Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, todėl laikytini įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo jos deklaruotoje gyvenamoje vietoje – 2019 m. balandžio 23 d. Per teismo nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49523, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1000 Eur kreditą su 75 proc. dydžio metine palūkanų norma (el. b. l. 18–23, 24–26). Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir 2018 m. gruodžio 4 d. pervedė atsakovei 1000,00 Eur kreditą (el. b. l. 9). Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m. gruodžio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 49523, pervedimo išrašo Nr. 263815155, skolos detalizacijos, pretenzijos, elektroninio pašto ir sms siųstų pranešimų, sąskaitos faktūros Nr. SE7 1203, vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovė minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 1000,00 Eur negrąžintas kreditas, 205,48 Eur palūkanos ir 4,72 Eur delspinigiai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260, 6.261, 6.870, 6.873–6.874, 6.886 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).

Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų sutartinių palūkanų nuo 1000 Eur kredito sumos nuo 2019 m. kovo 13 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl 75,01 procentų metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydis (75 procentai) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgiant į vartotojo teisių gynimo ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašomos priteisti 75 procentų sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 18,25 procentai sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (1000 Eur) nuo 2019 m. kovo 13 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ši ieškinio dalis tenkintina (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 106 Eur už paslaugas pagal sutartį, kurios savo esme, teismo vertinimu, yra bylinėjimosi išlaidos. Joms pagrįsti ieškovė pateikė 2019 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1203 106,00 Eur sumai, kurioje nurodoma, kad turi būti sumokėta už paslaugas pagal sutartį 2014/01/17-1. Vertinant šį ieškovės prašymą darytina išvada, jog šis procesinis reikalavimas yra susijęs su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias teikė UAB „SE7“ atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priimtoje 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrįstai 106,00 Eur už paslaugas įskaičiuoja į atsakovės skolą. Atsakovės skolą sudaro kredito sutarties pagrindu atsiradusi skola ir sutarties nevykdymo laiku pasekmės, nustatytas įstatymo ar sutarties (delspinigiai, palūkanos). Tuo tarpu minėtos 106,00 Eur išlaidos nėra nei kredito sutarties dalykas, nei šios dėl sutarties nevykdymo susidariusios netesybos ar palūkanos. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas dalyje dėl 106 Eur teisinių paslaugų išlaidų priteisimo, atmetamas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų 92 proc. (1210,20 Eur x 100 proc. / 1316,20 Eur) reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 27,60 Eur (30,00 Eur x 92 proc.) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 25A-21, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank“), 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 205,48 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 48 ct) palūkanas, 4,72 Eur (keturių eurų 72 ct) delspinigius, 18,25 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1000,00 Eur kredito sumos, nuo 2019 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1210,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,60 Eur (dvidešimt septynių eurų 60 ct) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.