Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. M., K. M., R. S., S. B., D. S., L. Ž., J. B., A. B., V. B., N. T., K. B., I. K., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. santuoką buvo įregistravusi su V. V., jos vaikai – O. B. (mirusi (duomenys neskelbtini), jos įpėdiniai – S. B., D. S., L. Ž., J. B., A. B., V. B., N. T., K. B., I. K.), G. M., K. M. ir R. S.. Pareiškėja yra mirusiosios A. V. anūkė, R. S. dukra. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamentu, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ji padarė patvarkymą visą priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus, iš ko besusidės, ir kada beatsiras ji paliko O. E.. Po A. E. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ¼ dalis 2.6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po A. V. mirties neužvesta. Pareiškėja O. E. faktiniu valdymu priėmė savo senelei A. V. priklausiusią dalį turto. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus ir savo paaiškinimus. Nurodoma, kad pareiškėja po senelės A. V. mirties susitarė su senelio V. V. giminaite M. S., kad prižiūrėtų A. V. priklausančio žemės sklypo dalį, kuris yra bendrame sklype su jai priklausančia žeme, kadangi pati prižiūrėti žemės sklypo neturėjo galimybės. Taip pat nurodo, jog A. V. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota ir pareiškėjos mamos R. S. gyvenamoji vieta. Be to, ir iš valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjos senelės ir pareiškėjos motinos R. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, t. y. (duomenys neskelbtini) (DOK-27254). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja po senelės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiosios turtą, kadangi priėmė ir naudojasi po senelės mirties likusiais namų apyvokos daiktais, pavedė dalį senelės žemės prižiūrėti nekilnojamojo turto bendraturtei.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po A. V. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusiosios vaikaitė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad po senelės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiosios turtą, kadangi priėmė ir naudojasi po senelės mirties likusiais namų apyvokos daiktais, pavedė dalį senelės žemės prižiūrėti nekilnojamojo turto bendraturtei, t. y. ji priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

13. Taigi, nors pareiškėja O. E. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad ji po senelės A. V. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

14. Iš pareiškėjos O. E. priteisiamos 18,54 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos O. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,54 Eur (aštuoniolikos eurų ir penkiasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.