- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2095-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59368-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. S., D. L., P. L.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei,
kaltinamiesiems A. S., D. L., P. L. bei jų gynėjoms advokatėms Neringai Grubliauskienei ir Kristinai Česnauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
P. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.
D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. L., D. L. ir A. S. 2018-12-16, apie 6.50 val., prie (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, veikdami bendrininkų grupėje, sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam A. M. į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, tęsdami savo veiksmus, sudavė nukentėjusiajam A. M. nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, bei nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, patinimu dešinės akies srityje ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis P. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis A. M. užpuolė G. L. (buvusi G.), todėl ją gindamas sudavė pasatarajam 2-3 smūgius ranka į galvą, buvo prirėmęs gulintį ant žemės nukentėjusįjį su koja, atsigulęs ant jo. Kuomet jis su kitais kaltinamaisiais buvo kavinėje ir rengėsi, išgirdo šaukiančią G. L., pamatė, kad ji voliojasi su nukentėjusiuoju A. M., grumiasi. G. L. su drauge, nukentėjusiuoju A. M. ir V. P. iš kavinės išėjo kartu. Tuomet jis pripuolęs bandę atplėšti G. L. ir būdamas įpykęs sudavė nukentėjusiajam A. M., nes E. T. jam pasakė, kad nukentėjusysis spyrė G. L. į galvą. Smūgius jis sudavė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam, jam nespyrė. Jis nematė ką darė kiti kaltinamieji. Kiti parodymai kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pranešime apie įtarime nurodytą dieną, paryčiais, apie 5-6 val., jis su A. S., D. L., G. L. ir E. T. buvo (duomenys neskelbtini). Tą vakarą buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau apsvaigęs nuo jų nebuvo, jautėsi gerai ir viską prisimena. (duomenys neskelbtini), toje patalpoje, kurioje yra stalai su kėdėmis, ne prie baro, pamatė, kaip į barą atėjo jam pažįstamas V. P. su kitu asmeniu, kurį matė pirmą kartą. V. iš karto priėjo prie jų. Kartu su juo priėjo ir nepažįstmas asmuo. Jie abu buvo neblaivūs, sužaloti. Atėję prie staliuko, jie prisėdo šalia ir kartu su jais bendravo. Pradžioje apie 20 min. viskas vyko normaliai, jie bendravo paprastai. Tačiau vėliau V. pradėjo įžeidinėti draugą A. S., todėl buvo paprašyti pasitraukti nuo jų staliuko G. L. taip pat jiems sakė, kad šie eitų nuo staliuko. Abudu atsistojo ir nuėjo prie baro. Po maždaug 20 min. G. L. su E. T. nusprendė eiti parūkyti, išėjo į lauką. Po kokių 3 min. joms išėjus į lauką, išgirdo merginos rėkimą, kuri tiksliai mergina rėkė, pradžioje nesuprato, bet tuomet išbėgo visi į lauką ir pamatė, jog lauke rėkia G. L.. Tuo metu pamatė, jog G. L. su V. P. draugu gulėjo ant žemės ir tarp jų vyko grumtynės, o E. T. tuo metu stovėjo šone nuo jų ir išsigandusi verkė. Tarp G. L. ir A. M. vyko grumtynės. Jis nematė, kuris kokius veiksmus atliko, kadangi iš karto su savo draugais pribėgo prie jų ir pradėjo juos skirti. A. M. buvo rankomis įsikabinęs į G. L. rūbus, o jis įsiterpė tarp abiejų. Pavykus atskirti, G. L. atsistojo, o A. M. liko gulėti ant grindinio. Jam G. iš karto pasakė, kad A. M. spyrė jai į galvą. Matė, jog G. buvo susiėmusi už galvos, sakė, jog skauda galvą, bet ar tuo metu ji kraujavo, nežino. Jis nematė ką darė A. S. ir D. L.. Lauke prie picerijos susirinko daugiau žmonių, todėl jie visi nusprendė nueiti į picerijos šoną ir iškviesti medikus. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) ir nespėjus paskambinti medikams, prie jų privažiavo policija, juos visus susodino į tarnybinį automobilį ir išvežė į policijos komisariatą, kur patikrinus blaivumą, uždarė į areštinę. Jis tą vakarą fizinę jėgą A. M. atžvilgiu naudojo tik tiek, kiek to reikėjo, kad atplėštų G. nuo jo, galbūt dar ir koją buvo į jį įrėmęs, bet kokius tiksliai veiksmus atliko, neprisimena, kadangi viskas vyko labai greitai (2 t., b. l. 51, 52).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. parodė, kad kartu su kitais kaltinamaisiais ir dviem merginomis buvo kavinėje. Merginos iš kavinės išėjo pirmos, o jie rengėsi, išgirdo šūksnius. P. L. iš kavinės išbėgo pirmas, o jis su A. S. iš paskos. Lauke jis bandė visus atskirti, nieko nemušė. Galimai užkritęs galėjo suduoti A. M. į kūną, bet ne į veidą, jam nespyrė. Įvykio vieta buvo prastai apšviesta, blogas matomumas. Išėjęs į lauką matė ant žemės gulinčius nukentėjusįjį, G. L., kurie voliojosi. Bandė juos išskirti. Jis nematė ką darė A. S.. Kiti parodymai kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad kaltu neprisipažįsta bei parodė, kad pranešime apie įtarime nurodytą dieną bei valandą jis buvo su savo draugais P. L., A. S., G. L. ir E. T. (duomenys neskelbtini). Sėdėjo picerijos viduje, toje patalpoje kur yra stalai, ne prie baro. Visi buvo šiek tiek apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Picerijoje jie elgėsi ramiai, nekonfliktiškai, nešūkavo. Prisimena, jog kažkuriuo momentu prie jų staliuko priėjo du asmenys. Vieną iš jų jis pažinojo iš matymo, kadangi jis gyveno tame pačiame name, tik gretimoje laiptinėje, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nežino. Kito asmens nepažinojo, ankščiau nebuvo matęs. Tą patį asmenį, kurį žinojo jis, pažinojo ir P. L.. Abu asmenys atrodė stipriai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, buvo pakankamai agresyviai nusiteikę, kalbėjo pakeltu tonu. Jie visi bendravo tarpusavyje. Po kažkiek laiko tie du asmenys įžeidė jo draugus. G. L., stengdamasi išvengti konflikto, kažkuriuo momentu pasakė tiems asmenims, kad šie nueitų nuo staliuko. Asmenys labai greitai pasitraukė nuo staliuko, bet kur jie tiksliai nuėjo, nematė, neprisimena jau, ar jie liko sėdėti toje pačioje patalpoje kur jie buvo, ar nuėjo prie baro. Po kažkiek laiko G. L. su E. T. išėjo į lauką parūkyti. Joms išėjus į lauką, po kažkurio laiko, tiksliai neprisimena po kiek, išgirdo merginų riksmą, ir jie visi išbėgo į lauką. Neprisimena, ar picerijos viduje dar buvo kitų pašalinių asmenų. Kai išbėgo į lauką, pamatė, jog G. L. guli ant žemės kartu su A. M.. Tarp jų dviejų vyko grumtynės, bet nematė, ar jie vienas kitam sudavė kokius nors smūgius. Viskas vyko labai greitai, jie tik pribėgo ir juos išskyrė. Jis neprisimena kokius konkrečiai veiksmus atliko, kad juos išskirtų. Taip pat neprisimena kokius veiksmus išskiriant besigrumiančius, atliko P. L. ir A. S.. Jis jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Taip pat nematė, kad P. L. ir A. S. tam asmeniui būtų sudavę kokius nors smūgius. E. tuo metu, kai jie išbėgo į lauką, stovėjo šone. Kai besigrumiančius išskyrė, G. L. atsistojo, o A. M. liko gulėti ant žemės. Prisimena, kad atvyko vienas policijos ekipažas, bet jam nieko pareigūnai nesakė, todėl jis su draugų kompanija nueidinėjo link gatvės, kuomet juos sulaikė kiti policijos pareigūnai ir išvežė į policijos komisariatą. Matė, jog G. L. buvo sužalota, bet kokie tiksliai buvo sužalojimai, jau neprisimena (2 t., b. l. 31-32).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. parodė, kad kartu su kitais kaltinamaisiais buvo kavinėjė. G. L. su drauge iš kavinės išėjo pirmos, nes ėjo parūkyti. Rengdamasis išgirdo klyksmą, išbėgo į lauką. Pamatė, kad E. (t. b. E. T.) verkia, o G. L. susikibusi su nukentėjusiuoju A. M., todėl puolė juos skirti. Jis atplėšė nukentėjusįjį, buvo suėmęs už jo striukės. Ką darė kiti kaltinamieji – nematė. Nežino kas sužalojo nukentėjusįjį, galimai pats sudavė nukentėjusiajam vieną kartą, bet nežino kur pataikė. Kiti parodymai kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog pranešime apie įtarime nurodytą dieną bei valandą jis buvo (duomenys neskelbtini) su draugais P. L., D. L., G. L. bei E. T.. Sėdėjo patalpoje, kurioje nėra baro. Sėdėjo, bendravo, kai prie jų staliuko priėjo du jam nepažįstami asmenys. Neprisimena, ar tie asmenys jau buvo picerijos viduje ankščiau, ar vėliau atėjo. Tuos asmenis, kiek jam yra žinoma, pažinojo P. L.. Tiksliai jau šiuo metu neprisimena kaip tie asmenys atrodė, galbūt pamatęs galėtų juos atpažinti. Kiek prisimena, jokių išorinių sužalojimų ant tų asmenų nesimatė. Asmenys prisėdo prie jų staliuko, ir jie bendravo, tačiau po kažkiek laiko tie asmenys nuėjo nuo jų staliuko, kadangi įvyko kažkoks konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, jau neprisimena, nes praėjo nemažai laiko ir tuomet jis buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Prisimena, jog po kažkiek laiko G. L. su E. T. išėjo į lauką parūkyti. Joms išėjus, išgirdo iš lauko riksmą. Tuomet jie trise išbėgo į lauką ir pamatė, jog G. L. su kitu asmeniu guli ant žemės. Viskas vyko labai greitai, jie tik išbėgę į lauką ir pamatę kas vyksta, juos išskyrė. Kas kokius veiksmus atliko, siekiant išskirti besigrumiančią G. L. su tuo asmeniu, pasakyti negali, neprisimena to. Tuomet kai juos išskyrė, matė, jog G. yra sužalota, jos vienos kojos kelias buvo nubrozdintas, taip pat nubrozdinimai buvo ir ant kaktos. Kaip atrodė tas asmuo, su kuriuo įvyko grumtynės, pasakyti negali, nes nematė, nežiūrėjo į jį. Įvykio metu jis tam asmeniui jokių smūgių nesudavė nei kojomis, nei rankomis. E., kuomet vyko grumtynės, visą laiką stovėjo šone ir nieko nedarė, tik verkė. Jo draugai taip pat nemušė to asmens, jokių smūgių jam nesudavė. Tas asmuo jam taip pat jokių smūgių nesudavė, jis nepatyrė jokių sužalojimų. Juos, einančius nuo picerijos, sulaikė policija. Neprisimena visų tikslių įvykio aplinkybių, nes praėjo nemažai laiko, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų (2 t., b. l. 12-13).
Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus, žala jam atlyginta. Kavinėje jis buvo kartu su V. P., kuris po įvykio pasakojo, jog nieko nematė. Po įvykio jis matė kraujosruvas ant nugaros šoninės dalies, kairės ir dešinės rankų, buvo nubrozdinti pirštai, lūpos. Kiti parodymai kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. kartu su draugu V. P. nuvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Į barą nuvyko jau išgėrę, ten nuvykę toliau gėrė alų. Tuo metu jau buvo labai pavargęs ir apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų po to, kiek prisimena, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kaip nuvyko į piceriją ir ką joje veikė, nieko neprisimena. Dėl kokių priežasčių atsidūrė ligoninėje, negali pasakyti, nes kaip minėjo, nieko neprisimena. Ligoninėje praleido keletą valandų, o vėliau jį išleido gydytis ambulatoriškai. Gydytojai konstatavo dviejų nosikaulių lūžimus, veido nubrozdinimus bei kraujosruvas ant kūno (1 t., b. l. 139, 140).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 528/2019 (02) nurodyta, kad A. M. konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, patinimu dešinės akies srityje ir nosies kaulų lūžiu. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-12-16, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (suduodant smūgius kumščiais į veidą ir spardant jį kojomis A. M. gulint). Nosies kaulų lūžis, patinimas dešinės akies srityje nurodo ne mažiau 2 (du) trauminius poveikius į šias sritis. Nubrozdinimų skaičius ir lokalizacija veide medicinos dokumentuose nenurodyta, todėl negalima atsakyti kelių poveikių pasekoje jie padaryti. Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, visi kiti sužalojimai - nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 60).
Be to, iš medicinos dokumentų išrašo ir nurodytos specialisto išvados matyti, kad A. M. buvo teiktos skubios konsultacijos dėl galvos, kaklo, stuburo, dubens, atliekant kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą (1 t., b. l. 63).
Teisiamojo posėdžio metu G. L. parodė, kad ji po mergvakario su E. T., susiskambinusi su P. L., nuvyko į kavinę. Kavinėje buvo penkiese: ji, E. T., P. L., D. L. ir A. S.. Prie jų staliuko buvo prisėdęs nukentėjusysis A. M. su pastarojo draugu. Po kurio laiko A. M. pavadino A. S. ,,čigonu”, ėmė kabinėtis, todėl ji paprašė, kad eitų nuo jų stalo. Vėliau ji su E. T. išėjo į lauką parūkyti. Lauke besisukdama pajuto smūgį koja, todėl ji puolė A. M., abu susigrūmė, susimušė, kumščiavosi, grūmėsi gulėdami ant žemės. Ji buvo pastūmusi A. M., po ko šis aukštielninkas griuvo ant žemės. Kai A. M. gulėjo ant žemės po ja. O ji pastarąjį buvo apžergusi kojomis ir sėdėjo ant jo, tuomet A. M. čiupo jos pirštą, o ji surėkė. Iš karto atbėgo P. L., bandė atplėšti ją nuo A. M., vyko grumtynės, vėliau visi atsistojo ir išėjo. Kiti kaltinamieji atbėgo tuo metu, kai ji sėdėjo apžergusi gulintį ant žemės A. M.. Įvykio metu ji buvo neblaivi. Įvykio vieta buvo neapšviesta, tačiau buvo matyti kas vyksta. Kažkuris iš kaltinamųjų ją atplėšė nuo A. M.. Ką kaltinamieji dare vėliau, ji nematė. Ji A. M. pastūmė, nes manė, kad šis ją puls, juk prieš tai spyrė.
Ikiteisminio tyrimo metu G. L.parodė, kad ji su E. T. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi susiskambino su P. L., ir jis pasakė, kad yra picerijoje su draugais. Atvyko apie 05:30 val. P. L. su draugais sėdėjo patalpoje, kurioje yra stalai, ne baro patalpoje. Pradžioje sėdėjo prie vieno stalo, vėliau persėdo prie kito stalo. P. L. buvo kartu su D. L. ir A. S.. Atvykus į piceriją visi vartojo alkoholinius gėrimus, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, tačiau jautėsi gerai, viską prisimena. Po kurio laiko į piceriją užėjo P. pažįstamas asmuo su draugu, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. Jie pakviesti prisėdo šalia. Po kurio laiko to V. P. draugas pradėjo vadinti A. “čigonu”, dėl ko prasidėjo konfliktas. Tuomet ji kelis kartus pasakė, kad nepažįstamieji pasitrauktų nuo jų stalo. Tą patį jiems pasakė ir P. L.. Tuomet tie asmenys nuėjo į patalpą prie baro, atsisėdo prie langų. Kiek prisimena, picerijoje buvo ir kitų pašalinių asmenų, tačiau nelabai daug, į juos neatkreipė dėmesio. Girdėjo, kaip tie asmenys, sėdėdami prie stalo baro patalpoje, tarpusavyje juos apšnekėjo, vis įžeidinėjo, girdėjo, kaip ją vadina ,,žiurke”, A. ,,čigonu”, tačiau į tai dėmesio nekreipė. Po kurio laiko, galbūt praėjo 15-20 min., kai ji su E. T. ėjo į lauką parūkyti. Joms einant tie du asmenys sėdėjo baro patalpoje ir joms praeinant nieko nesakė, ji į juos nekreipė dėmesio, tiesiog ėjo ir praėjo pro juos. Išėjus į lauką, prisidegė cigaretę ir po kurio laiko jai E. sakė, kad gal einam į vidų, nes tie du asmenys išėjo į lauką. Ji E. pasakė, kad viskas gerai ir tuoj eis. Tuo metu ji stovėjo nugara į piceriją, apie 1-1,5 m. nuo jos, o tie asmenys apie 2 m. nuo jų irgi nugara į piceriją. Jai tik pasakius tuos žodžius E. ir pasukus veidą link tų asmenų, A. M. pasisuko ir kaire koja spyrė jai į galvą, pataikė į kaktos dešinę pusę. Tuomet, po kelių sekundžių suvokus kas įvyko, ji A. M. pastūmė, o šis krito ant žemės, bet kadangi jis kažkuria ranka buvo įsikibęs jai į paltą, ties krūtine, ji krito kartu su juo. Taip gavosi, kad nukritus ant žemės, ji sėdėjo ant A. M.. Tuomet tarp jų prasidėjo grumtynės, ji bandė atplėšti jo ranką nuo jos, o jis tuo metu jai sugriebė už dešinės rankos ketvirto piršto ir jį užlaužė, ji pradėjo rėkti. Po kelių sekundžių, toliau besigrumiant, į lauką išbėgo jos vyras P. L. su draugais. Nurodo, kad ji to asmens atžvilgiu jokių smūgių nesudavė, galbūt tik dengdamasi ir saugodamasi nuo jo, galėjo jį užgauti. Tuo metu buvo išsigandusi ir stengėsi save apsaugoti, kadangi tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą. Pribėgęs P. L. su draugais bandė ją atplėšti nuo A. M.. P. L. jai buvo iš kairės pusės, o A. ir D. iš dešinės pusės. Kas iš jų kokius tiksliai veiksmus atlikinėjo negali pasakyti, kadangi viskas vyko labai greitai, tik prisimena, kad vis bandė atplėšti to asmens ranką. Tačiau jokių smūgių jie nesudavė. Pavykus atplėšti A. M. nuo jos, ji atsistojo ir pasitraukė su draugais į šoną. Tuo metu į lauką prisirinko daugiau pašalinių žmonių. Tuomet ji su draugais pasitraukė į šoną, nes reikėjo jai iškviesti greitąją. Jiems nespėjus paskambinti į greitąją, ir tik atėjus į gatvę, prie jų privažiavo policija. Pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ją nuvežė į LSMUL Kauno klinikas, o vyrus ir E. T. sulaikė. Viso įvykio metu E. stovėjo šalia, jokių veiksmų grumtynių metu neatliko, tik stovėjo išsigandusi ir verkė. Atėjus į kavinę V. P. ir A. M. jokių akivaizdžių sužalojimų nematė (1 t., b. l. 155, 156).
Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. L. medikams nurodė, jog jai nepažįstamas asmuo spyrė į galvą, buvo be sąmonės, skauda galvą, dešinę plaštaką, abu kelio sąnarius (1 t., b. l. 56).
Iš specialisto išvados Nr.G3750/2018(2) matyti, kad G. L. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimais kaktos dešinėje, ties riba su smilkiniu, kraujosruva dešinės plaštakos IV-o piršto srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio kelio priekinėje dalyje bei kairėje blauzdoje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. T. parodė, kad ji atvyko į kavinę, kur jau buvo G. L.. Prie jų stalo buvo priėję du vyrai,, kurie įžeidžiančiai pavadino A. S., todėl buvo paprašyti išeiti. Po kurio laiko ji su G. L. išėjo į lauką parūkyti. Lauke taip pat buvo ir tie du vyrai. Po to, kai ji pasakė G. L., kad eitų iš ten, vienas iš vyrų puolė G. L., matė, kad aukštai iškėlė koją, bet nematė ar kur pataikė. Ji pradėjo verkti, pamatė, kad atbėgo P. L., vėliau nieko nematė, nes buvo baisu. Lauke buvo tamsu, bet buvo matyti, kas vyksta. Girdėjo, kad kažkuriuo metu G. L. šaukė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. T.parodė, kad nutarime nurodytą dieną, apie 05:30 val., ji taksi automobiliu atvažiavo į piceriją (duomenys neskelbtini). Tą vakarą ji buvo šiek tiek vartojusi alkoholinių gėrimų, bet tuo momentu jau jautėsi išsiblaiviusi. Atvykusi picerijoje rado sėdinčius G. L., P. L., A. S. ir D. L.. Matėsi, jog draugai yra apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, tačiau tikrai nedaug, elgėsi visi ramiai, niekas nešūkavo. Praėjus šiek tiek laiko, po maždaug pusvalandžio, prie staliuko priėjo du jai nepažįstami asmenys. Abu asmenis matė pirmą kartą. P. L. vieną iš tų asmenų pažinojo. Asmenys prisėdo prie staliuko, pradžioje bendravimas buvo normalus, tačiau po kurio laiko išgirdo, jog vienas iš tų dviejų asmenų, jų draugą A. S. pradėjo įžeidinėti. Neprisimena, kaip į tai reagavo draugai, tik prisimena, jog G. L. vis sakė tiems asmenims, kad eitų nuo jų staliuko, o po to ir ji pati dar kelis kartus kartojo tiems asmenims, jog šie eitų nuo jų staliuko. Tie asmenys pradžioje neklausė ir toliau sėdėjo prie staliuko, tačiau po kurio laiko nuėjo prie baro. Tuo metu picerijoje buvo ir kitų asmenų. Po kurio laiko ji su G. L. ėjo į lauką parūkyti. Prisimena, jog tuo metu tie du asmenys buvo prie baro. Išeinant iš picerijos jie prie jų nekibo, nieko nesakė. Išėjus į lauką ir G. rūkant, po kurio laiko į lauką išėjo ir tie du asmenys. Tuomet ji G. sakė, kad galbūt grįžtų į piceriją, nes bijojo, kad tie asmenys nepradėtų kibti prie jų. G. L. atsakė, kad tuoj parūkys ir tada galės eiti. Ir tik G. pasakius šiuos žodžius, vienas iš tų asmenų spyrė G., negali pasakyti į kurią tiksliai vietą jis pataikė, tačiau koją iškėlė aukštai. Jai atrodo tų spyrių buvo net du. G. L. pradėjo gintis, jie vienas į kitą įsikibo, dar lyg ir kažkoks bortelis buvo šalia jų, ir jie už jo užkliuvę abu nugriuvo ant žemės. Nematė, kad G. tam asmeniui suduotų kokį nors smūgį. Kas vyko nugriuvus ant žemės, ji nežino, kadangi ji nuo jų nusisuko ir pradėjo rėkti, labai išsigando, užsidengė rankomis veidą, verkė. G. į lauką išbėgo likę draugai ir bandė išskirti G. su tuo asmeniu. Kas kokius veiksmus atliko, ji nematė, kadangi į juos nežiūrėjo. Viskas vyko labai greitai. Po kelių minučių G. L. priėjo prie jos, jai buvo nubrozdinta kakta, kažkuris labiau vienas kampas, bet kuris tiksliai, pasakyti negali, taip pat pėdkelnės suplėšytos, keliai nubrozdinti bei vienas rankos pirštas patinęs. Nusprendė, jog reikia G. L. iškviesti greitąją, todėl nusprendė eiti į gatvę, nuo tos įvykio vietos, ir ją išsikviesti. Nematė, kur tuo metu buvo tas asmuo, kuris G. L. spyrė. Tik išėjus į gatvę, prie jų privažiavo policija. Vėliau juos visus nuvežė į policijos komisariatą, o G. L. į ligoninę. Įvykio metu ji buvo labai susijaudinusi, ištikta šoko, kadangi tokią situaciją matė pirmą kartą. Iki to įvykio G. L. buvo sveika, jokių išorinių sužalojimų ant jos nesimatė (1 t., b. l. 163-164).
Liudytojas V. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų gruodžio 16 d. jis su savo draugu A. M. buvo picerijoje (duomenys neskelbtini). Į tą piceriją atėjo apie 3-4 val. ryto, būdami nemažai pavartoję alkoholinių gėrimų. Atsimena tik tiek, kad buvo picerijos gale, kažkur prie staliukų su A., ir kartu su kita kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, jog toje kompanijoje buvo 4-5 vyrai ir 2-3 moterys. Du vyrus iš tos kompanijos jis žinojo, vieno iš jų vardas buvo P. Po kažkiek laiko jis prie staliuko pasigedo savo draugo A. Tuomet išėjęs į lauką pamatė gulintį ant žemės, sumuštą ir be sąmonės. Aplinkui matė žmonių, tačiau, kad kas nors muštų A. M., nematė. Nelabai ką prisimena, kadangi buvo pavartojęs nemažai alkoholinių gėrimų. Picerijoje jis nematė, kad A. su kuo nors konfliktuotų. Neprisimena, ar prie picerijos buvo daugiau nukentėjusių asmenų (1 t., b. l. 133, 134).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J.parodė, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau tai buvo gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, apie 3-4 val. ryto, tikslios valandos jau neprisimena, jis su draugais D. G., E. B. bei D. drauge J. po darbo sugalvojo nuvažiuoti į piceriją pavalgyti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Į piceriją užėjo visi keturi. Užėjus į piceriją matė, jog joje yra nemažai žmonių, kurie sėdėjo prie staliukų. Užsisakė maistą, o jo sulaukus, atsisėdo prie staliuko ir valgė. Prie staliuko sėdėjo keturiese. Nurodo, kad ta picerija yra sudaryta iš dviejų patalpų – vienoje yra baras, kur priimami užsakymai, o kitoje patalpoje – staliukai. Tos patalpos yra atskirtos tiktai arka, durų nėra. Kuomet sėdėjo prie staliuko, jam picerijos baras buvo už nugaros. Bevalgant išgirdo, jog kažkas vyksta prie baro. Išgirdo, jog kažkokie asmenys kabinėjasi prie asmens. Tai išgirdęs jis atsisuko ir pamatė, jog prie picerijos baro stovėjo 6 žmonių kompanija bei asmuo, prie kurio jie kabinėjosi. Kiek prisimena buvo 2 merginos ir 4 vaikinai bei tas vienas vyras, su kuriuo jie konfliktavo. Jis tiksliai visų asmenų veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau to vieno vyro, su kuriuo ta kompanija konfliktavo, amžius galėjo būti apie 40 metų. Tas asmuo buvo vienas, niekas su juo nebuvo. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp kompanijos ir to asmens, nežino, negirdėjo ir nematė to. Matėsi, jog prie baro buvusi kompanija buvo stipriai išgėrę alkoholinių gėrimų, buvo agresyviai nusiteikę, šūkavo. Girdėjo, kad ta asmenų kompanija tik užgauliojo tą vyrą ir prie jo kabinėjosi, ką tiksliai jie šnekėjo, neprisimena, tačiau tai beveik buvo vien keiksmažodžiai. Matė, kad tas asmuo elgėsi ramiai, nekonfliktavo ir tikrai neprovokavo jokio konflikto. Kažkuriuo momentu viskas aprimo, todėl pagalvojo, kad jau viskas baigėsi, kadangi matė, kad tas vyras išėjo į picerijos kiemą, tačiau paskui jį į lauką išėjo ir ta 6 asmenų kompanija. Nurodo, kad jis pats visą tą laiką su savo draugais buvo picerijos viduje ir viską stebėjo pro vitrininį picerijos langą. Pamatė, kaip vienas vaikinas iš tos kompanijos, kuris, kaip atrodė, buvo stambiausias ir agresyviausias iš visų, pribėgo prie to vyro ir trenkė jam savo dešinės rankos kumščiu į veidą. Į kurią veido sritį ir ar tikrai trenkė dešine ranka, tiksliai neprisimena. Tas vyras pradžioje stovėjo, ant žemės nenukrito, o tas vaikinas toliau tęsė smūgius jo atžvilgiu. Labai greitai prie to vaikino prisijungė ir kiti likę trys vaikinai, ir jie visi pradėjo smūgiuoti rankomis tam vyrui, ir ne tik į jo galvą, bet ir į visą kūną, tačiau kiek matėsi, stengėsi suduoti jam į galvą. Tuomet tas vyras nukrito ant žemės, ir visi tie vaikinai iš kompanijos pradėjo jį spardyti kojomis. Tų smūgių kojomis buvo suduota apie 10-15. Tą vyrą spardė visi vaikinai iš tos kompanijos. Taip pat kažkuriuo momentu, kuomet tas vyras buvo nukritęs ant žemės, pribėgo viena mergina iš tos kompanijos, kurios veido bruožų dabar jau neprisimena ir nežino, ar ją galėtų atpažinti, ir ji, kiek prisimena, savo dešinės rankos kumščiu smogė tam vyrui į galvą, smogė kelis kartus, ne vieną. Po tų smūgių į galvą, ta mergina taip pat spardė kojomis tą vyrą kartu su tais vaikinais iš kompanijos. Ar antra mergina mušė tą vyrą, tiksliai neprisimena. Visa tai truko 4-5 minutes. Po to, kai ta kompanija nutraukė smūgius, pamatė, kad jie bando pasišalinti iš įvykio vietos, girdėjo, kad sako „einam, bėgam iš čia“, tuomet jis išėjo į lauką. Matė, kad ta visa kompanija nuėjo link prekybos centro (duomenys neskelbtini), tačiau vienas vaikinas iš tos kompanijos nuėjo į kitą pusę, link kebabinės. Jis pradėjo tą kompaniją sekti, kad jie nepaspruktų, kadangi jis buvo iškvietęs policiją. Nurodo, jog policiją ir greitąją jis iškvietė iškart, kai pamatė, jog pradėjo lauke tą vyrą mušti. Sekant kompaniją, jis dar kartą susisiekė su policija, norėdamas pranešti, kur ta kompanija eina. Tačiau skambinant pamatė, kad prie tos kompanijos jau privažiavo policijos automobilis ir juos sulaikė. Prie jo priėjo vienas policijos pareigūnas, kuriam patvirtino, jog tai yra ta asmenų kompanija, kuri sumušė asmenį. Tuomet tas pareigūnas paliepė grįžti prie picerijos, kadangi ten yra atvykęs kitas policijos ekipažas. Grįžus prie picerijos, ten jau buvo kitas policijos ekipažas bei neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba. Matė, kaip greitoji gaivino tą asmenį ir jį išsivežė. Pareigūnai užsirašė jo bei draugo E. duomenis. To įvykio metu nei jis, nei jo draugai nefilmavo ir nefotografavo. Nurodo, jog jis nematė, jog to įvykio metu tas vyras, kuris buvo sumuštas, priešintųsi kam nors iš tos kompanijos, nematė, jog kam nors iš tos kompanijos jis būtų sudavęs smūgius. Kiek matė, tas vyras buvo vienas, jokio jo draugo šalia nematė. Jis pats viso to įvykio metu, nematė, kad kažkuriai iš tos kompanijos merginų, kas nors būtų sudavęs kokį nors smūgį, priešingai, kaip minėjo, pati viena mergina naudojo smūgius to sumušto vyro atžvilgiu. Jis nematė, kad kuri nors iš tos kompanijos merginų būtų buvusi nukritusi ant žemės. Nežino, ar galėtų atpažinti visus tuos asmenis, dalyvavusius tame įvykyje. Įvykio metu sumuštas vyras neatrodė, jog būtų buvęs labai daug išgėręs (1 t., b. l. 121, 122). Teisiamojo posėdžio metu M. J. papildomai parodė, kad mate, kaip vyksta muštynės, nors šviesa sklido tik pro vitrininius kavinės langus ir buvo tamsus paros metas. Iš pradžių kaltinamieji kartu su merginomis bėgo iš įvykio vietos, vėliau pradėjo eiti, nesitikėjo, kad jis juos seka, laikėsi saugaus atstumo, kad ir jo neužpultų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B.parodė, jog 2018 metų gruodžio mėnesį, 16 dieną, anksti ryte, apie 05:00 val., jis su dar trimis draugais atvažiavo į (duomenys neskelbtini) taksi. Su juo kartu buvo D. G., jo draugas M. J. ir dar viena D. draugė. Atvažiavę prie picerijos visi užėjo į picerijos vidų, užsisakė maisto, o jį gavę, nuėjo prisėsti prie staliuko. Sėdėjo toje picerijos patalpoje, kur yra staliukai, ne prie baro. Jis ir D. G. sėdėjo veidu į barą. Pavalgė ir jau ruošėsi neužilgo išeiti, kai išgirdo kivirčą prie baro. Išgirdo triukšmą, kuomet asmenys pradėjo vieni kitus įžeidinėti. Tuomet pamatė prie baro stovinčias dvi merginas bei 3 ar 4 vyrus. Kivirčas buvo kilęs tarp vyrų, jie konfliktavo. Dėl ko kilo kivirčas, negirdėjo. Būnant patalpoje negirdėjo, kad tos dvi merginos būtų konfliktavę su tuo asmeniu, su kuriuo konfliktavo, kaip suprato, jų draugai. Girdėjo kaip jos bandė nuraminti savo draugus, tačiau jie į raminimus nereagavo. Tuomet pamatė, kaip vienas iš tų draugų kompanijos asmuo, kuris buvo stambiausias, pastūmė tą vyrą, su kuriuo konfliktavo. Tas asmuo tik dengėsi, ir tam asmeniui, kuris jį pastūmė, nesipriešino bei atgal jo nestūmė. Tuomet girdėjo, kaip picerijos darbuotoja pasakė, kad asmenys išeitų į lauką, ir ta visa draugų kompanija bei tas vienas asmuo išėjo į lauką. Asmenys, išėję iš picerijos, paėjo šiek tiek kairiau, ir tie du vyrai iš draugų kompanijos pradėjo kumščiuoti tą asmenį. Tas asmuo tik dengėsi rankomis galvą, kad išvengtų smūgių ir tiems asmenims nesipriešino. Po kažkiek tai smūgių tas asmuo nukrito ant žemės, ir tie vyrai iš draugų kompanijos pradėjo jį spardyti kojomis. Kiek tiksliai tų smūgių buvo, nežino, tačiau jų buvo tikrai nemažai. Kiek matė, šalia stovinčios dvi merginos iš draugų kompanijos prieš tą asmenį fizinės jėgos nenaudojo, jos tik ramino savo draugus, kad šie liautųsi jį mušę. Visos tos grumtynės lauke truko iki pusvalandžio. Paskui tie vyrai, kurie sumušė tą asmenį, pradėjo bėgti nuo picerijos, o M., su kuriuo jis buvo kartu atvykęs į piceriją, pradėjo juos vytis ir sekti, kadangi jau buvo iškvietęs policiją. Ką tuo metu darė tos dvi merginos, nežino, į jas nekreipė dėmesio. Kuomet tie vyrai pabėgo nuo picerijos, jis priėjo prie to sumušto vyro, kadangi jis gulėjo ant žemės ir vos kvėpavo, ir jam suteikė pirmąją medicininę pagalbą iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Kuomet buvo šalia to sumušto vyro, šis nieko su juo nekalbėjo, tik labai sunkiai kvėpavo. Atvažiavę medikai tą asmenį išsivežė. Nurodo, jog viso to įvykio metu matėsi, jog visi tame konflikte dalyvavę asmenys buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau nei vienas iš tų asmenų nebuvo labai stipriai apgirtęs. Kiek matė, visą tą konfliktą ir muštynes išprovokavo ta draugų kompanija, o ne tas vienas asmuo, kuris vėliau buvo stipriai sumuštas. Jis pats nei vieno iš tų asmenų nepažinojo, matė pirmą kartą. Nematė, kad sumuštas asmuo būtų panaudojęs kokią nors fizinę jėgą prieš kurią nors iš tų merginų. Nematė, kad kuri nors iš tų merginų būtų buvusi nukritusi ant žemės ar kaip nors kitaip susižeidusi. Kuomet buvo atvykę medikai, kiek prisimena, tos merginos taip pat buvo, bet jos medikams dėl jokių sužalojimų nesiskundė. Jis bei draugai, su kuriais buvo atvykęs į piceriją, to įvykio metu buvo išgėrę šiek tiek alkoholinių gėrimų, bet tikrai nedaug, po 2-3 butelius 0,5 l tapos alaus. To įvykio metu nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai. Taip pat prisimena, jog tuomet, kai jau tas asmuo gulėjo ant žemės lauke ir tie asmenys, kurie jį sumušė, buvo pasišalinę, prie to gulinčio asmens priėjo vienas vyras, kuris sakė, kad yra jo draugas ir liepė jiems nuo to asmens pasitraukti. Matėsi, kad tas draugas yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Jie to asmens neklausė, ir šis buvo visą laiką šalia to asmens iki kol medikai tą sumuštą vyrą išsivežė. Tą draugą matė tik tuomet, kuomet jis atėjo prie to gulinčio sumušto vyro, iki tol nei picerijos viduje, nei lauke jis to asmens nematė. To įvykio metu nei jis, nei draugai nefilmavo ir nefotografavo. Taip pat nematė, kad dar kas nors iš aplinkinių asmenų, kurie taip pat stebėjo tas muštynes lauke, tai būtų darę. Nieko nepažinojo iš tų asmenų, kurie dar buvo lauke ir stebėjo tą įvykį (1 t., b. l. 127, 128). Teisiamojo posėdžio metu E. B. patikslino, jog matė, kad nukentėjusįjį mušė P. L. ir A. S.. Iš pradžių smūgius sudavė rankomis stovinčiam nukentėjusiajam, ar sudavė gulinčiam ant žemės, nepamena. Buvo prietema, bet viską mate gerai. Įvykį jis stebėjo, būdamas lauke, o ne kavinėje. Visas konfliktas prasidėjo kavinėje, o lauke tęsėsi. E. B. konfliktą lauke mate anksčiau, nes buvo išėjęs anksčiau.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad 2018 metų gruodžio mėnesio viduryje, tikslios valandos neprisimena, bet tai buvo jau paryčiai, jis kartu su draugais M. J., E. B. ir J. taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). Visi buvo jau šiek tiek pavartoję alkoholinių gėrimų, tačiau nedaug. Atvykus visi keturi užėjo į picerijos vidų. Užsisakius maistą prie baro, nuėjo į antrą picerijos patalpą, kurioje yra staliukai, prie kurių galima prisėsti ir pavalgyti. Toje patalpoje atsisėdo prie pačio pirmojo staliuko kairėje pusėje. Jis sėdėjo veidu į barą ir truputį pasilenkęs į kairį šoną, galėjo matyti kas vyksta prie baro. Picerijos darbuotoja atnešė maisto ir bevalgant, išgirdo, kad prie baro nukrito kėdė, tuomet iškart pažiūrėjo, kas ten vyksta, ir pamatė kelis besistumdančius vaikinus. Matė, kaip du vyrai konfliktavo tiesiogiai tarpusavyje ir stumdėsi, bet kuris kurį stumdė, neprisimena, taip pat matė, jog kiti du vyrai bando išskirti tuos besistumdančius. Ar baro patalpoje buvo suduoti smūgiai kuriam nors iš vyrų, pasakyti negali, nes neprisimena. Tuomet iš virtuvės išbėgo darbuotojas vyras ir paliepė tai kompanijai išeiti į lauką. Tai visai kompanijai išėjus į lauką, jis pradžioje jų nematė, o po kažkiek laiko, maždaug 5 min. bėgyje, jis per picerijos lango stiklą pamatė, kaip du vyrai ir dvi merginos muša vieną gulintį vyrą. Kaip tas vyras buvo pargriautas ant žemės, nematė, tik pamatė, kai šis gulėjo ant žemės. Matė, kaip vienas stambesnis vyras buvo atsitūpęs prie to gulinčio asmens, ties jo krūtine, ir jį mušė rankomis, o kiti trys asmenys tą asmenį spardė kojomis. Ar spardė visi tuo pačiu metu, pasakyti negali, nes tiksliai neprisimena. Tas gulintis asmuo visai jiems nesipriešino, tik gulėjo, atrodė kaip būtų be gyvybės ženklų. Kiek spyrių ir smūgių buvo suduota tam gulinčiam asmeniui, pasakyti tiksliai negali, neprisimena. Laiko atžvilgiu tas mušimas, kiek jį matė, truko apie 2 minutes. M. J., su kuriuo jis buvo atvykęs į piceriją, išbėgo į lauką, norėdamas padėti tam gulinčiam vyrui, bet tada pamatęs, kad tie asmenys, kurie sumušė tą vyrą bando pabėgti, juos nusivijo. Jis, pamatęs, jog nebėra tų asmenų, kurie mušė tą vyrą, kartu su Juste išėjo į lauką padėti tam asmeniui. Priėjus prie jo, tą asmenį paguldė, kad jis neužspringtų ir buvo prie jo iki tol, kol atvažiavo policija. Tos merginos, kuomet jis išėjo į lauką, taip pat buvo jau pasišalinusios nuo picerijos. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgį kuriai nors iš tų merginų, taip pat nematė, kad kuri nors iš tų merginų būtų buvusi nukritusi ant žemės. Neprisimena, kad prie to gulinčio asmens būtų priėjęs koks nors draugas. To įvykio metu nematė, kad tas vyras, kuris buvo sumuštas, būtų sudavęs kokius nors smūgius asmenims iš tos kompanijos. Patikslina, kad kuomet picerijoje prie baro prasidėjo konfliktas tarp vyrų, jis nematė tenai tų merginų, galbūt jos ir buvo picerijos viduje, tačiau jis jų tiesiog nematė, kadangi stebėjo konfliktą tarp vyrų. Nurodo, kad tą merginą, su kuria buvo atvykę į piceriją – Justę, jis tą vakarą matė pirmą kartą, su ja tik tą vakarą susipažino bare, o po to įvykio išsiskirstė ir jos daugiau nematė, jos kontaktinių duomenų, nei telefono numerio, nei socialinių tinklų duomenų neturi (1 t., b. l. 136, 137). Teisiamojo posėdžio metu jis papildomai parodė, kad galimai M. J. nebuvo išgėręs. Įvykio vieta buvo apšviesta tik pro langą sklindančia šviesa, bet jis matė gerai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Šioje picerijoje jis kepa picas. Patalpa, kurioje jis kepa picas, yra bendra su baru, ir jis, būdamas toje patalpoje, mato barą, tačiau nemato kitos patalpos, kurioje sėdi picerijos lankytojai. Kas vyksta lauke jis mato tik dieną, o naktį matomumas prastas. Prisimena įvykį, buvusį gruodžio mėnesį prie picerijos, tačiau tikslios to įvykio datos jis neprisimena, taip pat neprisimena kelintą valandą tai įvyko. Parodo, jog tikslių įvykio detalių jis neprisimena, kadangi šioje picerijoje būna daug įvykių, į kuriuos reaguoja policijos pareigūnai arba apsaugos darbuotojai. Prisimena, jog picerijoje vaikščiojo du vyrai, kurie kabinėjosi prie kitų klientų, konfliktavo. Matė, kaip tie vyrai buvo pristoję prie dviejų merginų, su jomis kalbėjosi, bet ką kalbėjosi, negirdėjo, nes picerijoje garsiai groja muzika. Matė, kaip tos dvi merginos išėjo į lauką, o paskui jas išėjo tie du vyrai. Kadangi matė, jog gali kilti konfliktas, jis iškvietė apsaugos darbuotojus. Kiek prisimena, matė, kaip išėjus į lauką, vieną merginą vienas iš tų vyrų pastūmė. Ar jis jai smūgiavo, tiksliai neprisimena, kadangi, kaip sakė, naktį jis nemato kas vyksta lauke, tik truputį mato, kas vyksta lauke arti lango. Tiksliai neprisimena, ar ta mergina nukrito kuomet ją pastūmė. Tik prisimena, kad tuomet, kai pastūmė tą merginą, į lauką iš picerijos išbėgo dar keli asmenys, kaip suprato, ginti tų merginų. Kiek prisimena, išbėgo keli vyrai. Kas vyko toliau lauke jis nematė, kadangi dirbo toliau. Tik matė, kad kiti asmenys per langus vis žiūrėjo kas vyksta lauke. Matė, jog buvo atvykusi policija ar greitoji medicinos pagalba, kadangi matė švyturėlius. Nei vieno iš tame įvykyje dalyvavusių asmenų atpažinti tikrai negalėtų, jų veidų bruožų neįsidėmėjo. Žino, jog picerijos viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau per jas galima stebėti vaizdą tik tiesiogiai, jos neįrašinėja. Lauke nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. (1 t., b. l. 124, 125). Teisiamojo posėdžio metu jo parodymai buvo tokie patys.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Š. parodė, kad įvykio vakarą dirbo (duomenys neskelbtini). A. M. tą vakarą buvo įkyrus, kabinėjosi prie klientų, norėjo kviesti apsaugą. Jis buvo neblaivus, kibo žodžiais, jai buvo nemalonu, nes kalbėjo nemandagiai, kalbindamas trukdė dirbti, todėl buvo nemalonu. Pamačiusi pro langą, kad jis guli ant žemės, pamanė, jog kažkam iš klientų nepatiko, kad juos kalbino. Kas vyko lauke, nematė. Jokio šauksmo ji negirdėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š.parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Šioje picerijoje ji dirba barmene – padavėja, tačiau ne tik dirba prie kasos ir kaip padavėja, ji ir priiminėja užsakymus telefonu bei dirba virtuvėje. 2018 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, tačiau tai buvo jau naktį, į piceriją buvo užėjęs vienas klientas, kuris picerijoje jau lankėsi ne pirmą kartą, ir jį žino kaip pakankamai įkyrų asmenį. To asmens asmeniškai nepažįsta, tačiau, kaip minėjo jį picerijoje matė ne pirmą kartą. Tas asmuo, atėjęs į piceriją dažniausiai vis kalbina kitus klientus, yra įkyrus, tačiau toks konfliktas tarp jo su kitais klientais, kaip tą vakarą, įvyko pirmą kartą. To asmens agresyviu negalėtų pavadinti. Prisimena, kad kažkuriuo momentu ji išgirdo, kad vyksta konfliktas lauke, kiek prisimena, ji tuo metu buvo virtuvėje, todėl picerijoje dirbančio kepėjo A. S. paklausė, ar šis iškvietė apsaugą, šis atsakė, jog apsaugą iškvietė. Tuomet ji priėjo prie baro, kadangi nešė iškeptą žmonėms maistą, ir per langą pamatė, kad lauke prie picerijos buvo būrys žmonių, kurie stumdėsi. Nematė, kad kažkas iš asmenų būtų smūgiavę kuriam nors asmeniui. Į tą situaciją nekreipė dėmesio, kadangi prie picerijos gana dažnai tokios vyksta, o ji turėjo daug darbo. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas nežino. Nunešusi maistą klientams grįžo atgal į virtuvę ir tik pamačiusi, kad prie picerijos atvyko greitoji medicinos pagalba, ji, pravėrusi picerijos lauko duris, pamatė, kad ant žemės gulėjo tas dažnas picerijos klientas. Arti to gulinčio asmens priėjusi nebuvo, tačiau matė, kad prie jo buvo priėję kiti klientai. Tik pasižiūrėjus dėl ko atvyko greitoji pagalba, grįžo atgal į virtuvę. Nematė, ar tas dažnas picerijos klientas tą vakarą buvo atėjęs vienas ar su draugais, tačiau kiek prisimena jis tą vakarą matėsi, jog yra vartojęs nemažai alkoholinių gėrimų. Nurodo, jog jai yra žinoma, jog picerijos viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos filmuoja tik tiesiogiai, neįrašinėja vaizdo. Lauke – vaizdo kamerų nėra. Tą vakarą, kuomet įvyko konfliktas picerijoje, dirbo dviese ji ir kepėjas A. S. (1 t., b. l. 130-131).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad 2018-12-16 dirbant kartu su N. Z., apie 07:01 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini) 1-ą asmenį muša penkiese, mano, kad reikia medikų, pranešė praeivis, neprisistatė. Vykstant į įvykio vietą, iš budėtojo buvo gauta papildoma informacija, kad 5 asmenys eina link (duomenys neskelbtini), paskui eina pranešėjas. Atvykus netoli degalinės (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti 5 asmenys, kaip vėliau paaiškėjo: D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., P. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kitas patrulių ekipažas nuvažiavo aiškintis aplinkybių į barą (duomenys neskelbtini). Bendraujant, G. L. paaiškino, kad bare (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos draugų buvo kilęs konfliktas su dviem pašaliniais asmenimis, kurie taip pat buvo bare, asmenys atrodė neblaivūs, rodė jiems nepadorius gestus. Vėliau išėjus iš baro į kiemą, lauke, kilo žodinis konfliktas su minėtais dviem vyrais. Vienas vyras su juoda striuke spyrė jai į galvą, ir ji nugriuvo, kartu buvę draugai ją gynė, nematė kaip viskas vyko. E. T. aiškino, kad buvo prie draugės G. L., žiūrėjo, ar jai viskas gerai, ir konflikto tarp vyrų nematė. D. L. aiškino, kad įvykio aplinkybių nurodyti negali bei nieko nežino. P. L. nieko neaiškino. A. S. teigė, kad konfliktavo su bare buvusiais vyrais bei gynė G. L.. Kas sužalojo pašalinį asmenį, tiksliai išsiaiškinti nepavyko, asmenys to nenurodė. G. L. teigė, kad jai skauda galvą, ant jos kairės kojos kelio matėsi nubrozdinimas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, brigada merginą išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę ligoninę Kauno klinikas. Moters blaivumo dėl jos fizinės būklės patikrinti nepavyko. D. L., P. L., A. S. ir E. T. buvo sulaikyti 07:35 val. ir nuvežti į Kauno AVPK OVS patalpas aplinkybių aiškinimuisi. Kitas ekipažas sulaikė dar vieną asmenį, galimai dalyvavusį konflikte su minėta kompanija, o antrasis vaikinas nesulaikytas, o pristatytas į LSMUL KK SPS, nes taip pat buvo sužalotas. (1 t., b. l. 115, 116). Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Liudytojas N. Z.parodė, kad 2018-12-16 dirbant kartu su E. R., apie 07:01 val., iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vieną asmenį muša penkiese, mano, kad reikia medikų, pranešė praeivis, neprisistatė. Vykstant į įvykio vietą iš budėtojo buvo gauta papildoma informacija, kad penki asmenys eina link (duomenys neskelbtini), paskui eina pranešėjas. Atvykus, netoli degalinės (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti penki asmenys, kaip vėliau paaiškėjo: D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., P. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kitas patrulis nuvažiavo aiškintis aplinkybių į barą (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. L., ji paaiškino, kad bare (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos draugų buvo kilęs konfliktas su dviem pašaliniais asmenimis, kurie taip pat buvo bare, asmenys atrodė neblaivūs, rodė jiems nepadorius gestus. Vėliau išėjus iš baro į kiemą, lauke, kilo žodinis konfliktas su minėtais dviem vyrais. Vienas vyras spyrė G. L. į galvą, ir ji nugriuvo, kartu buvę draugai ją gynė, bet nematė kaip viskas vyko. E. T. aiškino, kad buvo prie draugės G. L., konflikto tarp vyrų nematė. D. L. aiškino, kad įvykio aplinkybių nurodyti negali bei nieko nežino. P. L. nieko neaiškino. A. S. teigė, kad konfliktavo su bare buvusiais vyrais bei gynė G. L.. Kas sužalojo pašalinį asmenį tiksliai išsiaiškinti nepavyko, asmenys to nenurodė. G. L. teigė, kad jai skauda galvą bei ant jos kairės kojos kelio matėsi nubrozdinimas, todėl buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri merginą išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Kauno klinikas. Moters blaivumo dėl jos fizinės būklės patikrinti nepavyko. D. L., P. L., A. S. ir E. T. buvo sulaikyti 07:35 val. ir nuvežti į Kauno AVPK OVS patalpas aplinkybių aiškinimuisi. Su kitais konflikto dalyviais bendravo kiti pareigūnai (1 t., b. l. 118, 119). Teisme jo parodymai tokie patys.
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į piceriją (duomenys neskelbtini) matyti dvi raudonos dėmės, nutolusios viena nuo kitos 15 cm atstumu, yra vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 12-18).
Garso įrašo apžiūros protokole, nurodyta, kad perklausyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Girdisi, kaip pranešėjas sako: „Sveiki, (duomenys neskelbtini) čia vieną žmogų daužo penkiese“. Operatorei paklausus, koks adresas, pranešėjas atsako: „(duomenys neskelbtini) penkiese, trise vieną žmogų“. Operatorei paklausus, ar reikia greitosios, pranešėjas atsako: „Reikia, žinoma, aišku, ir policijos, ir greitosios, visko reik“. Sujungus pranešėją su Kauno policijos operatore, pranešėjas sako: ,,Sveiki, gal galit paskubėti prie „(duomenys neskelbtini), čia žmogus sukritęs visiškai, cypia“, ,,Žinokit tie, kurie sumušė, bėga“. Operatorei paklausus, ar šalinasi, pranešėjas atsako: „Šalinasi, taip“. Sujungus pranešėją su Kauno policija, ir policijai paklausus kaip atrodė asmenys, į kurią pusę eina, pranešėjas sako: ,,Aš juos dabar paskui einu, seku, tai tiesiog važiuokit link (duomenys neskelbtini)ir aš papasakosiu viską toliau". Pranešėjas policijos pareigūnui telefonu pasakoja, kad jis matė, kurį žmogų šie asmenys sumušė, ir kad tie asmenys eina link (duomenys neskelbtini), dvi panelės ir trys vyriškiai (1 t., b. l. 20-22).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokoluose nurodyta, kad 2018-12-16 12.18 val. D. L. nustatytas 1,07 prom. girtumas (1 t., b. l. 33), 2018-12-16 07.51 val. P. L. nustatytas 1,65 prom. girtumas (1 t., b. l. 35), 2018-12-16 07.48 val. A. S. nustatytas 1,09 prom. girtumas (1 t., b. l. 37).
Iš fotolentelių matyti G. L. ir A. M. sužalojimai. A. M. sužalojimai matyti ne tik galvoje, bet ir ant abiejų rankų (1 t., b. l. 46-51).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo stebėjimo kamerų ne tik kavinėje (duomenys neskelbtini), bet ir aplinkinėse įstaigose įrašų nėra (1 t., b. l. 65, 68, 69).
Kaltinamiejis P. L., D. L. ir A. S. susitaikė su nukentėjusiuoju A. M. bei susitarė dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 173).
Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad A. S. A. M. pervedė 500,00 Eur (3 t., b. l. 2), D. L. 500,00 Eur už save ir 500,00 Eur už P. L. (3 t., b. l. 36, 37), žala Valstybinei ligonių kasai 178,32 Eur taip pat atlyginta (3 t., b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Kaltinamieji P. L., D. L., A. S. bei jų gynėjos iškėlė versiją neva ginė G. L. nuo A. M., t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau tokia jų bei liudytojos G. L. iškelta versija vertintina kritiškai.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Liudytoja G. L. parodė, kad tuo metu, kai buvo išėjusi į lauką parūkyti ir jau rengėsi eiti atgal į kavinę besisukdama pajuto smūgį į kaktą, todėl puolė A. M., jį pastūmė, po ko abu nugriuvo ir grumėsi ant žemės. Kaltinamieji P. L., D. L. ir A. S. į lauką atbėgo tuo metu, kai ji sėdėjo ant A. M., kuris gulėjo ant žemės, buvo prispaudusi jį kojomis. Ji A. M. pastūmė, nes manė, kad šis ją puls, nes prieš tai spyrė. Liudytoja E. T. parodė, kad matė, jog A. M. buvo aukštai iškėlęs koją, tačiau ar pataikė G. L., nematė. Teisiamojo posėdžio metu ji patikslino, jog nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta ir parodė, kad A. M. spyrė G. L., tačiau tiksliai to pasakyti negali. Kaltinamasis P. L. parodė, jog išgirdęs riksmą išbėgo į lauką, pamatė, kad G. L. voliojasi ant žemės su A. M., grumiasi, tuomet pripuolęs bandė atplėšti G. L. nuo A. M., jam sudavė. Smūgius sudavė ant žemės gulinčiam A. M.. Kaltinamasis D. L. parodė, kad po to, kai išgirdo šauksmą, išbėgęs į lauką bandė visus išskirti. Išbėgęs pamatė, kad G. L. guli ant žemės su A. M., grumiasi. Kaltinamasis A. S. parodė, kad išgirdęs riksmą lauke, išbėgo ir matė, kad G. L. su kitu asmeniu guli ant žemės, grumiasi, juos išskyrė. Šių proceso dalyvių parodymai tarpusavyje sutampa tik dėl to, kad kaltinamieji P. L., D. L., A. S. išbėgę į lauką matė tarp G. L. ir A. M. vykstančias grumtynes ant žemės, o tai reiškia, kad nežinojo kas yra šių grumtynių iniciatorius. Be to, jei tikėti G. L. parodymais, kaltinamieji, išbėgę į lauką, turėjo matyti, kad būtent ji sėdi ant nukentėjusiojo A. M., kuris gulėjo ant žemės, apžergusi jį kojomis. Kaltinamasis P. L. taip pat parodė, kad atplešinėjo būtent G. L. nuo A. M., o ne atvirkščiai. Todėl net ir kritiškai nevertinant kaltinamųjų bei G. L. parodymų, akivaizdu, jog vyko grumtynės tarp dviejų asmenų, kurių iniciatorius kaltinamiesiems nebuvo žinomas, t. y. nebuvo pagrindo išvadai, kad būtent A. M. pavojingai kėsinosi į G. L., juolab, kad gulėjo ant žemės po ja, neturėjo jokio įrankio, todėl ši situacija net ir pagal kaltinamųjų iškeltą versiją negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties situacijoje, nes grumtynės tarp dviejų asmenų rodo, kad jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į G. L., nuo kurio ją reikėtų ginti, nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Dviejų asmenų grumtynės savo pobūdžiu negalėjo sukelti kaltinamiesiems klaidingo manymo dėl pavojingo kėsinimosi egzistavimo. Be to, būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas, tačiau teismas tokio kėsinimosi buvimo nenustatė, dėl to kaltinamųjų veika net ir pagal jų iškeltą gynybos versiją negali būti vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Be to, teismas pažymi, kad ir G. L. teiginiai apie galimą A. M. elgesį ateityje, neprognozuojamą elgesį neva galimai jis suduos daugiau smūgių, kai kėsinimasis nėra akivaizdus, teisinės reikšmės sprendžiant dėl būtinosios ginties instituto taikymo neturi, nes būtinoji gintis yra galima nuo pavojingo kėsinimosi, bet ne nuo pavojingų asmenų. Kita vertus, G. L. parodymų, kad A. M. jai sukantis įspyrė į kaktą nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Liudytojas A. S. parodė kad matė, jog iš kavinės išėjo dvi merginos, o paskui jas du vyrai, kurie kavinėje buvo neblaivūs ir įkyriai kabinėjosi prie kitų klientų, buvo sukonfliktavę su minėtomis merginomis. Jis parodė, jog matė, kaip vienas iš minėtų vyrų pastūmė į lauką išėjusią merginą, o gal smūgiavo. Iš karto po to į lauką iš picerijos išbėgo dar keli asmenys, kaip suprato, ginti tų merginų, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Tačiau teismas šią kaltinamųjų ir jų gynėjų bei G. L. ir E. T., A. S. iškeltą ginybos versiją vertina kritiškai. Visų pirma pačių kaltinamųjų ir minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje iš dalies nesutampa, jei G. L. parodė, kad A. M. jai įspyrė į kaktą, tai šių aplinkybių nepatvirtina liudytoja E. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškinusi, jog matė, kad A. M. buvo aukštai iškėlęs koją, tačiau ar kur pataikė, nematė, o specialistas išvadoje nurodė, kad sužalojimai G. L. galėjo būti padaryti tiek daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, tiek kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, todėl neatmestina, jog sužalojimai kaktoje galėjo būti padaryti grumtynių metu. Antra, jei G. L. parodė, kad kaltinamieji į lauką iš kavinės išbėgo tuo metu, kai ji jau sėdėjo apžergusi kojomis ant žemės gulintį A. M., o kaltinamasis P. L. parodė, kad atplėšinėjo būtent G. L. nuo A. M., tai kaltinamieji D. L. ir A. S. parodė, kad matė tarp G. L. ir A. M. vykstančias grumtynes. Taigi G. L. ir P. L. parodymai sutampa tarpusavyje, jie yra sutuoktiniai, tačiau nesutampa su kitų kaltinamųjų D. L. ir A. S. parodymais. Kaltinamieji ir liudytojos G. L. bei E. T. yra draugai, L. yra susiję santuokos saitais, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Trečia, liudytojo A. S. parodymų, kad pirmiausia nukentėjusysis A. M. pastūmė G. L. nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Minėtų proceso dalyvių parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai M. J., E. B., D. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių. Šie liudytojai nesusiję nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiuoju, t. y. neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymais remiasi. Liudytojas E. B. parodė, kad kavinėje prie baro būtent kaltinamieji kabinėjosi prie A. M., tai buvo dvi merginos ir keturi vaikinai. Būtent šių asmenų kompanija buvo agresyviai nusiteikusi, šūkavo, užgauliojo nukentėjusįjį, kuris elgėsi ramiai. Kai jau manė, kad viskas baigėsi, matė, kad nukentėjusysis A. M. išėjo į lauką, o paskui jį kaltinamieji su merginomis. Lauke P. L. pribėgo prie nukentėjusiojo A. M. ir trenkė jam dešiniu kumščiu į veidą, šis nieko nedarė, o P. L. tęsė smūgius. Prie P. L. prisijungė ir kiti trys vaikinai, visi smūgiavo rankomis ir ne tik į galvą, po ko A. M. nukrito ant žemės, o kaltinamieji jį, gulintį ant žemės, spardė kojomis. Nukentėjusįjį mušė ir viena iš merginų, buvusių kompanijoje su kaltinamaisiais. Liudytojas E. B. parodė, kad kavinėje prie baro išgirdo kivirčą, matė prie baro stovinčias dvi merginas bei 3-4 vyrus. Kivirčas buvo kilęs tarp vyrų, o merginos bandė juos nuraminti. P. L. pastūmė nukentėjusįjį, o šis tik dengėsi. Tuomet picerijos darbuotoja paprašė, kad visi eitų į lauką, ką jie ir padarė, išėjo visi kartu. Lauke du iš kaltinamųjų pradėjo kumščiuoti A. M., kuris tik dengėsi rankomis galvą. Po kažkiek smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tuomet kaltinamieji jį spardė kojomis, smūgių buvo nemažai. Merginos stovėjo šalia. Liudytojas D. G. parodė, kad bevalgant kavinėje išgirdo krentančios kėdės garsą, pažiūrėjęs pamatė prie baro besistumdančius vaikinus, matė, kad iš virtuvės išbėgo darbuotojas vyras ir liepė kompanijai išeiti į lauką. Vėliau pro kavinės langą matė, kad du vyrai ir dvi merginos muša vieną gulintį vyrą. Matė, kad P. L. gulinčiam ant žemės A. M. spiria ne vieną kartą. Gulintis asmuo visai jiems nesipriešino. Šių liudytojų parodymus, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo prasidėjo prie baro patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kad jis iškvietė apsaugos darbuotojus, nes matė, kad gali kilti konfliktas. Šie parodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurios viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad konfliktas prasidėjo kavinėje, kuomet kaltinamieji P. L., D. L. ir A. S. kabinėjosi prie nukentėjusiojo, o vėliau tęsėsi lauke, nes buvo išprašyti kavinės darbuotojo. M. J., D. G. bei E. B. parodymais visi trys kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M., kuris jokių smūgių nesudavė, tik gynėsi dengdamasis rankomis. Galimai muštynėse dalyvavo ir G. L., kuri byloje nėra kaltinamoji, todėl akivaizdu, jog nėra pagrindo išvadai, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis. Būtent kaltinamieji išprovokavo konfliktą, būtent jų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosiojo A. M. sveikata.
Iš P. L., D. L. ir A. S. panaudoto smurto pobūdžio ir intensyvumo matyti, kad smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams, smurto kryptingumas rodo neapibrėžtą tyčią sužaloti nukentėjusįjį A. M., kaltinamųjų kaip vykdytojų veikimą bendrai, t. y. bendrininkų grupe. Remiantis liudytojų M. J., E. B. parodymais teismas daro išvadą, kad fizinį smurtą prieš A. M. pirmasis panaudojo P. L., tačiau prie jo nedelsdami prisijungė D. L., ir A. S.. M. J. parodė, kad smūgius pirmas sudavė P. L., po to prisijungė kiti likę trys vaikinai, E. B. parodė, kad du vyrai pradėjo kumščiuoti, o D. G. parodė, kad du vyrai ir dvi merginos mušė vieną gulintį vyrą. Galimai buvo suklysta dėl mušusių asmenų lyties, nes visų proceso dalyvių parodymais konflikte dalyvavo trys kaltinamieji, viena liudytoja G. L. ir nukentėjusysis A. M. (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra). Smūgius nukentėjusiajam A. M. visi trys kaltinamieji sudavė vienas kito akivaizdoje, per trumpą laiko tarpą. P. L., A. S., D. L. veiksmų eiliškumas, laikas per kurį jie sudavė smūgius nukentėjusiajam, veiksmų pobūdis (smūgiai rankomis ir kojomis į veidą, į kūną), veiksmų atlikimas vienas kito akivaizdoje neabejotinai rodo, kad jie veikė bendrai. Visi trys kaltininkai atliko veiksmus, kuriais tiesiogiai buvo padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, t. y. visi trys veikė kaip vykdytojai, todėl jų bendras veikimas vertintinas kaip veikos padarymas bendrininkų grupe.
P. L., D. L. ir A. S. savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia, nes smūgiavo nukentėjusiajam A. M. stovinčiam, o vėliau ir gulinčiam ant žemės. Iš veikos aplinkybių matyti, kad kaltininkai konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, juos tenkino bet kokie dėl jų veikos kilsiantys padariniai, t. y. jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad visų trijų kaltinamųjų kaltė apėmė kūno sužalojimų nukentėjusiajam padarymą, ir nėra pagrindo išvadai, kad kiekvienas iš kaltinamųjų turėtų atsakyti tik už kiekvieno atskirai suduotais smūgiais nukentėjusiajam sukeltus padarinius. Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. dėl P. L., A. S., D. L. veikos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakomybė už tyčinį tokių padarinių sukėlimą, nesant didesnį veikos pavojingumą rodančių požymių, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl kvalifikuota teisingai.
Kaltinamųjų A. S., D. L. iškelta versija, kad neva jie smūgius nukentėjusiajam A. M. galėjo suduoti netyčia, kai bandė išskirti G. L. su A. M. vertintina kritiškai, kaip prieštaraujanti teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat teismas kritiškai vertina P. L. parodymus, kad A. M. į kavinę atėjo jau būdamas sužalotas, nes to nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Kaltinamųjų gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad gulinčiam ant žemės A. M. kaltinamieji sudavė nenustatytą kiekį smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. Šį prašymą grindė tuo, kad specialisto išvadoje A. M. konstatuoti sužalojimai tik galvoje. Tačiau su tokia gynybos išsakyta pozicija teismas nesutinka. Teismas remdamasis aukščiau minėtų liudytojų parodymais nustatė, kad gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. buvo suduoti smūgiai į įvairiais kūno vietas. Dėl šių parodymų teismas nesikartoja, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ne tik liudytojai parodė, kad A. M. buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad po įvykio ant viso kūno, ne tik galvoje matė kraujosruvas. Be to, nors specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiojo A. M. galvoje, tačiau iš byloje esančios fotolentelės matyti, kad buvo sužalotos ir nukentėjusiojo A. M. abiejų rankų plaštakos (1 t., b. l. 50), o iš tos pačios specialisto išvados aprašomosios dalies ir medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam A. M. atvykus į gydymo įstaigą skubos tvarka buvo paskirti tyrimai dėl galimų traumų kaklo, stuburo, pilvo, krūtinės ir dubens organų, plaučių srityse (kompiuterinės tomogramos, echoskopiniai tyrimai), kas rodo, kad buvo ir kitų sužalojimų požymių. Pastebėtina, kad toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų, o ne apžiūrint nukentėjusįjį, atkreiptas dėmesys, kad net ir esami sužalojimai – nubrozdinimų skaičius ir lokalizacija veide medicinos dokumentuose nenurodyti, todėl negalima atsakyti kelių poveikių pasekoje jie padaryti.
Kaip jau ir buvo minėta, pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje – lauke prie kavinės sudavė smūgius nukentėjusiajam, smurtas buvo intensyvus, truko ne mažiau nei dvi minutes. Tai matė liudytojai, kurie iškvietė policijos pareigūnus bei medikus. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Kaltinamųjų P. L., D. L., A. S. veiksmai vertinti kaip įžūlūs, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamieji pagal savo asmenines savybes suprato, kad viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiajam sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina jiems veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Nukentėjusysis A. M. baigiamųjų kalbų metu išdėstė poziciją, kad galimai nusikalstamą veiką padarė ir G. L., kuri turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju G. L. nebuvo kaltinamoji.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamieji su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam padarytą žalą, todėl buvo prašoma P. L. ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nėra vienos iš BK 38 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamieji P. L. ir A. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamas veikas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą, būtiną susitaikymo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti pačių kaltinamųjų parodymų ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji P. L. ir A. S. kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, teisme deklaratyviai teigė, kad kaltais prisipažįsta, tačiau nepripažino faktinių aplinkybių, nepripažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis tyčia, keldami versiją, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis. Be to, P. L. atžvilgiu 2018-01-11 nutrauktas ikiteisminis tyrimas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Skirdamas bausmę P. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jis praeityje neteistas, tačiau 2018-01-11 jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 80-81), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 74-77), dirba (2 t., b. l. 79), neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 122), į psichiatrijos ligų įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 78). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jis praeityje neteistas (2 t., b. l. 69), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 65-66), dirba (2 t, b. l. 68), neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 122), į psichiatrijos ligų įskaitą neįtrauktas (2 t., b. l. 67). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jis praeityje neteistas (2 t., b. l. 60), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 56-57), dirba (2 t., b. l. 59), į psichiatrijos ligų įskaitą neįtrauktas (2 t., b. l. 58). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Teismas bausmes bendrina apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 178,32 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-107). Žala valstybinei liginių kasai atlyginta (3 t., b. l. 50), todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas (1 t., b. l. 23) saugotinas byloje kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes bendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Jį pripažinti katu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes bendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Jį pripažinti katu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straispnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes bendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktinį diską saugoti byloje kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.