Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, patikslintu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota transporto priemonės automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 2410 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai dešimt eurų).

Į bausmės laiką įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

V. P. civilinis ieškinys tenkintas, iš A. G. V. P. priteista 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. G. 281,67 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras šešiasdešimt septyni centai) proceso išlaidų už jam skirtą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą, tačiau jis kaltę pripažįsta, neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Nėra pagrindo teigti, kad teismas paskyrė A. G. per griežtą bausmę.

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, visų pirma, įrodyta paties A. G. parodymais. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų pripažino, davė parodymus. Be to, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios V. P., liudytojų A. K., J. S., V. J., A. R., S. M. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolais, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, kūno vaizdo kameros (angl. body camera) įrašų apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, VšĮ “Regitra” išrašu, kt.). Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daryti priešingų išvadų, abejoti nuteistojo kalte, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

9. Nuteistasis A. G. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Prašymas nepagrįstas, netenkinamas.

10. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, kaip matyti iš paminėtos teisės normos turinio, sutrumpintas įrodymų tyrimas siejamas ne tik su kaltinamojo kaltės pripažinimu, bet ir kitomis sąlygomis, kurių esminė yra ir ta, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neturi kelti abejonių, todėl kilus abejonių, tarp jų ir dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio nustatymo, teismas turėtų atlikti įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje A. G. buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajame akte buvo išsakyta prokurorės nuomonė, kad yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pasirašytas 2022 m. balandžio 11 d. išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas, įtariamasis A. G. dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo sutiko (t. 3, b. l. 75). Bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme 2022 m. gegužės 12 d. teisiamajame posėdyje, A. G. davė parodymus dėl 2022 sausio 13 d. plėšimo ir 2022 m. vasario 23 d. įvykių aplinkybių, tačiau skirtingus nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme dėl 2022 sausio 13 d. plėšimo nurodė, kad V. P. jam davė ne 170 Eur, o 100 Eur, 70 Eur jis turėjo su savimi, nukentėjusioji pati jam padavė pinigus alkoholiui, prieš ją smurto nevartojo, buvo blaivas (t. 3, b. l. 106–107). Dėl 2022 m. vasario 23 d. įvykių aplinkybių, A. G. nurodė, kad tą dieną pas V. P. buvo tik vieną kartą, su pažįstamu užėjo atsiimti 40 Eur, kuriuos jam buvo skolingas nukentėjusiosios sūnus, tačiau vietoje skolos apeliantas paėmė televizorių ir telefoną. V. P. nesugriebė, pirštų jai nelaužė, tai darė pažįstamas, tyrėja jam sakė prisiimti kaltę (t. 3, b. l. 107). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d., būdamas neblaivus, iš V. P. rankų paėmė pinigus – 170 Eur, ar pastūmė nukentėjusiąją neatsimena, jie dažnai apsipykę susistumdo (t. 2, b. l. 112–115). Dėl 2022 m. vasario 23 d. įvykių, paaiškino, kad tą dieną, antrą kartą grįžo į V. P. namus, abiem rankomis parklupdė ją ant grindų, sugriebdamas už rankos plaštakos laužė pirštus, tampė į šalis, trenkė į skruostą, reikalavo pinigų ir banko kortelės (t. 2, b. l. 146–148).

12. Kadangi nuteistojo parodymai skyrėsi, prokurorė teisiamajame posėdyje nesutiko, kad būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorės pozicijai pritarė gynėja. Įvertinus tai, kad aplinkybės dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų teismui nebuvo aiškios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apklausė nukentėjusiąją, liudytojus, jog būtų pašalinti visi netikslumai. (t. 3, b. l. 106–108). Byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, tai yra nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu, A. G. nuteisiant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Taigi, nesant bent vienos iš būtinų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų, šios normos taikymas negalimas. Tai, kad nuteistasis, po nukentėjusiosios, liudytojų apklausų, kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino, nesuteikia pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, tačiau tai gali būti įvertinama skiriant bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo nuteistajam A. G. yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. G., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, atsižvelgė, kad A. G. padarė keturias tyčines veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), trys – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs), atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinta tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis. A. G. anksčiau teistas 22 kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, paskutinį kartą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (kuris buvo subendrintas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas), 2020 m. spalio 7 d. buvo paleistas pataisos namų (t. 3, b. l. 1–27, 30–71). Apeliantas padarė šioje byloje nagrinėjamas naujas tris (vieną pasikėsino) veikas neišnykus teistumui. Be to, A. G. teistas ir užsienio valstybėje (t. 3, b. l. 26–27), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 181–182). Priešingai nei tvirtina A. G., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad iki suėmimo jis dirbo individualioje įmonėje, tačiau nežiūrint į tai, sistemingai toliau darė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos sprendė, kad nusikalstamų veikų darymas yra A. G. pasirinktas gyvenimo būdas, todėl sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti bei apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas gali būti pasiekta tik skyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija tokioms išvadoms pritaria ir papildomai pažymi, kad tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro tinkamų išvadų, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo visas A. G. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam už visas nusikalstamas veikas parinko griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes, nustatė terminą, artimą bausmės vidurkiui. Paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl A. G. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas nustatė vieną A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra galimybės nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti A. G. už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnių bausmių bei tuo pačiu nustatyti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Švelnesnės bausmės (dydžiu ar rūšimi) paskyrimas nagrinėjamu atveju visiškai paneigtų bausmės paskirtį, formuotų nebaudžiamumo supratimą, nepagarbą įstatymui.

17. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta bausme, skunde iš esmės nenurodo jokių pagrįstų argumentų, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pastarasis skunde teigia, jog su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė, grąžino pinigus bei dalį daiktų, žada ieškinį atlyginti. Tačiau bylos duomenimis, dalį nukentėjusiosios pavogtų pinigų 70 Eur nuteistasis grąžino prie pareigūnų (t. 1, b. l. 60, 72, 75), o 100 Eur pareigūnai grąžino V. P., juos paėmę iš nuteistojo asmens dalinės apžiūros metu (t. 1, b. l. 79). Duomenų, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys – 30 Eur už pagrobtą mobilaus ryšio telefoną būtų atlygintas, byloje nėra. Tai, kad apeliantas susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, grąžino televizorių, charakterizuoja teigiamai, tačiau šios aplinkybės neturi būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje esančių, nuteistąjį apibūdinančių duomenų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. G. paskyrė teisingai ir tinkamai individualizuotą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų dydžiai bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.