- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1928-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02435-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J. A., G. A.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. A. ir G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A. ir G. A. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovai J. A. (toliau – ieškovė) ir G. A. kreipėsi į teismą, pateikdami ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė arba Inspekcija), kuriame prašė: 1) kaip nepagrįstus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. gruodžio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221205-00150, 2022 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221206-00144 ir 2022 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221206-00149; 2) taikiu susitarimu ar įpareigojimu išspręsti klausimą dėl trūkumo pašalinimo, t. y. seno sodo namelio nugriovimo ir priežastinį ryšį su juo turinčių veiksmų: protingo laiko skyrimo seno namelio nugriovimui ir naujo statybos užbaigimui; 3) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius gyvena nuo 2012 metų, tai yra jų vienintelė gyvenamoji vieta. Esamas (senas) sodo namelis prieš įsigyjant sklypą jau buvo pastatytas, jis yra senas, vasarnamio tipo, medinio pagrindo, su mūro fasadu. Jis yra fiziškai prastos būklės, sutrūnijusios medinės konstrukcijos, asbestinis stogas pralaidus vandeniui, daryti kapitalinį remontą ieškovams finansiškai neapsimoka. Dėl to ieškovai nusprendė pastatyti naują sodo paskirties namą iki 80 m² su atvira lodžija, iki 8,5 m. aukščio, išlaikyti atstumus ne mažesnius kaip 3 m iki sklypo ribų, atitinkantį I grupės nesudėtingąjį statinį, kuriam neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai bei projektas. Nurodo, kad pastačius naują namą, seną sodo namelį iš karto nugriautų. Ieškovai pažymi, kad minėtas pastatas nėra baigtas statyti, tai patvirtina 2022 m. balandžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-645, darytos vietoje nuotraukos ir kiti inspekcijos tyrimo byloje dokumentai. Inspekcijos darbuotoja D. B.-D. 2022 m. spalio 27 d. išmatavusi nebaigtą statyti pastatą, neatsižvelgdama į nebaigto namo statybos einamą procesą, inspekcijoje surinktus duomenis, nepagrįstai nusprendė, kad pastatas yra 102 m² ir jį priskyrė gyvenamojo namo paskirčiai, kategorijai neypatingasis statinys. Teigia, jog nustatyti 102 m² yra statybos proceso metu, dabar jais remtis ir konstatuoti būsimą tokį kvadratinių metrų skaičių po statybos užbaigimo yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovas yra namo statytojas ir projektuotojas, kol kas nežino būsimo, tikslaus namo kvadratinių metrų skaičiaus. Teigia, jog į sodo namo bendrą plotą nėra įskaičiuojami atviri balkonai, lodžijos, laiptų nišos, patalpų sienų suma ir daug kitų elementų. Teigia, jog yra ieškovų teisė spręsti namo dizainą, išplanavimą, kuriam nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai, neprivalomas projektas. Nurodo, kad D. B.-D. 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą aktą – savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221205-00150, todėl kartu su minėtu aktu, turi būti panaikinti ir iš jo išeinantys aktai, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221206-00144 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221206-00149.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Inspekcija nesutinka su ieškovų nurodytais teiginiais. Pastato statyba buvo užfiksuota inspekcijos surašytame 2022 m. balandžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-645, tačiau kaip matyti iš nurodyto patikrinimo akto duomenų ir prie jo pridedamų nuotraukų, nurodytame patikrinimo akte užfiksuota, kad pastatas nebaigtas statyti ir preliminariai pažymėta, kad pastatas galimai bus dviejų aukštų, taip pat užfiksuota, kad pastatas nebuvo uždengtas stogu. Pažymi, jog nors vadovaujantis 2022 m. balandžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-645 užfiksuotais duomenimis negalima buvo nustatyti tikslaus pastato ploto, siekiant klasifikuoti pastatą kaip neypatingą arba nesudėtingą statinį, kadangi nebuvo įrengtas pastato antras aukštas ir stogas, tačiau atlikus faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype po daugiau nei pusės metų, t. y. 2022 m. spalio 27 d., užfiksuota iš esmės pasikeitusi faktinė situacija, vadovaujantis kuria nustatyta, kad pastatas yra dviejų aukštų, o be to iš medinės konstrukcijos buvo suformuotas vienšlaičio tipo stogas. Šie inspekcijos užfiksuoti duomenys leido tinkamai parengi situacijos schemą, pridedamą prie 2022 m. spalio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2225 ir nustatyti, kad statomas būtent 102 m² ploto, dviejų aukštų, vienšlaičio stogo pastatas. Atsakovė kritiškai vertina ieškovų teiginius, kad žemės sklype siekiama pastatyti 80 m² nesudėtingą statinį su atvira lodžija. Atsižvelgiant į inspekcijos 2022 m. spalio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu užfiksuotą faktinę situaciją žemės sklype ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, pažymi, kad žemės sklype jau yra pastatytos pastatą laikančiosios konstrukcijos ir suformuotas pastato stogas, taigi pagal atliktus statybos darbus galima spręsti, kad ieškovų nurodoma, galimai ketinama įrengti lodžija, bus įrengta po pastato stogu, o tai reiškia, kad ji bus uždara. Inspekcija iš užfiksuotos faktinės situacijos daro pagrįstą išvadą, kad net ieškovams iš tiesų ketinant įrengti lodžiją pastate, ji bus uždara, o tokios lodžijos plotas įskaičiuojamas į pastato bendrą plotą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsakovė nurodo, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog žemės sklype užfiksuotas naujos statybos pastatas pagal savo parametrus, t. y. užimamą 102 m² plotą, laikytinas neypatinguoju statiniu, kurio statybai, būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijai nustačius, kad pastato statyba žemės sklype vykdyta savavališkai, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, inspekcija pagrįstai ieškovams surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą bei privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų. Inspekcija pažymi, kad nagrinėjamu atveju privalomuoju nurodymu ieškovai buvo įpareigoti nugriauti būtent savavališkai žemės sklype pastatytą pastatą ir nagrinėjamu atveju privalomuoju nurodymu nustatytas įpareigojimas nebus įgyvendintas nugriovus kitą žemės sklype esantį pastatą. Pabrėžia, kad privalomojo nurodymo įvykdymui numatytas net šešių mėnesių terminas, kuris sueina būtent šiltuoju metu laikotarpiu, taigi galimybė vykdyti privalomąjį nurodymą nebus apsunkinta ieškovams motyvuojant nepalankiomis oro sąlygomis. Teigia, jog atsakovė nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes, nustatydama savavališkos statybos faktą ir skundžiamus savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų, surašė pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra užfiksuota, jog ,,Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (kad Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), 6,36 m atstumu nuo šiaurinės tvoros, 3,45 m atstumu nuo pietinės tvoros, 3,64 m atstumu nuo rytinės tvoros ir 0,61 m atstumu nuo pastato yra pastatytas 12,01 m ilgio ir 5,02 m (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, dviejų aukštų pastatas. Atlikti darbai: įrengti gelžbetoninio tipo pamatai, įrengtos išorinės pastato 25 cm storio mūro sienos, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaičio tipo stogas bei yra įrengtos angos langams ir durims.“ Minėti duomenys pažymėti ir situacijos plane (b. l. 138-141).Iš nurodytų duomenų matyti, kad ginčo pastatas yra dviejų aukštų, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaitis stogas, yra įrengtos angos langams ir durims. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 247). Taigi, nurodytų duomenų pagrindu atsakovė pagrįstai sprendė, jog yra statomas 102 m² ploto, dviejų aukštų vienašlaičio stogo pastatas.
6. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog jie stato 80 m² ploto nesudėtingą statinį su atvira lodžija, kuri ieškovų paaiškinimais yra antrame aukšte. Iš į bylą pateiktų nuotraukų (b. l. 247) matyti, jog antrajame aukšte yra paliktos angos dviejose antro aukšto sienose, kurios, pasak ieškovų, yra lodžijos atviroji dalis. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) 4.21. p. lodžija – pastato dalis, prieinama iš pastato vidaus patalpų aikštelė, su stogu (denginių) ir sienomis iš trijų pusių ir neturinti atitvaros iš lauko pusės, arba ši atitvara, padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.3 p. atitvara– pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas skirtingose šio elemento pusėse didesnis už 4 ºC. Taigi nors ieškovai ir tvirtina, kad antrajame namo aukšte esančios angos nėra skirtos langams ir tai yra lodžijos atviroji dalis, tačiau, kaip matyti iš lodžijos sąvokos, lodžija yra tris sienas turinti pastato dalis, tačiau šioje situacijoje dviejose sienose yra paliktos angos. Be to, kaip paaiškino ieškovas G. A., antrajame aukšte jau yra sudėtos medinės grindys, kurias iš nuotraukos matyti, kad iki angos skiria du blokeliai (b.l.61), ir akivaizdu, jog ginčo pastato dalys su angomis turiatitvaras tik nuo grindų, bet ir nuo sienų pusės bei viršaus. Tuo tarpu, kaip jau minėta, lodžija tai pastato dalis, neturinti atitvarų arba jos turi būti iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos - šiuo atveju atitvaros ir blokelių. Pirmosios instancijos nuomone, tai paneigia ieškovo tvirtinimą, jog antrajame aukšte yra numatyta lodžija.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas yra kilęs dėl to, jog naujai statomam namui reikalingas statybos leidimas ir projektas, nes jis neatitinka nesudėtingam I grupės statiniui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėtina, jog atsakovė 2022 m. gruodžio 6 d. privalomajame nurodyme išaiškino ieškovei, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi ieškovai, siekdami įvykdyti Privalomąjį nurodymą nenugriaunant savavališkai pastatyto pastato, turi teisę, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, įteisinti savavališkai statomo pastato statybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliantai (ieškovai) pateikė apeliacinį skundą (toliau – apeliacinis skundas), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantai nurodo šiuo argumentus:
8.1. Inspekcija neteisingai įvertino Žemės sklype statomo Pastato plotą, nepagrįstai į jį įtraukė Pastate planuojamos įrengti atviros lodžijos plotą, todėl neteisingai Pastatą kvalifikavo neypatingos kategorijos statiniu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė šiai Inspekcijos išvadai ir priėmė nepagrįstą sprendimą, atmesdamas ieškinį.
8.2. Inspekcija byloje negalėjo nustatyti, koks yra statomo Pastato bendras plotas, kadangi Pastato statybos darbai nėra užbaigti.
8.3. Ieškovai vis dar nežino, kaip atrodys jų statomas Pastatas, nes jie dar nėra galutinai apsisprendę kokios konstrukcijos dar bus įrengtos.
Atsiliepimas
9. Atsakovė – Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nurodė šiuos argumentus:
9.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) 4.21. p. lodžija – pastato dalis, prieinama iš pastato vidaus patalpų aikštelė, su stogu (denginių) ir sienomis iš trijų pusių ir neturinti atitvaros iš lauko pusės, arba ši atitvara, padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Kaip matyti byloje pateiktame Savavališkos statybos akte užfiksuotų aplinkybių, Žemės sklype pastatytas ,,<...> mūrinio tipo 12,01 m ilgio ir 5,02 m pločio (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, 102 kv. m. ploto, dviejų aukštų, vienšlaičio stogo pastatas. Atlikti statybos darbai: įrengti gelžbetoninio tipo pamatai, įrengtos išorinės pirmo ir antro aukšto 25 cm storio laikančiosios mūro sienos, medinė tarpaukštinė perdanga, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaičio tipo stogas bei yra įrengtos angos langams ir durims.“ Iš į bylą pačių Ieškovų kartu su Ieškinio priedais pateiktų Pastato antro aukšto nuotraukų (Ieškinio priedų 61 lapas) matyti, kad Ieškovų nurodomoje vietoje, kurioje tariamai ketinama įrengti lodžiją, yra paliktos vietos Pastato langams, tuo tarpu nuo Pastato antro aukšto grindų iki nurodytų langų angų yra sumūrytos dvi blokelių eilės. Pagal STR 2.02.01:2004 4.21. punkte pateikiamą lodžijos apibrėžimą, Pastato dalį vertinant atvira lodžija, būtina nustatyti, kad lodžija yra pastato dalis prieinama iš pastato vidaus, tačiau neturinti atitvarų iš lauko pusės arba nurodyta atitvara turi būti padaryta iš stiklo. Šiuo atveju, nagrinėjant Inspekcijos į bylą pateiktas Pastato nuotraukas, aiškiai matoma ir užfiksuota tiek Patikrinimo akte, tiek Savavališkos statybos akte, kad statomame dviejų aukštų Pastate yra įrengtos visos laikančios konstrukcijos, uždengtas Pastato stogas ir Pastato sienose paliktos vietos langams. Ieškovų nurodomos planuojamos įrengti Pastato antro aukšto tariamai būsiančioje lodžijos vietoje, yra paliktos vietos būtent Pastato langams ir ši vieta negali būti laikytina atvirąja lodžijos dalimi. Ši išvada Sprendime pagrįstai padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, kad nurodytos ginčo Pastato dalys (t. y. tariama lodžijos vieta) turi atitvaras, ne tik nuo grindų, bet ir nuo sienų pusės bei viršaus. Šiuo atveju Ieškovams įrengus atitvaras nuo Pastato antro aukšto sienų bei grindų paviršiaus, akivaizdu kad nurodytoje Pastato vietoje nebuvo planuota įrengti atviros lodžijos, kuri neturėtų atitvaros iš lauko pusės.
9.2. Inspekcijai 2022 m. spalio 27 d. atliekant patikrinimą vietoje Pastate jau buvo įrengtos visos Pastato laikančiosios konstrukcijos, uždengtas Pastato stogas ir buvo matomos paliktos atviros vietos langams. Jokioje Pastato vietoje nebuvo fiksuota palikta atvira Pastato dalis, turinti tris sienas, į kurią galima būtų prieiti iš Pastato vidaus, t. y. lodžija, todėl Inspekcija pagal patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis galėjo ir pagrįstai nustatė bendrą Pastato plotą. Šiuo atveju Ieškovams, vis dėl to ateityje ketinant Pastate įrengti būtent atvirą lodžiją, bus būtina atlikti papildomus statybos darbus demontuojant ar perstatant jau įrengtas Pastato dalis, kas galėtų būti vertinama savavališkos statybos padarinių šalinimu.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantai nepateikė į bylą jokių Ieškovų teiginius patvirtinančių įrodymų dėl Pastate įrenginėjamos būtent atviros lodžijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Ieškinyje keliami reikalavimai panaikinti kaip nepagrįstus Inspekcijos: 2022-12-05 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221205-00150 (toliau – Savavališkos statybos aktas); 2022-12-06 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221206-00149 (toliau – Privalomasis nurodymas); 2022-12-06 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-221206-00144 (toliau – Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų).
12. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta sąvoka „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas savavališkos statybos akte, kuris, priklausomai nuo to, ar yra priimami ir kokio turinio privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sukelia nevienodas teisines pasekmes.
13. Pažymėtina tai, kad savavališkos statybos aktas sukelia ir kitokio pobūdžio civilines teisines pasekmes: CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
14. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).
15. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir Priežiūros įstatymo nuostatomis, pagal gautus skundus patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) esančius dokumentus ir duomenis, ir nenustačiusi, kad statyboms Žemės sklype būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bei nustačiusi savavališkos statybos faktą, 2022-05-24 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220524-00062 (toliau – 2022-05-24 Savavališkos statybos aktas), kuriame užfiksuota, kad:„Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – sklypas) adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), aptvertas aklina metalinių ir medinių segmentų užtvara. Užtvaros stulpai mūriniai. Segmentų aukštis iki 2 metrų. Stulpų aukštis svyruoja nuo 1,84 m iki 2,08 m aukščio. Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pastatytas II grupės nesudėtingos kategorijos inžinerinis statinys – užtvara su stulpais, kurių aukštis: vakarinėje sklypo dalyje nuo 1,88 m iki 2,05 m; šiaurinėje dalyje nuo 1,75 m iki 2,06 m; rytinėje pusėje nuo 2,06 iki 2,08 m ir pietinėje nuo 1,98 iki 2,02 m. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str.1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p. ir 22 d., ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 papunkčio nuostatas.“
16. Inspekcija 2022-05-27 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220527-00066 (toliau – 2022-05-27 Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo Žemės sklypo savininkę (statytoją) – Ieškovę: ,,Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti 2022-05-24 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220524-00062 nurodytą kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą su stulpais, kurių aukštis: vakarinėje sklypo dalyje nuo 1,88 m iki 2,05 m; šiaurinėje dalyje nuo 1,75 m iki 2,06 m; rytinėje pusėje nuo 2,06 iki 2,08 m ir pietinėje nuo 1,98 iki 2,02 m (viso statinio ilgis apie 73,7 m), kuria aptvertas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.“
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti 2022-05-24 Savavališkos statybos aktą ir 2022-05-27 Privalomąjį nurodymą. Pagal Ieškovės pateiktą ieškinį iškelta ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-908-808/2023.
19. Apeliantai nurodo, kad Inspekcija neteisingai įvertino Žemės sklype statomo Pastato plotą, nepagrįstai į jį įtraukė Pastate planuojamos įrengti atviros lodžijos plotą, dėl to neteisingai Pastatą kvalifikavo neypatingos kategorijos statiniu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė šiai Inspekcijos išvadai ir priėmė nepagrįstą sprendimą, atmesdamas Ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.
20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra užfiksuota, jog ,,Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), 6,36 m atstumu nuo šiaurinės tvoros, 3,45 m atstumu nuo pietinės tvoros, 3,64 m atstumu nuo rytinės tvoros ir 0,61 m atstumu nuo pastato yra pastatytas 12,01 m ilgio ir 5,02 m (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, dviejų aukštų pastatas. Atlikti darbai: įrengti gelžbetoninio tipo pamatai, įrengtos išorinės pastato 25 cm storio mūro sienos, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaičio tipo stogas bei yra įrengtos angos langams ir durims.“ Minėti duomenys pažymėti ir situacijos plane (b. l. 138-141).Iš nurodytų duomenų matyti, kad ginčo pastatas yra dviejų aukštų, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaitis stogas, yra įrengtos angos langams ir durims. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 247). Taigi minėtųjų duomenų pagrindu atsakovė pagrįstai sprendė, jog yra statomas 102 m² ploto, dviejų aukštų vienašlaičio stogo pastatas.
21. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Inspekcija negalėjo nustatyti, koks yra statomo Pastato bendras plotas, kadangi Pastato statybos darbai nėra užbaigti, tačiau vertinant šiuos Ieškovų teiginius atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcijai 2022-10-27 atliekant patikrinimą vietoje Pastate jau buvo įrengtos visos Pastato laikančiosios konstrukcijos, uždengtas Pastato stogas ir buvo matomos paliktos atviros vietos langams. Jokioje Pastato vietoje nebuvo fiksuota palikta atvira Pastato dalis, turinti tris sienas, į kurią galima būtų prieiti iš Pastato vidaus, t. y. lodžija, todėl Inspekcija pagal patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis galėjo ir pagrįstai nustatė bendrą Pastato plotą. Šiuo atveju apeliantams (ieškovams), vis dėl to ateityje ketinant Pastate įrengti būtent atvirą lodžiją, bus būtina atlikti papildomus statybos darbus demontuojant ar perstatant jau įrengtas Pastato dalis, kas galėtų būti vertinama savavališkos statybos padarinių šalinimu.
22. Be to, apeliantai (ieškovai) teigia, kad vis dar nežino, kaip atrodys jų statomas Pastatas, kaip nurodo Ieškovai į bylą pateiktame Ieškinyje ir Apeliaciniame skunde, Ieškovai vis dar svarsto kokios konstrukcijos bus įrengtos. Šie ieškovų paaiškinimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip ieškovų gynybinė pozicija visų pirma dėl to, kad ieškovai, ketindami Pastate įrengti atvirą lodžiją turėtų atlikti papildomus statybos darbus demontuojant jau įrengtas Pastato konstrukcijas, o tai neatitinka elementaraus protingo ir atidaus žmogaus elgesio. T. y. tokie ieškovų veiksmai būtų nelogiški, neracionalūs ir reikalaujantys papildomų išlaidų – pirmiausia pastatyti statinį pagal vienokį sumanymą, o vėliau pakeitus nuomonę, dalį konstrukcijų pašalinti.Apeliantai nepateikė į bylą jokių jų teiginius patvirtinančių įrodymų dėl Pastate įrenginėjamos būtent atviros lodžijos.
23. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų teiginius, kaip neįrodytus, jog ieškovai stato 80 m² ploto nesudėtingą statinį su atvira lodžija, kuri ieškovų paaiškinimais yra antrame aukšte. Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 247) matyti, jog antrajame aukšte yra paliktos angos dviejose antro aukšto sienose, kurios, pasak ieškovų, yra lodžijos atviroji dalis. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) 4.21. p. lodžija – pastato dalis, prieinama iš pastato vidaus patalpų aikštelė, su stogu (denginių) ir sienomis iš trijų pusių ir neturinti atitvaros iš lauko pusės, arba ši atitvara, padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.3 p. atitvara– pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas skirtingose šio elemento pusėse didesnis už 4 ºC. Taigi nors ieškovai ir tvirtina, kad antrajame namo aukšte esančios angos nėra skirtos langams ir tai yra lodžijos atviroji dalis, tačiau, kaip matyti iš lodžijos sąvokos, lodžija yra tris sienas turinti pastato dalis, tačiau šioje situacijoje dviejose sienose yra paliktos angos. Be to, kaip paaiškino ieškovas G. A., antrajame aukšte jau yra sudėtos medinės grindys, kurias iš nuotraukos matyti, kad iki angos skiria du blokeliai (b. l. 61), ir akivaizdu, jog ginčo pastato dalys su angomis turiatitvaras tik nuo grindų, bet ir nuo sienų pusės bei viršaus. Tuo tarpu, kaip jau minėta, lodžija tai pastato dalis, neturinti atitvarųarba jos turi būti iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos – šiuo atveju atitvaros ir blokelių. Tai paneigia ieškovo tvirtinimą, jog antrajame aukšte yra numatyta lodžija.
24. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovams teko pareiga įrodyti, kad jų statomas namo visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų. Tačiau ieškovai nepateikė jokių minėtą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Todėl atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei įvertinus faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užfiksavo pastatą, užimantį didesnį nei 80 m² plotą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 28 d. laikytinas neypatinguoju statiniu ir jo statybai būtinas statybą leidžiantis dokumentas.
25. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi savavališkos statybos nustatymo metu) 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu reglamentavimu, statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį).
26. Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 20, 28 ir 30 dalyse pateiktos šios sąvokų apibrėžimai: ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija (2 str. 20 d.); neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (2 str. 28 d.); nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 str. 30 d.).
27. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Žemės sklype užfiksuotas naujos statybos Pastatas pagal savo parametrus, t. y. užimamą 102 kv. m. plotą, laikytinas neypatinguoju statiniu, kurio statybai, būtinas statybą leidžiantis dokumentas ir kurio Ieškovai nėra gavę teisės aktų nustatyta tvarka, taigi Inspekcija pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą.
28. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Inspekcija 2022 m. gruodžio 6 d. privalomajame nurodyme išaiškino ieškovei, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi ieškovai, siekdami įvykdyti Privalomąjį nurodymą nenugriaunant savavališkai pastatyto pastato, turi teisę, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, įteisinti savavališkai statomo pastato statybą.
29. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatęs ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo pagrindų, pagrįstai apeliantų (ieškovų) ieškinį atmetė.
Dėl bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Atmetus apeliacinį skundą ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo2023 m. gegužės 30 d.sprendimą palikti nepakeistą.