- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-833-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03574-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. Č.
- Ieškovas
- D. B.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui D. Č. dėl piniginės prievolės (atsiskaitymo už atliktus apdailos darbus) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Spalvoti“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3 681,39 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu sudarė susitarimą, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo už atlyginimą atlikti apdailos darbus (glaistymo, dažymo ir kt.) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), o atsakovas įsipareigojo už atliktus apdailos darbus sumokėti. Vykdant susitarimą, ieškovas el. paštu siuntė 2023 m. birželio 19 d. atliktų darbų sąmatą, tarėsi su atsakovu dėl reikalingų statybinių medžiagų įsigijimo ir, suderinęs su atsakovu, statybines medžiagas pirko. Ieškovas iš atsakovo gavo 500 Eur avansą. D. N. (objekte) pradėti 2023 m. balandžio 4 d. ir baigti apie 2023 m. birželio 12 d. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, savalaikiškumo atsakovas nepareiškė, tačiau už atliktus apdailos darbus nesumokėjo 3 270 Eur. Dar 411 Eur kainavo mobilaus bokštelio nuoma, kuris buvo reikalingas atliekant dažymo, glaistymo ir kt. darbus laiptinėje esančioms sienoms pasiekti. Darbai kainavo 3 328 Eur, medžiagos – 442,39 Eur. Atsakovas sumokėjo 500 Eur avansą. Likusi neapmokėta suma – 3 681,39 Eur. Taip pat nurodė, kad Name darbus pradėjo jau po kitų dažytojų darbo ir apie tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, kaip nudažyti jungtukai, subraižyti ir nudažyti šviestuvai informavo atsakovą. Taip pat buvo parodyti sienų defektai. Ieškovas taip pat turi nuotraukas subraižytų bėgelių, nudažytų langų ir nekokybiškų laiptų vos tik darbai buvo pradėti, t. y. 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. Ieškovas darbams reikalingas medžiagas į objektą vežė pats. Atsakovas rūpinosi kitų savo meistrų darbais ir ieškovui atvežė į objektą tik dažus. Už medžiagų pristatymą ieškovas papildomo mokesčio neskaičiavo. Ieškovas nuomojosi mobilų bokštelį laiptinėje esančioms sienoms pasiekti. Mobiliu bokšteliu naudojosi ir užsakovo meistrai montuodami įtempiamas lubas. Darbų perdavimo metu pretenzijų atsakovas nepareiškė. Atsakovo pateiktos nuotraukos darytos 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl ieškovas nežino kas galėjo būti padaryta sienoms ir luboms po darbų perdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 3 681,39 Eur skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 3 681,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Šalys iš esmės nesiginčija, jog tarp kontrahentų buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, šalys teisingai kvalifikuoja tarpusavyje susiklosčiusius teisinius santykius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas apdailos darbus būtų užsakęs ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti; ieškovas vykdo individualią veiklą statybų srityje, t. y. už užmokestį atlieka statybos (apdailos) darbus ir tokiu būdu siekia pelno (uždarbio). Nesant ginčo dėl teisinių santykių kvalifikavimo, o teismui sutinkant su šalių nurodytų faktinių santykių teisiniu kvalifikavimu, detalesnė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo analizė neatliekama.
3.2. Labiau tikėtina, kad susitarimas tiek dėl apdailos darbų kainų, tiek bent jau dėl preliminarių darbų kiekių tarp šalių buvo pasiektas. Pastebima ir tai, jog atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog būtų susitaręs dėl kitokių darbų kainų bei kitokios darbų apimties nei procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas.
3.3. Nors atsakovas nurodė, jog ieškovas darbus atlikti vėlavo, tačiau byloje nėra net netiesioginių įrodymų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl vėluojamų atlikti darbų. Teismas nenustatė aplinkybių, jog net ir esant darbų vėlavimo iš ieškovo pusės faktui, atsakovas dėl tokios aplinkybės būtų realiai patyręs kokius nors neigiamus padarinius.
3.4. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas, įsipareigojęs atsakovo objekte (Name) atlikti apdailos darbus, privalėjo pastaruosius atlikti tik asmeniškai. Teismas nenustatė aplinkybės, jog šalys būtų sulygusios dėl grynai asmeninės pobūdžio prievolės. Ir darbų pobūdis, kuris turėjo būti atlikti atsakovo objekte (Name), nereikalavo, kad darbai būtų atlikti išimtinai ieškovo asmens.
3.5. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo reikalaujamos iš atsakovo apmokėti paslaugos ar medžiagos nebuvo panaudotos atsakovo objekte. Be kita ko, ieškovas nurodė, jog, pavyzdžiui, bokšteliu (stelažu) naudojosi ir kiti darbininkai, esantys atsakovo objekte (Name), o atsakovas kokio nors paneigimo į aptartą aplinkybę nenurodė.
3.6. Ieškovas atsakovo objekte (Name) darbus atliko tinkamai (kokybiškai), o atsakovas neįrodė ieškovo atliktų darbų netinkamos kokybės. Nėra teisinio pagrindo netenkinti ieškovo piniginio reikalavimo atsakovui. Visos likusios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo 2024 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismo sprendime nenurodyta esminė aplinkybė, jog ieškovas, kuris tai irgi pripažino savo ieškinyje, statybos darbais privalėjo ištaisyti kitų rangovų atliktų darbų broką (trūkumus). Kadangi sutartimi sulygtas darbų tikslas (rezultatas) nebuvo pasiektas, todėl ir atsisakė ieškovui apmokėti už tariamus jo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nors teismas ir teisingai kvalifikavo mūsų santykius, tačiau sprendimu netaikė kitų materialinės teisės normų susijusių su vartojimo sutartimi (ranga), nevertino jo, kaip vartotojo, silpnesne sutarties šalimi.
4.3. Akivaizdu, jog ieškovas neįrodė, ir byloje nėra jokių duomenų, jog šalys susitarė dėl darbų kainos. Tokia sutarties sąlyga, t. y. sutarties kainos nebuvimas, laikytina nesąžininga. Ieškovo byloje pateikti skelbimai, kuriuose tariamai nurodytos kainos, yra neinformatyvūs, visiškai neaišku, ar tai ieškovo skelbimai. Be to, jų galiojimas yra pasibaigęs, bei atlikti skelbimų redagavimai, todėl tokie skelbimai negali būti vertinami kaip patikimi.
4.4. Su ieškovu niekada nesitarė jam papildomai apmokėti kokių nors darbo priemonių ar įrankių nuomą, medžiagas. Ieškovas teigė, jog atlikęs darbus viską įvertins, ir pateiks kainą, kurią jis turi sumokėti.
4.5. Nepagrįstos teismo sprendimo išvados, jog Sutarties negalima vertinti per sąžiningumo principą. Nes labiau tikėtina, jog ieškovas nenorėjo sudaryti rašytinės sutarties. Sandorio forma neturėtų įtakoti teismo galimybės (pareigos) įvertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą.
4.6. Negalima sutikti su teismo sprendimo motyvais, jog pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ieškovo nekokybiškai atliktas darbas, yra neinformatyvios, neaišku, kada jos padarytos ir pan. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodymų, jog po jo darbų (jam nutraukus darbus), buvo atliekami dar kokie nors darbai. Priešingai, pats ieškovas pradėdamas darbus iš esmės nefiksavo kokius (kokios būklės) darbo objektus perėmė, bei kokie jie buvo, kai ieškovas pasišalino iš darbo vietos.
4.7. Akivaizdu, jog ieškovas neteikė jokio perdavimo-priėmimo akto. Priešingai, jis pats pripažino, jog tariamai baigęs darbus, išvyko iš objekto (namo).
4.8. Teismas rėmėsi ieškovo nurodyta „tokia schema“, dėl to, kad medžiagų pardavėjai ir įrankių nuomotojai neparduoda medžiagų ar nenuomoja įrankių su atidėjimo terminu fiziniams asmenims. Tokios teismo sprendimo išvados paremtos prielaidomis. Nėra žinoma, ar tariamai trečiojo asmens apmokėtos paslaugos ar medžiagos buvo panaudotos statybos darbams. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis atlygino MB „Spalvoti“ tariamas išlaidas. Taigi, teismas sprendimu iš jo priteisė pinigines lėšas (ieškovo išlaidas), kurių jis nepatyrė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi, byloje vertinami tie įrodymai ir tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina. Ieškovas byloje pateikė daug įrodymų, patvirtinančių jo ieškinio pagrindą, atsakovas savo poziciją grindė tik keliomis foto, kurių datos nematyti ir kurios atsiradusios jau po ieškovo advokato pateiktos 2023 m. rugsėjo 6 d. pretenzijos, kai darbai buvo baigti 2023 m. birželio pradžioje, bei savo atstovo paaiškinimais.
5.2. Atsakovas operatyviai nefiksavo darbų broko (jeigu toks buvo) po darbų perdavimo. Atlikus darbus ir perdavus objektą apžiūrai po atliktų darbų, jokių atsakovo nusiskundimų dėl atliktų darbų nebuvo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo sms žinutėmis, 2023 m. birželio-liepos mėnesiais, ieškovas prašo atsiskaityti už atliktus darbus, nurodo, kad atsiųsta sąmata, nurodo savo banko sąskaitos Nr., o atsakovas nieko neparašo. Teigia, kad atostogauja ar perskambins vėliau. Jeigu kokie nors trūkumai realiai egzistuotų, tai atsakovas iš karto nuo birželio mėnesio vidurio būtų apie juos pranešęs ir reikalavęs trūkumus ištaisyti ir kt. To reikalauja ir protingo bei apdairaus asmens standartas.
5.3. Visi atsakovo byloje įvardinti brokai (sugadinimai) yra ne ieškovo ir nesusiję su jo atliktais veiksmais (darbais). Daugelis jų galėjo būti padaryti buvusių meistrų. Daiktų apgadinimai yra atsiradę prieš ieškovui pradedant darbus, ieškovas tai fiksavo darbų pradžioje ir iškart nusiuntė susipažinti atsakovui, kad šis žinotų apie ieškovo priimtą objekto (jame esančių daiktų ir įrangos) būklę. Ieškovas byloje pateikė nuotraukas ir vaizdo medžiagą (savo darbų pradžioje), iš kurios galima matyti jau buvusius apgadinimus, jo apdengtas patalpas, apdengtus jungtukus, šviestuvų bėgelius, iš dalies ir patį darbų procesą.
5.4. Pirmosios instancijos teismas tyrė atsakovo nuotraukas, kurių datos nenustatė (neįmanoma nustatyti), taip pat ieškovo pateiktas nuotraukas, ir jo vaizdinę medžiagą bei padarė tinkamas ir motyvuotas išvadas dėl atsakovo pozicijos nepagrįstumo. Ieškovas atliko darbus objekto būklei, kuri buvo likusi po kitų meistrų, kurie prieš tai atliko daug statybinių darbų, bet tinkamo rezultato, ieškovo supratimu, nepasiekė. Nesant konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo netinkamai atliktus darbus, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovo darbai atsakovui priklausančiame objekte (Name) buvo atlikti netinkamai.
5.5. Rašytinė bylos medžiaga rodo, kad ieškovas atsakovui el. paštu detalizavo, kad buvo atlikti: 42,06 m2 lubų paruošimo-dažymo darbai, kurie įkainoti 10 Eur / m2 kaina (iš viso – 420,58 Eur); 243,16 m2 sienų paruošimo-dažymo darbų, kurie įkainoti 10 Eur / m2 kaina (iš viso – 2 431,55 Eur); laiptų bei laiptų pakopų apdirbimo darbai už 250 Eur kainą; 2 m2 sienų lyginimo darbai, kurie įkainoti 4,2 Eur / m2 kaina (iš viso 8,40 Eur); 9,29 m2 LED apšvietimo-užuolaidų nišų (su)tvarkymo darbai už 10 Eur / m2 kainą (iš viso 92,90 Eur) bei; papildomi darbai (langų nuvalymas nuo dažų, šviestuvų nuvalymas nuo dažų, laidų permetimo, skylių remonto darbai) už 125 Eur kainą (iš viso atlikta darbų už 3 328,43 Eur sumą) (el. b. f. l. 15, 50). Atsakovas byloje neneigė, darbų vykdymo metu jis neprieštaravo konkrečių medžiagų pirkimui, taip pat neginčijo aptartų darbų kiekių nei darbų atlikimo metu, nei po jų pabaigimo. Pripažino apie sumokėtą 500 eurų avansą.
5.6. Iš byloje ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog šalių bendravimas SMS žinutėmis prasidėjo 2023 m. kovo 29 d., o 2023 m. balandžio 4 d. šalys jau tarėsi dėl kelio užtvaro pakėlimo objekte. Šalių susirašinėjimas taip pat rodo, kad atsakovas kelio užtvarą objekte ieškovui pakėlė, o vėliau ir į užtvaro pakėlimo sistemą įvedė ieškovo automobilio valstybinius numerius. Tolimesnis susirašinėjimas tarp šalių rodo tai, kad šalys apsikeitė el. pašto adresais, taip pat keitėsi informacija apie medžiagų kainas bei informavo apie pačias medžiagas. Taigi atsakovas turėjo galimybę tiek stabdyti ieškovo atliekamus darbus, tiek apskritai atsisakyti ieškovą įleisti į objektą (Namą), tačiau to ne(pa)darė.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Susitarimas dėl kainos kartu yra patvirtintas ir minėtais rašytiniais bylos įrodymais, iš kurių matyti pasiektas susitarimas dėl 10eur/m2 už sienų, lubų glaistymo, dažymo darbus. Teismas iš esmės teisingai pažymėjo, kad šalys susitarė dėl esminių susitarimo sąlygų, jokių papildomų sąlygų šalys neakcentavo, todėl teismas konstatavo, kad susitarimo sąlygos sulygtos individualiai, nes patvirtintos ir konkrečiais šalių veiksmais (įrodomaisiais faktais), todėl teismo intervencija dėl nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės ginčo atveju negalima.
5.8. Atsakovas neneigia ir neįrodinėja, kad jis fiziškai negalėjo patekti į savo butą ir jo apžiūrėti, fiksuoti trūkumus ir kt., t. y. kad objektas fiziškai jam nebuvo perduotas. Atsakovas ginčo atveju objektą perėmė savo žinion, jokių pastabų, pretenzijų nepareiškė, panaikino kelio užtvaro veikimo galimybę ieškovui privažiuoti prie objekto, t. y. ieškovas darbus perdavė, o atsakovas faktiškai darbus priėmė.
5.9. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas MB „Spalvoti“ vadovas ir šis stelažas bei medžiagos su mokėjimo atidėjimu buvo gauti tik dėl to, kad ieškovas buvo ir yra MB „Spalvoti“ vadovas. Atitinkamai byloje pateikti įrodymai, kad patirtos išlaidos faktiškai apmokėtos, o ieškovas turi asmeninę prievolę atlyginti patirtas išlaidas MB „Spalvoti“. Be to, teismas taip pat byloje įtraukė MB „Spalvoti“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o ieškovas pasisakė šios įmonės vardu kaip vadovas ir patvirtinto faktą apie patirtas išlaidas ir egzistuojančią jo kaip vadovo asmeninę pareigą jas atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad šalys 2023 m. kovo mėn. sudarė susitarimą žodžiu dėl to, jog ieškovas atsakovo Name atliks vidaus apdailos darbus (sienų dažymas, laiptų apdirbimas, vamzdžių užtaisymas, kabelių perkėlimas bei valymo darbai). Atsakovas ieškovui sumokėjo 500 Eur avansą grynais. Ieškovas nurodė, kad darbus atliko, darbų rezultatą perdavė atsakovui, o atsakovas nors darbus ir priėmė, tačiau už atliktus darbus laiku neatsiskaitė. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas yra ir MB „Spalvoti“ vadovas.
Dėl ginčo
11. Apeliantas teigia, kad teismo sprendime nenurodyta esminė aplinkybė, jog ieškovas statybos darbais privalėjo ištaisyti kitų rangovų atliktų darbų broką (trūkumus). Kadangi sutartimi sulygtas darbų tikslas (rezultatas) nebuvo pasiektas, todėl ir atsisako ieškovui apmokėti už tariamus jo darbus. Taip pat nurodo, kad darbai nepriimti, ieškovas neinformavo apie darbų pabaigą ir neteikė jokio perdavimo-priėmimo akto. Apelianto argumentai atmestini.
12. Kaip byloje nustatyta, šalys teisinių santykių rašytine sutartimi neįformino, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.
13. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
14. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad darbų priėmimo–perdavimo sąlygos yra nustatytos įstatymuose ir šalių sudarytoje sutartyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu kitaip nėra nustatyta statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalys rangos sutartyje gali susitarti, kas organizuoja darbų priėmimą – užsakovas ar rangovas. Vis dėlto bet kokiu atveju užsakovas pagal įstatymą privalo pradėti darbų priėmimą nedelsdamas po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Įstatyme nėra nustatyta, kokia forma turi būti daromas toks pranešimas, todėl šis klausimas turėtų būti aptartas šalių sudarytoje sutartyje. Sutartyje taip pat turėtų būti nustatyta ir pareiga apie atliktų darbų priėmimą pranešti visiems suinteresuotiems asmenims, pavyzdžiui, statybos normatyviniuose dokumentuose nurodytais atvejais – valstybės, savivaldybės institucijų atstovams. Darbų perdavimas ir priėmimas yra neatsiejamai susiję su šalių pareiga bendradarbiauti. Ši pareiga yra ypač aktuali tuo atveju, kai darbų perdavimas yra apsunkintas. Šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, kaip minėta, turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas atsakovui el. paštu detalizavo, kad buvo atlikti: 42,06 m2 lubų paruošimo-dažymo darbai, kurie įkainoti 10 Eur / m2 kaina (iš viso – 420,58 Eur); 243,16 m2 sienų paruošimo-dažymo darbų, kurie įkainoti 10 Eur / m2 kaina (iš viso – 2 431,55 Eur); laiptų bei laiptų pakopų apdirbimo darbai už 250 Eur kainą; 2 m2 sienų lyginimo darbai, kurie įkainoti 4,2 Eur / m2 kaina (iš viso 8,40 Eur); 9,29 m2 LED apšvietimo-užuolaidų nišų (su)tvarkymo darbai už 10 Eur / m2 kainą (iš viso 92,90 Eur) bei; papildomi darbai (langų nuvalymas nuo dažų, šviestuvų nuvalymas nuo dažų, laidų permetimo, skylių remonto darbai) už 125 Eur kainą (iš viso atlikta darbų už 3 328,43 Eur sumą) (el. b. f. l. 15, 50). Atsakovas byloje neneigė, kad darbų vykdymo metu jis neprieštaravo konkrečių medžiagų pirkimui, taip pat neginčijo aptartų darbų kiekių nei darbų atlikimo metu, nei po jų pabaigimo. Pripažino apie sumokėtą 500 eurų avansą. Iš byloje ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog šalių bendravimas SMS žinutėmis prasidėjo 2023-03-29, o 2023-04-04 šalys jau tarėsi dėl kelio užtvaro pakėlimo objekte. Šalių susirašinėjimas taip pat rodo, kad atsakovas kelio užtvarą objekte ieškovui pakėlė, o vėliau ir į užtvaro pakėlimo sistemą įvedė ieškovo automobilio valstybinius numerius. Tai pat šalys apsikeitė el. pašto adresais, keitėsi informacija apie medžiagų kainas bei informavo apie pačias medžiagas. Taigi atsakovas buvo informuojamas apie atliekamus darbus, reikiamas medžiagas ir jų kainas, tačiau pretenzijų ieškovui ir jo atliekamiems darbams nereiškė.
16. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas apie darbų pabaigą nepranešė, pažymėtina, kad šalys dėl tokio pranešimo ir nebuvo sutarusios. Kaip byloje nustatyta, birželio mėnesį baigęs darbus ieškovas atsakovui išsiuntė atliktų darbų sąmatą, kuri teismo vertinimu, gali būti laikoma pranešimu apie darbų pabaigą. Tačiau atsakovas gavęs sąmatą neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apžiūrėjęs atliktus darbus. Tik rugsėjo mėnesį gavęs iš atsakovo sąskaitą pateikė pretenziją, kad darbai yra atlikti netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nors ir teigė, kad darbai atlikti netinkamai, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamą specialistą, kad būtų įvertinti padaryti darbai, taip pat nepateikė duomenų, kad darbai neatitinka statybos norminių aktų reikalavimų.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu atsakovas byloje remiasi atliktų darbų trūkumais kaip nemokėjimo priežastimi, tai jis turi įrodyti, jog tokie rangovo atliktų darbų trūkumai egzistuoja, jie tinkamai fiksuoti ir nustatyti bei sudaro pagrindą visiškai ar iš dalies nemokėti už darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).
19. Atsakovo pateiktos foto, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra neinformatyvios. Be to, atsakovas pateikė kito asmens darbų sąmatą, tačiau iš jos nėra pagrindo daryti išvados, kad tai ieškovo atliktų darbų taisymas.
20. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė, ir byloje nėra jokių duomenų, jog šalys susitarė dėl darbų kainos. Tokia sutarties sąlyga, t. y. sutarties kainos nebuvimas, laikytina nesąžininga. Apelianto argumentai atmestini.
21. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad ginčo atveju susitarimas dėl kainos kartu yra patvirtintas ir minėtais rašytiniais bylos įrodymais, iš kurių matyti pasiektas susitarimas dėl 10eur/m2 už sienų, lubų glaistymo, dažymo darbus. Teismas teisingai pažymėjo, kad šalys susitarė dėl esminių susitarimo sąlygų, jokių papildomų sąlygų šalys neakcentavo, todėl teismas konstatavo, kad susitarimo sąlygos sulygtos individualiai, nes patvirtintos ir konkrečiais šalių veiksmais.
22. Apeliantas teigia, kad nors teismas ir teisingai kvalifikavo teisinius santykius, tačiau sprendimu netaikė kitų materialinės teisės normų susijusių su vartojimo sutartimi (ranga), nevertino atsakovo, kaip vartotojo, silpnesne sutarties šalimi. Apelianto argumentai atmestini.
23. Tai, kad apeliantas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors, kilus ginčui dėl vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, užsakovui, kaip vartotojui, suteikiama plati teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemonę, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl, užsakovui prašant taikyti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, teismas, neribodamas užsakovo pasirinkimo teisės, turėtų įvertinti ir užtikrinti, kad vienu metu nebūtų taikomi atskiri savarankiški teisių gynimo būdai, kurie kartu netaikytini, pavyzdžiui, tenkinamas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą ir kartu reikalavimas neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.[183] Pagal CK 6.665 straipsnį, užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti sumokėti už atliktus darbus.
24. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas rėmėsi ieškovo nurodyta „tokia schema“, dėl to, kad medžiagų pardavėjai ir įrankių nuomotojai neparduoda medžiagų ar nenuomoja įrankių su atidėjimo terminu fiziniams asmenims. Tokios teismo Sprendimo išvados paremtos prielaidomis. Nėra žinoma, ar tariamai trečiojo asmens apmokėtos paslaugos ar medžiagos buvo panaudotos statybos darbams. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis atlygino MB „Spalvoti“ tariamas išlaidas.
25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas, kuris kartu yra ir trečiojo asmens MB „Spalvoti“ atstovas paaiškino, kad tarp jo ir MB „Spalvoti“ yra susitarimas dėl medžiagų ir įrangos pateikimo. Ieškovas MB „Spalvoti“ vadovas ir stelažas bei medžiagos su mokėjimo atidėjimu buvo gauti tik dėl to, kad Ieškovas buvo ir yra MB „Spalvoti“ vadovas. Atitinkamai byloje pateikti įrodymai, kad patirtos išlaidos faktiškai apmokėtos, o ieškovas turi asmeninę prievolę atlyginti patirtas išlaidas savo MB „Spalvoti“, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas sprendimu ieškovui priteisė pinigines lėšas, kurių jis nepatyrė.
Dėl kitų argumentų
26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos jam priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovo D. Č. 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.