Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo

6. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

7. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

8. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei JANĮ (ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

9. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

10. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Dzūkijos statyba“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta Aušra Meliukštienė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 24 d. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

11. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti nemokumo bylą priežiūros institucijos AVNT interneto svetainėje paskelbimu. Taigi, teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą. Taigi, tinkamas ir objektyvus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos pateikimas apie bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, šių duomenų išviešinimas, sudaro prielaidas veiksmingam ir operatyviam nemokumo procesui, taip pat užtikrinamos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022).

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dzūkijos statyba“ priežiūros institucijai AVNT išsiųsta 2023 m. birželio 26 d. Vieši AVNT tinklalapio duomenys patvirtina, kad kreditorių reikalavimų pareiškimų terminas buvo numatytas iki 2023 m. liepos 24 d. Taigi UAB „Dzūkijos statyba“ kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratorei turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 24 d. (imtinai). KTU į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2023 m. spalio 17 d., ieškinys dėl nuostolių atlyginimo teismui buvo pateiktas anksčiau (2023 m. spalio 6 d.), t. y. daugiau kaip dviem mėnesiais pažeidęs terminą finansiniams reikalavimams pateikti. Nemokumo administratorė informavo KTU, kad šis praleido terminą savo kreditoriniam reikalavimui pateikti, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. KTU prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Dzūkijos statyba“ bankroto byloje teisme gautas 2023 m. spalio 23 d. Teismo vertinimu, KTU pateikė teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (2023 m. spalio 23 d.) praleidęs ir JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2023 m. liepos 24 d.).

13. KTU nurodo, kad nutraukus sutartį, KTU jokių santykių su UAB „Dzūkijos statyba“ nepalaikė, jos finansine būkle specialiai nesidomėjo, apie UAB „Dzūkijos statyba“ iškeltą bankroto bylą informuotas nebuvo. Tik tuomet, kai atsiskaitęs pagal sutartį, rengė ieškinį, iš Juridinių asmenų registro duomenų sužinojo, kad UAB „Dzūkijos statyba“ yra iškelta bankroto byla. Iš nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į prašymą pateiktų duomenų matyti, kad nemokumo administratorė 2023 m. liepos 26 d. registruotu paštu išsiuntė KTU raginimą apmokėti skolą, kuriame nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Dzūkijos statyba“ iškelta bankroto byla. Vieši Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad registruotas laiškas KTU buvo įteiktas 2023 m. liepos 28 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d. KTU nemokumo administratorei pateikė atsakymą dėl raginimo sumokėti skolą, todėl KTU argumentai apie tai, kad apie UAB „Dzūkijos statyba“ iškeltą bankroto bylą informuotas nebuvo bei apie tai sužinojo tik rengiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti.

14. KTU nurodo, kad 2023 m. liepos 28 d. dar negalėjo pateikti kreditorinio reikalavimo, nes sutartis nebuvo baigta vykdyti. Nagrinėjamu atveju KTU kreditorinis reikalavimas grindžiamas KTU ir UAB „ATEA“ 2023 m. balandžio 4 d. sudaryta Statybos darbų rangos sutartimi Nr. SV11-72, pagal kurią UAB „ATEA“ įsipareigojo atlikti KTU pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ užbaigiamuosius rangos darbus, kurių nepabaigė UAB „Dzūkijos statyba“ pagal sutartį. Darbų užbaigimas KTU kainavo 953 383,20 Eur su PVM vietoje to, jog būtų kainavęs 259 882,28 Eur su PVM, jeigu UAB „Dzūkijos statyba“ būtų tinkamai vykdžiusi sutartį ir užbaigusi visus darbus iki galo, todėl KTU teigimu, 693 500,92 Eur yra patirta žala. Iš KTU kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 20 d. KTU ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasirašė Galutinį statybvietės ir objekto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „Dzūkijos statyba“ perdavė, o KTU priėmė nebaigtą rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo prieigas. UAB „Dzūkijos statyba“ neužbaigti darbai buvo užfiksuoti Nebaigtų darbų suvestinėje. Likusi sutarties kaina: 259 882,28 Eur su PVM. Iš KTU ir UAB „ATEA“ 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties Nr. SV11-72 matyti, kad sutarties kaina 953 383,20 Eur. Paskutinis mokėjimas už atliktus darbus pagal Pakeičiančiąją sutartį buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su KTU, kad žalos dydis tapo aiškus (realiai patirtas) jau po to, kai pasibaigė terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Aplinkybė, kad su naujuoju rangovu UAB „ATEA“ pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta 2023 m. balandžio 4 d., nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent nuo šios datos KTU realiai patyrė žalą bei turėjo pakankamą pagrindą reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ar UAB „Dzūkijos statyba“ iškėlus nemokumo bylą – pateikti kreditorinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo praleisto termino KTU kreditoriniam reikalavimui pareikšti laikyti reikšmingu ar sudarančiu pagrindą spręsti dėl termino neatnaujinimo. Pažymėtina, kad tik 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas neginčijamų BUAB „Dzūkijos statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai vis dar tikslinami, įtraukiami ar sprendžiama dėl naujų kreditorių įtraukimo į sąrašą, įvertintina ir tai, kad KTU paskutinis mokėjimas už atliktus darbus pagal Pakeičiančiąją sutartį buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 29 d., KTU ieškinį dėl nuostolių atlyginimo teismui pateikė 2023 m. spalio 6 d., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad KTU sąmoningai delsė pateikti finansinį reikalavimą ar, kad dėl KTU prašymo bankroto procedūros bus užvilkintos. Teismas sprendžia, kad KTU nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, t. y. kai pasibaigė terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, paaiškėjo KTU realiai patirtos žalos dydis, pripažįstamos pakankamai svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, todėl prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui UAB „Dzūkijos statyba“ pateikti atnaujinimo tenkinamas.

Dėl ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo

16. KTU prašo patvirtinti jos 693 500,92 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Dzūkijos statyba“ bankroto byloje, kurį sudaro patirti nuostoliai, atsiradę nutraukus su UAB „Dzūkijos statyba“ rangos sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį (dėl darbų kainos pabrangimo patirta žala).

17. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. KTU su UAB „Dzūkijos statyba“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SV11-2122 (toliau – Sutartis). Sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „KTU pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-LAB“ darbai-2“ Pirkimo Nr. 527849. Pagal Sutartį UAB „Dzūkijos statyba“ įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti Kauno technologijos universiteto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centro „M-lab“ rangos darbus (Sutarties 2.1 p.). Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – 9 mėnesiai nuo statybvietės perdavimo (Sutarties 3.4., 6.1 p.). Sutarties kaina – 5 036 886,45 Eur su PVM (Sutarties 3.4 p.).

18. UAB „Dzūkijos statyba“ pažeidus Sutartimi prisiimtus esminius įsipareigojimus (vėluojant įvykdyti darbus), KTU 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. DV2-1484 nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Sutartis nutraukta nuo 2023 m. sausio 3 d.

19. 2023 m. sausio 20 d. KTU ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasirašė galutinį statybvietės ir objekto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „Dzūkijos statyba“ perdavė, o KTU priėmė nebaigtą rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo prieigas. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Dzūkijos statyba“ iki Sutarties nutraukimo buvo atlikusi darbų už 4 777 004,17 Eur su PVM. UAB „Dzūkijos statyba“ neužbaigti darbai buvo užfiksuoti Nebaigtų darbų suvestinėje, pagal kurią likusi Sutarties kaina – 259 882,28 Eur su PVM.

20. Darbų, kurie buvo sutarti pagal Sutartį užbaigimui KTU neužilgo po Sutarties nutraukimo ėmė ieškoti naujų tiekėjų – 2023 m. vasario 22 d. buvo paskelbtas supaprastintas viešasis pirkimas Nr. 650144 „KTU pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ užbaigiamieji rangos darbai“. Pirkimą laimėjo UAB „ATEA“, su kuria KTU 2023 m. balandžio 4 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SV11-72 (toliau – Pakeičiančioji sutartis). Pakeičiančiojoje sutartyje nustatyta, jog UAB „ATEA“ atliks KTU pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“ užbaigiamuosius rangos darbus, kurių nepabaigė UAB „Dzūkijos statyba“. Pakeičiančiosios sutarties vertė – 953 383,20 Eur su PVM.

21. Taigi, KTU prašomą patvirtinti 693 500,92 Eur finansinį reikalavimą sudaro dėl darbų kainos pabrangimo KTU patirta žala (953 383,20 Eur su PVM sumokėta naujajam rangovui pagal Pakeičiančiąją sutartį – 259 882,28 Eur su PVM su UAB „Dzūkijos statyba“ sutarta kaina, t. y., kaina, kurią būtų KTU sumokėjęs, jeigu būtų tinkamai įvykdyta Sutartis).

22. Siekiant taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šios atsakomybės sąlygų visetą – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteisėtus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

23. CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

24. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nuostolius sudaro kreditoriaus turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl sutarties netinkamo įvykdymo, taip pat ir jo negautos pajamos dėl skolininko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1dalis).

25. Tiesioginius nuostolius kilusius dėl sutarties pažeidimo kreditorius gali įrodinėti ir kainų skirtumu tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties, kadangi CK 6.258 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių ir netesybų nustatymą, 5 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-378/2021).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad KTU nutraukus pradinę Sutartį dėl UAB „Dzūkijos statyba“ kaltės, visi UAB „Dzūkijos statyba“ iki sutarties nutraukimo dienos atlikti darbai buvo užfiksuoti ir perduoti KTU. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl UAB „Dzūkijos statyba“ neužbaigtų darbų apimties bei jų kainos (259 882,28 Eur su PVM); dėl to, kad KTU per protingą terminą ir sąlygomis suorganizavo naują viešąjį pirkimą dėl užbaigiamųjų rangos darbų, kurių nepabaigė UAB „Dzūkijos statyba“, ir su trečiuoju asmeniu UAB „ATEA“ sudarė Pakeičiančiąją sutartį, pagal kurią sumokėjo 953 383,20 Eur su PVM. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju esant CK bei kasacinio teismo išaiškinimuose nurodytų sąlygų visetui, KTU pagrįstai reikalauja iš UAB „Dzūkijos statyba“ (sutartį pažeidusios šalies) pagal tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties paskaičiuoto kainų skirtumo (žalos), t. y. 693 500,92 Eur (953 383,20 Eur – 259 882,28 Eur). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Šiuo požiūriu nemokumo administratorė neginčijo KTU pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl teismas plačiau nepasisako.

29. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad prisiimdamas atlikti tam tikrus darbus rangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Sudarydamas rangos sutartį, užsakovas turi teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku, kadangi rangovas, veikiantis šioje srityje turi visas galimybes įvertinti būsimų darbų atlikimo terminus. Darbų atlikimo terminas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, užsakovui gali būti esminė sąlyga, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, ir rangovui, kaip šios srities verslininkui, tai paprastai yra žinoma. Todėl rangovas, kaip savo srities profesionalas, būdamas apdairus ir protingas verslininkas, privalo numatyti, kad, jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovas gali nutraukti su juo sutartį ir sudaryti šią sutartį pakeičiančiąją, dėl to užsakovui gali atsirasti nuostolių, o pareiga juos atlyginti įstatymo pagrindu tektų rangovui (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

30. Nepagrįsti nemokumo administratorės argumentai, kad žala KTU kilo dėl jo paties neteisėtų veiksmų, t. y. Sutarties netinkamo vykdymo, nesąžiningumo, nesikooperavimo ir nebendradarbiavimo sutarties vykdymo metu. Nemokumo administratorė nurodo, kad UAB „Dzūkijos statyba“ Sutarties vykdymo metu susidūrė su statybinių medžiagų pabrangimo šuoliu, dėl ko padidėjo rangovo sutarties vykdymo kaštai, todėl ne kartą kreipėsi į KTU dėl sutarties kainos keitimo, tačiau KTU su tuo nesutiko, vengė bendradarbiauti su rangovu. Visų pirma, teismas neturi pagrindo sutikti su nemokumo administratore, kad KTU nepakankamai bendradarbiavo su UAB „Dzūkijos statyba“, siekdamas išsaugoti Sutartį. Pareiga įrodyti, kad buvo pagrindas pakeisti viešojo pirkimo sutartį (padidinti kainą) teko UAB „Dzūkijos statyba“. KTU (užsakovas) šiuo klausimu pakankamai bendradarbiavo su UAB „Dzūkijos statyba“ (rangovu); reaguojant į pateiktą eksperto tyrimo ataskaitą, 2022 m. rugsėjo 21 d. susitiko išspręsti kilusius nesutarimus dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, kurio metu KTU nurodė, kad vien tik S. M. ekspertinio vertinimo ataskaitos nepakanka sutarti dėl Sutarties kainos pakeitimo, siūlė kartu suformuluoti papildomus klausimus ekspertui. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad KTU būtų nesistengęs išsaugoti Sutartį bei nebendradarbiavo su rangove. Nors, nemokumo administratorės teigimu, ekspertas tyrė ir analizavo būtent su konkrečios sutarties vykdymu susijusiais aplinkybes, kas, jos vertinimu, paneigia pareiškėjo KTU nurodomas aplinkybes dėl eksperto S. M. ekspertinio vertinimo ataskaitos nepakankamumo, tačiau teismas pažymi, kad nemokumo administratorė į bylą neteikia pakankamai objektyvių duomenų apie pačios UAB „Dzūkijos statyba“ siekį ir buvusias galimybes išsaugoti bei įvykdyti Sutartį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nekeliamas ginčas, kad UAB „Dzūkijos statyba“ vėlavo įvykdyti Sutartį, teismine tvarka neginčijo nei KTU atsisakymo pakeisti Sutartį, nei jos vienašališkai atlikto Sutarties nutraukimo dėl UAB „Dzūkijos statyba“ padaryto esminio pažeidimo (neįvykdymo). Svarbu pažymėti ir tai, jog UAB „Dzūkijos statyba“ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu neapskundus užsakovo sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, laikytina, kad rangovė su tuo sutiko. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad UAB „Dzūkijos statyba“ nėra atsakinga už KTU patirtą žalą, paskaičiuotą pagal tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esantį kainų skirtumą.

31. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Dzūkijos statyba“ vadovas jau 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, kuria UAB „Dzūkijos statyba“ iškelta nemokumo byla, be kita ko, nustatė, jog UAB „Dzūkijos statyba“ 2022 metų balanso duomenimis, įmonės turtas sumažėjo iki 2 317 040 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 393 594 Eur, trumpalaikis 1 808 779 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 833 055 Eur. Atsakovė 2022 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 2 405 734 Eur. Byloje pateikti duomenys leido daryti išvadą, jog atsakovės UAB „Dzūkijos statyba“ įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad UAB „Dzūkijos statyba“ Sutarties nesugebėjo įvykdyti dėl tuo metu buvusios jos nemokumo būsenos, o ne dėl to, kaip teigia nemokumo administratorė, kad KTU netinkamai vykdė Sutartį. Teismo vertinimu, net ir suteikus papildomo laiko darbams atlikti, tikėtina UAB „Dzūkijos statyba“ nebūtų buvusi pajėgi užbaigti darbus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės argumentai dėl KTU pateikto finansinio reikalavimo nepagrįstumo yra nepagrįsti.

32. Nemokumo administratorė taip pat nurodo argumentus ir dėl KTU nepagrįstai iš mokėtinų rangovui lėšų už atliktus darbus atlikto įskaitymo 235 124,16 Eur sumai (delspinigių, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo). Teismas šių argumentų nevertina, nes jie nėra teisiškai reikšmingi šiai bylai bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip nurodo nemokumo administratorė bei ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismui 2023 m. gruodžio 12 d. BUAB „Dzūkijos statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė ieškinį atsakovui KTU dėl vienašalių užskaitų pripažinimo negaliojančiomis, skolos ir delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1475-950/2023).

33. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad yra pagrindas įtraukti KTU į UAB „Dzūkijos statyba“ antros eilės kreditorių sąrašą su 693 500,92 Eur kreditoriniu reikalavimu (JANĮ 42 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto prašymą ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ bankroto byloje pateikti.

Įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ antros eilės kreditorių sąrašą Viešąją įstaigą Kauno technologijos universitetą ir patvirtinti jos 693 500,92 Eur kreditorinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant 693 500,92 Eur finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.