- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-1239-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01276-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-975-835/2021 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. J. dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovui R. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2011 m. rugsėjo mėn. S. D. individualios įmonės matininko S. D. ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre 2011 m. rugsėjo 1 d.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui (jos broliui) V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atlikus jo kadastrinius matavimus 2008 m. spalio 20 d. Minėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane galimybė privažiuoti iki jo numatyta iš vakarinės pusės, ties ribos posūkio taškais 7-1, kur nurodytas kelias.
3. Nepaisant to, formuojant gretimus žemės sklypus atsakovui R. J., kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei atliekant jų kadastrinius matavimus įvažiavimo kelias į ieškovės ir trečiojo asmens V. R. sklypą nebuvo suformuotas, t. y. atsakovo žemės sklypas suformuotas toje vietoje, kur turėjo būti įvažiavimo kelias į ieškovės žemės sklypą pagal jos ir trečiojo asmens 0,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko ji negali patekti į savo sklypą. Atsakovas užsitvėrė žemės sklypą tvora ir neleidžia niekam praeiti. Jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko S. D. individualios įmonės matininkas S. D. 2011 m. rugsėjo mėn. Trečiasis asmuo NŽT ne kartą konstatavo, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų planai turi būti tikslinami, tačiau iki šiol atsakovas jų nepatikslino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo žemės sklypų ribos paženklintos ir jų pagrindu parengti žemės sklypų planai atitinka teisės aktų reikalavimus, šių sklypų kadastrinius matavimus patvirtino ir NŽT darbuotojai. Atsakovo žemės sklypų ribos pažymėtos VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje 2011 m. lapkričio 14 d. Joks kelias į jo žemės sklypų plotą nėra įskaičiuotas, (duomenys neskelbtini) gatvė pasibaigia ties 0,2500 ha ploto namų valdos žemės sklypu, kuriame yra atsakovo namas ir ūkiniai pastatai. Su ieškovės žemės sklypu nei vienas iš atsakovo žemės sklypų nesiriboja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu 2011 m. rugsėjo 1 d., VĮ Registrų centro informacinės sistemos „Geomatininkas“ duomenimis, aplink šiuos sklypus esanti teritorija jau buvo geodeziškai išmatuota, vietinės reikšmės kelias – dabartinė Žvejų g. – inventorizuotas ir įregistruotas 2007 m., gatvės ilgis ir konfigūracija patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168 (pakeistas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. K-161). Iš šio sprendimo matyti, jog vietinės reikšmės kelio ((duomenys neskelbtini) g.), kuriam suteiktas Nr. AL7726, ilgis yra 0,285 km. Iš Alytaus rajono savivaldybės pateiktos kelių schemos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) g. eina nuo (duomenys neskelbtini) g. iki atsakovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos vidurio ir į šį sklypą nepatenka. Gatvės ilgis iki dabartinės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra 0,285 km, tai yra toks, koks nurodytas ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168 patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše.
7. Teismo nuomone, tai reiškia, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. atliekant atsakovo sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, buvo atsižvelgta į gretimų žemės sklypų, kuriems jau yra atlikti kadastriniai matavimai, ribas ir konfigūraciją, taip pat į nustatytas bendro naudojimo kelio – (duomenys neskelbtini) g. – ribas, ir jų ribos buvo priderintos prie teritorijoje esančių sklypų ir valstybinėje žemėje esančio kelio ribų, todėl nepasikeitė nei žemės sklypo plotai, nei konfigūracija. Teismas atkreipė dėmesį, kad vietinės reikšmės kelio, esančio valstybinėje žemėje, ilgis ir konfigūracija buvo nustatyta ir patvirtinta ketveriais metais anksčiau, nei atlikti ginčijami atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai, o šių sklypų ribos buvo derinamos prie jau esančio kelio ir jam reikalingos valstybinės žemės ribų. Tai patvirtina ir 2011 m. spalio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktai Nr. 02KAM-67579 ir Nr. 02KAM-67580, kuriuos surašė pareigūnas, atlikęs patikrinimą vietovėje.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja su atsakovo žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek ieškovės pateiktuose su jos žemės sklypu susijusiuose dokumentuose, pradedant 1996 m. abrisu, 1997 m. laikinuoju žemės sklypo planu ir baigiant 2013 m. įregistruotais kadastriniais matavimais, tiek iš viešųjų registrų matyti, kad ieškovės sklypas iš dviejų pusių ribojasi su valstybine žeme ir šio žemės sklypo geodeziniame plane nurodyta, kad taškai 2-3 ir 7-1 yra VŽF (kelias), o vietinės reikšmės kelias – (duomenys neskelbtini) g. pasibaigia ties Nr. 12 pažymėtu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovui. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai A. B. ir V. A.. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų planai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, kad žemės sklypų ribos ir konfigūracija yra pakeisti, dėl ko ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą.
9. Teismas nurodė, kad žodinių paaiškinimų nepakanka konstatuoti, jog žemės sklypų konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Kauno apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 6 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. prašymus dėl viešojo intereso gynimo, kuriuose buvo prašoma atlikti papildomą patikrinimą ir įvertinti naujai pateikiamus dokumentus, susijusius su atsakovo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymu ir pakartotinai spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl atsakovo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų pripažinimo negaliojančiais, atlikusi patikrinimą, atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir prašymus atmetė, nenustačiusi jokių pažeidimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 2011 m. rugsėjo 1 d. parengti geodezininko S. D. atsakovo žemės sklypų planai turi būti tikslinami, nes pagal NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktus Nr. 02KAM-67579 ir Nr. 02KAM-67580 buvo konstatuotas žemės sklypų ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams, pakeistos sklypų ribos ir konfigūracija. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis 0,2500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 375-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje ribojasi su bendro naudojimosi keliu, esančiu valstybinėje žemėje, kurio pietvakarinė dalis, 2011 metais atliekant kadastrinius matavimus, buvo įmatuota į sklypo ribas, todėl gretimų sklypų savininkams sudarytos kliūtys patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Atsakovas ir S. D. buvo informuoti, jog žemės sklypo plano netikslumus privalo ištaisyti, tačiau to nepadarė. Be to, 2012 metais liepos mėnesį atvykus ieškovei, trečiajam asmeniui ir A. P. atsakovas vartais užtvėrė vietinio likusio kelio dalį ir nuo to momento pro šį užtvertą kelią ieškovė ir trečiasis asmuo negali pravažiuoti/praeiti, t. y. patekti į savo sklypą.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūra nenustatė jokių pažeidimų. Anot apeliantės, prokuratūra domėjosi visiškai kita aplinkybe, t. y. aiškinosi, ar šiuo atveju yra pažeistas viešas interesas. Todėl nustačiusi, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, prokuratūra toliau niekuo nesidomėjo ir nieko netyrė. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, nes prokuratūros išvadas dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą prilygino aplinkybei, kad nebuvo padarytas joks teisės pažeidimas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius (toliau – NŽT skyrius) nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktuose Nr. 02KAM-67579 ir Nr. 02KAM-67580 netinkamai konstatuotas atsakovo žemės sklypų ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams. 1997 m. spalio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo įsigytų 0,2500 ha ploto ir 0,1300 ha ploto žemės sklypų, projektinis Nr. 375-1 ir Nr. 375-2, esančių (duomenys neskelbtini), ribos ir konfigūracija vėliau atliekant kadastrinius matavimus pakeistos.
11.2. Iš asmeninio ūkio žemės privatizavimo byloje esančios dokumentacijos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 0,2500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 375-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinėje dalyje ribojasi su bendro naudojimo keliu, esančiu valstybinėje žemėje, kurio pietvakarinė dalis 2011 m. atliekant kadastrinius matavimus, buvo įmatuota į atsakovo sklypo ribas, todėl gretimų sklypų savininkams sudarytos kliūtys patekti į nuosavybės teise valdomus jų žemės sklypus. NŽT skyrius, nustatęs pažeidimus, informavo atsakovą, S. D. individualią įmonę bei VĮ Registrų centro Alytaus filialą, nurodydamas, kad planai parengti neteisingai ir turi būti tikslinami.
11.3. Atsakovas taip pat informuotas, kad turi leisti naudotis privatizavimo dokumentacijoje nurodytu vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu, kol bus pašalinta kliūtis, dėl kurios nutrūko susisiekimas, tačiau kliūtys liko nepašalintos ir į 2013 m. lapkričio 11 d. Alytaus skyriaus patalpose įvyksiantį posėdį, kuriame buvo svarstomas jam nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo administracine tvarka klausimas, neatvyko, paaiškinimų nepateikė.
11.4. Įvertinusi nustatytus faktus, Alytaus skyriaus speciali komisija nusprendė, kad piliečio R. J. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti 2011 m. rugsėjo 1 d. (kadastrinius matavimus atliko S. D. individuali įmonė), pažeidžia teisės aktų tvarką ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad jo žemės sklypai su ieškovės žemės sklypu nesiriboja ir atlikti matavimai jos teisių nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. R. ir trečiasis asmuo (jos brolis) V. R. yra 0,4700 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nr. 54), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. spalio 20 d., patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinio skyriaus vedėjos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2SK-(14,2,110,)-1209 ir 2013 m. sausio 25 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
15. Atsakovas R. J. yra šalia esančių, tačiau su ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypu nesiribojančių (sklypus skiria valstybinės žemės sklypas) dviejų žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (0,2500 ploto namų valdos žemės sklypas) (toliau Nr. – 40), ir (duomenys neskelbtini) (0,1300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas) (toliau Nr. – 41), kuriuos jis įgijo nuosavybėn iš valstybės pagal 1997 m. spalio 16 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, savininkas. Šių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti 2011 m. rugsėjo 1 d., NŽT teritorinio skyriaus darbuotojo patikrinti 2011 m. spalio 18 d., suderinti 2011 m. spalio 27 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. bei 2011 m. gruodžio 5 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
16. Ieškovė nurodė, kad atsakovo žemės sklypo Nr. 40 planas parengtas ir sklypas suformuotas toje vietoje, kur turėjo būti įvažiavimo kelias, vedantis į ieškovės žemės sklypą pagal jos ir trečiojo asmens 0,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko ji prarado galimybę patekti į savo sklypą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, sprendime konstatuodamas, kad šalių žemės sklypai neturi bendros ribos, o ieškovės nurodomas vietinės reikšmės kelias (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.), inventorizuotas ir registruotas viešame registre 2007 m., Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. K-168 (pakeistas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. K-161) pagrindu. Šio kelio ilgis yra 0,285 km., kuris eina nuo (duomenys neskelbtini) g. iki atsakovo žemės sklypo Nr. 40 vakarinės ribos vidurio ir į šį sklypą nepatenka.
17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žemės sklypų, priklausančių atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadastrinių matavimų (duomenų/planų) (ne)teisėtumo.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, o atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami, kadangi taip yra nurodžiusi ir NŽT.
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
20. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su jais dėl keleto priežasčių. Visų pirma, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad patys kadastriniai matavimai yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, kadangi jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, o tik administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą institucijoms priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Kitaip tariant, kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai. Tai reiškia, kad tokie aktai (kadastriniai matavimai, išreikšti planų, schemų ir pan., forma) iškilus ginčui dėl administraciniu aktu nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai lemia, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties civilinėse bylose, todėl nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 65 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, 29 punktas).
22. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad šalys nėra besiribojančių žemės sklypų savininkai/naudotojai. Į bylą taip pat nepateikta jokių duomenų, kad patekimas (kelias) į ieškovės žemės sklypą eitų per atsakovo žemės sklypą Nr. 40, būtų nustatyti servitutai, kad ieškovė negali patekti į savo sklypą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priešingai, iš ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad patekimui į jos žemę šiaurės rytinėje sklypo dalyje yra pažymėtas kelias, esantis valstybinėje žemėje (plane pažymėtas taškais 2-3). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi ir/ar pažeidžia ieškovės teises.
23. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
24. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovės reikalavimą dėl kadastrinių matavimų (planų) teisėtumo nagrinėti teisme ir išsprendus jį skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir CPK 293 straipsnio 1 punkto tvarka bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
26. Bylą nutraukus, ieškovei turėtų būti grąžintas žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Kiti byloje dalyvavę asmenys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė ir tokių išlaidų atlyginimo neprašė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti, o civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. J. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijimo, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.