- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2FB-9161-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01975-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. I.
- Suinteresuotas asmuo
- AAS „B. B. I. C.“, "Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas, "Sergel", AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, "Gelvora"
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „S.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“, „G. B.“ Lietuvos filialas, S. J., Trakų rajono policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Irena Beliačič, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Saulius Mulevičius, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo V. I. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti Vitalijų Šerpytį; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 200 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti išlaidų sąmatą 1 272 Eur sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Pareiškėjas nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjo skolos susidarė 2007 m., prasidėjus pasaulinei ekonominei finansinei krizei. Įmonė, kurioje dirbo pareiškėjas, bankrutavo. Susirasti kitą darbą tuo metu buvo itin sudėtinga. Pradėjus skolų išieškojimus vykdyti antstoliams, pareiškėjo darbdavys nuo jo gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį atskaičiuodavo po 100 Lt, nes įmonės buhalterei už Pareiškėjo skolų administravimą tekdavo didesnis darbo krūvis. Kadangi pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, darbdaviai itin kritiškai vertino jo sunkią finansinę situaciją. Tad pareiškėjas buvo priverstas nutraukti darbo sutartį ir nuo to momento dirbti atsitiktinius, nelegalius darbus. Galiausiai, 2015 m., pareiškėjas emigravo į Norvegiją. Iš pradžių pareiškėjas dirbdavo pas pažįstamus, kad gautų pajamas išgyvenimui. 2017 m. pareiškėjas pradėjo verstis individualia veikla – nesudėtinga automobilių ir laivų priežiūra ir remontu, teikti sargo paslaugas. Iš individualios veiklos gaunamos pajamos nėra stabilios, kadangi jų dydis priklauso nuo gaunamų klientų užsakymų. Šių pajamų pakanka pragyvenimui, tačiau jos nėra pakankamos kreditorių reikalavimų dengimui.
1.2. Šiuo metu pareiškėjas verčiasi minėta individualia veikla Norvegijoje, jo pajamos yra kintančios. Paskaičiavus vidurkį už 2021 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, pajamų mėnesinis vidurkis sudaro 1 372 Eur.
1.3. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjo vardu nėra registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nėra juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėjas neturi jokio vertingo kilnojamojo turto, jo buitis yra minimali, jis neturi brangių buities prietaisų, rūbų, aukso dirbinių ar kitokių vertingų daiktų. Pareiškėjas turi vieną banko sąskaitą, kurioje yra 8,75 Eur. Pareiškėjas skolininkų neturi. Pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjas pažymi, kad nėra priežasčių dėl kurių fizinio asmens bankroto byla pareiškėjo atžvilgiu yra negalima.
1.4. Pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 1 272 Eur suma: nuomos mokestis, įskaitant komunalinių paslaugų ir komunikacijų mokesčius – 536 Eur, telefono abonentas – 30 Eur, maistas ir gėrimai – 194 Eur, apranga ir avalynė – 4 Eur, sveikata ir asmens higiena – 3 Eur, išlaidos individualiai veiklai vykdyti, įskaitant garažo nuomos mokestį ir išlaidas elektrai – 505 Eur.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas yra nemokus ir nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
3.1. Kreditorių sąrašo 6, 8 punktuose nurodytos skolos VMI yra ta pati bendra aukščiau nurodyta 377,38 Eur įsiskolinimo suma, todėl šios sumos neturėtų būti dubliuojamos, skaičiuojant bendrą pareiškėjo įsiskolinimą kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
3.2. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai visa planuojamų uždirbti pajamų suma yra prašoma skirti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad, įvertinus administravimo išlaidas, kreditorių reikalavimams tenkinti jokių pareiškėjo pajamų nebūtų skirta.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „G.“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui. Nurodo, kad:
4.1. Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių kreditorių kiekį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skolinosi beatodairiškai, kas tapo jo nemokumo priežastimi. Be to, pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų įsiskolinimui dengti, to daryti neketino bei nenorėjo, buvo pasyvus, taip didindamas esamus įsiskolinimus, kas rodo galimą pareiškėjo nesąžiningumą.
4.2. Nėra aišku, kodėl skiriasi pareiškėjo nurodytos mėnesinės pajamos ir banko sąskaitos išrašuose matomos mėnesinės įplaukos į banko sąskaitą, kodėl yra pateikiama galimai klaidinga informacija apie pareiškėjo pajamas.
4.3. Pareiškėjas nurodo, kad būtinų išlaidų suma mėnesiui sudaro 1 272 Eur. Tačiau pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad ši suma yra tikrai reikalinga ir būtina, ir kad nėra galimybių šių išlaidų sumažinimui ir skirtumo panaudojimui atsiskaitymui su kreditoriais.
4.4. Pareiškėjas nurodo gaunantis 1372 Eur pajamas, iš kurių būtiniems poreikiams tenkinti numato 1272 Eur. Pareiškėjas nenurodo, kokią pinigų sumą kiekvieną mėnesį ketina skirti kreditorių reikalavimams dengti, tačiau iš nurodomų gaunamų pajamų ir būtinų išlaidų, bei to, kad pareiškėjas ir toliau ketina vertis ta pačia veikla, darytina išvada, kad bankroto administratoriui skirtų administravimo išlaidų ir kreditorių skolų dengimui lieka 100 Eur. Tai reiškia, kad padengus administravimo išlaidas, kreditoriams galimai nebus skiriama lėšų arba labai maža dalis, tokiu atveju naudą gaus bankroto administratorius, gavęs atlyginimą bei pareiškėjas, nusirašęs skolas, o visa pareiškėjo skolų našta perkeliama kreditoriams.
5. Suinteresuoti asmenys AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje, UAB „S.“, „G. B.“ Lietuvos filialas, S. J., Trakų rajono policijos komisariatas, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Irena Beliačič, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Saulius Mulevičius, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolis Dalius Traigys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
6. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti.
Pareiškimas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
8. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais ir (ar) neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą.
9. Aukščiau minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo.
Dėl fizinio asmens nemokumo
10. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo bendras pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis sudaro apie 29 370,32 Eur sumą (apskaičiuodamas šį dydį, teismas atsižvelgė į šios nutarties 3.1. punkte išdėstytą VMI argumentą). Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan.
11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturi registruoto turto, transporto priemonių ar kito turto Lietuvoje. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) m. emigravo į Norvegiją, ten gyvena ir dirba iki šiol. Teismas 2021 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo pareiškėją pateikti teismui dokumentus apie pareiškėjo turtinę padėtį Norvegijoje. Pareiškėjas šį įpareigojimą įvykdė. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto Norvegijoje neturi. Pareiškėjo vardu Norvegijoje registruota viena transporto priemonė – Volkswagen Transporter, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m., nurodoma, kad pareiškėjas yra bendraturtis, neidentifikuojant pareiškėjui priklausančios transporto priemonės dalies. Pareiškėjas turi vieną banko sąskaitą, kurioje yra 8,75 Eur. Pareiškėjas debitorių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškimo pateikimo dienai samdomo darbo nedirba, pareiškėjas verčiasi individualia veikla – nesudėtinga automobilių ir laivų priežiūra ir remontu. Iš šios veiklos gaunamos pajamos yra kintančios, priklauso nuo sezoniškumo, gaunamų užsakymų. Per 2021 m. kovo–rugpjūčio mėnesių laikotarpį vidutinės mėnesinės pareiškėjo pajamos, gautos iš individualios veiklos, sudaro 1 372 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikti pareiškėjo banko sąskaitos išrašai.
13. Suinteresuoto asmens UAB „G.“ teigimu, nėra aišku, kodėl skiriasi pareiškėjo nurodytos mėnesinės pajamos ir banko sąskaitos išrašuose matomos mėnesinės įplaukos, t. y. kodėl yra pateikiama galimai klaidinga informacija apie pareiškėjo pajamas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ištyrus pareiškėjo banko sąskaitos išrašus už minėtą laikotarpį, iš tiesų matyti, kad banko sąskaitos išrašuose užfiksuotos mėnesinės įplaukos yra gerokai didesnės nei pareiškėjo nurodomos mėnesinės pajamos. Nustačius šią neatitiktį, 2021 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo įpareigotas duoti paaiškinimus apie kiekvieną įplauką, patekusią į jo banko sąskaitą 2021 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais.
14. Pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad didžioji dalis įplaukų į jo banko sąskaitą yra susijusios su jo vykdoma individualia veikla – tai pareiškėjo klientų avansiniai mokėjimai, skirti detalių įsigijimui arba lėšos, gautos už parduotas detales. Tad, pareiškėjo teigimu, nors šios lėšos cirkuliavo pareiškėjo banko sąskaitoje, jų negalima laikyti pareiškėjo pajamomis, nes jos buvo panaudotos individualios veiklos vykdymo procese kaip apyvartinis kapitalas. Taip pat minėtu laikotarpiu pareiškėjui kelis kartus buvo pervestas darbo užmokestis, tačiau šiuo metu pareiškėjas įmonėje, kuri šį darbo užmokestį pervedė, nebedirba. Be šių įplaukų į pareiškėjo banko sąskaitą epizodiškai buvo pervedamos lėšos, gautos iš smulkių buitinių sandorių (už parduotą dviratį, grąžinta skola ir pan.), įnešta grynųjų pinigų, kuriuos pareiškėjas įvardija esant santaupomis.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo klientų avansinių mokėjimų, skirtų detalių įsigijimui arba lėšų, gautų už parduotas detales, laikyti iš esmės patikimais. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs pareiškėjo vykdomos individualios veiklos – nesudėtingos automobilių ir laivų priežiūros ir remonto – specifiką. Visų pirma, prižiūrint ir remontuojant automobilius ir laivus, yra būtina nuolat įsigyti ir (ar) parduoti vienokias ar kitokias detales, kurios naudojamos minėtos veiklos metu. Antra, avansiniai mokėjimai už detales yra skirti jų įsigijimui, o lėšos, gautos už parduotas nereikalingas ar netinkamas detales, panaudojamos kitų, reikiamų, detalių įsigijimui, todėl nagrinėjamos lėšos yra sunaudojamos, remontuojant ir prižiūrint automobilius ir laivus. Trečia, minėtos lėšos cirkuliuoja pareiškėjo sąskaitoje, nes pareiškėjas dirba ne per įmonę, o vykdo individualią veiklą, todėl vienintelė sąskaitą, kurią jis gali naudoti individualiai veiklai vykdyti, yra jo paties. Dėl šių priežasčių minėta dalis įplaukų, patekusių į pareiškėjo banko sąskaitą nagrinėjamu laikotarpiu, negali būti laikomos pareiškėjo pajamomis, o pripažintinos pareiškėjo vykdomos individualios veiklos apyvartinėmis lėšomis.
16. Tuo tarpu likusios įplaukos, kurias, pareiškėjo teigimu, sudaro darbo užmokestis, pajamos iš smulkių buitinių sandorių, pareiškėjo santaupos ir kita, teismo vertinimu, taip pat pagrįstai neįtrauktinos, apskaičiuojant vidutines mėnesines pareiškėjo pajamas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių šių įplaukų (išskyrus darbo užmkestį) kilmę, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo paaiškinimų šiuo klausimu – galimai tai neapskaitytos ir teismui neatskleistos pajamos, pareiškėjo gautos iš individualios veiklos. Į tai bei aplinkybę, kodėl pastarosios lėšos nebuvo naudojamos pareiškėjo kreditorinių reikalavimų dengimui (nepaisant šių įplaukų kilmės), atsižvelgtina vertinant pareiškėjo sąžiningumą.
17. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA (šiuo metu: 642 Eur x 25 = 16 050 Eur), ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju, kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
19. Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Žemesnės instancijos teismas
20. Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
21. Taigi teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiuo metu pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro apie 29 370,32 Eur ir beveik du kartus viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nors yra nustatyta, kad pareiškėjui kaip bendraturčiui priklauso dalis transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m., ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas gali įvykdyti savo pradelstus skolinius įsipareigojimus. Internetinio portalo autoplius.lt duomenimis vidutinė tokios transporto priemonės kaina šiuo metu yra apie 4 600 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu pareiškėjui priklauso tik dalis šios transporto priemonės. Tai reiškia, kad šio turto turėjimas reikšmingai nekeičia pareiškėjo turtinės padėties FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
22. Įvertinęs pareiškėjo gaunamų pajamų dydį (vidutiniškai apie 1 372 Eur per mėnesį), teismas konstatuoja, kad tai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą (net ir maksimalų FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto plano įgyvendinimo terminą) laikotarpį padengti susidariusius įsiskolinimus. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas gyvena Norvegijoje, kur pragyvenimo kaštai yra ženkliai didesni nei Lietuvoje. Be to, kaip pagrindžia į bylą pateikti įrodymai, reikšminga dalis nagrinėjamų pajamų yra skiriama padengti individualios veiklos vykdymo išlaidoms (garažo nuomos mokestis ir išlaidos elektrai sudaro 505 Eur).
23. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma viršija 25 MMA. Todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo
24. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
25. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2021 m. rugsėjo 23 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
28. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.
30. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė visos reikiamos informacijos apie save: nedetalizavo ir nepaaiškino, kodėl susidaro reikšmingas skirtumas tarp pareiškėjo nurodomų sumų kaip jo gaunamų pajamų ir faktiškai į pareiškėjo banko sąskaitą patenkančių įplaukų; nepateikė jokios informacijos apie Norvegijoje (šalyje, kurioje pareiškėjas gyvena ir dirba nuo (duomenys neskelbtini) m.) turimą registruotiną turtą – nenurodė, kad Norvegijoje pareiškėjo vardu yra registruota transporto priemonė Volkswagen Transporter, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m.; taip pat – kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.) pareiškėjo vardu buvo registruotos dar keturios transporto priemonės. Teismas ėmėsi šias aplinkybes aiškintis 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu. Nepaisant to, pakankamas aiškumas šiais klausimais pasiektas nebuvo. Teismo vertinimu, tai nulėmė pareiškėjo elgesys, nesudaręs prielaidų teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją.
32. Teismas pažymi, kad nors 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu teismui įpareigojus pareiškėją duoti detalius paaiškinimus apie kiekvieną įplauką, patekusią į jo banko sąskaitą 2021 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais, pareiškėjas šiuos paaiškinimus davė, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu, nors teismui įpareigojus pareiškėją pateikti duomenis apie Norvegijoje galimai turimą registruotiną turtą, jis teismo nustatytu terminu šiuos duomenis pateikė, tačiau minėti duomenys teismui pateikti nepilni ir nepakankami, siekiant nustatyti pareiškėjo turimo turto vertę – pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo vardu Norvegijoje registruota viena transporto priemonė – Volkswagen Transporter, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m., nurodoma, kad pareiškėjas yra bendraturtis, neidentifikuojant nei pareiškėjui priklausančios transporto priemonės dalies, nei šios transporto priemonės vertės. Kartu su minėtu išrašu nepateikti jokie pareiškėjo paaiškinimai, iš kurių teismas galėtų spręsti apie pareiškėjo turimą šios transporto priemonės dalį ir (ar) jos vertę. Lygiai taip pat nėra žinoma ir likusių aktualiu laikotarpiu pareiškėjo vardu buvusių registruotų transporto priemonių vertė. Atsižvelgiant į tai, aukščiau aprašytasis pareiškėjo procesinis elgesys negali būti vertinamas esant aktyviu, bendradarbiavimu pagrįstu dalyvavimu byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tad teismas sprendžia, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu pirmuoju pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspektu.
33. Sprendžiant dėl antrojo pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspekto – ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai – pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
34. Suinteresuotas asmuo UAB „G.“ nurodo, kad atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių kreditorių kiekį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skolinosi beatodairiškai, kas tapo jo nemokumo priežastimi. Be to, pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų įsiskolinimui dengti, to daryti neketino bei nenorėjo, buvo pasyvus, taip didindamas esamus įsiskolinimus, kas rodo galimą pareiškėjo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, įskaitant kreditorių skaičių (8), pareiškėjo beatodairiškumo skolinantis neindikuoja, tačiau sudaro pagrindą pritarti antrajam suinteresuoto asmens argumentui.
35. Nors pareiškėjas teigia, kad jis siekė, siekia ir sieks gauti kuo didesnes pajamas, kad galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjo pateikti duomenys atskleidžia, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.) pareiškėjo pajamos mažėjo – pareiškėjas išėjo iš samdomo darbo, užsiima individualia veikla, iš kurios gaunamos pajamos yra nedidelės, nestabilios, priklauso nuo sezoniškumo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjas yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), sveikas, neturi išlaikytinių, gyvena šalyje, kurioje pragyvenimo lygis ir, atitinkamai, potencialios gautinos pajamos yra gerokai aukštesni nei Lietuvoje (Norvegija). Be to, visiems yra gerai žinoma, kad į Norvegiją iš Lietuvos vykstama užsidirbti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, prasta pareiškėjo sveikatos būklė, neįgalumas, būtinybė prižiūrėti priežiūros reikalaujančius šeimos narius ar panašiai), kurios nulemtų tokias mažas pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas Norvegijoje (1 372 Eur) ir (ar) negalėjimą uždirbti daugiau (iš vykdomos individualios veiklos ir (ar) susirandant geriau apmokamą samdomą darbą) bei atsiskaityti su turimais kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, padengti esamas skolas.
36. Atskirai akcentuotina aplinkybė, kad, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats pareiškėjas, jis periodiškai į savo sąskaitą įnešinėjo grynuosius pinigus, kuriuos įvardijo esant savo santaupomis, taip pat, pareiškėjo teigimu, jis gaudavo pajamas iš smulkių buitinių sandorių. Šiame kontekste pažymėtini du aspektai. Pirma, esant nepagrįstai įrodymais šių įplaukų kilmei, galimai šios įplaukos yra neapskaitytos ir teismui neatskleistos pareiškėjo pajamos, gautos iš individualios veiklos. Antra, pareiškėjas šias lėšas naudojo savo reikmėms, o ne kreditorinių reikalavimų dengimui. Tuo tarpu, teismo vertinimu, situacija, kai asmuo, turintis 29 370,32 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, vietoje to, kad šiuos įsipareigojimus mažintų, disponuoja pinigais, kuriuos skiria savo asmeninėms reikmėms, atskleidžia cinišką pareiškėjo požiūrį tiek į jo įsipareigojimus ir kreditorius, tiek į fizinio asmens bankroto procesą, jo paskirtį ir tikslus.
37. Teismas taip pat pažymi, kad iš pareiškėjo pateikto išrašo apie jo turimas transporto priemones nustatyta, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.) buvo keturių transporto priemonių savininku, iš kurių šiuo metu trys yra utilizuotos, o viena yra išregistruota. Nepaisant šių transporto priemonių dabartinio statuso, darytina išvada, kad pareiškėjas jų įsigijimo momentu tam turėjo lėšų, kurias vėl gi skyrė transporto priemonių įsigijimui, o ne kreditorinių reikalavimų dengimui.
38. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad toks nagrinėjamas pareiškėjo (ne)veikimas bei požiūris rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.
39. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodė, kad iš gaunamų 1 372 Eur mėnesinių pajamų ketina 1 272 Eur per mėnesį skirti būtiniausiems ir minimaliausiems savo poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad tik 100 Eur per mėnesį suma galėtų būti skirta apmokėti bankroto administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu teismas priimtų nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jis privalėtų nustatyti pareiškėjui terminą pateikti plano projektą. Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi (-iais).
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodė kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Priešingai, pagal pareiškėjo pareiškime išdėstytą poziciją, teismo vertinimu, pareiškėjas neketina atkurti savo mokumo, kadangi iš esmės visas gaunamas pajamas siekia išleisti tik išimtinai savo poreikių tenkinimui. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui, bankroto byla negali būti keliama, kadangi patvirtinus mokumo atkūrimo planą, lėšų, skiriamų dengti įsiskolinimus kreditoriams, iš esmės nebūtų, ir tai pažeistų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Teismas pažymi, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo, mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus.
41. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – mažino savo pajamas, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.
42. Taigi, pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o įvertinus tai, kad pareiškėjas teikiamu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo nesąžiningumas (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, siekimas nurašyti savo skolas ir galimai tikrųjų pajamų iš individualios veiklos neatskleidimas) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.