Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 170 MGL (850 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. D. skirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 25 d. 07.30 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 16.30 val. (dvi paros), ir laikoma, kad V. D. yra sumokėjęs 4 MGL baudos. Likusi nesumokėta bauda – 246 MGL.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.11. Gynėjo teigimu, šiuo atveju buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų leidžiančių spręsti apie V. D. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl visos byloje kilusios abejonės turėtų būti vertintinos nuteistojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio – išteisinamojo ar apkaltinamojo – pagrįstumą bei teisėtumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skunde. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir (ar) neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmos instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo klausimų išsprendimas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. D. atžvilgiu, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. V. D. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

15. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad vien PVM sąskaitos-faktūros pateikimas įmonei dėl dalyvavimo renginiuose (mugėse), dar nesuteikia pagrindo teigti, jog įmonė dalyvavo nurodytuose renginiuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) nepateikė duomenų, kad pagal PVM sąskaitas – faktūras buvo atlikti mokėjimai ir V. D. įmonė dalyvavo renginiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje surinktais įrodymais ir atmestini.

17. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikdama kryžminio patikrinimo duomenis, nepateikė 2017 m. balandžio 2 d., ir balandžio 8 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), šios sąskaitos faktūros nebuvo įrašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tačiau kaip paaiškino apylinkės teisme apklausta specialistė N. B., jog pagal V. D. įmonės elektroninio pašto duomenis ir pagal rastus įmonės dokumentus, tarp kurių buvo rasti svėrimo lapai, padarė išvadą, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas V. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek specialistės parodymais, tiek ir specialisto išvada ir pritarti gynėjo apeliacinio skundo argumentams, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo įrašytos minėtos sąskaitos, tai vadinasi įmonė nesuteikė paslaugų, o V. D. įmonė nedalyvavo mugėse.

19. Vertinant aptartus įrodymus bei 2018-04-25 atliktų kratų metu rastus ir V. D. įmonės išrašytus svėrimo lapus, krovinio važtaraščius, suvestines, kurie įvertinti ir aprašyti specialisto išvadoje, bendrovių (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, galima daryti išvadą, kad V. D. įmonei pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo suteiktos paslaugos, tačiau šios įvykusios paslaugų pirkimo operacijos nebuvo užfiksuotos V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nes, kaip nurodė V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė D. S., jeigu savininkas V. D. jai nepateikė duomenų, tai tos sąskaitos ir nebūdavo įtraukiamos į apskaitą.

22. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas nesutinka su V. D. inkriminuotais veiksmais, kad jis buhalterei nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti, įvykusių produkcijos operacijų A. K. ir A. V. IĮ už 333,43 Eur ir pinigų gavimo iš A. V. IĮ už 29,65 Eur, teigdamas, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymas dar neįrodo, jog produkcija buvo parduota, o tai, kad A. V. IĮ pardavimas buvo įformintas išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, neduoda pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinę apskaitą. Su šiais gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

23. Iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad 2015-2017 metais ji buvo išsiėmusi verslo liudijimą. Kaip parodė liudytoja, ji (duomenys neskelbtini) turguje pati išsipirkdavo vietą ir dirbo visada toje pačioje vietoje. Prekiavo be kasos aparato įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rūkytais gaminiais. Prekes ji užsisakydavo paskambinusi telefonu arba parašiusi žinutę. Produkciją pasiimdavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, prekės buvo susvertos ir išrašyta sąskaita. Paimdama prekes už jas nesusimokėdavo. Nesuprekiautų prekių dalį, galėdavo pasiimti į namus ir dalį pasidėdavo įmonėje, o kitą savaitę jas vėl pasiimdavo ir važiuodavo į turgų. Iš suprekiautų pinigų atsikaitydavo įmonei už produkciją, mokėjo turgaus mokestį, pirko verslo liudijimą. Dirbdama turguje turėdavo pateikti verslo liudijimą su sąskaita faktūra.

24. Liudytoja T. J. patvirtino liudytojos A. K. nurodytas aplinkybes, kad A. K. buvo įsigijusi verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) turguje buvo išsipirkusi vietą, kur prekiavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ produkcija. Liudytoja taip pat paaiškino, jog A. K. į turgų važiuodavo turėdama sąskaitą faktūrą, suprekiavusi, ji pagal tą sąskaitą faktūrą atsiskaitydavo.

25. Nors pagal V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. išrašomų sąskaitų faktūrų registro duomenis matyti, kad A. K. 2018-03-09 sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 303,78 Eur išrašyta nebuvo, ką tvirtino teisme apklausiamas V. D., tačiau tai paneigia tiek liudytojų A. K., T. J. parodymai, tiek ir pateikti reikalaujami dokumentai – verslo liudijimo žurnalo įrašai (18 t., b. l. 1–2, 6, 18). Minėtuose verslo liudijimo žurnalo išrašuose matyti, kad 2018 m. kovo mėn. A. K. prekiavo ir pajamas gavo – 2018 m. kovo 9, 15, 16, 23 ir 29 dienomis. Prie patirtų išlaidų pažymėtas – žaliavų įsigijimas už 303,78 Eur. Be to, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turgavietės pateikto išrašo iš turguje registruojamo žurnalo „Mėsos produktai ir rūkyti gaminiai“ duomenų, A. K. atvykusi į turgų pateikė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2018-03-09 dėl atsivežtų 83,9 kg lietuviškų rūkytų gaminių (10 t., b. l. 61). Šie aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. K. pasiimant produkciją iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018-03-09 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), už 303,78 Eur paimtą produkciją, kurią ji pateikė atvykusi į (duomenys neskelbtini) turgų ir ant kurios buvo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turgus antspaudas (12 t., b. l. 70).

26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pagal V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2018-04-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. IĮ buvo parduota 5 kg lašinių už 29,64 Eur, jog pagal 2017-04-17 pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), minėta suma buvo apmokėta. Šie dokumentai, kai matyti iš bylos duomenų, buvo rasti atliktos kratos metu V. D. kabinete, juodos spalvos rankinėje.

27. Vertinant aptartus įrodymus, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada, daroma išvada, kad 2018 m. kovo – balandžio mėn. į V. D. įmonės apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimo operacijos pagal įmonės išrašytas anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 333,43 Eur. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo gynėjas, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukus įvykusių produkcijos pardavimų iš viso už 333,43 Eur ir pinigų gavimo už 29,65 Eur ūkinių operacijų bei įmonės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravus įmonės ūkinių operacijų iš viso už 363,08 Eur, buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimai ir dėl šių reikalavimų nesilaikymo buvo sukelti padariniai – negalima iš dalies nustatyti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos , turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. kovo – balandžio mėn.

28. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nei vienas atsakingas įmonės darbuotojas, išskyrus G. K., kuris nebuvo atsakingas už mėsos pardavimą ar pardavimo įforminimą, ar sutarčių bei susitarimų sudarymą ir vykdymą, užsakymų priėmimą, nepatvirtino aplinkybės, kad V. ir R. G. būtų įsigiję iš įmonės „šviežios mėsos“ neapskaitytos mėsos ar jos gaminių.

30. Liudytojas G. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad į įmonę paimti produkciją atvažiuodavo klientai G. (vyras ir žmona). Pastarieji imdavo žalią mėsą ir rūkytus gaminius. Jiems mėsa buvo išpjaustoma pagal atskirą užsakymą. G. užsakymai buvo daromi į mėnesį 2-3 kartus. G. kitaip išpjaustyti mėsą nurodydavo V. D., T. J., R. D.. Jis matė, kaip išpjaustytą produkciją G. atsiimdavo patys. Mėsa būdavo sudėta į standartines raudonos spalvos dėžes. Į dėžę tilpdavo apie 20 kg. Prie jo būdavo tik žalios mėsos gaminiai, ne rūkyti. Todėl pastarieji prie jo pasiimdavo tik žalią mėsą. Per vieną kartą G. paimdavo 3-4 dėžes žalios mėsos – kumpius ir nugarinę. Tokias aplinkybes liudytojas G. K. buvo nurodęs apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 17, b. l. 156–157, 163–164). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto liudytojų parodymais, nes jo parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, nėra duomenų, jog liudytojas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti buvusį darbdavį ar liudytojus V. G., R. G.. Be to, liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymą davimą.

31. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad V. ir R. G. pateikdavo užsakymus dėl žalios mėsos išpjaustymo, žalios mėsos paėmimo, patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys – telefoniniai pokalbiai ir jų suvestinės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys (19 t., b. l. 2-3, 19-21, 39-44, 48, 49-50, 59-60, 62–68, 84-85, 20 t., b. l. 171-172). Iš minėtų duomenų matyti, kad 2017-12-12 telefoninio pokalbio metu V. G. prašo R. D. pažiūrėti svorius galimai žalios mėsos - nugarinės, šoninės ir kumpių. R. D. šio pokalbio metu pasiteirauja „ar žalių“ ir į šį paklausimą gauna teigiamą V. G. atsakymą. R. D. padiktuoja sekančius produkcijos pavadinimus ir svorius: kumpiai - 63,7, nugarinė - 20,8, šoninė - 46,9. Būtent šio pokalbio metu padiktuoti duomenys, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodo ir pirmosios instancijos teismas, atitinka kratos metu rastame svėrimo lape Nr. 263 esančius duomenis (13 t., b. l. 57). 2018-01-22 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir R. D. metu, V. G. teiraujasi galimai dėl žalios (termiškai neapdorotos) mėsos. R. D. nurodo, jog „išpjaustytojas apie dvyliktą atvažiuos“, taip pat nurodo, jog „kumpių trūkst“. 2018-02-09 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir neįvardintos moters metu, V. G. paprašo palikti mėsos produkcijos visiems trims, tai yra galimai V. G., R. G. ir I. Ž.. 2018-04-03 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir neįvardintos moters metu, V. G. nurodo, jog rytoj atvažiuos, bei žalia mėsa viskas rytoj. 2018-04-05 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir A. Š. metu, V. G. A. Š. nurodo palikti lapą, tai yra galimai užsakymo/svėrimo lapą. 2018-04-05 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir A. Š. metu, A. Š. pasako – „O sake (duomenys neskelbtini), kaip dėl šoninių? Sakė, visas yra gražias“, tai yra pasiteirauja galimai dėl žalios (termiškai neapdorotos) mėsos. V. G. taip pat pasiteirauja ar išpjaustyta ta šoninė ir jeigu išpjaustyta, suruošta norėtų, kad jai atvežtų. 2018-04-17 telefoninio pokalbio tarp V. G. ir neįvardintos moters metu, V. G. galimai pasiteirauja dėl žalios (termiškai neapdorotos) mėsos pasakydama – „A ten š rasme, bus kas papjaustys mum?“

32. Teisme apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad dėl produkcijos užsakymo jai paskambindavo, kartais į įmonę tiesiogiai atvažiuodavo pasikalbėti V. G.. Pagal gautą užsakymą ji užpildydavo užsakymo lapą. V. D. jai taip pat duodavo nurodymą susverti tam tikrą produkciją. Kartais pasakydavo pavadinimą ir kiekį produkcijos žodžiu, kartais pateikdavo lapelį su užsakymu. Visus šiuos duomenis ji įrašydavo į užsakymo lapą ir jį nunešdavo buhalterei. Užsakymo lapai buvo numeruoti. Be vadovo, užsakymą dėl produkcijos pateikdavo ir technologė T. J.. Pastaroji pateikdavo lapą, kuriame būdavo nurodyta ką atsverti. Pamena, kad tuose lapuose buvo nurodoma įmonės parduotuvė arba G.. Pagal tą lapą ji pati užpildydavo užsakymo lapą, susverdavo produkciją ir užsakymo lapą nunešdavo į buhalteriją. Užsakymo lapuose būdavo parašyta, kokiam konkrečiam asmeniui būdavo ruošiamas užsakymas (pvz. G.). Užsakymo svėrimo lapas jau buvo paruoštas, atspausdintas blankas su visais produkcijos pavadinimais, kaina ir jos pasvertu kiekiu. Blankas buvo patvirtintas V. D.. Į užsakymo lapą įrašydavo, tiek kiek pasverdavo. Būdavo, kad jis duodavo nurodymus, ką parašyti užsakymo svėrimo lapo kitoje pusėje, ji tą ir parašydavo. Užsakymo svėrimo lapai buvo saugomi buhalterijoje, specialiame segtuve. Užsakymo lapai skirti G. buvo pažymėti „G.“, „V.“, arba vyro vardu. Į ataskaitas sudėdavo, tai ką liepdavo, kartais iš užsakymų lapo vienos pusės, kartais skaičius ir iš abiejų pusių. Liudytoja taip pat parodė, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus ir patvirtino, kad dėl „ŽM“ žymėjimo, tyrėjui sakė, kad galimai gali reikšti žalia mėsa. Lapai pavadinti (duomenys neskelbtini) ko gero reiškia G.. Įrašas „ŽM“ buvo antroje užsakymų lapo pusėje ir skaičiuojant mėnesines ataskaitas direktorius nurodydavo, kokiu atveju, kokias sumas įtraukti. Direktorius duodavo atšviestus blankus ir juose jau būdavo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, ne ji parašydavo pavadinimą. Į suvestines pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ skaičiai ateidavo iš užsakymų lapų, o ant užsakymo lapų būdavo nurodyta pavardė G.. Jai paduodavo atspausdintą užsakymo lapą ir liepdavo surašyti sumas. Į „(duomenys neskelbtini)“ lapą sumas surašydavo ji tokias, kokias liepdavo surašyti V. D.. Užsakymo svėrimo lapuose be mėsos gaminių buvo įrašomi tinkleliai, druska. Tokie užsakymai būdavo skirti G., bet tik tada, kai pasakydavo įrašyti.

33. Taigi liudytoja A. Š. patvirtino, kad V. D. įmonėje buvo pildomi iš anksto paruošti ir atspausdinti užsakymo svėrimo lapo blankai konkrečiam asmeniui, kuriuose buvo nurodyti produkcijos pavadinimai, jų kaina, susvėrus produkciją, ranka buvo įrašomas svoris (kiekis). Užpildytus svėrimo lapus, kaip tvirtino liudytoja A. Š., nunešdavo į buhalteriją. Liudytoja D. S. patvirtino, kad išrašant sąskaitą faktūrą, duomenis apie svėrimus atnešdavo savininkas arba kažkas iš cecho.

34. Liudytoja A. D. taip pat patvirtino, kad klientai užsakymus galėjo pateikti T. J., A. Š., V. D.. Užsakymas buvo užrašomas ant specialaus užsakymo lapo su rūkytos ir žalios mėsos pavadinimais, kiekiu, kaina. Visi gaminiai buvo užrašyti ant vieno užsakymo lapo. Ant to lapo prie produkcijos pavadinimo buvo įrašoma kiek užsakovas pageidauja tos produkcijos, po to kiek pasveriama. Šį lapą užpildo svėrėja. Produkciją pirkėjams išduodavo savininkas, arba svėrėja, arba technologė. Jai į buhalteriją užsakymo lapą atnešdavo A.. A. atnešdavo rūkytos, R. D. atnešdavo žalios mėsos svėrimo lapus. Kartais svėrimo lapus atnešdavo V. D., kartais patys pirkėjai. Vienas lapas likdavo ceche, kitas atnešamas į buhalteriją. Pagal pateiktą svorį ji tik turėjo apskaičiuoti kiek turėjo būti sumokėta. Pagal tuos duomenis išrašydavo sąskaitą faktūrą arba važtaraštį. Viskas atitikdavo su užsakymo lapų duomenimis. Liudytoja taip pat nurodė, jog svėrimo lapai buvo segami į segtuvus, kad vėliau būtų galima sutikrinti dokumentus.

35. Vertinant minėtų liudytojų A. Š., D. S. ir A. D. parodymus, kuriuos patvirtina kratų, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, kurių metu paimti ir apžiūrėti V. D. kabinete bei kompiuteryje esantys failai, kuriuose rasti dokumentai sutampa su informacija, užfiksuota „užsakymo/svėrimo“ lapuose, suvestinėse „(duomenys neskelbtini)“, darytina išvada, kad užsakymo svėrimo lapuose užrašyti duomenys atitikdavo realius sandorius. Taigi nekyla abejonių, jog užsakymo/svėrimo lapuose „G.“, „G.“, „G.“ nurodyta produkcija R. G. ir V. G., I. Ž. buvo išduota. Nors „užsakymo/svėrimo“ lapai ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, įmonės apskaitoje neregistruojami, tačiau anksčiau minėtų liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, patvirtina, jog tai buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentai, kurie būdavo numeruojami pagal eilę ir segami į tam tikrus segtuvus, šių dokumentų pagrindu būdavo išrašomi apskaitos dokumentai – sąskaitos faktūros (į PVM sąskaitas faktūras įrašomi duomenys iš „užsakymo/svėrimo“ lapų – prekių pavadinimai, jų kiekiai ir kainos) bei šiuose dokumentuose būdavo nurodoma visa užsakymo informacija, todėl pagrįstai buvo remiamasi minėtais duomenimis nustatant V. D. kaltę dėl apgaulingo V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

36. Taip pat nuteistojo V. D. kaltę, jog jis įmonės buhalterei nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti pardavimo ūkinių operacijų I. Ž., R. G. ir V. G. už 49 539,59 Eur, patvirtina specialisto išvada ir specialistės N. B. teisme duoti paaiškinimai.

38. 2019-04-12 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinama, nurodyta, kad, jeigu V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-04-25 pirkėjams V. ir R. G. ir I. Ž. pardavė tiek produkcijos, kiek užfiksuota įmonės svėrimo /užsakymo lapuose pavadintuose „G.„ ir suvestinėse „(duomenys neskelbtini)“, tai V. D. įmonė iš viso už 49 527,52 Eur pardavimo pajamų neįformino PVM sąskaitomis faktūromis ir neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje.

39. Nors specialisto išvada dėl pardavimo pajamų skaičiavimo grįsta sąlyga, tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog V. D. laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-04-25 PVM sąskaitomis faktūromis neapskaitė ir į įmonės apskaitą, vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti bei įmonės buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 49 539,59 Eur pardavimo ūkinių operacijų I. Ž., R. G. ir V. G., dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 metus, 2018 metų sausio–balandžio mėn.

40. Dėl nuteistajam V. D. inkriminuotų veiksmų, jog laikotarpiu nuo 2017-03-04 iki 2018-04-14, elektroninio kasos aparato kvitais neapskaitė ir į V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti pardavimo ūkinių operacijų už 30 707,56 Eur, gautų iš pirkėjų už parduotą produkciją PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ūkininkų turgelyje bei dėl to, kad PVM sąskaitomis faktūromis ar kasos kvitais neapskaitė ir į V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti, bei buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 32 031,85 Eur pardavimo ūkinių operacijų, tai yra už pirkėjams renginių, miestų švenčių ir mugių metu parduotą produkciją gautų pajamų, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai buvo vadovaujamasis specialistų išvadų prieduose nurodytomis suvestinėmis, užsakymo/svėrimo lapais, kratos metu iš kompiuterio paimtais duomenimis, tvirtindamas, jog jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai.

41. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kratų metu rastos suvestinės, užsakymo/svėrimo lapai, iš kompiuterio paimti duomenys patys savaime nėra priskiriami apskaitos dokumentams, tačiau jei minėtuose dokumentuose esanti tekstinė informacija patvirtina ūkinę operaciją, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos, laikomas apskaitos dokumentu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) .

42. Teisme apklausta specialistė N. B. nurodė, kad tarp jai tyrimui pateiktų dokumentų buvo prekių svėrimo užsakymo lapai ir įvairios suvestinės. Sulyginusi prekių svėrimo lapuose esančią informaciją ir suvestinėse surašytus duomenis bei juos palyginusi su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. į D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos iš pirkėjų gautos pajamos, viso 129 579,69 eurų. Specialistė taip pat paaiškino, jog suvestinėse su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir datomis, buvo surašyti produkcijos pavadinimai, jų kainos, išduoti grąžinti kiekiai, įrašyta kiekvieno produkto pardavimo suma ir suvestinės apačioje susumuota bendra tos dienos pardavimo suma, šalia šių suvestinių pridėtos tos pačios datos prekių svėrimo užsakymo lapai su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir numeris. Šiuos duomenis sulyginusi su prekybos vietos „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalo įrašais, nustatė, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“ įmonė 22 priede su registruotomis datomis pardavė produkcijos iš viso už 91 451 eurus, o elektroniniu kasos aparatu apskaitė pajamų iš viso už 60 744 eurus, tai yra įmonės apskaitoje įrašyta 30 707 eurais mažiau pajamų. Specialistė taip pat nurodė, jog ji pagal svėrimo lapus, žiūrėjo, kiek yra parduota, lygino su suvestinėse nurodytais duomenimis, po to šiuos duomenis lygino su buhalterine apskaita. Tai nustatė pagal V. D. įmonės vestas suvestines, kur užrašytas pardavėjos vardas, jog ji prekiavo „(duomenys neskelbtini)“, pagal tuos lapus, sulyginus su į apskaitą įtrauktais pardavimais, pagal (duomenys neskelbtini), tikrą produkcijos pardavimo kiekį. Rastas tarp įmonės dokumentų surašytas vidinis krovinio važtaraštis buvo lygintas su įmonės apskaitoje užfiksuotais duomenimis. Pajamos buvo paskaičiuotos pagal prekių svėrimo užsakymo lapuose ir suvestinėse nurodytus pardavimus, produkcijos grąžinimai nebuvo skaičiuojami.

43. Teisme apklaustas nuteistasis V. D. pripažino, jog būdavo sudaromi užsakymo lapai, susirašydavo ką reikia atsverti. Lapuose buvo fiksuojama ką išsiveža, susverdavo, išrašydavo vidinį krovinio važtaraštį iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kategoriškai neigė, kad buvo prekiaujama neįmušus į kasos aparatą, nurodydamas, kad apskaita buvo vykdoma pagal kasos aparatą. Šias nuteistojo V. D. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojos D. S., A. D. ir T. J.. Tačiau teisme apklaustos liudytojos A. Š., A. D., A. S., J. M. ir N. G. minėtų asmenų parodymus paneigė.

44. Liudytoja A. Š. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad ji ruošdavo užsakymus „Akropolio“ turgeliui. Ruošdama užsakymą ji pildydavo svėrimo užsakymo lapus, kurių blankas buvo patvirtintas V. D. ir jame būdavo nurodyti produkcijos pavadinimai, kaina ir jos pasvertas kiekis, bei kam skirtas. Susvertą produkciją sudėdavo į šaldytuvą ir užsakymo svėrimo lapą nunešdavo buhalterei. Liudytoja taip pat patvirtino, kad užsakymo svėrimo lapai buvo saugomi buhalterijoje, specialiame segtuve. Į užsakymo svėrimo lapą įrašydavo tiek kiek pasverdavo. Atsverto produkto svorį padauginusi iš kainos, visą sumą suskaičiuodavo, ir įrašydavo į svėrimo užsakymo lapą. Pagal svėrimo užsakymo lapus ji rengdavo ir mėnesines suvestines, į kurias įrašydavo galutinę sumą, kurią nurodydavo V. D..

46. Taigi liudytojos A. Š. ir A. D. patvirtino, jog užsakymo/svėrimo lapuose, mėnesinėse suvestinėse, kuriuose buvo žymima susverta produkcija ir pagal kurią buhalterė išrašydavo sąskaitą faktūrą ar važtaraštį, patvirtina ūkinę operaciją, todėl šie dokumentai laikytini apskaitos dokumentais.

48. Teisme apklausta liudytoja N. G. parodė, kad dalį pardavimų ji nemušdavo į kasą. Pagal galimybę nemušti prekių į kasą, jos prašė V. D.. Spręsdavo pagal prekybą, kiek prekių apskaityti, kiek ne. Per dieną būdavo neįmušama iki 30 Eur. Suprekiautus pinigus, grąžindavo vadovui V. D.. Pinigų išėmimą iš kasos formindavo su čekiu ir atiduodavo V. D.. Neapskaitytus pinigus laikydavo atskirai ir grąžindavo irgi jam. Ji vesdavo neapskaitytų pinigų sąsiuvinį, kuriame V. D. pasirašydavo.

49. Liudytoja J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad pasitaikydavo atvejų, kad neįmušdavo parduodamų prekių į kasos aparatą. Į kasą neįmušdavo pinigų pagal situaciją. Neapskaitydavo per savaitę kažkur iki 100 Eur. Jos taip daryti prašė V. D.. Jokios papildomos apskaitos nevesdavo, tik suskaičiavus kasą, būdavo, kad likdavo daugiau pinigų ir juos atidėdavo atskirai. Visus pinigus iš kasos ir neapskaitytus atiduodavo V. D.. Paimdamas pinigus jis pasirašydavo kasos žurnale, o neapskaitytus pinigus pasiimdavo niekur nepasirašęs.

51. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo V. D. gynėjas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog užsakymo svėrimo lapuose nurodyta teisinga suma apie gautas pajamas, atsižvelgiant į liudytojų A. Š. ir A. D. nurodytas aplinkybes, kad užsakymo svėrimo lapuose nurodyta informacija yra teisinga, ir tokia pat analogiška informacija iš svėrimo užsakymo lapų buvo perkeliama į sąskaitas faktūras ir važtaraščius, į liudytojų A. K. ir N. G. nurodytas aplinkybes, jog mugėse buvo prekiaujama be kasos aparatų, o visus gautus pinigus pasiimdavo V. D., ko neneigė ir pats nuteistasis V. D., kad į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos visos mugėse, miestų šventėse ir renginiuose gautos pajamas.

52. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal V. D. įmonės pateiktus užsakymo svėrimo lapus, įmonė tiriamuoju laikotarpiu savo produkcija prekiavo renginiuose, mugėse, miestų šventėse. Tarp dokumentų rasti prekių svėrimo užsakymo lapai su renginių užrašais, kaip pvz. „(duomenys neskelbtini)“ t. t., taip pat rastos suvestinės su renginių datomis ir renginio pavadinimu ar vieta, kuriose surašyti produkcijos pavadinimai, jų kainos, išduoti ir grąžinti kiekiai, įrašyta kiekvieno produkto pardavimo suma ir suvestinės apačioje susumuota bendra tos dienos pardavimo suma. Ant kai kurių prekių svėrimo užsakymo lapų ranka užrašyti vardai A., N.. Įmonė nesurašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų apie gautas pajamas iš prekybos įvairiuose renginiuose, miestų šventėse, bei šių pajamų neapskaitė kasos aparatu. 35 priede surinkti duomenys apie įmonės prekybą renginiuose, miestų šventėse, mugėse, ir juose gautas pajamas pagal suvestines arba paskaičiuotas gautas pajamas pagal svėrimo užsakymo ir produkcijos grąžinimo lapus (36 priedas). Pagal 35 priede suregistruotus duomenis, V. D. įmonė tiriamuoju laikotarpiu savo produkcija prekiavo ne mažiau nei už 32 031,85 Eur.

53. Sugretinus pateiktas specialisto išvadas su liudytojų A. Š. ir A. D., A. K. ir N. G. duotais parodymais, rašytine bylos medžiaga, t. y. užsakymo svėrimo lapuose, mėnesinėse ataskaitose nurodytais duomenimis, daroma išvada, kad netikėti specialisto pateikta išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. į įmonės apskaitą neįtraukta iš viso 32 031,85 Eur pardavimo ūkinių operacijų, PVM sąskaitomis faktūromis ar kasos kvitais neapskaityta pardavimo ūkinių operacijų iš viso už 32 031,85 Eur, nėra pagrindo.

54. Gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad V. D. buhalterei nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti, įvykusios prekių pirkimo ūkinės operacijos už 275,85 Eur bei duomenų apie 7 212 kg kiaulienos produktų iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės pirkimo ūkinių operacijų, nes kratos metu atlikus poėmį, įmonė neturėjo jokių galimybių minėtų dokumentų įtraukti į apskaitą.

55. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvertinus kryžminių patikrinimų gautus dokumentus buvo nustatyta, kad į V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukta (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 6 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) apie V. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes iš viso už 1 170,00 PLN arba 275,85 Eur (16 t., b. l. 187-191). Minėtą sąskaitą nuteistasis V. D. turėjo pateikti įmonės buhalterei, kad šią ūkinę operaciją įtrauktų ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti tą pačią dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Todėl tvirtinti, kad nuteistasis minėtos sąskaitos nepateikė įmonės buhalterei, kadangi dėl įmonėje atliktos kratos jis neturėjo galimybių minėtą dokumentą įtraukti į apskaitą, yra nepagrįsta.

56. Taip pat nėra pagrindo sutikti su tuo, kad atlikus poėmį, įmonė neturėjo jokių galimybių į įmonės apskaitą įtraukti 7 212 kg kiaulienos produktų iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės pirkimo ūkinių operacijų. Kaip jau buvo minėta, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, minėtos produkcijos įsigijimo iš Lenkijos įmonės įsigijimo dokumentai nebuvo iš karto pateikti įmonės buhalterei, o buvo laikomi rankinėje, iš kur buvo paimti atliktos kratos metu. Be to, patikrinimo metu automobilyje rasti faktiniai mėsos produktų kiekiai, kurie buvo palyginti su mėsos produktų kiekiais, įrašytais 2018-04-24 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad sąskaitoje įrašytos mėsos produkcijos kiekiai pagal pavadinimus neatitiko faktiniams mėsos produkcijos kiekiams, rastiems automobilyje.

57. Teisėjų kolegija įvertinusi, specialisto išvadą, teisme duotus specialistės paaiškinimus, kratų metu paimtus dokumentus, (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus apie sandorius su V. D. įmone „(duomenys neskelbtini)“, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. nepateikė buhalterei į buhalterinę apskaitą įtraukti 2017-09-06 išrašytos sąskaitos faktūros už (duomenys neskelbtini) įmonėje įsigytą produkciją, bei 2018 m. kovo-balandžio mėn. nepateikė buhalterei įtraukti ir užregistruoti buhalterinėje apskaitoje duomenų apie 7 212 kg kiaulienos produktų įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 metus ir 2018 metų kovo–balandžio mėn.

58. Kaip jau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

59. Atsižvelgiant į V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės N. B. paaiškinimus apie atlikto tyrimo metodiką, į specialistės kvalifikaciją (turinti 11 metų ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo stažą, aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją), nėra pagrindo abejoti 2019-04-12 specialisto išvadoje dėl V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pateiktomis išvadomis. Be to, pažymėtina ir tai, jog specialisto išvada nors yra labai svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės finansų sistemai, tačiau specialisto (eksperto) išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, ji turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Būtent, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas: liudytojų D. S., A. Š., A. D., G. K., S. T., N. G., A. K., A. S., J. M., J. B. parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ „užsakymo/svėrimo“ lapuose, mėnesinėse ataskaitose, kituose įrodymų šaltiniuose, o taipogi ir jau aptartoje specialisto išvadoje dėl V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad V. D. laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-08-08 į V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atskaitingo asmens išlaidas, vyriausiajai buhalterei nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti 10 (dešimt) įvykusių pinigų sumokėjimo operacijų, iš viso už 1 025,10 Eur, 2017 metais nepateikė įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą įvykusių paslaugų pirkimo ūkinių operacijų – PVM sąskaitų faktūrų už 887,00 Eur, 2018 m. vasario - kovo mėn. į įmonės buhalterinę apskaitą nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti 46,44 Eur grynųjų pinigų sumokėjimo operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. kovo–balandžio mėn. į įmonės buhalterinę apskaitą nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti, įvykusių produkcijos pardavimo operacijų iš viso už 333,43 Eur ir pinigų gavimo už 29,65 Eur ūkinės operacijos, 2017 metais į įmonės buhalterinę apskaitą nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti, įvykusios prekių pirkimo ūkinės operacijos už 275,85 Eur, 2018 m. kovo–balandžio mėn. nepateikė įtraukti ir buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti 7 212 kg kiaulienos produktų iš (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-04-25 PVM sąskaitomis faktūromis neapskaitė ir į įmonės apskaitą, vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti, bei įmonės buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 49 539,59 Eur pardavimo ūkinių operacijų I. Ž., R. G. ir V. G., laikotarpiu nuo 2017-03-04 iki 2018-04-14, elektroninio kasos aparato kvitais neapskaitė ir į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti, bei buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 30 707,56 Eur pardavimo ūkinių operacijų, tai yra gautų pajamų iš pirkėjų už parduotą produkciją PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ūkininkų turgelyje, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-03-03 iki 2018-04-22, PVM sąskaitomis faktūromis ar kasos kvitais neapskaitė ir į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vyriausiosioms buhalterėms D. S. ir A. D. nepateikė įtraukti, bei buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 32 031,85 Eur pardavimo ūkinių operacijų, tai yra už pirkėjams renginių, miestų švenčių ir mugių metu parduotą produkciją gautų pajamų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-02-28, PVM sąskaitomis faktūromis neapskaitė ir į įmonės apskaitą neįtraukė, bei įmonės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 14 852,56 Eur pardavimo ūkinių operacijų S. T., laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2018-04-25, PVM sąskaitomis faktūromis neapskaitė ir į įmonės apskaitą, vyriausiajai buhalterei A. D. nepateikė įtraukti, bei įmonės buhalterinės apskaitos registruose užregistruoti iš viso 2 447,94 Eur pardavimo ūkinių operacijų S. T., dėl ko už 2017 metus, 2018 m. sausio-balandžio mėn., negalima iš dalies nustatyti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį V. D. atžvilgiu, kaip to prašoma gynėjo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio1 dalyje

61. Apeliaciniu skundu gynėjas nesutinka su V. D. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad neįrodyta, jog pateikdamas deklaracijas V. D. įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. nenustatytas vienas iš nusikalstamos veikos požymių – tyčia. Pažymėjo ir tai, kad Mokesčių administravimo įstatymas suteikia galimybę patikslinti deklaracijos duomenis.

62. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).

63. 2019-04-12 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinama, nurodyta, kad jeigu V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu iš pirkėjų gavo 129 579,49 Eur įplaukų, neįformintų dokumentais ir neužfiksuotų įmonės apskaitoje, tai V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. Įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (11 eil.), standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eil.) ir mokėtiną į biudžetą arba grąžintiną iš biudžeto (-) PVM (36 eil.), tai yra sumažino PVM apmokestinamus sandorius iš viso 107 090,00 Eur, standartinio tarifo pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 2 489,00 Eur (5 lentelė). 5 lentelės 8, 9, 10 stulpeliuose surašyti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, standartinio tarifo pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą arba grąžintiną iš biudžeto (-) PVM kiekvienu iš tiriamojo laikotarpio mėnesiu. V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus deklaravo 477 446,00 Eur pajamų ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį – 6 214,00 Eur (pildymo data 2018-06-13). Jeigu V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu iš pirkėjų gavo 129 579, 49 Eur įplaukų, neįformintų dokumentais ir neužfiksuotų įmonės apskaitoje, tai V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio pajamų (įplaukų) sumą ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną ir pelno mokesčio sumas, tai yra sumažino pajamas (įplaukas) – 83 888,00 Eur (17 eil.), bei sumažino gautą pelną – 77 674,00 Eur (83 888,00 – 6 214,00) (28 eil.) ir pelno mokestį – 11 651,00 Eur (77 674,00 x 15%) (30 eil.). Jeigu V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metais iš pirkėjų gavo 129 579,49 Eur įplaukų, neįformintų dokumentais ir neužfiksuotų įmonės apskaitoje, tai vadovaujantis 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, V. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuojama mokėtina pelno mokesčio suma už 2017 metus – 11 651,00 Eur pelno mokesčio. Metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos (iki kitų metų birželio 15 dienos, jei mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai). V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio už 2018 metus nepateikė, todėl papildomai mokėtinas pelno mokestis už įmonės apskaitoje 2018 m. sausio-kovo mėn. neužfiksuotas 23 453,00 Eur (23 202,20 + 251,06) įplaukas, neskaičiuojamas. Tyrimo metu priskaičiuota iš viso 34 198,00 Eur mokesčių, iš jų: pridėtinės vertės mokesčio iš viso 22 547,00 Eur (22 489,00 + 58,00), iš jų: už 2017 m. kovo-gruodžio mėn. – 17 616,54 Eur, 2018 m. sausio-balandžio mėn. – 4 930,46 Eur (4 872,46 + 58,00), pelno mokesčio už 2017 metus – 11 651,00 Eur.

64. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados turinio, nurodyta išvada siejama su sąlyga – jeigu V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-04-25 iš pirkėjų gautas 129 579,49 Eur pajamas už parduotą produkciją neįformino dokumentais ir neužfiksavo įmonės apskaitoje. Ši sąlyga, su kuria siejama specialisto išvada, jog V. D. nuo 2017-04-25 iki 2018-05-28 valstybės įgaliotai institucijai pateiktoje deklaracijose įrašė žinomus neteisingus duomenis apie V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų iš viso už 129 579,49 Eur bei pardavimo PVM iš viso už 22 496,00 Eur, yra iš esmės analogiška sąlygoms, su kurių buvimu siejamos specialisto išvados dėl apgaulingos V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kurios patvirtintos byloje surinktais, ištirtais ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartais įrodymais.

65. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad būdamas tiesiogiai atsakingas už V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), būdamas atsakingas, jog įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-04-25 per V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusias vyriausias buhalteres D. S. dirbusią iki 2018-02-28 ir nuo 2018-02-19 dirbusią A. D., nesuvokusių V. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kad nebūtų galima nustatyti jo vadovaujamos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. D. suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant buhalterinės apskaitos dokumentų, V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotai valstybės institucijai. Taigi V. D. suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti V. D. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės finansinę ūkinę būklę. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. D. nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. V. D. veikė tikslingai ir sąmoningai, t. y. tiesiogine tyčia. Kadangi dėl neteisėtos V. D. veikos buvo siekiama išvengti 22 496,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, už 2017 metus 11 651,00 Eur pelno mokesčio, kurių suma viršija 100 MGL, sumokėjimo į valstybės biudžetą, V. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

66. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklausta specialistė paaiškino, jog V. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus nepateikė, todėl papildomai mokėtinas pelno mokestis už įmonės apskaitoje 2018 m. sausio-kovo mėn. neužfiksuotas 28 635,02 Eur (28 383,96 + 251,06) įplaukas, nebuvo skaičiuojamas.

Dėl bausmės

67. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad V. D. už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtų baudų dydžiai yra neproporcingi padarytiems nusikaltimams ir V. D. asmenybei bei prieštarauja teisingumo principui.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas V. D. bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Taip pat teismas atsižvelgė ir į V. D. charakterizuojančius duomenis - jog nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. D. už jo padarytus tyčinius apysunkius nusikaltimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudas, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei įstatyme numatyti šios bausmės vidurkiai. Nuteistajam V. D. paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybei, paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. mažinti paskirtų baudų dydžius nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. gynėjo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą atmesti.