teisė ar jos realizavimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į bendrąsias civilines procesines normas ir principus. Kreditorių teisėms ir pareigoms įtakos neturintis kreditorių susirinkimo sprendimas kreditorių teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas neturėtų imtis tokių kreditorių susirinkimų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Bankroto administratorės pateiktos ir kreditorių 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkime patvirtintos informacijos turinys kreditorių teisėms ir pareigoms įtakos neturi, nes kreditoriams išlieka teisė dar kartą imtis iniciatyvos nauju kreditorių susirinkimo sprendimu prašyti BUAB „Magesta“ bankroto administratorės pateikti detalesnę informaciją apie sandorius, kurie neįforminti rašytinių sutarčių forma, jų apimtį. Taip pat kreditoriai, turintys daugiau kaip 10 proc. teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų, turi teisę imtis sandorių vertinimo pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį. Pagal ĮBĮ normų, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo ir administratoriaus kompetencijos (teisių ir pareigų) apimties turinį, santykį, bankroto administratorius privalo vykdyti kreditorių sprendimus, jeigu jie atitinka ĮBĮ nustatytą kreditorių susirinkimo kompetencijos turinį. Tačiau, kai kreditorių sprendimai peržengia kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, jie būna tik rekomendacinio pobūdžio ir administratoriui bei kreditoriams jokių teisių ir pareigų nesukelia. BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo septintasis darbotvarkės klausimas nepriklauso kreditorių kompetencijai, todėl nutarimas šiuo klausimu yra rekomendacinio pobūdžio. Administratorė jo vykdyti neprivalėjo, tačiau geranoriškai vykdė kreditorių valią. Administratorės pateikta advokato V. M. atlikta BUAB „Magesta“ sandorių teisinė ataskaita pagal turinį iš tiesų yra įmonės sandorių teisinis vertinimas (analizė). Bankrutavusios įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, vertinimas ir sprendimai dėl priešingų įmonės veiklos tikslams sandorių ginčijimo ar reikalavimas bankrotą pripažinti tyčiniu yra individuali, kreditorių susirinkimo sprendimais neribojama, bankroto administratoriaus kompetencija (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis 8 punktas). Kreditorių susirinkimas kompetencijos tikrinti (vertinti) sandorius ir spręsti dėl jų ginčijimo ar tyčinio bankroto fakto nustatymo neturi, kaip neturi ir teisės spręsti pagal pavedimą advokato atlikto sandorių teisinio vertinimo pagrįstumo klausimo. Teisę vertinti sandorius ir spręsti dėl jų ginčijimo actio Pauliana instituto nustatyta tvarka ar tyčinio bankroto fakto nustatymo turi individualiai visi kreditoriai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bet ne kreditorių susirinkimas. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nieko bendro su administratoriaus veiklos ataskaita neturintis ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kaip nelemia jokių teisinių pasekmių ir ginčijamu sprendimu patvirtinta BUAB „Magesta“ sandorių teisinė analizė. Teisinių pasekmių neturinčiu kreditorių susirinkimo sprendimu kreditorių teisės negali būti pažeistos, todėl pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, o teismas – nagrinėti pareiškėjos skundą. Teismas turėjo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 137) straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Todėl nagrinėjama byla turi būti nutraukta. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad skundo padavimo terminą pareiškėja praleido ir nenustatė svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, tačiau skundo padavimo praleidimo terminą atnaujino dėl nedidelio skundo padavimo termino praleidimo laikotarpio ir byloje nagrinėjamo klausimo sąsajumo su kreditorių interesais bankroto byloje. Tačiau ne byloje nagrinėjamo klausimo turinys, o civilinio proceso dalyvio veiksmai yra įrodinėjimo ir vertinimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių svarbumo. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalies civilinių materialinių teisės normų pažeidimas lemia teismo sprendimo neteisėtumą, netenkinant atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Teismas ginčijamu BUAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo sprendimu pažeistų kreditorių teisių nenustatė ir neįvardijo. Teismo konstatuoti faktai, kad administratorė neatliko veiksmų, kuriuos atlikti ji buvo įpareigota BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime, kad administratorė teismo posėdyje nesutiko, jog visi skundžiamame kreditorių susirinkimo sprendime išvardinti sandoriai atitinka atsakovės veiklos tikslus ir (ar) negalėjo turėti įtakos tam, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra tyčinio bankroto požymių, nelemia kreditorių teisių pažeidimo. Teismo vertinimu ne ginčijamas BUAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo sprendimas riboja kreditorių galimybę gauti reikalingą informaciją apie sudarytus ir vykdytus sandorius, o bankroto administratorės formaliai atliktas BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo pavedimas, kurio vertinimo klausimas nėra nei pareiškėjos reiškiamo reikalavimo dalykas, nei bylos įrodinėjimo dalykas. Bylos įrodinėjimo dalyku yra BUAB „Magesta“ 2016 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu padaryto kreditorių teisių pažeidimo pasekmės, o ne administratorės veiksmai, turėję įtakos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neapriboja nei kreditorių, nei administratorės teisių imtis atsakovės ir jos kreditorių pažeistų teisių gynybos.Pareiškėja V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Šiame punkte įstatymų leidėjas įtvirtino tik pirmosios administratoriaus veiklos ataskaitos turiniui keliamus reikalavimus, tuo tarpu kitoms administratoriaus teikiamoms veiklos ataskaitoms jokių imperatyvių įstatymo reikalavimų nėra nustatyta. Kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, aiškiai įtvirtinta ir ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Ataskaitos patvirtinimas reiškia prievolės įvykdymo priėmimą, o jos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą įmonės administratorės veikla, vykdant bankroto procedūras, neginčijamai apėmė visų įmonės sandorių (ne tik sutarčių), sudarytų per 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimą, jų įvertinimą, atsižvelgiant į įmonės veiklos tikslus, jų galimą įtaką įmonės nemokumui, tyčinio bankroto požymių įvertinimą. Todėl už šią savo veiklos dalį administratorė privalo atsiskaityti kreditoriams, o administratorei to savanoriškai nedarant kreditoriai turi teise pareikalauti tokio atsiskaitymo, kas ir buvo padaryta 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu. Minėtas kreditorių susirinkimo sprendimas neabejotinai laikytinas įpareigojančiu administratorę, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad jis pažeidžia kreditorių susirinkimo kompetenciją. Įmonės kreditoriai nėra priėmę jokių nutarimų, kurie įpareigotų administratorę veikti prieš jos valią (ginčyti konkrečius sandorius, kreiptis dėl tyčinio bankroto pripažinimo ar pan.). Kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamas ne dėl administratorės subjektyvios nuomonės dėl įmonės sandorių ar pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu, o dėl to, kad ataskaitoje nenurodyti visi sandoriai, nėra jokio pagrindimo dėl sandorių tikslingumo, atitikimo įmonės veiklos tikslams ekonominiu požiūriu. Pareiškėja bei kiti įmonės kreditoriai nereikalauja įpareigoti administratorę ginčyti konkretų sandorį ar kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ginčijamu kreditorių susirinkime priimtu nutarimu patvirtinta ataskaita neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimų, ir administratorė tinkamai neįvykdė 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime septintuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo. Administratorė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad į ataskaitą yra įtraukti ne visi įmonės sandoriai (tik rašytinės sutartys), sandorių tikslingumas ir atitikimas įmonės veiklos tikslams neįvertinti ekonominiu požiūriu. Administratorė bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad kaip pažeidžiantis kreditorių interesus bus ginčijamas su UAB „Gepala“ sudarytas sandoris, tikėtina, jog bus kreiptasi dėl BUAB „Magesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. pati administratorė pateikė visiškai priešingą poziciją ir vertinimus, nei nurodyti ataskaitoje. Tenkinus atsakovės skundą ir palikus galioti ginčijamu nutarimu patvirtintą ataskaitą, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai būtų patvirtinti kaip tinkami administratorės veiksmai, kuriuos pati administratorė vertina bei pripažįsta kaip neatitinkančius ĮBĮ reikalavimų ir įmonės kreditorių surinkimo įpareigojimo, ir dėl kurių vertinimo ir pati administratorė iš esmės yra visiškai pakeitusi poziciją. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad ataskaitos patvirtinimas (nepatvirtinimas) jokių kreditorių teisių ir pareigų pasikeitimų nelemia bei jokių kreditorių interesų nepažeidžia, kadangi neriboja kreditorių veiksmų ginčyti, jų manymu, neteisėtus įmonės sandorius. Administratorė teismo posėdyje pripažino, kad jokios informacijos (nei žodžiu, nei raštu) apie įmonės sudarytus sandorius, išskyrus ataskaitoje nurodytą informaciją apie įmonės rašytines sutartis, įmonės kreditoriams nėra pateikusi. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamas nutarimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, kadangi yra pažeidžiama kreditorių teisė gauti visą realią situaciją atspindinčią informaciją. Įstatymo nustatyta tvarka administratorei nesuteikiant kreditoriams informacijos apie įmonės sandorius yra ribojamos kreditorių galimybės nustatyti ir ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atstovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kadangi iš karto po susirinkimo nebandė domėtis priimtais nutarimais ir dėl savo aplaidumo šios informacijos negavo. Teismas net nesiaiškino faktinio pareiškėjos sužinojimo apie priimtą nutarimą momento. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Todėl, net ir pripažinęs, kad pareiškėja viena diena praleido terminą, teismas pagrįstai jį atnaujino. Bankroto byla neginčijamai yra susijusi su viešuoju interesu, kuris teismo turi būti ginamas prioritetiškai. Pareiškėjos poziciją šioje byloje palaiko ir kiti kreditoriai.Kreditorės KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Funkcinis dizainas“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimus į atskirąjį skundą kreditorės grindžia šiais argumentais: Kreditorių susirinkimo teisės apima ir teisę reikalauti iš administratoriaus pateikti savo veiklos ataskaitas bei jas tvirtinti. Tai imperatyviai nustatyta ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte. Įmonės sandorių patikrinimas ir jų įvertinimas yra viena iš įstatymo administratoriui priskirtų funkcijų, už kurios tinkamą įvykdymą yra atsakinga administratorė. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad kreditorių reikalavimas pateikti ataskaitą yra rekomendacinio, administratorei neprivalomo, pobūdžio bei nesukelia jokių padarinių yra nepagrįstas. Ataskaitos patvirtinimas prilyginamas administratorės atlikto darbo, už kurį administratorė įgyja teisę į jai nustatytą atlyginimą, priėmimui. Todėl ataskaita gali būti laikoma patvirtinta teisėtai tik tada, kada yra pagrindas spręsti, jog administratorė tinkamai atliko jai priskirtas pareigas. Bylos nagrinėjimo metu pati administratorė pripažino ir neginčijo (bei neginčija atskirajame skunde) tos aplinkybės, kad netinkamai parengė ataskaitą apie BUAB „Magesta“ sandorių patikrinimo rezultatus, t.y. tinkamai neįvykdė 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimo. Teismo posėdyje administratorė iš esmės pakeitė savo poziciją dėl kai kurių sandorių vertinimo, užsiminė, jog svarsto kreiptis į teismą dėl BUAB „Magesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nors ataskaitoje nurodė visiškai priešingai. Administratorei netinkamai atlikus savo funkcijas, nėra pagrindo tvirtinti jos ataskaitos, kadangi ją patvirtinus tai reikštų, jog kreditoriai sutinka su administratorės veikla, o administratorė turi teisę gauti jai nustatytą atlyginimą, kuris mokamas iš įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms ir tuo aspektu, jog pažeidžiama kreditorių teisė gauti informatyvią ir realią situaciją atspindinčią informaciją. Administratorė iki šiol neteikia duomenų apie visus įmonės sudarytus sandorius, nors tą turėjo padaryti dar per pirmąjį kreditorių susirinkimą, to nepadarė ir ginčijamu nutarimu patvirtintoje ataskaitoje. Savalaikis ir tinkamas administratorės pareigų neatlikimas gali nulemti papildomus nuostolius pačiai įmonei bei kartu jos kreditoriams (gali būti praleisti senaties terminai ginčyti sandorius, išieškoti skolas ir pan.), tuo akivaizdžiai pažeidžiant jų teises ir interesus. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad patys kreditoriai gali imtis veiksmų ginčyti, jų manymu, neteisėtus įmonės sandorius, neatleidžia administratorės nuo įstatyme numatytų jos pareigų pateikti kreditoriams informaciją apie visus įmonės sandorius, juos patikrinti bei įvertinti. Tam, jog kreditoriai apskritai turėtų bent teorinę galimybę pradėti savarankiškai vertinti sandorius, iš pradžių jiems būtina gauti minimalią informaciją apie tokių sandorių egzistavimą (kaip tai ir numatyta ĮBĮ). Atsakovės prašymas taikyti byloje ieškinio senatį yra ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir nesuderinamas su administratorei taikomomis profesinio elgesio normomis ir reikalavimais. Būdama įsitikinusi savo teisumu, administratorė turėtų bandyti apginti savo poziciją teisme, o ne remdamasi formaliais pagrindais siekti bylą nutraukti. Toks administratorės elgesys tik sustiprina kreditorių abejones, kad šioje byloje administratorė galimai gina ne viešąjį interesą atitinkančius įmonės ir jų kreditorių daugumos, o atskirų asmenų (buvusių UAB „Magesta“ vadovų ir savininkų) interesus. Aplinkybę, kad administratorė ir toliau tinkamai nevykdo savo funkcijų, patvirtina ir tai, jog 2017 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime nebuvo patvirtinta administratorės 2016 m. rugsėjo 25 d. – 2017 m. gegužės 25 d. veiklos ataskaita, kurioje administratorė taip pat nesugebėjo pateikti pagal įstatymą privalomos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti atnaujinimo, bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo kompetencijos atribojimo, šioje byloje ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo sukeliamų teisinių pasekmių ir teismo teisės nagrinėti skundą dėl tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis atskirojo skundo ribų, pasisakys dėl šių apeliantės argumentų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Dėl termino skundui paduoti

ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo nutarimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sprendė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl 2016 m. lapkričio 3 d. BUAB „Magesta“ kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti, tačiau praleistą skundo padavimo terminą atnaujino ir klausimą išsprendė iš esmės. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243-407/2017 yra konstatavęs, kad teismo nutartis dėl procesinio termino atnaujinimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymai ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai.). ĮBĮ taip pat nenumato, kad teismo nutartis atnaujinti terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pateikti būtų skundžiama. Kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl termino kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti atnaujinimo negali būti apeliacijos objektas, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės argumentų, susijusių su neva nepagrįstu termino skundui paduoti atnaujinimu, nepasisako ir šių argumentų nevertina.

Dėl BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. rugsėjo 26 d. susirinkimo įpareigojimo bankroto administratorei pobūdžio

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorė buvo įpareigota per 15 dienų nuo šio nutarimo parengti ir pateikti susipažinti kiekvienam iš įmonės kreditorių detalią ataskaitą apie įmonės per paskutinius 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, nurodant kiekvieno jų sudarymo datą, šalis, pobūdį, administratorės vertinimą, ar sandoris atitinka įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, Taip pat pateikti vertinimą, ar nėra tyčinio bankroto požymių. Bankroto administratorė buvo įpareigota šią ataskaitą pateikti svarstyti įmonės kreditorių susirinkimui (t. I, b.l. 141).Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais remiasi apeliantė, yra tas, kad kreditorių susirinkimas, nustatydamas bankroto administratorei nutarties 27 punkte nurodytą įpareigojimą, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl nei BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu, nei šioje byloje ginčijamas nutarimas, negali sukelti įmonės kreditoriams jokių teisinių pasekmių. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą, administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Įstatymas nedetalizuoja, dėl kokių bankroto administratoriaus veiklos aspektų kreditoriai gali reikalauti pateikti ataskaitas, išskyrus pirmosios veiklos ataskaitos turinį. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas nustato bankroto administratoriui pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padarius prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui privalomų nurodymų, ar ir kokius įmonės sandorius ginčyti ir ar kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimas negali paprašyti bankroto administratoriaus ataskaitos apie ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintos prievolės įvykdymą, t. y. įmonės sandorių patikrinimo rezultatus. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalies 2 punktą bendrovės kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Tokią informaciją kreditoriai gali paprašyti pateikti ir ataskaitos kreditorių susirinkimui forma. Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Magesta“ kreditoriai 2016 m. rugsėjo 26 d. susirinkime būtent ir įpareigojo BUAB „Magesta“ bankroto administratorę ataskaitos forma pateikti informaciją apie ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytos pareigos įvykdymą. Pačiame susirinkime buvo užfiksuota, kad minėtas įpareigojimas bankroto administratorei buvo nustatytas dėl to, jog bankroto administratorė dar nebuvo pateikusi kreditoriams informacijos apie įmonės sandorių patikrinimo rezultatus, nors ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas yra suėjęs. Toks kreditorių įpareigojimas, priešingai nei teigia apeliantė, yra teisėtas ir bankroto administratorė privalėjo jį vykdyti. Informacija apie įmonės sandorių patikrinimo rezultatus bendrovės kreditoriams yra reikšminga ne tik todėl, kad ji gali padėti įvertinti bankroto administratoriaus veiklos tinkamumą, bet ir todėl, kad patys bendrovės kreditoriai turi teisę ginčyti įmonės sandorius, kurių neginčija bankroto administratorius, bei kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o tą kreditoriai turi galimybę padaryti tik turėdami atitinkamą informaciją. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorei nustatyto įpareigojimo tinkamas įvykdymas nėra reikšmingas kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos aspektu ir kad pareiškėja neturi teisinio intereso ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo išspręstas šio įpareigojimo įvykdymo tinkamumo klausimas.

Dėl ginčijamo BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo nutarimo teisėtumo

Administratoriaus ataskaita – tai procedūrinis dokumentas, kuriuo kreditorių susirinkimas yra informuojamas apie atliktą darbą bei bankroto proceso eigą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taigi, šioje byloje ginčijamo BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkime priimto nutarimo priėmimas iš esmės reiškia, jog kreditoriai priima kaip tinkamą BUAB „Magesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkime nustatyto įpareigojimo įvykdymą. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorė BUAB „Magesta“ 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimui tvirtinti pateikė advokato V. M. parengtą BUAB „Magesta“ sandorių teisinę analizę (t. I, b.l. 8–76). Šioje analizėje buvo aptartos tik raštu sudarytos BUAB „Magesta“ sutartys. Analizės išvadose nurodyta, jog įmonės sandoriai iš esmės atitiko įprastą ūkinės–komercinės veiklos praktiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Magesta“ pirkimo–pardavimo, nuomos, paskolos, kreditavimo, pasaugos, atlygintinų paslaugų teikimo, paramos sutartys neprieštarauja jų sudarymą ir vykdymą reglamentuojančioms teisės normoms ir nėra priešingos įmonės veiklos tikslams (t. I, b. l. 31; 38; 43; 48; 52; 57; 60). Taip pat padaryta išvada, jog, vertinant bendrą BUAB „Magesta“ veiklos kontekstą, negalima teigti, kad šie sandoriai laikytini pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (t. I, b. l. 76). Pažymėtina, jog kreditorių susirinkimo metu pati bankroto administratorė patvirtino, jog įmonės sandorių už 36 mėn. laikotarpį ekonominė analizė nėra pateikta (t. I, b.l. 78–92). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bankroto administratorė taip pat pripažino, kad paminėta sandorių ataskaita yra neišsami, nurodė, jog yra sandorių, pažeidžiančių BUAB „Magesta“ teises, tikėtina, kad bus kreiptasi į teismą dėl BUAB „Magesta“ tyčinio bankroto. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, kad bankroto administratorė 2016 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimui pateikdama tvirtinti BUAB „Magesta“ sandorių teisinę analizę, neįvykdė kreditorių 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu jai nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamam ginčui apeliantės argumentus, jog kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos spręsti pagal pavedimą advokato atlikto sandorių teisinio vertinimo pagrįstumo klausimo. Šiuo atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo sprendžiama ne tai, ar advokato atlikta teisinė sandorių analizė yra tinkama, o tai, ar tokio turinio ir apimties analizės pateikimas yra pakankamas 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bankroto administratorei nustatyto įpareigojimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, įvertinus kreditorių susirinkimo įpareigojimo bankroto administratorei turinį, taip pat kreditorių susirinkimui pateiktos informacijos turinį ir apimtį, 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu įtvirtintas įpareigojimas nebuvo tinkamai įvykdytas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šioje byloje skundžiamą BUAB „Magesta“ kreditorių 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo nutarimą. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Pareiškėja pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 324,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą, todėl ši suma priteistina pareiškėjai iš BUAB „Magesta“ bankroto administratorės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės BUAB „Magesta“ bankroto administratorės V. Š. pareiškėjai V. S. 324,84 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.